Šventiniuose renginiuose dalyvaus Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) su žmona.

Ketvirtadienį į aukščiausią Lietuvos statinį – Vilniaus televizijos bokštą – bus iškelta didžiausia šalies Trispalvė. 540 kvadratinių metrų ploto ir 70 kg sverianti vėliava pakils į 160 metrų aukštį. Sutemus TV bokštas bus iliuminuojamas šviesine kompozicija, atkartojančia Trispalvės spalvas.

Sostinėje planuojamos šventinės eitynės ir triumfo arka, Nerimi plauks Karaliaus Mindaugo iššūkio dalyviai, o kauniečiai ir klaipėdiečiai kviečiami į miesto muziejus, kurių lankymas bus nemokamas.

Vakare, 21 val., viso pasaulio lietuviai jau penkioliktus metus giedos šalies himną.

Šventiniai renginiai numatyti daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių.

Valstybės dieną švenčiamas Mindaugo karūnavimas Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną. 

Ši diena valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. 

Vilniuje – iškilmingos eitynės

Sostinėje Prezidentūroje tradiciškai vyks valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija, vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus iškilmingai pakeltos valstybinės vėliavos, o vakare rengiamos triumfo eitynės nuo sostinės Aušros Vartų iki Valdovų rūmų – tuo pačiu keliu, kuriuo į Lietuvos sostinę iškilmingai įžengdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai ir karo vadai, miestui ir tautai pranešdami apie pasiektas pergales.

Eitynėse žygiuos Lietuvos ir NATO sąjungininkų karinių dalinių atstovai, lydimi spalvingų istorinių kostiumų, orkestro ir Geležinio Vilko.

Prie Valdovų rūmų stovės triumfo arka, kur bus galima išvysti Lietuvos istoriją, prisiminti žygius ir svarbiausias istorines asmenybes. Po to Katedros aikštėje vyks koncertas, Tautiškos giesmės giedojimas.  

Prie Valdovų rūmų stovės triumfo arka, kur bus galima išvysti Lietuvos istoriją, prisiminti žygius ir svarbiausias istorines asmenybes. Po to Katedros aikštėje vyks koncertas, Tautiškos giesmės giedojimas

Dėl šventinių renginių kai kuriose sostinės senamiesčio gatvėse bus neleidžiama stovėti automobiliams, o dėl eitynių trumpam bus stabdomas eismas.

Kaip ir kasmet, liepos 6-ąją viešasis transportas keleivius sostinėje veš nemokamai. Autobusai ir troleibusai kursuos pagal sekmadienio tvarkaraščius. 

Kaunas apdovanos nusipelniusius

Prieš vidurdienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune skambės kariliono muzika, vyks koncertas, bus iškilmingai keliama Vyčio Kryžiaus ordino vėliava.

Vakare vyks tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ koncertas „Tegyvuoja miuziklas!“ Iškilmingame renginyje nusipelniusiems kauniečiams bus įteiktos Kultūros premijos, Santakos garbės ženklai ir kiti iškilūs apdovanojimai. Skambės Tautiška giesmė.

Šventinę dieną Kauno miesto muziejus siūlo nemokamai aplankyti ekspozicijas. Duris atvers M. ir K. Petrauskų, Pilies bei Tautinės muzikos skyriai. 

Lankytojus pasitiks ir Vytauto Didžiojo karo muziejus bei VI forte įrengta karo technikos ekspozicija.

Kauniečių dėmesio lauks Istorinė Prezidentūra – muziejaus sodelyje vyks edukacinis žaidimas, istorikės pasakojimai, ekskursija ir kitos pramogos.

Klaipėdoje – kario rekonstrukcijos pristatymas

Klaipėdoje liepos 6-osios proga vidurdienį vyks valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Jono kalnelio saloje.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje šventinę dieną vyks uostamiesčio kapinynais paremtos archeologinės XIII amžiaus Klaipėdos kuršio rekonstrukcijos pristatymas.

Tai pirmoji tokia rekonstrukcija ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. 

Kad lankytojai geriau suvoktų kaip atrodė dabartinės Klaipėdos miesto ir apylinkių kuršių atstovas, pagamintos XIII amžiaus kuršio kario aprangos, papuošalų ir ginklų rekonstrukcijos.

Šventinę dieną skambės kariliono muzikos koncertas. Šventė numatyta ir Teatro aikštėje, taip pat suplanuota išvyka keltu „Nida“ iki uosto vartų. 

The post Šalyje minima Valstybės diena, Lietuvoje ir svetur skambės Tautiška giesmė appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, laisvę reikia ginti, o taika vėl turi tapti didžiausia žmonijos vertybe.

„Karas mūsų regione įstūmė į nežinomybę ir priminė mums vieną svarbų dalyką – laisvė nėra savaime suprantamas dalykas, tai nėra duotybė, kurios galime tikėtis nepriklausomai nuo aplinkybių“, – trečiadienį minint Valstybės dieną sakė M. Sandu.

„Laisvę reikia ginti, taika turi vėl tapti aukščiausia žmonijos civilizacijos vertybe“, – pridūrė ji, kalbėdama per valstybės vėliavų pakėlimo ceremoniją S. Daukanto aikštėje Vilniuje.

„Karas mūsų regione įstūmė į nežinomybę ir priminė mums vieną svarbų dalyką – laisvė nėra savaime suprantamas dalykas, tai nėra duotybė, kurios galime tikėtis nepriklausomai nuo aplinkybių“, – trečiadienį minint Valstybės dieną sakė M. Sandu

Pasak M. Sandu, vieniems bandant įtikinti, jog XXI a. turi vyrauti „kumščio teisė“, Lietuva, Moldova ir kitos demokratinės regiono šalys toliau pasisako už abipusę pagarbą, bendradarbiavimą ir dialogą tarp valstybių, taip siekiant išsaugoti taiką ir stiprinti saugumą.

Ji dėkojo Lietuvai už paramą šalies eurointegracijai. Prieš kelias savaites ES suteikė Moldovai kandidatės statusą.

M. Sandu teigimu, Lietuva ir Moldova šimtmečiais palaikė įvairius ryšius, moldavai stebėjo Lietuvos tautinį atgimimą praėjusio amžiaus pabaigoje.

„Šiandien Lietuva mano šaliai yra orumo ir drąsos pavyzdys“, – kalbėjo Moldovos prezidentė.

The post Laisvė nėra savaime suprantama, sako Lietuvoje viešinti Moldovos prezidentė appeared first on LAIKMETIS.

„Ilga ir turtinga istorija mums padėjo net didžiausių sunkumų akivaizdoje išlaikyti ryžtą kurti savo valstybę bei tikėjimą jos ateitimi. Ir šiandien mes puikiai žinome tikrąją laisvės kainą ir esame pasirengę ją ginti“, – teigiama prezidento Gitano Nausėdos sveikinime.

„Valstybės dienos proga linkiu, kad kiekvieno iš mūsų širdyje per amžius drąsiai skambėtų meilės Tėvynei giesmė. Tegul ji mus suartina, ir tegul garbingi valstybės kūrimo darbai niekada nesustoja!“, – rašoma jame.

Premjerė Ingrida Šimonytė kvietė visus Lietuvos žmones švęsti vienybėje ir branginti laisvę.

„Liepos 6-ąją turime progą dar kartą prisiminti, kad valstybė yra tarsi giesmė, kuriai būtina bendrystė ir pastangos skirtingas natas sujungti į harmoningą melodiją. Kiekvieno balso skambėjimas yra labai reikšmingas ir reikalingas, nes stipriausi esame tada, kai veikiame drauge“, – sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi solidariai ir ryžtingai kovoti už žmogiškumą, laisvę ir kuo galėdami padėti tiems, kuriems tos pagalbos labai reikia, pavyzdžiui, su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Nuo pat XIII amžiaus, kai kunigaikštis Mindaugas atskiras žemes suvienijo į valstybę, kurią pripažino Europa. Ir iki šiol, kai rodome pasauliui pavyzdį, kaip telkti visus išteklius ir pajėgas, kad padėtume karo niokojamai Ukrainai

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra stipri tada, kai yra solidari.

„Atsigręžus į istoriją matyti, kad taip ir yra – esant svarbiam tikslui ar kilus grėsmei, Lietuvos gyventojai suremia savo pečius. Nuo pat XIII amžiaus, kai kunigaikštis Mindaugas atskiras žemes suvienijo į valstybę, kurią pripažino Europa. Ir iki šiol, kai rodome pasauliui pavyzdį, kaip telkti visus išteklius ir pajėgas, kad padėtume karo niokojamai Ukrainai“, – rašoma parlamento vadovės sveikinime.

Lietuvoje minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo arba Valstybės dieną, visoje šalyje vyks šventiniai koncertai, parodos, ekskursijos ir kiti renginiai.

Tradiciškai šventiniu akcentu vakare taps pasaulyje vienu metu giedama „Tautiška giesmė“.

Trečiadienį švenčiama Valstybės diena žymi Mindaugo karūnavimą Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną. 

Ši diena valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.

The post Šalies vadovas Valstybės dienos proga linki branginti ir ginti laisvę, premjerė teigia, kad kiekvieno balsas yra reikšmingas appeared first on LAIKMETIS.

Šią dieną Šventovėje rinkosi tikintieji iš visos Žemaitijos bei kitų Lietuvos vietovių. Ypač didelis būrys atvyko iš Gargždų dekanato, nes ši diena buvo skirta būtent jam. Pagrindinėms tos dienos Šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Telšių vyskupijos ganytojas Algirdas Jurevičius, būrys kunigų. Šventųjų Mišių metu giedojo Gargždų parapijos didysis sumos choras, vadovaujamas vargonininko Petro Katauskio, chorui pritarė pučiamųjų orkestras iš Klaipėdos, vargonais akomponavo Žemaičių Kalvarijos Šventovės vargonininkė Kristina Kondratavičienė.

Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupijos ganytojas A. Jurevičius pasidžiaugė visais atvykusiais ir juos pasveikino. Jis pakvietė melstis už šeimas ir besiruošiančius santuokai. Priminė svarbų įvykį – lygiai prieš šešis šimtus metų popiežius Martynas V priėmė žemaičių krikščionis į savo tėvišką globą.

Šis itin svarbus įvykis liudija apie išlaikytą Žemaitijos tapatybę, todėl sklinda padėka Dievui ir Apaštalų sostui už šią malonę. Taip pat vyskupas pakvietė melstis už popiežių Pranciškų, kuris sveiksta po operacijos, kad Dievas padėtų jam kuo griečiau sustiprėti ir grįžti į aktyvią apaštalinę veiklą.

Paraginta melstis ir už Tėvynę Lietuvą, kada džiaugsmingai švenčiamas jos valstybingumas ir minima Tautiškos giesmės diena. Pasveikinti atvykę garbūs svečiai – Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Klaipėdos rajono administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė.   

Kardinolas kalbėjo: „Šiandien, liepos 6 – ąją, minime Valstybės dieną, ir čia, Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje melžiamės už Lietuvą”. Jis išryškino būtinybę tokia proga pamąstyti apie savo santykį su Lietuvos valstybe – ką reiškia būti laisvos valstybės piliečiu.

Kardinolas priminė, jog liepos 6 – oji primena apie vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Jis siekė kurti valstybę ir padėjo pamatus valstybingumui. Piliečiai pakviesti kurti savo valstybę, dalyvauti jos valdyme, ginti ją, rūpintis. Kartų kartos tai darė per įvairius istorinius laikotarpius, guldė savo gyvybes, kovojo įvairiose kovose. Visas negandas, anot pamokslininko, galime ištverti remdamiesi dviem postamentais – tikėjimu į Dievą ir sveika lietuviška šeima.

Piliečiai pakviesti kurti savo valstybę, dalyvauti jos valdyme, ginti ją, rūpintis.

„Tikėjimas į Dievą leido išsaugoti viltį, kad Dievas yra mūsų pusėje, ir neapleis; Jis stiprino mūsų knygnešius, savanorius, partizanus, tremtinius  ir visus laisvės kovotojus, kai atrodydavo, jog politinės audros jau skandina mūsų tautos laivelį. Sveika vyro ir moters santuokos keliu kuriama šeima yra tarsi granito kolona, į kurią remiasi kiekviena valstybė”, - sakė S. Tamkevičius.

Kardinolas priminė svarbą ginti savo giluminius vertybinius, evangelinius įsitikinimus ir kaip pavyzdį pristatė šventąjį kankinį Tomą Morą, kuris paaukojo savo gyvybę už ištikimybę Katalikų Bažnyčiai. „Minėdami Valstybės dieną, maldaukime Šeimų Karalienę Švč. Mergelę Mariją, kad globotų Lietuvą ir jos šeimas, kad eidami laisvės keliais, nepasiklystume ir neužmirštume Jėzaus žodžių: Aš – gerasis Ganytojas, aš pažįstu savąsias avis, ir manosios pažįsta mane”, – baigdamas pamokslą sakė kardinolas.

Po Šv. Mišių iškilmių dalyviai sugiedojo Lietuvos Valstybės himną, o po to dvi procesijos: lauke ir Bazilikoje patraukė Kryžiaus Keliu. Lauko procesijai, su giedotojais ir pučiamųjų orkestru, vadovavo Telšių vyskupijos ganytojas A. Jurevičius, o vidaus – kardinolas S. Tamkevičius. Abu ganytojai kiekvienoje Kryžiaus Kelio stotyje laimino procesijų dalyvius Šventojo Kryžiaus relikvija, pabaigoje tarė baigiamąjį, palydimąjį žodį.

Tos pačios dienos vakarą Žemaičių Kalvarijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, o ir jos ribų, kur tik yra lietuvių, 21 val. miestelio gyventojai ir piligrimai, tiek susibūrę Bazilikos šventoriuje, tiek einantys Kryžiaus Kelią, giedojo Lietuvos Valstybės himną – Tautinę giesmę. Juos pasveikino kun. br. Jokūbas Marija Goštautas OP, kuris pasidalino įžvalgomis apie tautiškumo ir valstybės kūrimo svarbą, į susirinkusiuosius kreipėsi ir Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas.

Vakaras buvo skirtas maldai, bendrystei ir gražiam pavakarojimui, taip švenčiant Lietuvos valstybingumo šventę ir vieną iš Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų dienų.

The post Kardinolas S. Tamkevičius Žemaičių Kalvarijoje: šeima yra tarsi granito kolona appeared first on LAIKMETIS.

Šiandien, susirinkę švęsti Mindaugo karūnavimo ir kartu mūsų valstybingumo dienos, klausėmės pirmojo skaitinio apie tai, kaip Dievas telkia ir kuria savąją tautą.

Dažnai mes girdime Dievą vadinamą Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievu. Abraomui Dievas pažadėjo, kad jo gausiems palikuonims bus atiduota visa žemė nuo Egipto upės iki didžiosios Eufrato upės, ir pašaukė keliauti į Pažadėtąją žemę. Dievas lydi ir Abraomo sūnų Izaoką, kuriam gimsta sūnus Jokūbas. Jokūbui po pirmajame skaitinyje aprašytos kovos Dievas pažada: „Kraštą, kurį daviau Abraomui ir Izaokui, dabar tau duodu. Ir tavo būsimiems palikuonims aš duosiu šį kraštą“ (Pr 35, 12). Dievas, davęs pažadą Abraomui, jį kartoja ir jo palikuonims, – ir taip jis formuoja savo tautą.

Šiandienos skaitinyje girdime, kaip Jokūbas su savo šeima keliauja Pažadėtosios žemės link. Perkėlęs visus per upę, pats dar pasilieka ir naktį susigrumia su nepažįstamuoju. Tik iš kovotojų pokalbio paaiškėja, kad tai imtynės su Dievu. Popiežius Benediktas XVI komentuodamas šį skaitinį, yra sakęs: „Visas mūsų gyvenimas yra kaip ta ilga maldos ir kovos naktis, trokštant ir prašant Dievo palaiminimo, leidžiančio atpažinti Viešpaties veidą.“ Tose imtynėse Jokūbas sužeidžiamas, bet kartu gauna naują vardą – Izraelis. Gimsta pažadas, kad iš Jokūbo dvylikos sūnų bus kuriama naujoji Tauta.

Valstybingumas nesusiformuoja lengvai, visada reikia kovos ir aukos. Taip pat reikia ir Dievo palaiminimo. Šventajame Rašte skaitome, kaip Izraelis vis kaunasi su Dievo tvarka, jai priešinasi, bet taip pat siekia Dievo palaiminimo. Deja, tas priešinimasis neša nesėkmes.

Ir šiomis dienomis žmonės dažnai priešinasi Dievo nustatytai tvarkai. Dievas yra suteikęs žmogui laisvę priešintis, bet toks priešinimasis ir šiais laikais neatneša laimės nei žmonėms, nei visuomenėms, nei valstybėms.

Dievas yra suteikęs žmogui laisvę priešintis, bet toks priešinimasis ir šiais laikais neatneša laimės nei žmonėms, nei visuomenėms, nei valstybėms.

Šiandienos Evangelijoje girdime apie kitas kautynes: Dievas nurodo būtinybę kautis su demonais. Girdime, kad šiam darbui reikia darbininkų. Ši kova nėra tik kunigų ar kokių ypatingų egzorcistų darbas. Į kovą su blogiu yra kviečiamas kiekvienas krikščionis – visi esame pakviesti būti darbininkais šiame Dievo lauke.

Ši kova vyksta trijose skirtingose vietose. Pirmasis kovos laukas – tai pats žmogus. Kovojame vidinę kovą, kur esame veikiami gėrio ir blogio. Siekiame gauti Dievo palaiminimą, bet taip pat kasdien esame atakuojami blogio. Kiekvienų šv. Mišių pradžioje išpažįstame, kad šioje kovoje esame kažkiek pralaimėję, bet kartu prašome Dievo pagalbos tęsti kovą.

Antroji kautynių vieta – tai mūsų visuomenė: žmonės, esantys greta mūsų, mūsų šeimos, bendruomenės. Turbūt galime sakyti, kad šiais metais mūsų bendruomenės ir visa visuomenė patiria didesnę įtampą nei anksčiau. Čia mums svarbu neužmiršti, su kuo mes kovojame.

Pirmiausia turime prisiminti, kad visi esame broliai ir seserys, o kovojame su piktojo veikimu pasaulyje. Velnias dažnai pasinaudoja žmonėmis, bando juos išprovokuoti, sukiršinti, suskaldyti. Dabar taip dažnai mes matome ir kalbame apie hibridinio karo taktikas. Galime atpažinti, kad tai yra velnio nuo seno taikomas metodas veikti. Jis naudoja apgaulę, kad mus paveiktų, naudojasi melagienomis (fake news), kad mus išjudintų, ir turi visą kariuomenę nekaltais apsimetančių „žaliųjų žmogeliukų“.

Todėl svarbu įsidėmėti ir matyti, kad vis dėlto mes visi esame broliai ir seserys ir turime siekti vienybės. Dabartinis dialogo stygius mūsų visuomenėje kyla iš to, kad mes pamirštame, jog visi esame broliai ir seserys, sudarantys vieną tautą.

Tas pats mūšis vyksta ir trečioje vietoje, tai yra tarptautinėje bendruomenėje. Šiandien girdime, kad pasaulyje daug nesantaikos, persekiojimo, teroro. Būtina mums ir čia pamatyti, kad visi, kaip popiežius Pranciškus labai dažnai kartoja, esame viena šeima, esame broliai ir seserys.

Turime sugebėti atpažinti piktojo veikimą tiek rytuose, tiek vakaruose, įžvelgti, kaip jis pasinaudoja žmonėmis, o ne suasmeninti blogį kitame žmoguje. Tai padės mums grįžti į dialogą, kurio mums reikia ir savo šeimose, ir savo visuomenėje, ir pasaulyje. Mes gyvename bendruose namuose, ir, nors šiandien minime savo valstybės šventę, mes visi esame vieno Dievo vaikai, gyvenantys Jo sukurtame pasaulyje.

Valstybingumas, kaip ir šeima, kaip ir mūsų asmeninė laisvė, yra mums suteiktos Dievo dovanos, kuriomis privalome naudotis pagal Jo valią. Karaliui Mindaugui popiežiaus suteikta karūna buvo ženklas, kad Dievas yra pirmoje vietoje. Minėdami savo Valstybės dieną ir toliau maldoje prašykime, kad Dievas laimintų mus ir mūsų Tėvynės ateitį.  Amen.

The post Arkivyskupo G. Grušo homilija Katedroje švenčiant Valstybės dieną appeared first on LAIKMETIS.

Tarp apdovanotųjų - įvairiausių profesijų ir skirtingų biografijų žmonės. Tai iškilius kultūros, visuomenės veikėjai, mokslininkai, ištikimi Lietuvos draugai užsienyje.

Taip pat už pasiaukojimą, tvirtą pareigos jausmą ir išskirtinę drąsą, pademonstruotą itin sudėtingomis COVID-19 aplinkybėmis gelbstint gyvybes, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai po mirties įteikti dar devyniems Lietuvos medicinos darbuotojams.

Pasak Prezidento, Lietuvos laisvės idėja daugelio kartų buvo svajonė, ginama krauju ir statoma sunkiu darbu.

„Kiekvienai kartai tekdavo ir tenka skirtingi išbandymai. Sudėtingiausiais laikotarpiais, kai reikia ryžto veikti, drąsos kovoti ir valios aukotis, atsiskleidžia patys gražiausi pasiaukojimo ir didvyriškumo pavyzdžiai, o istoriją keičiantys darbai kalba už juos nuveikusius žmones“, – sakė šalies vadovas.

Apdovanotųjų sąrašas.

The post Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanoti šaliai nusipelnę asmenys appeared first on LAIKMETIS.

DNR molekulėje, pasitelkus ateities technologijas, užkoduota Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė”.

„Tai dovana ateities kartoms, išsaugant, kas buvo ir tebelieka mums visiems svarbu, kas vienija ir telkia mus kaip tautą, nesvarbu, kokios profesijos atstovais būtume, nesvarbu, kur gyventume“, – sakė D. Nausėdienė. 

Pirmoji ponia padėkojo jauniesiems tyrėjams Ramintai Žukauskaitei, Povilui Sakalauskui ir Gustei Juškaitei už prasmingą iniciatyvą.

Renginio dalyviai kartu su berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ solistu Matu Kiečiumi sugiedojo „Tautinę giesmę“.

Ekspoziciją „Tautiška giesmė užkoduota mūsų DNR“ Valstybės pažinimo centre jau liepos 6 d. galės pamatyti visi norintys Lietuvos žmonės. 

Valstybės pažinimo centras, eksponuodamas šią vertybę, išlieka ištikimas savo misijai ir taip skatina domėtis bei sužinoti, ne tik kaip veikia valstybė, bet ir mokslo atradimais, kuriais su visais nori pasidalinti jaunieji šalies tyrėjai. Valstybės pažinimo centras nuoširdžiai padeda jiems tai įgyvendinti. 

Diana Nausėdienė yra valstybės centro edukacinių veiklų globėja.

The post DNR molekulėje užkoduota Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė” appeared first on LAIKMETIS.

„Kiekviena Liepos 6-oji – tai proga naujai atrasti ir įvertinti savo istorinės tradicijos gelmę, atnaujinti įsipareigojimą Lietuvos valstybei. Prieš 768 metus pasirinkę žengti į Vakarus, iki šiol keliaujame mūsų pirmojo – ir vienintelio – karaliaus Mindaugo nužymėtu taku“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, pasirinkti aiškius vertybinius orientyrus, tvirtai stovėti Vakarų sargyboje, aktyviai veikti artimiausioje kaimynystėje – visa tai tebėra unikali lietuviška lyderystės tradicija.

„Tik aiškiai suvokdami savo istorinę misiją, mes galime stiebtis aukštyn kaip Lietuvos piliečiai – modernios Europos valstybės kūrėjai“, – tvirtino jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lietuvos valstybės diena, švenčiama liepos 6-ąją, tarsi užbaigia pagrindinių valstybinių švenčių ciklą.     

Anot jos, Vasario 16-ąją švenčiama modernios Lietuvos pradžia, esminis šios šventės akcentas – nepriklausomybė ir savarankiškumas. Pagrindinis Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, akcentas – valstybingumo tęstinumas, o liepos 6-osios, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, leitmotyvas – Lietuvos integracija į Vakarų civilizaciją. 

„Būtent Mindaugas žengė pirmąjį žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link“, – teigė parlamento vadovė.

„Neatsitiktinai sukūrėme tradiciją kiekvieną liepos 6-ąją visiems pasaulio lietuviams drauge sugiedoti Tautišką giesmę. Ši šventė pabrėžia sąryšio svarbą, primena, kad nesame vienui vieni. Kad esame nevienodi, bet vieningi. Kad visada esame kartu su savo artimaisiais ir draugais, protėviais ir ainiais, sąjungininkais ir partneriais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji priminė, kad 1253-iųjų liepos 6-ąją Mindaugas Lietuvos karaliumi vainikuotas ne vienas, o kartu su žmona Morta.

„Šviesaus atminimo istorikas Edvardas Gudavičius tvirtino, kad Morta buvo politiškai aktyvi, darė įtaką sprendimams ir tvirtai orientavosi į Vakarų Europą. Tai Lietuvos moterų teisių problematikai, manau, suteikia papildomų dimensijų, tegu ir simbolinių“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot premjerės Ingridos Šimonytės, per visą istoriją lietuviams dažniau teko kovoti už valstybę, nei džiaugtis laisve ir atsakingai patiems spręsti, kurį kelia renkasi, todėl šiandien tikrai yra pagrindas džiaugtis.

„Kiekvienas mūsų esame labai skirtingi, įdomūs ir unikalūs, bet tai anaiptol nereiškia, kad negalime būti vieningi. Skaudžios istorijos pamokos liudija, kad tik susitelkę ir veikdami kartu esame stiprūs ir galime stiprinti savo valstybę. Tikiu, kad noras bendradarbiauti, atvirumas ir pagarba vienas kitam yra raktas į Lietuvą, vardan kurios vienybė gali žydėti gražiausiai“, – teigė ji.

Antradienį Lietuva švenčia Valstybės dieną. Ji žymi Mindaugo karūnavimą Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną. 

Ši diena valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Užpernai Seimas paskelbė liepos 6-ąją ir Tautiškos giesmės diena.

The post G. Nausėda: iki šiol keliaujame karaliaus Mindaugo nužymėtu taku appeared first on LAIKMETIS.