„Prezidentas pasirašė Valstybės tarnybos įstatymą ir lydinčiuosius teisės aktus“, – BNS penktadienį patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Anksčiau valstybės vadovas minėjo, kad parlamentas atsižvelgė į nemažą dalį Prezidentūros teiktų pastabų.

Seimas gegužę patvirtino valstybės tarnybos pertvarką, kuri, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, bus lankstesnė, modernesnė ir leis valstybės tarnautojams mokėti panašias algas kaip privačiame sektoriuje.

Valstybės tarnybos reformą Vyriausybė įvardijo vienu svarbiausių šios kadencijos darbų. 

Palyginti su Vyriausybės teikti pradiniu variantu, pertvarka Seime buvo pakoreguota, pavyzdžiui, liko priedas už stažą valstybės tarnyboje, pirminiame variante jo siūlyta atsisakyti.

Svarstant projektą parlamente pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Valstybės tarnautojams palikta ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos. Pradiniame variante siūlyta, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka, t. y. per metus 20 darbo dienų.

Įstatymas nustato naują bazinį dydį valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, dabar jis siekia 1785,4 euro.

Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius. 

Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.

Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą nuo šių metų liepos 1 dienos didės teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos bei žvalgybos pareigūnų koeficientai.

Visi kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Taip pat pertvarka sustiprinti vadovų įgaliojimai, centralizuotos jų atrankos, Valstybės tarnybos departamentas reorganizuojamas į į Viešojo valdymo agentūrą.

The post G. Nausėda parašu patvirtino valstybės tarnybos pertvarką appeared first on LAIKMETIS.

Konkursai arba atrankos į įstaigų vadovų pareigas organizuojami nuo seno, nors nesyk keitėsi teisinis reguliavimas ir šio proceso organizavimas. Nuo 2017 metų beveik į visas darbo vietas visame viešajame sektoriuje turi būti skelbiami konkursai, t. y. ne tik į valstybės tarnautojų vietas, bet ir į tas darbo vietas, kur dirba vadinamieji specialistai pagal darbo sutartis (išskyrus gal tik patalpų valytojo ar kiemsargio). Šių pakeitimų iniciatorius buvo XVII-oji Sauliaus pasaulio-Skvernelio vyriausybė. Norų būta gerų – skaidrinti įdarbinimo procedūras visame viešajame sektoriuje, bet kaip neretai Lietuvoje nutinka – norėjo geriau, o gavosi - kaip visada, nes kuri vieta yra gerais norais grįsta tauta žino nuo seno...

Žodį „konkursas“ neatsitiktinai parašiau su kabutėmis, nes ir dabar tenka pastebėti, kad atrankos arba konkurso kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams yra surašomi ne konkrečiai pareigybei, o konkrečiam, „grupės draugų“ pageidaujamam asmeniui. Tokių konkrečių pavyzdžių turbūt galėtų pateikti ne vienas mūsų, bent minimaliai susidūręs su konkursais ir skaitantis šį tekstą.

Žodį „konkursas“ neatsitiktinai parašiau su kabutėmis.

Beje, panaši „analogija“ nuo seno egzistuoja ir viešųjų pirkimų srityje. Tad ir šioje vietoje, geri XVII-osios Vyriausybės norai liko tos pačios vietos grindinyje. Kitas aspektas - reikėtų suvokti, kas yra darbo vieta ar užimamos pareigos. Normalioje darbo rinkoje ir valstybėje darbo vieta ar užimamos pareigos atitinkamą profesinę kvalifikaciją turinčiam asmeniui suteikia galimybę jaustis socialiai apsaugotam bei leidžia oriai pragyventi, kuomet nereikia likus savaitei iki algos skaičiuoti centų ar skolintis iš bičiulio.

Deja, Lietuvai, po 30-ies nepriklausomybės metų, šie elementarūs standartai negalioja, nes viešajame sektoriuje pasirodo yra logiška ir moralu skelbti „konkursą“ pusei pareigybės etato, ir jei tokios pareigybės pareiginės algos koeficientas yra „6“, tai „konkursą“ į šią pareigybę laimėjęs darbuotojas gaus „į rankas“ apie 300 eurų. Beje, šiai pareigybei yra numatyti aukšti kvalifikaciniai reikalavimai – aukštasis universitetinis išsilavinimas, bakalauras arba magistras...

Turbūt nesunku nuspėti, kad pretendentų toks „konkursas“ nesulauks, nes jie mieliau varstys Užimtumo tarnybos (buvusios Darbo biržos) duris ir gaus bedarbio pašalpą, kuri bus ženkliai didesnė. Ir šiukštu į tokias „pareigas“ nepaskelbti konkurso! Kam įdomu, tokių pareigybių yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigose, yra ir kitur.

O štai kitas pavyzdys. Ta pati ministerija metų pradžioje buvo paskelbusi konkursą Teisėkūros grupės vadovo pareigoms užimti. Paaiškinsiu, kad viešojo valdymo struktūroje grupės vadovo pareigos yra laikomos labiau atsakingomis ir aukščiau kotiruojamomis nei departamento direktoriaus, tačiau profesiniai-kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui minėtu atveju buvo nustatyti itin kuklūs – teisės bakalauras ir viso labo ketveri metai teisinio darbo patirties, tačiau pareiginės algos koeficientas tokios kvalifikacijos darbuotojui nustatytas net „18“ (toks, koks savivaldybės merui).

sveiki atvykę į Kreivų veidrodžių karalystę.

Ką asmuo su tokia profesine patirtimi galėtų vadovauti ministerijos teisėkūros grupei – tikrai mįslė, juolab ministerijoje, kurios valdymo sričiai priskirta apie 70 biudžetinių įstaigų ir kuri valdo apie 3,5 mlrd. eurų biudžetą. Tačiau koreliacija gaunasi tokia: kuo didesnė alga ir mažesni kvalifikaciniai reikalavimai, tuo didesnė tikimybė, kad „konkurso“ nugalėtojas jau yra numatytas iš anksto.

Beje, į konkursų vajų patenka ir valstybinės švietimo įstaigos. Tačiau čia situacija yra tiesiog tragikomiška. Ta pati XVII-oji Vyriausybė iškėlė lozungą, kad nuo 2025 metų mokytojo profesija taps prestižine, o nuo 2019 metų tokiu pačiu buldozeriu kaip ir kitose srityse dabartiniai valdantieji įvedė „etatinį“ mokytojų darbo apmokėjimą, nepaisydami, kad etatiniam darbo apmokėjimui priešinosi visa švietimo bendruomenė, o profsąjungų lyderiai iki užkimimo aiškino, kad švietimo sistemai ir mokytojo profesijos prestižui visai ne to reikia.

Ir kaip atsitiko? O atsitiko kaip visada... Dabar skelbiamas konkursas, pavyzdžiui, mokytojo pareigoms užimti su 3 savaitinių valandų darbo krūviu. Ne, tai ne rašybos klaida, nes perskaičiavus į „etatą“, toks darbo krūvis sudarytų apie 0,125 etato, o darbo užmokestis  - apie 110-120 eurų „į rankas“.

Tad darsyk - sveiki atvykę į Kreivų veidrodžių karalystę po 30 metų, bet su „skaidriais konkursais“.

The post Tomas Bakučionis. Kreiva kreivų veidrodžių karalystė (II) appeared first on LAIKMETIS.

Ką žada valstybės tarnybos pertvarka? Pertvarkos architektai dar metų pradžioje pristatytoje koncepcijoje esminiais valstybės tarnybos pertvarkos tikslais įvardijo vadovavimo ir lyderystės gebėjimų sustiprinimą, valstybės tarnybos profesionalumo, lankstumo ir efektyvumo didinimą, žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimą, diegiant inovacijas. Koncepcijoje pripažįstama, kad 2019 metais buvusios vyriausybės vykdyta valstybės tarnybos pertvarka iš esmės neišsprendė valstybės tarnybos problemų, įdiegti pokyčiai nebuvo sisteminiai, nesudarytos sąlygos iš esmės išspręsti problemas dėl valstybės tarnybos efektyvumo, konkurencingumo ir patrauklumo.

Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje daug kalbama apie valstybės tarnybos patrauklumo ir efektyvumo, darbo užmokesčio konkurencingumo (lyginant su privačiu sektoriumi) didinimą, tačiau sprendžiant iš Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) projekte siūlomų sprendinių, šie klausimai nesprendžiami sistemiškai, o tik fragmentiškai, labiau apsiribojant lozunginiais sprendiniais, kuriems nesuteikiamas praktinis turinys.

blogėja valstybės tarnautojų socialinė apsauga.

Realios tendencijos yra kaip tik atvirkštinės, nes blogėja valstybės tarnautojų socialinė apsauga, išlieka iš esmės tie patys veiklų ribojimai tarnautojams (VTĮ 5 straipsnis), aukšti reikalavimai (VTĮ 3, 4 str.) ir čia pat atsisakoma, pavyzdžiui, stažo vertinimo valstybės tarnyboje, o tai reiškia ne ką kitą, kaip asmens, tarnaujančio valstybei lojalumo nuvertinimą, tarnautojo demotyvavimą.

Kitas niuansas - nieko nepasisakoma apie profesinių sąjungų dalyvavimą, nors valstybės tarnautojo santykiai su darbdaviu yra specifiniai, kitokie, nei privačiame sektoriuje. Projekte numatyta, kad atostogos bus suteikiamos pagal Darbo kodekso nuostatas, o tai reiškia, kad jos trumpės, nes valstybės tarnautojai iki šiol turėjo ilgesnes atostogas (pavyzdžiui, po 5 metų tarnybos prisidėdavo 2 darbo dienos, ir pan.), o tai – vėl gi demotyvuojantis faktorius.

Todėl naujo teisinio reguliavimo pagrindu sunku tikėtis, kad į valstybės tarnybą bus pritraukta pakankamai asmenų - kompetentingų, išsilavinusių, kritiškai mąstančių, savo šalies patriotų.

Vertinant Projektą, sunku prognozuoti, kaip keisis darbo užmokesčio dydis, nes nėra aiškių nustatytų taisyklių. Nauju teisiniu reguliavimu ne tik kad nesprendžiama viena iš esminių problemų – darbo užmokesčio disproporcijos valstybės tarnyboje, bet joje toliau įtvirtinama diskriminacijos ir „kastų“ sistema, kuomet analogiškas funkcijas atliekančių institucijų vadovų atlyginimai gali skirtis kelis kartus.

Probleminis klausimas (kurį kelia tiek profsąjungos, tiek LR Prezidentas) – plati įstaigų vadovų diskrecija nustatant įstaigų darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį. Todėl kyla reali rizika, kad valstybės institucijos pavirs „kunigaikštystėmis“ su „vasaliniais kunigaikščiais“ vadovų kėdėse.

Pagal teikiamą darbo užmokesčio sistemą, atlyginimai ženkliai padidės tik maždaug dviem tūkstančiams įstaigų vadovų, tačiau eiliniai valstybės tarnybos „juodadarbiai“, kurie dabar gyvena „nuo algos iki algos“ arba dėl infliacijos jau nebeištempia iki algos, ir toliau liks su tomis pačiomis pajamomis, toliau gyvens „nuo algos iki algos“.

Tokiomis sąlygomis kyla rizika, kad „vasaliniai kunigaikščiai“ atstovaus ne viešajam interesui, o vykdys „suverenų“ – įtakingų politinių grupuočių, valią, nes Lietuvos partinė-demokratinė sistema yra devalvuota, todėl ją realiai valdo ne rinkimus laimėjusios partijos, o įsitvirtinusios politinės-finansinės grupuotės. Prieš tuos vadovus, kurie išdrįs paisyti viešo intereso, bet nevykdys „grupuotės suvereno“ valios, bus galima sėkmingai panaudoti institucinį mobingą, pavyzdžiui, užsiundyti Darbo inspekciją su tikrinimais, vėliau mažinti įstaigos finansavimą, ir pan.

kyla rizika, kad „vasaliniai kunigaikščiai“ atstovaus ne viešajam interesui, o vykdys „suverenų“ – įtakingų politinių grupuočių, valią.

Kyla klausimas ir dėl profesinių sąjungų dalyvavimo šiame procese, nes pažangių demokratinių valstybių praktika byloja, kad profesinės sąjungos šiame darbo užmokesčio sistemos kūrimo procese per kolektyvines sutartis privalo dalyvauti. Ir šis dalyvavimas bus efektyvus tik tada, kai profsąjungos turės pakankamai teisinių interesų - dabar jų yra per mažai.

Darbo kodekse tai numatyta, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo projekte apie tai nieko nepasisakyta. Projekte numatyta, kad atsisakoma priedo prie algos už stažą valstybės tarnyboje, nors esamiems valstybės tarnautojams jis išsaugomas. Tai taip pat mažins Valstybės tarnybos patrauklumą, jaunų specialistų pritraukimą ir motyvaciją dirbti joje, skatins „kadrų nutekėjimą“ į privačias struktūras. Darbo užmokesčio dydis priklausys nuo įstaigos vadovo, griežto reglamentavimo atsisakoma. Darbo užmokestis turės tik minimalų koeficientą („grindis“), tačiau neturės „lubų“.

Atsižvelgiant į tai, kyla reali grėsmė, kad atsiras subjektyvumas, nes darbo užmokesčio didinimas priklausys nuo vadovo. Nepaisant diegiamų naujovių, išlieka opi mobingo problema (taip pat ir institucinio lygmens), kuri liko neaptarta ir neįvardyta Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje, tačiau problemos nutylėjimas ją tik dar labiau gilina.

Aptartinų niuansų ir abejones keliančių aspektų valstybės tarnybos pertvarkos projekte yra daug. Tačiau pagrindinė pertvarkos problema yra ta, kad mėginama „sujungti“ dvi vieną kitai priešingas teisės sritis – viešąją ir privatinę teisę, kuomet atskirų klausimų reguliavimas selektyviai (t.y. taip, kaip valdžiai parankiau) nukreipiamas į Darbo kodekso normas.

Jei hibridiniai inžineriniai sprendimai automobilių pramonėje sukuria teigiamas pasekmes aplinkosaugai, deja, teisinio reguliavimo srityje tokie „eksperimentai“ gali atnešti daugiau chaoso, sudaryti sąlygas manipuliacijoms, piktnaudžiavimams „stipresniojo teise“ ir korupcinės sistemos įsitvirtinimui.

Vienas iš teisėkūros principų yra teisinis apibrėžtumas. 33-iaisiais nepriklausomos valstybės gyvavimo metais ir Europos rytuose siaučiant Rusijos agresijai, tokie eksperimentai su valstybės tarnyba gali sukelti sunkiai nuspėjamas grėsmes.

The post Tomas Bakučionis. Kreiva kreivų veidrodžių karalystė (I) appeared first on LAIKMETIS.

Projekte, kurį nagrinės Seimo nariai, vidaus reikalų ministrė tarnautojus, dirbančius valstybės įmonėse, lygina su privačioje bendrovėje dirbančiaisiais. Numatoma, kad valstybės įmonės sieks pelno, o valdymas bus atiduotas į vadovų rankas. Jie su niekuo nederindami galės sukurti atskirą savo įstaigos valdymą ir darbo apmokėjimo sistemą.

„Dabartinė valdžia ignoruoja ir neįsiklauso ne tik į mūsų, bet ir Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos išsakytą nuomonę. Šiuo metu valstybės tarnautojams taikomi specialūs reikalavimai, kurių nereikia laikytis dirbantiems pagal darbo sutartis, pavyzdžiui pajamų ir turto deklaravimo, pareigos puoselėti nepriekaištingą reputaciją, vengti interesų konflikto ir kt. Pagal naują reformą naikinamos garantijos, tačiau paliekami papildomi reikalavimai, o tai yra neteisinga ir nelogiška,“ – sako A. Norkienė. 

G. Burokienė atkreipia dėmesį į siūlomos reformos nenuoseklumą. Pagal naują reformą sumažės valstybės tarnybos patrauklumas ir konkurencingumas, bus neaišku, kaip nustatyti darbo užmokestį

G. Burokienė atkreipia dėmesį į siūlomos reformos nenuoseklumą. Pagal naują reformą sumažės valstybės tarnybos patrauklumas ir konkurencingumas, bus neaišku, kaip nustatyti darbo užmokestį. Dėl naujai siūlomo taikyti bazinio dydžio bent dvejus ateinančius metus bus „įšaldytas“ eilinių valstybės tarnautojų darbo užmokestis, panaikintos ir taip menkos socialinės garantijos.

„Valdžia pamiršo eilinius valstybės tarnautojus, o solidžios algos žadamos tik įstaigų vadovams. Siūlymas panaikinti priedą už stažą ir atostogų skaičiavimo tvarką eiliniams valstybės tarnautojams yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes valstybės tarnautojas kaupia darbo patirtį ir savo darbą atlieka vis rezultatyviau. Priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš nedaugelio darbo valstybės tarnyboje motyvacinių priemonių ir kaip bent nežymus darbo užmokesčio padidinimas“, – sako G. Burokienė.

LVŽS frakcijos nariai siūlo nebloginti eilinių tarnautojų darbo ir atlygio sąlygų bei dar kartą apsvarstyti Valstybės tarnybos įstatymo tikslingumą. Būtent šiuo metu, kai Lietuva patiria daug geopolitinių neramumų, išgyvena rekordinę infliaciją.

The post „Valstiečiai": Valstybės tarnyba virsta privačia bendrove appeared first on LAIKMETIS.

Kasmet skelbiamame įtakingiausiųjų sąraše toliau rikiuojasi Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Žurnalo „Reitingai“ atliktos apklausos duomenimis, ekspertų dešimtuke taip pat yra Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius, generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Valstybės senos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris.

Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 23 dienomis apklausęs 925 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.

The post Apklausa rodo, kad įtakingiausi valstybės tarnautojai - D. Jauniškis, Ž. Bartkus, R. Požėla appeared first on LAIKMETIS.

Opozicinės frakcijos atstovai siūlo iš Valstybės tarnybos įstatymo braukti nuostatą, kad Seimo nario patarėjas ir padėjėjas gali eiti ne vienas politinio pasitikėjimo pareigas pas tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, bet jo darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.

Tokia nuostata įsigaliotų nuo 2023 metų sausio, tačiau, pasak pataisas inicijavusio socialdemokrato Eugenijaus Sabučio, ji būtų diskriminacinė.

„Toks įsigaliosiantis teisinis reguliavimas yra nelygiateisis ir diskriminuojantis vienus valstybės tarnautojus kitų atžvilgiu, nes nuostata bus taikoma tik politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, einantiems pareigas Seimo kanceliarijoje, bet ne kitose institucijose“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.

Parlamentarai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia tvarka galėtų pažeisti dabartinių Seimo narių padėjėjų ir patarėjų lūkesčius, nes ribojimai įsigaliotų viduryje kadencijos.

Seimo narių grupė siūlo palikti galioti esamą redakciją, kuri nustato 60 valandų darbo per savaitę maksimalią ribą.

The post Seimo socialdemokratai: 40 valandų darbo ribojimas padėjėjams - nelygiateisis appeared first on LAIKMETIS.

„Personalo skyrius mus informavo, kad valstybės tarnyboje pripažįstama daugiau nei 100 lyčių, nes darbuotojams leidžiama patiems identifikuoti savo lytį be jokio medicininio pritarimo ir neatsižvelgiant į biologinę lytį", - šios šalies žiniasklaidai papasakojo JK valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės.

„Man tai buvo gana netikėta, nes visada maniau, kad yra tik dvi biologinės lytys", - pridūrė jis stebėdamasis tokiais pokyčiais valstybės tarnyboje.

Valstybės tarnautojas sakė, kad buvo paprašyta dokumentuose ir elektroniniuose laiškuose nevartoti tokių terminų kaip „motina", „tėvas" ir „ponios ir ponai", rašo vietinė šalies žiniasklaida.

Tarp kitų žodžių, kurių reikia vengti, buvo ir „beprotis" bei „šizofrenikas", kuriuos reikėtų pakeisti žodžiais „absurdiškas" ir „neprognozuojamas", kad nebūtų įžeisti psichikos sveikatos problemų turintys žmonės.

Vienas valstybės pareigūnas buvo priverstas prisijungti prie „lyties neatitinkančiųjų knygų klubo" ir švęsti „daugiau nei dviejų lyčių informuotumo savaitę".

„Mokesčių mokėtojai man moka už tai, kad 20 proc. savo darbo laiko iššvaistyčiau šitoms nesąmonėms", - piktinosi valstybės tarnautojas.

Pasak laikraščio, valstybės tarnautojų buvo paprašyta savo komunikacijoje vartoti lyčiai neutralius įvardžius, o prieš prisijungiant prie posėdžių nurodyti savo pageidaujamus įvardžius - visa tai vardan „įtraukesnės ir palankesnės" darbo vietos sukūrimo.

Teigiama, kad JK valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių gairėse teigiama, jog valstybės tarnautojai „turi teisę į „lanksčią lyties išraišką, kuri gali kisti".

Pranešama, kad Sveikatos ir socialinės rūpybos departamento žmogiškųjų išteklių gairėse įspėjama apie drausmines nuobaudas, jei darbuotojai sąmoningai „neteisingai nustatys lytį" savo kolegoms.

Pranešama, kad viename departamente vykusiame seminare valstybės tarnautojai buvo mokomi valdyti tokias darbo vietoje.

The post JK valstybės tarnyboje pripažįstama daugiau nei 100 lyčių, atskleidžia darbuotojai appeared first on LAIKMETIS.

Departamento pateikiamais duomenimis, per tris šių metų ketvirčius konkursuose į nevadovaujamąsias pareigas gauta 41,7 proc. daugiau prašymų nei pernai per tą patį laikotarpį.

Taip pat šiais metais iš valstybės ir savivaldybių įstaigų gauta beveik 30 proc. daugiau prašymų skelbti konkursus nei pernai tokiu pačiu laikotarpiu.

Valstybės tarnybos departamento direktorius Gediminas Miškinis sako, jog faktas, kad vis daugiau žmonių mato prasmę rinktis karjerą valstybės tarnyboje, yra džiuginantis.

„Visgi turime tam tikrą paradoksą. Nors pretendentų skaičius auga, konkursų, kurie baigiasi nesėkmingai, t. y., neatrinkus valstybės tarnautojo, dalis išlieka didelė – apie 40 procentų“, – pranešime cituojamas G. Miškinis.

Pasak pranešimo, per savaitę įstaigos Valstybės tarnybos departamentui vidutiniškai pateikia 84 prašymus skelbti konkursus bei pakaitinių tarnautojų atrankas.

Šiuo metu vidutinis pretendentų skaičius viename konkurse į nevadovaujamąsias pareigas yra 9,1, į padalinio vadovo – 7,7, į įstaigos vadovo 10,3. 

Departamento vadovo teigimu, būna konkursų, kurie susilaukia itin didelio susidomėjimo. Pavyzdžiui, iš daugiau nei 2 tūkst. šiemet organizuotų konkursų į 241 buvo pateikta 20 ir daugiau prašymų. Pernai per visus metus tokių konkursų buvo kur kas mažiau – 108.

Šiais metais 223 konkursuose nebuvo nė vieno reikalavimus atitinkančio pretendento, o į 465 konkursus apskritai negauta nė vieno prašymo.

„Norinčiųjų dirbti valstybės tarnyboje kaip ir netrūksta, bet įstaigoms reikia labiau rūpintis pritraukimu bei formuoti patrauklų darbdavio įvaizdį, kad pretendentai ateitų būtent į jų konkursus“, – reziumuoja G. Miškinis.

The post Daugėja norinčių dirbti valstybės tarnyboje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, Ministro pirmininko strateginių projektų portfelis sudarytas remiantis Vyriausybės programos prioritetais. 

Ši strateginė darbotvarkė apims Vyriausybės kadencijos reformas, viešojo valdymo, švietimo ir strateginės infrastruktūros strateginius darbus, taip skaitmeninę transformaciją, žaliąjį kursą ir atskirties mažinimą (įskaitant regionų plėtrą) įgyvendinančius strateginius ministrų darbus arba projektų programas. Taip pat įtraukti ministrų strateginiai darbai (projektai), kurių parengimas, įgyvendinimas ir projektinio valdymo stebėsena vyks ministerijos lygiu.

Tarp penkių strateginių premjerės darbų  – valstybės tarnybos pertvarka, pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“, EDtech skaitmeninė švietimo transformacija, inovacijų ekosistemų mokslo centruose, inovacijų agentūros ir misijomis grįstų mokslo ir verslo inovacijų programų sukūrimas bei ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas.

Reformoms būtinų projektų įgyvendinimo apmatus planuojama parengti ir pateikti Vyriausybei svarstyti iki gegužės 31-osios. 

Į strateginių darbų portfelį taip pat įtrauktas įsipareigojimas parengti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ ir šie septyni  viešojo valdymo, švietimo ir strateginės infrastruktūros projektai: funkcijų peržiūra ir optimalus institucijų tinklas (viešojo valdymo sistema), viešosios ir administracinės paslaugos (įskaitant jų kokybės užtikrinimą regionuose), į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas, tvari kultūros ir švietimo sąveika (kultūros ir kūrybiškumo įtraukimas į švietimą). Taip pat – veiksminga atsparumo grėsmėms didinimo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema, saugi elektros energetikos sistema (elektros energetikos sistemos sinchronizavimas su Vakarais ir Astravo atominės elektrinės blokada) bei strateginių geležinkelio ir kelių transporto jungčių plėtra.

Ministrų darbams taip pat priskirti skaitmeninės transformacijos, žaliojo kurso bei regionų plėtros tikslus įgyvendinantys projektai –  e.vyriausybės atvirų duomenų sukūrimas, kultūros, socialinės apsaugos, sveikatos ir kitų sistemų skaitmenizavimas, regionų investicinio potencialo ir patrauklumo didinimas ir kt.  

The post I. Šimonytės darbų prioritetuose – valstybės tarnybos pertvarka, skaitmeninis švietimas appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, patvirtinu, kad kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas ir į teismą dėl šio įsakymo neteisėtumo. Tikiu teisingumu ir tikiu, kad laimėsiu“, – išplatintame pranešime rašo O. Vėbrienė.

Ją aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas penktadienį atleido iš pareigų. Kaip pranešė ministerija, S. Gentvilas pasirašė įsakymą „paaiškėjus, kad direktorės vadovaujamo darbo patirtis neatitinka pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų“.

„Tapdama departamento vadove Olga Vėbrienė turėjo mažesnę nei 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos į šias pareigas apskritai negalėjo būti priimta“, – teigia ministerija.

Pasak jos, analizuojant O. Vėbrienės profesinės karjeros aplinkybes nustatyta, kad jos įgytos vadovaujamojo darbo patirties trukmė buvo trumpesnė ne tik konkurso, bet ir faktiško priėmimo į Aplinkos apsaugos departamento direktorės pareigas metu.

Buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė teigia, kad su ministro įsakymu buvo supažindinta, tačiau motyvų plačiau komentuoti negalinti.

„Tik buvo pateiktas lakoniškas Valstybės tarnybos įstatymo 51 str. 1 dalies 8 punktas („paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas“)“, – rašo O. Vėbrienė.

Negaliu atsakyti, ką suklastojau, – tiksliau, ką suklastojusi esu kaltinama, nes jokios papildomos informacijos negavau.

„Negaliu atsakyti, ką suklastojau, – tiksliau, ką suklastojusi esu kaltinama, nes jokios papildomos informacijos negavau. Tik pabrėšiu, kad dokumentus tikrino ir Valstybės tarnybos departamentas prie VRM, ir Aplinkos ministerijos specialistai. Matyt, per tuos 8 mėn. aritmetika pasikeitė“, – sakė ji.

Viešame pareiškime O. Vėbrienė teigė, jog S. Gentvilas „pademonstravo, kad ne veltui priklauso tėvo partijai ir vadovaujasi šiai partijai nesvetima politikos iš išskaičiavimo ideologija“.

„Šiek tiek gaila, kad nespėjau įgyvendinti visų pokyčių, kurie būtų sustiprinę aplinkosaugą ir patiems aplinkosaugininkams leidę dirbti tokiomis sąlygomis, kurias mums teikia XXI amžius. Vis dėlto tikiu, kad grįšiu ir galėsiu tęsti pradėtą darbą“, – tvirtino O. Vėbrienė.

„Ir niekada nenustosiu Tausoti. Saugoti. Mylėti aplinkosaugą, jūrą, upes, medžius, gyvūnus, augalus ir paukščius“, – sakė ji.

S. Gentvilui praėjusių metų pabaigoje tapus aplinkos ministru netrukus tarp jo ir O. Vėbrienės kilo nesutarimų – trintis atsirado, kai ši nušalino aplinkosaugininką, per atostogas ministrui pranešusį apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą.

Ministras savo ruožtu tvirtino sulaukiantis neproporcingai daug Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų skundų ir pats pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar teisėtai nuo pareigų buvo nušalintas minėtas aplinkosaugininkas. S. Gentvilas taip pat kėlė klausimą dėl kadrų politikos departamente, įkurtų vadovaujamų pareigybių.

O. Vėbrienė nuolatine Aplinkos apsaugos departamento vadove tapo pernai rugpjūtį. Ji pakeitė Valdą Laukį, kurio vadovaujamas departamentas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių mariose.

Ministerija pabrėžia, kad iki tapdama Aplinkos apsaugos departamento vadove O. Vėbrienė vadovaujamas pareigas ėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje: 2019 metų vasarį-gruodį dirbo ministerijos kanclere, nuo 2019 metų gruodžio pabaigos iki 2020-ųjų balandžio vidurio – ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadove, po to nepilnas dvi savaites vadovavo Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupei.

Laikinai eiti Aplinkos apsaugos departamento pareigas ji pradėjo beveik prieš metus – 2020-ųjų balandžio 27-ąją, nuo rugpjūčio 12-osios paskirta į nuolatines vadovės pareigas.

The post Dėl atleidimo iš pareigų Olga Vėbrienė ketina kreiptis į teismą appeared first on LAIKMETIS.