Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veikla pastaruoju metu tapo politine Lietuvos valstybės ir visuomenės problema. Sau priskyręs Konstitucijoje nenumatytas teises, Konstitucinis Teismas iš garbingo Konstitucijos normų saugotojo tapo įstatymų leidimo institucija, taip perimdamas Seimo kaip įstatymų leidybos institucijos funkciją. Savo kompetenciją viršijantis Konstitucinis Teismas ne tik pažeidžia valdžių padalijimo principą, bet ir paneigia Tautos kaip suvereno teises.

Suverenitetas priklauso Tautai

Lietuvos valstybę kuria Tauta ir suverenitetas priklauso tik Tautai. Pašauktas saugoti Konstituciją teismas nėra jos kūrėjas. Tik suverenas gali tarti galutinį žodį apie jo paties įsteigtą konstitucinę normą. Kilus ginčui dėl Konstitucijoje įtvirtintos normos ir jos Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jį išspręsti gali tik suverenas.

Konstitucinis Teismas, suteikdamas Konstitucijos normoms naują prasmę, paneigia Konstituciją kaip visuomenės sutartį

Konstitucija išreiškia visuomenės sutartį – visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtą įsipareigojimą. Kaip visuomenės sutartis, Konstitucija autentiškai aiškinama tik tada, kai tokiu aiškinimu nėra paneigiamos vertybės bei akivaizdžios tiesos, kuriomis vadovaudamasi Tauta referendume pritarė Konstitucijai. Kai Konstitucinis Teismas Konstitucijos normoms suteikia naują, anksčiau nebuvusią ir nežinotą prasmę, kuriai dauguma piliečių referendume nebūtų pritarę, taip aiškinama Konstitucija nustoja būti visuomenės sutartimi ir tampa siauros grupės įkaite.

Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų įtvirtinti žmogaus prigimtį ignoruojančios „lyčiai neutralios“ šeimos sampratos

Pritardama Konstitucijos nuostatai, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, Tauta kaip politinis suverenas vadovavosi akivaizdžia tiesa, kad šeimos santykių pagrindas yra prigimtinis lyčių papildomumas. Ši savybė prigimtinę šeimą išskiria iš visų kitų žmonių bendro gyvenimo formų. Konstitucinis Teismas savo nutarimais Lietuvą įtraukė į prigimtinės tvarkos nepaisymo eksperimentą.  

Stiprėja demokratijai ir teisinei valstybei pavojingos tendencijos

Neteisėtai plėsdamas savo galias Konstituciją aiškinti tik pagal jam priimtinus standartus, Konstitucinis Teismas skatina valstybės, tautos suvereniteto ir demokratijos autoriteto menkinimą. Kai įstatymų leidžiamoji valdžia sumažinama iki kelių piliečių tiesiogiai nerinktų Konstitucinio Teismo teisėjų, demokratija nustoja būti tikra demokratija ir tampa „valdoma demokratija“, kontroliuojama teisininkų oligarchijos.

Konstitucinio Teismo reformos poreikis

Konstitucija įtvirtina Tautos ir kiekvieno piliečio teisę priešintis konstitucinės tvarkos pažeidimams. Susidariusi situacija kelia grėsmę Lietuvių Tautos suverenitetui ir pačios Konstitucijos viršenybei. Todėl, kreipiamės į LR Prezidentą ir LR Seimą, prašydami inicijuoti Konstitucinio Teismo reformą. Ji turėtų užtikrinti Tautos suverenitetą ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams Konstitucijos aiškinimo galia keičiant Konstitucijos normų prasmę. Konstitucijos autentiškos prasmės saugojimas negali būti paaukotas grupiniams interesams ir tapti vyriausybės bei partijų įrankiu, leidžiančiu apeiti demokratinį procesą.

Kardinolas J. Em. Sigitas Tamkevičius SJ

Disidentas, Laisvės premijos laureatas Petras Plumpa

Prof. dr. Alvydas Jokubaitis

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė

Prof. habil. dr. Tatjana Aleknienė

Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius

Prof. habil. dr. Vita Lesauskaitė

Prof. habil. dr. Angelija Valančiūtė

Atsargos generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas

Prof. dr. Vilmantė Borutaitė

Prof. dr. Rasa Jančiauskienė

Prof. dr. Andrius Macas

Prof. dr. Albinas Plėšnys

Prof. dr. Gediminas Jaruševičius

Prof. dr. Gediminas Karoblis

Prof. dr. Birutė Obelenienė

Prof. dr. Gailius Raškinis

Prof. dr. Vidas Pilvinis

Prof. dr. Rasa Žukienė

Doc. dr. Darius Alekna

Doc. dr. Lina Šulcienė

Doc. dr. Simona Milčiuvienė

Doc. dr. Tauras Antanas Mekas

Dr. Violeta Vasiliauskienė

Dr. Vincentas Vobolevičius

Dr. Vygantas Malinauskas

Dr. Živilė Advilonienė

Dr. Mindaugas Rukanskis

Dr. Dalia Rukanskienė

Dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė

Diana Karvelienė

Virgilijus Rudzinskas

Audrius Globys

The post Visuomenininkai kreipiasi: apginkime Tautos suverenitetą, demokratiją ir teisinę valstybę appeared first on LAIKMETIS.

Šeimoms be vaikų ar turinčioms vieną vaiką siūloma skirti 15 proc. (vietoje 10 proc. dabar) subsidiją, auginančioms du vaikus – 17,5 proc. (12,5 proc.), o tris – 20 proc. (15 proc.).  

Paskolos suma, pagal kurią bus apskaičiuojama subsidija, negalės viršyti 87 tūkst. eurų, o įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų, kaip ir dabar. 

Tokias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas inicijuoja socialdemokratai.  

„Jaunoms šeimoms per sunku gauti paramą“, – BNS sakė Jūratė Zailskienė. 

Anto jos, svarstant prašymus dėl subsidijos siūloma neatsižvelgti į savivaldybių paramą – tada nebebus pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia. 

„Kad žmogaus vieta eilėje nepriklausytų nuo savivaldybės prisidėjimo. Nes tai neteisinga – viena savivaldybė daugiau prisideda, kita mažiau“, –  BNS teigė parlamentarė.  

Pataisomis ketinama įtvirtinti minimalią savivaldybės paramos ribą – 1 tūkst. eurų.  

Subsidiją nuo 2026-ųjų sausio siūloma leisti panaudoti ne tik pradiniam įnašui padengti, kaip numatyta dabar, bet ir tai paskolos daliai, kai ji suteikiamas būstui statyti. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, balandį buvo 100 šeimų, laukiančių tokios finansinės paskatos. 

The post Ruošiamos lengvatos jaunoms šeimoms būsto įsigijimui appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Jonas Paulius II: darbas kaip asmenybės raiška ir bendradarbiavimas su Dievu

Svarbiausias Jono Pauliaus II dokumentas apie darbą – 1981 m. enciklika Laborem exercens, kurioje popiežius pabrėžia, kad darbas yra iš esmės žmogiška veikla, neatsiejama nuo žmogaus prigimties.

„Darbas yra žmogaus gėris – jo žmogiškumo gėris, nes darbu žmogus ne tik pertvarko gamtą ir pritaiko ją savo poreikiams, bet ir įgyvendina save kaip žmogų.“ (Laborem exercens, 9)

Pasak popiežiaus, darbo vertė pirmiausia kyla iš pačio žmogaus, o ne iš jo rezultato. Todėl kiekviena darbo forma turi būti grindžiama pagarba žmogaus orumui. Jis taip pat pabrėžė, kad darbas nėra vien tik priemonė užsidirbti, bet ir dvasinio tobulėjimo kelias:

„Pakeldamas darbo nuovargį vienybėje su Kristumi, už mus prikaltu ant kryžiaus, žmogus bendradarbiauja su Dievo Sūnumi atpirkimo darbe.“ (Laborem exercens, 27)

Jonas Paulius II taip pat ragino stiprinti darbuotojų teises, užtikrinti teisingą atlyginimą, profesinių sąjungų laisvę ir skatinti solidarumą. Šios nuostatos buvo išplėtotos ir jo vėlesnėje enciklikoje Centesimus annus (1991).

Benediktas XVI: darbas – bendrojo gėrio tarnyba

2009 m. enciklikoje Caritas in veritate Benediktas XVI akcentavo, kad darbas yra neatsiejama žmogaus asmeninio ir visuomeninio vystymosi dalis. Jis rašo:

„Darbas yra esminė žmogaus orumo išraiška, nes per jį žmogus įgyvendina save ir prisideda prie bendrojo gėrio.“ (Caritas in veritate, 41)

Popiežius ypač pabrėžia, kad darbas turi būti derinamas su etikos principais ir kad globali ekonomika turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Jis kritikuoja išnaudojimą ir skatina darbo formą, kurioje darbuotojas nebūtų tik „gamybos priemonė“, bet kūrėjas.

„Ekonominė veikla neturi būti vykdoma atskirai nuo etikos. Ji turi būti vykdoma taip, kad tarnautų žmogui.“ (Caritas in veritate, 45)

Benediktas XVI taip pat atkreipia dėmesį į tarptautinį solidarumą, sakydamas, kad turtingos šalys turi pareigą padėti silpnesnėms užtikrinant teisingas prekybos ir darbo sąlygas:

„Turtingesnės šalys turi pareigą padėti mažiau išsivysčiusioms valstybėms, ypač užtikrinant teisingas prekybos sąlygas ir skatinant tvarią plėtrą.“ (Caritas in veritate, 42)

Popiežius Pranciškus: darbas kaip orumo pamatas ir atsakas neteisybei

Popiežius Pranciškus tęsia savo pirmtakų mintį apie darbo orumą ir ypatingą dėmesį skiria šiuolaikinėms problemoms: nedarbui, darbuotojų išnaudojimui ir darbo sutarčių nestabilumui. Jo žodžiais:

„Pasaulyje, kuriame darbo trūkumas liečia daug šeimų, mūsų, kaip Bažnyčios, užduotis – lydėti jas, teikti viltį, skatinti neprarasti tikėjimo ir padėti išgyventi šį sunkų laikotarpį.“

Pranciškus nuolat pasisako prieš tai, ką vadina „šiuolaikine vergove“ – kai žmonės verčiami dirbti nežmoniškomis sąlygomis, be socialinės apsaugos:

„Turiu galvoje daugybę darbininkų ir darbininkių, taip pat nepilnamečių, oficialiai ar neoficialiai vergaujančių įvairiuose sektoriuose nuo žemės ūkio iki kasybos, nuo pramonės iki paslaugų.“

Jo raginimas Bažnyčiai aktyviai dalyvauti darbo pasaulyje išreiškia kvietimą būti šalia žmonių, kurie kovoja už orų darbą, ir kartu liudyti krikščioniškąsias vertybes.

Trijų popiežių mokymas apie darbą parodo vieningą Bažnyčios poziciją: darbas yra neatsiejamas nuo žmogaus orumo, jis yra ne tik ekonominė, bet ir dvasinė, socialinė ir moralinė veikla. Jonas Paulius II darbe mato žmogaus asmenybės išsipildymą ir atpirkimo dalį. Benediktas XVI įvardija darbą kaip sąlygą teisingai ekonomikai, o Pranciškus kviečia Bažnyčią ginti išnaudojamus ir kurti darbo kultūrą, kurioje pirmiausia vertinamas žmogus, o ne pelnas.

Šis mokymas – ne teorija, bet konkreti gairė pasaulio bendruomenei, kaip per darbą įtvirtinti teisingumą, solidarumą ir bendrąjį gėrį.

The post Ką apie darbo vertę mokė XXI a. popiežiai? appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neap-ykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Taigi, Konstitucijoje, saviraiškos laisvės ir asmens orumo sankirtoje, nusikalstamais yra įvardinti trys veiksmai, kuriais gali būti pažeidžiamas kartu su kitomis įstatymo saugomomis vertybėmis taip pat ir asmens orumas: tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas (a), šmeižtas (b) ir dezinformacija (c).

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse (BK) dezinformacija nėra kriminalizuota, o šmeižtas laikomas kriminaliniu nusikaltimu tik atskirais atvejais: kai per visuomenės informavimo priemonę paskleista apie kitą žmogų tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo (a), kai yra apšmeižtas asmuo neva jis padarė tyčinį nusikaltimą (b), ir kai šmeižikas yra fizinis asmuo (c).

Kitais atvejais, pavyzdžiui, kai šmeižia juridinis asmuo (a), kai yra apšmeižtas juridinis asmuo (b) bei tuo atveju, kai fizinis asmuo šmeižiamas ne per visuomenės informavimo priemones (pavyzdžiui, susirinkime, elektroniniuose laiškuose ir pan.) ir šmeižtas nėra susijęs su kaltinimu padarius tyčinį nusikaltimą (c), baudžiamoji atsakomybė nenumatyta.

Rasti ribą tarp žodžio laisvės ir piktnaudžiavimo šia teise, kuomet yra taikoma teisinė atsakomybė, nėra lengva.

Socialiniuose tinkluose paskelbta informacija gali būti taip pat prilyginta šmeižimui per visuomenės informavimo priemones, nes atskirų asmenų paskyros socialiniuose tinkluose pagal teisminę praktiką tam tikra apimtimi yra prilyginamos visuomenės informavimo priemonėms, o jų valdytojai yra teisiškai kvalifikuojami kaip viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai). Apie Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją vertinti socialinių tinklų paskyrose paskelbtos informacijos teisėtumą bei tokių paskyrų priskyrimą visuomenės informavimo priemonėms bei jų valdytojų pripažinimą viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais) yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Jis yra išaiškinęs, kad socialinio tinklo paskyra atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus, o tokios paskyros valdytojas laikytinas viešosios informacijos rengėju bei skleidėju, atsakingu už jo asmeninėje paskyroje paskelbtos informacijos teisėtumą[1].

Taigi fizinio asmens orumas baudžiamosios teisės priemonėmis, t. y. pagal BK 154 straipsnį, yra ginamas tik atskirais atvejais, o  juridinio asmens dalykinė reputacija pagal BK iš viso nėra ginama.

 Ar yra ginamas asmens orumas kitų BK normų ir kokia apimtimi?

Konstitucijoje įvardintas tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas yra detalizuotas BK 170 straipsnyje. Ši teisės norma yra daugialypė, apimanti kelis nusikalstamus veiksmus, tačiau teisminėje praktikoje suprantama per siaurai, t. y. baudžiamoji atsakomybė yra taikoma paprastai tik tuo atveju, kai nustatomas neapykantos motyvas dėl tam tikrų neapykantos kalbos aukos asmeninių ypatybių ar statuso (saugomi bruožai), todėl taikoma fragmentiškai. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. liepos 26 d. patvirtintų „Neapykantos ir neapykantos kalbos ikiteisminio tyrimo metodinių rekomendacijų“ (GP Rekomendacijos) 19 punkte išvardintos neapykantos kalbos aukos asmeninės ypatybės ar statusas: amžius, lytis, seksualinė orientacija, negalia, rasė, odos spalva, tautybė, kalba, kilmė, etninė kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros yra vadinami  saugomais bruožais (saugomi bruožai)[2].

Autorės nuomone, BK 170 straipsnio 2 dalyje esanti baudžiamosios teisės norma, nepriklausomai nuo to, kad ji yra BK 25 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei[3], turėtų būti skirta taip pat ir atskiro asmens orumo apsaugai tais atvejais, kai iš žmogaus yra tyčiojamasi, kai jis yra niekinamas bei skatinama neapykanta tokio asmens atžvilgiu, t. y. ir tuo atveju, kai yra neapykantos motyvas (angliškai bias motive), tačiau neidentifikuojami saugomi bruožai.

Nors BK 170 straipsnio pavadinime yra įvardintas tik kurstymas prieš bet kokią žmonių grupę, tačiau iš teisės normos dispozicijos matyti, kad ji apima ne tik kurstymą, bet ir kitus veiksmus: gaminimą, įsigijimą, siuntimą, gabenimą bei laikymą dalykų, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, jeigu tokie veiksmai atliekami turint tikslą išvardintus dalykus platinti.

Be to minėto straipsnio 2 dalyje įvardintos dar dvi, autorės nuomone, savarankiškos nusikalstamų veikų sudėtys: tyčiojimasis, niekinimas bei skatinimas neapykantos (a) ir kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl saugomų bruožų (b), o šio straipsnio 3 dalyje numatytos dar dvi savarankiškos nusikaltimo sudėtys: viešas kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl saugomų bruožų (a) ir finansavimas ar kitoks materialus tokios veiklos rėmimas (b). Už visas 170 straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Dėl BK 170 straipsnio 2 dalies taikymo praktikoje

Asmens orumo ir saviraiškos laisvės sankirtos kontekste, aktuali yra BK 170 straipsnio 2 dalyje išdėstyta teisės norma, kurioje išvardinti veiksmai, t. y. tyčiojimasis, niekinimas bei neapykantos skatinimas. Kiekvienas iš šių nusikalstamų veiksmų gali būti traktuojamas kaip nusikalstamas, tačiau dažnai jie yra tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, viešą įžeidžiančio pobūdžio gestų ir (ar) asmenį įžeidžiančių žodžių panaudojimą galima traktuoti, kaip tyčiojimąsi iš asmens, jo niekinimą bei neapykantos prieš tą asmenį skatinimą. Tokie nusikalstami veiksmai, autorės nuomone, sudaro savarankišką nusikalstamos veikos sudėtį ir šioje teisės normoje gramatiniu požiūriu neapykantos motyvas nėra siejamas su saugomais bruožais. Šios nusikalstamos veikos objektai faktiškai yra ne tik asmens lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė, kaip tai yra nurodyta BK 25 skyriaus pavadinime, bet ir asmens orumas, nes tyčiojimosi, niekinimo bei neapykantos skatinimo atveju pirmiausia yra pažeidžiamas neapykantos kalbos[4] aukos orumas.

Tokia išvada darytina pirmiausia dėl BK 170 straipsnio 2 dalies gramatinės konstrukcijos. Jeigu įstatymų leidėjas būtų turėjęs tikslą visus šioje teisės normoje nurodytus nusikalstamus veiksmus susieti su motyvu, susijusiu su saugomais bruožais, tai gramatinė konstrukcija, matyt, turėtų būti kitokia, t. y.: „Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ar kurstė juos diskriminuoti“. Baudžiamojoje teisėje interpretacijų neturėtų būti, nes kaip žinia, baudžiamoji teisė yra griežčiausia teisės šaka ir jos taikymas turėtų būti ne tik ultima ratio, bet taip pat šios teisės šakos normos turi būti preciziškai tikslios.

Pagal dabartinę BK 170 straipsnio 2 dalies gramatinę konstrukciją asmens, prieš kurį atliekami nusikalstami veiksmai, t. y. tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ir kurstymas diskriminuoti, priklausymo tam tikrai grupei požymis yra siejamas tik su kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį.Pagrįstai galima teigti, kad nusikalstami veiksmai (tyčiojimasis, niekinimas bei neapykantos skatinimas) gali būti nukreipti tiek prieš atskirą asmenį, nesiejant jo su priklausomybe vienai ar kitai socialinei grupei ir saugomais bruožais, tiek prieš asmenų grupę, tiek ir prieš visą visuomenę. Tiesiog atskirais atvejais tokie veiksmai gali būti kaip neapykantos proveržis prieš bet kokį asmenį ar asmenis ir tokių veiksmų kriminalizavimo pagrįstumas turėtų būti vertinamas pagal teisminės praktikos suformuotus pavojingumo lygmens kriterijus, o tokių veiksmų atlikimo motyvas nors yra neapykanta, tačiau jų padarymas dėl saugomų bruožų teisinei kvalifikacijai pagal BK 170 straipsnio 2 dalį yra būtinas tik vienu atveju, kai yra kurstymas diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį.

Tokius argumentus dar labiau sustiprina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (Konstitucinis Teismas) išaiškinimas, kad „būtų neįmanoma užtikrinti pagarbos kiekvieno žmogaus orumui ir visų asmenų lygiateisiškumo, jeigu Konstitucijos tekste nurodytas draudžiamo diskriminavimo pagrindų sąrašas būtų suvokiamas kaip baigtinis. Todėl pagal Konstituciją negalima pateisinti diskriminacijos, be kita ko, tokiais jos tekste neįrašytais pagrindais“[5].

Taigi, Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad saugomų bruožų sąrašas nėra baigtinis. Be to atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriuose tarptautiniuose dokumentuose saugomų bruožų sąrašas yra skirtingas. Antai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Taigi Chartija numato ir tokius neapykantos kalbos aukos saugomus bruožus, kurių nėra BK 170 straipsnyje: asmens genetinius bruožus, politines pažiūras bei gimimą, o Nusikaltimų aukų direktyvos[6] preambulės 9 punkte išvardinti  dar keli papildomi saugomi bruožai, kurių taip pat nėra BK 170 straipsnio dispozicijoje: lytinė raiška, lytinės tapatybė, gyventojo statusas ar sveikata.

Autorės nuomone, asmens orumo, kaip vienos iš pagrindinių asmens konstitucinių teisių, apsaugos negalima būtų užtikrinti, jeigu tokia apsauga priklausytų nuo saugomo bruožo imperatyvo. Atskirais atvejais tokio motyvo buvimas gali būti traktuojamas kaip kvalifikuojantis požymis, rodantis aukštesnį pavojingumo laipsnį, tačiau šiuo metu galiojančioje BK 170 straipsnio 2 dalies dispozijos gramatinėje konstrukcijoje tokio kvalifikuojančio požymio (saugomo bruožo buvimo), kalbant apie tyčiojimąsi, niekinimą ir neapykantos skatinimą atskiro asmens atžvilgiu, nėra.

GP Rekomendacijų 2 punkte yra nurodoma, kad neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba pažeidžiami pamatiniai demokratinės visuomenės principai – asmenų lygiateisiškumo, orumo ir individualumo. Taigi GP Rekomendacijose taip pat yra įtvirtintas universalus asmens orumo apsaugos principas bei pripažįstama, kad „neapykantos kalba gali būti nukreipta ne tik į konkretų asmenį ar objektą, bet į visą bendruomenę ar asmenų grupę“ (3 punktas).

Nors Rekomendacijų 19 punkte yra įvardinti tam tikri motyvai, kuriais siekiama išreikšti nusikalstamą veiką padariusio asmens neapykantą kitiems asmenims dėl saugomų bruožų, tačiau tokie bruožai nėra nusikalstamų veiksmų, pasireiškiančių tyčiojimusi iš atskiro asmens, jo niekinimo ir neapykantos skatinimo tokio asmens atžvilgiu privalomi kvalifikuojantys požymiai. Rekomendacijose visos su neapykantos motyvu susijusios nusikalstamos veikos yra skirstomos į neapykantos nusikaltimus (1) ir neapykantos kalbą (2) (19 punktas).

Neapykantos kalbos apibrėžimų yra labai įvairių. Antai 2015 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 15 (EK Rekomendacijos) neapykantos kalba apibrėžiama kaip vienos ar daugiau išraiškos formų – būtent asmens ar asmenų grupės juodinimo, neapykantos ar šmeižimo – palaikymas (angl. advocacy), skatinimas ar kurstymas, taip pat bet koks priekabiavimas, įžeidinėjimas, neigiamas stereotipizavimas, stigmatizavimas arba grasinimai tokiam asmeniui ar asmenims, taip pat bet koks visų šių išraiškos formų pateisinimas – panaudojimas rasės, spalvos, kilmės, nacionalinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, kalbos, religijos arba įsitikinimų, lyties, lytiškumo, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir kitų asmeninių ypatybių ar statuso pagrindu[7].

Neapykantos kalbos apibrėžimų yra labai įvairių.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2022)16 „Dėl kovos su neapykantos kalba“ (ET MK Rekomendacijos) neapykantos kalba suprantama kaip visų rūšių išraiška, kuria kurstomi, skatinami, skleidžiami ar pateisinami smurtas, neapykanta ar diskriminacija prieš asmenį ar asmenų grupę arba jie niekinami dėl jų tikrų ar priskiriamų asmeninių savybių ar statuso, pavyzdžiui, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, tautybės, nacionalinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, lyties, lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos.

Neapykantos kalba yra nusikalstama, kai tam tikros išraiškos (kalbinės, vaizdinės ir pan.) turinys yra kriminalizuotas (t. y. viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos, diskriminacijos, smurto skatinimas) ir konkreti išraiška pasiekia tarptautinius standartus atitinkantį pavojingumo lygį (Rekomendacijų 28 punktas).

Tokie standartai (kriterijai) yra suformuluoti EŽTT praktikoje dėl Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribojimo atsižvelgiant į tai, kad naudojantis šia laisve buvo tariamai kurstomas ar pateisinamas smurtas, neapykanta ar netolerancija, t. y. buvo išsakyta neapykantos kalba. Vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT atsižvelgia į tokius reikšmingus pavojingumo lygmens kriterijus:

1) ar svarstomi teiginiai buvo išsakyti įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant bendriausia prasme paprastai pripažįstamas tam tikro saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimo būtinumas;

2) ar teiginiai, aiškinant sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas;

3) kokiu būdu išsakyti teiginiai ir ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti žalingų padarinių kilimą[8].

Teisminėje praktikoje yra pripažįstama, kad neapykantos kalbos internete, be kita ko, ir socialiniuose tinkluose, atsižvelgiant į itin greito ir plataus tokios kalbos skleidimo skaitmeninėje aplinkoje galimybę bei keliamus pavojus, yra pavojingesnės[9].

Darytina pagrįsta išvada, kad tokie atvejai, kai yra viešai rodomi įžeidūs gestai ar viešai išsakomi įžeidžiantys niekinamojo pobūdžio žodžiai atskiro asmens atžvilgiu, nusikalstami veiksmai nebūtinai turėtų būti siejami su neapykantos kalbos aukos priklausymu tam tikrai grupei, o BK 170 straipsnyje išvardintų saugomų bruožų sąrašas (amžius, lytis, seksualinė orientacija, neįgalumas, rasė, odos spalva, tautybė, kalba, kilmė, etninė kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros) yra nebaigtinis ir kaip kvalifikuojantis požymis turėtų būti siejamas tik su kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, bet nebūtų privalomas tais atvejais, kuomet yra tyčiojimąsis, niekinimas bei neapykantos skatinimas prieš atskirą asmenį. Juk neapykantos kalba gali būti siejama, ne tik su odos, plaukų, akių spalva, kūno sudėjimu, socialine padėtime, bet ir su ekonomine veikla[10], tokia neapykanta gali būti reiškiama ir prieš atskirų profesijų atstovus, papvyzdžiui, prieš antstolius[11], teisėjus, žurnalistus, kariškius, dvasininkus ar policininkus etc.

Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad draudžiama žeminti žmogaus orumą. Šis konstitucinis imperatyvas įtvirtina valstybės pareigą užtikrinti žmogaus, nepriklausomai nuo jo priklausymo atskirai žmonių grupei, orumo apsaugą ir gynimą. Tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės, užtikrinimo prielaidų. Valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą ir gynimą reiškia ir tai, kad valstybės institucijos ir pareigūnai negali nepagrįstai riboti žmogaus teisių ir laisvių, žmogaus traktuoti vien kaip subjekto, priklausančio tam tikrai socialinei, ekonominei, profesinei ar kitokiai kategorijai. Kiekvienu atveju į žmogų turi būti žvelgiama kaip į laisvą asmenybę, kurios žmogiškasis orumas yra gerbtinas nepriklausomai nuo to kokia asmenų grupei jis priklauso ar nepriklauso, t. y. nepriklausomai nuo to, ar identifikuojami saugomi bruožai ar ne.

Teisminėje praktikoje paprastai yra akcentuojamas nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 170 straipsnyje neapykantos motyvas, susijęs su saugomais bruožais, t. y. tokių veiksmų padarymas dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Nesant tokio motyvo nusikalstami veiksmai: tyčiojimasis, niekinimas ir skatinimas neapykantos prieš atskirą asmenį, paprastai nėra inkriminuojami kaip nusikalstami, jeigu nėra identifikuojamas specialus motyvas, t. y. tokių veiksmų padarymas dėl saugomų bruožų. Toks požiūris, autorės nuomone, yra teisiškai nepagrįstas ir siaurina, o kartais visiškai eliminuoja asmens orumo apsaugą baudžiamosios teisės kontekste.

Kiekvienu atveju į žmogų turi būti žvelgiama kaip į laisvą asmenybę, kurios žmogiškasis orumas yra gerbtinas nepriklausomai nuo to kokia asmenų grupei jis priklauso ar nepriklauso

BK 170 straipsnio 2 dalies aiškinimas ir taikymas praktikoje ypač pasidarė aktualus po 2015 m., kuomet įstatymų leidėjas dekriminalizavo įžeidimą bei valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą bei panaikino BK 155 straipsnį bei BK 290 straipsnį[12], o pasaulinės pandemijos bei karinės agresijos Vidurio Europoje bei Artimuosiuose Rytuose kontekste, ypač pagausėjo konstitucinių teisių (saviraiškos laisvės bei žmogaus orumo) sankirtų tiek socialinėje, tiek ir politinėje erdvėje. Žodžio laisvės ribų paieška pasiekė kritinę ribą, kai dėl neatsakingų pasisakymų buvo pritaikyta konstitucinė atsakomybė tiesioginiuose rinkimuose išrinktiems politikams[13], o taip pat tais atvejais, kuomet šios teisės sankirtoje su asmens orumo apsauga, vieši įžeidinėjimai atskirų asmenų atžvilgiu prilyginami viešųjų asmenų kritikai arba  vertinami kaip administraciniai nusižengimai,[14] etc.

Šiuos procesus ypač sunkina visuomenės ideologinis susiskaldymas ir to pasėkoje taikomi skirtingi standartai, kuomet įvairūs neigiami vieši pasisakymai bei neapykantos provežiai prieš atskirus asmenis bei socialines grupes teisėsaugos institucijų yra traktuojami skirtingai nei vieši pasisakymai prieš kitus asmenis bei kitas socialines grupes. Įsimintiniausi tokių skirtingų vertinimų pavyzdžiai yra:

Antai, komentuodamas rinkimų rezultatus visuomeninio transliuotojo ilgametis laidų vedėjas A. Valinskas viešai pareiškė, kad „Lenkų partija ir Tomaševskis neturi nieko bendro. Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, jis yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyt šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėt nuo jo, nes tai yra bėda, ką jis daro“.  Dėl tokių A. Valinsko teiginių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 170 straipsnio (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) 2 ir 3 dalis, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse, požymių. Tiek vyriausiojo prokuroro nutarimu, tiek ir teismo nutartimis pareiškėjo skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti, o ikiteisminis tyrimas dėl tokių pasisakymų buvo nutrauktas, remiantis kalbos specialistų išvadomis, kad tokie „teiginiai negali būti pripažinti kurstymu smurtauti ar fiziškai susidoroti, nes šių teiginių komunikacinis tikslas – ne raginti ar skatinti žiūrovus atitinkamai elgtis, o išreikšti A. Valinsko asmeninę negatyvią nuomonę“[15]. Taigi ikiteisminio tyrimo organai bei teismas tokiuose pasisakymuose neįžvelgė ne tik kurstymo smurtauti ar fiziškai susidoroti (BK 170 straipsnio 3 dalis), o akivaizdžiai išreikštą viešais pasisakymais tyčiojimąsi, niekinimą bei neapykantos skatinimą politiko atžvilgiu (BK 170 straipsnio 2 dalis) teisiškai kvalifikavo kaip „A. Valinsko asmeninę negatyvią nuomonę“[16].

Primintina, kad EŽTT šiuo metu yra nagrinėjama politiko V. T. peticija prieš Lietuvą. Šioje byloje Strasbūro teismas vertins, ar buvo pažeistas Konvencijos 14 straipsnis, taikomas kartu su 8 straipsniu[17], nacionalinėms institucijoms nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl A. V. teiginių pareiškėjo atžvilgiu. EŽTT taip pat vertins, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė pagal Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį dalyvauti laisvuose rinkimuose, kuriuose garantuojama žmonių nuomonės raiškos laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas[18].

Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo nutrauktas dėl viešai išsakytų buvusio visuomeninio transliuotojo laidų vedėjo A. Ramanausko akivaizdžiai neapykantą skatinančių teiginių: „Didžioji daugumą tų, kurių teigimu „prie ruso buvo geriau“, yra gyvuliai…“„Mano skaičiavimais, Lietuvoje yra nuo ketvirtadalio iki trečdalio žmonių, kuriuos būtų gerai ištremti – tai yra visa ta rusifikuota gyvulių, sovietinė masė.“„Mes turime daug šitų galvijų, jie dvesia po truputį, tai yra gerai.“„Išaugę prastos genetinės kokybės asmenys galvijų šeimose, nieko nuostabaus, kad jie irgi tampa galvijais“[19]. Šioje situacijoje teisėsaugos institucijos taip pat neįžvelgė akivaizdžiai neapykantą kurstančių teiginių ir  prioritetą suteikė saviraiškos laisvei jos sankirtoje su tam tikros socialinės grupės ir tam tikrų politinių pažiūrų asmenų orumo apsauga[20].

Visai kitoks teisėsaugos institucijų požiūris į neapykantos kalbą, nukreiptą prieš homoseksualius asmenis. Antai Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu R. B. nors ir buvo išteisintas pagal BK 170 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis socialiniame tinkle www.facebook.com, po paskyros „T. V. R.“ vartotojo paskelbta dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauka pavadinimu „Meilė yra meilė!“ parašė komentarą: „Piderasai jobani blet naikint jumis blet“, tačiau buvo pripažintas kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendė, kad komentaras negali būti vertinamas kaip aiškiai lenkiantis kitus asmenis smurtauti ar fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis, tačiau, įvertinęs R. B. parodymus apie komentaro paskelbimo aplinkybes, kad ryte pabudęs jis pamatė T. V. R. įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, susinervino ir po juo pakomentavo, padarė išvadą, kad teisiamasis R. B. saviraiškos laisvę įgyvendino netinkamai, t. y. viešai niekino nukentėjusįjį T. V. R. dėl jo seksualinės orientacijos. Su tokia teisine kvalifikacija sutiko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)[21].

Lyginant šiuos pavyzdžius, akivaizdus teisėsaugos institucijų skirtingas neapykantos kalbos traktavimas atskirų asmenų grupių atžvilgiu. Homoseksualių asmenų grupei priklausančio asmens atžvilgiu net ir lakoniškas netinkamas išsireiškimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o kitų socialinių grupių bei atskirų asmenų atžvilgiu (politiko V. T., Kauno mero V. M. bei asmenų, kuriems „prie ruso buvo geriau“, išsakyti akivaizdžiai pavojingesnio lygmens išsireiškimai teisėsaugos institucijų yra toleruojami.

EŽTT 2020 m. sausio 14 d. sprendime byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą[22] nusprendė, kad Lietuvos valdžios institucijoms atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo, Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas), taikomą kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) bei 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Taigi, šios bylos kontekste buvo suformuluoti BK 170 staipsnio taikymo homofobinės neapykantos kalbos nusikaltimuose standartai.

EŽTT 2020 m. birželio 11 d. sprendime byloje Lilliendahl prieš Islandiją[23] išaiškino, kad pagal EŽTT praktiką neapykantos kalbos sunkiausios formos patenka į Konvencijos 17 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiavimą teisėmis, taikymo sritį ir neturi apsaugos pagal Konvencijos 10 straipsnį, ginantį saviraiškos laisvę.

Nors nei Konstitucija, nei Konvencija nerūšiuoja asmens teisių pagal jų svarbą, vis dėl to žmogaus orumo apsaugos svarba neginčytina, nes daugeliu atveju būtent žmogiškojo orumo gynimas yra pagrindas visoms kitoms žmogaus teisėms apsaugoti. Demokratinėje visuomenėje taip pat neginčijamai pripažįstame asmens saviraiškos ir žodžio laisvės svarbą, kaip demokratinės valstybės  pagrindą ir būtinąją sąlygą. Taigi rasti ribą tarp šių abiejų pamatinių teisių nėra lengva.

Matyt, sprendžiant tokį sudėtingą uždavinį, svarbiausia nenukrypti nuo pagrindinio principo, jog taikant proporcingumo principą ir ieškant balanso tarp šių svarbių teisių ir laisvių nė viena iš jų neturi būti nuneigta.

[1]     LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties 25-27 punktai bei LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1125-821/2­023 35-37  punktai. 

[2]     Interaktyvi nuoroda:  https://www.prokuraturos.lt/data/public/uploads/2023/09/20230726_neapykantos_nusikaltimai_rekomendacijos.pdf, žiūrėta 2025 m. vasario 5 d.

[3]     Šis BK skyriaus pavadinimas nėra visiškai tikslus, nes šio skyriaus normos saugoja ir kitas vertybes, įskaitamt bet neapsiribojant, asmens orumą, saviraiškos laisvę etc.

[4]     Neapykantos kalba(angliškai hate speech) – tai visų formų raiška (kalbinė, vaizdinė ir pan.), kurstanti, skatinanti, skleidžianti ar pateisinanti smurtą prieš asmenį ar asmenų grupę, neapykantą ar diskriminaciją arba menkinanti asmenį ar asmenų grupę dėl jų tikrų ar priskiriamų asmeninių bruožų ar padėties, tokių kaip rasė, odos spalva, kalba, religija, tautybė, tautinė ar etninė kilmė, amžius, negalia, lytis, lytinė tapatybė ar seksualinė orientacija – EŽTT2017 m. kovo 28 d.  sprendimas byloje Škorjanec v. Croatia, peticijos Nr. 25536/14; GP Rekomendacijų 26 punktas.

[5]     Ten pat, psl. 166.

[6]     2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų  aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR – interaktyvi nuoroda – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=celex%3A32012L0029, žiūrėta 2025 m. vasario 3d.

[7]     2015 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) bendrosios politikos rekomendacijos Nr. 15 „Dėl kovos su neapykantos kalba“ aiškinamojo rašto 9 punktas.

[8]     EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perinçek v. Switzerland, peticijos Nr. 27510/08, 204–212 punktai; EŽTT Didžiosios kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Sanchez v. France, peticijos Nr. 45581/15, 154 punktas etc.

[9]     EŽTT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Beizaras ir Levickas v. Lithuania, peticijos Nr. 41288/15, 127 punktas, su nuoroda į ECRI ataskaitą apie Lietuvą

[10]   Antai niekindami Kauno merą sporto sirgaliai  jį viešai įžeidinėjo dėl anksčiau buvusių verslo ryšių Rusijoje  -intraktyvi nuoroda: lrt.lt/naujienos/sportas/10/2425588/matijosaitis-kreipesi-i-policija-del-sirgaliu-poelgio-banditu-laikai-seniai-praeityje, žiūrėta 2024 m. vasario 2 d.

[11]   „Lietuvos antstolių rūmai yra užfiksavę daugiau nei 200 incidentų, susijusių su antstolių profesine veikla. Dėl teismų sprendimų įniršę skolininkai pyktį dažniausiai išlieja būtent ant savo darbą dirbančių ir teismų sprendimus vykdančių antstolių, antstolių padėjėjų ir kontorų darbuotojų“- interaktyvi nuoroda: https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=3120, žiūrėta 2025 m. vasario 5 d.

[12]   Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1888, priimtas 2015 m. birželio 25 d., įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d., (Įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2016-04-01.) – registracimo duomenys: 2015-07-09 Nr. 2015-11 https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2996/content179.

[13]   Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 25 d. išvada Nr. KT37-12/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“- interaktyvi nuoroda: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2996/content , žiūrėta 2025 m. sausio 31 d.

[14]   Interaktyvi nuoroda: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/policija-pradejo-administracine-teisena-del-fanu-skanduotes-kauno-merui-59-2349486, žiūrėta 2025 m. vasaio 5 d.

[15]   https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2309554/eztt-nagrineja-tomaszewskio-skunda-del-valinsko-pareiskimu

[16]   Interaktyvi nuoroda: https://tm.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/3/KkneWG8fUxs.pdf , žiūrėta 2025 m. sausio 31 d.

[17]   Primintina, kad asmens garbės bei orumo apsauga yra sudėtinė Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus gyvenimo gerbimą) dalis.

[18]   Interaktyvi nuoroda: https://tm.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/3/KkneWG8fUxs.pdf , žiūrėta 2025 m. sausio 31 d.

[19]   Interaktyvi nuoroda: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2371074/profesore-ramanausko-pasisakymai-yra-net-blogiau-nei-zemaitaicio-ar-kartuves-prie-seimo, žiūrėta 2025 m. vasario 5 d.

[20]   Interaktyvi nuoroda: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2371074/profesore-ramanausko-pasisakymai-yra-net-blogiau-nei-zemaitaicio-ar-kartuves-prie-seimo, žiūrėta 2025 m. vasario 5 d.

[21]   LAT 2024 m. kovo 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-58-489/2024.

[22]   EŽTT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, ptiijos Nr., žiūrėta 2024-11-04. Prieiga internetu: http://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/BEIZARAS_ir_ Levickas_2020_sprendimas.pdf.

[23]   EŽTT 2020 m. birželio 11 d. sprendimo byloje Lilliendahl prieš Islandiją, peticijos Nr. 29297/18, žiūrėta 2024-11-04. Prieiga internetu: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001- 203199%22.

The post Prof. Liudvika Meškauskaitė. Žodžio laisvės ribų paieška baudžiamosios atsakomybės kontekste: asmens orumas v. saviraiškos laisvė appeared first on LAIKMETIS.

Labai gražus palinkėjimas skamba mūsų valstybės himne – „Tautiškoje giesmėje“: „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi!“ Kovo 11-oji mums primena sužydėjusios vienybės galią, kuri ypač iš šiandienos perspektyvos mums atsiskleidžia kaip stebuklas. Nedidelės tautos ryžtas, vienybė ir stovėjimas kartu, vardan Lietuvos, padovanojo mums laisvės gyvenimą – Vakarų pasaulio tautų esminį bruožą. Šiemet, kai švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-ąsias metines, labai svarbu prisiminti, kokią reikšmę ši vienybė turi žmogui ir visam kraštui. O tada dar svarbu paklausti – koks gi svarbiausias vienybės pagrindas, kas vienybę remia, iš kur ji atsiranda ir kas ją palaiko? Nors 1918 m. Vasario 16-osios ir vėliau 1990 m. Kovo 11-osios Aktų signatarai buvo skirtingų požiūrių dėl krašto valdymo, tačiau jų apsisprendimas dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo buvo vieningas.

Šiuo metu Vakarų pasaulio šalis yra ištikęs nerimas, kaip toliau išlaikyti tuos tradicinius vienybės pagrindus, kurie, atrodė, jau ilgus dešimtmečius nebuvo kvestionuojami. Vėl kyla klausimas: kas tos svarbiausios mus vienijančios vertybės, kas sieja kolektyvinius Vakarus? Į dienos šviesą kyla svarstymas: ar vertybės yra tik susitarimo reikalas, ar jų prigimtis gilesnė, nei tik susitarimas, kad jų laikomės? Ar tai verta ginti net gyvybės kaina?

Evangelijose randame spalvingą Jėzaus palyginimą apie namą, pastatytą ant smėlio ir ant uolos. Pastatytas ant smėlio, namas sugriūna, prapliupus lietui, patvinus upei ir pakilus vėjui, tėškusiam į jį. Namui, kuris stovi ant uolos, šios negandos nebaisios – jis lieka nesugriautas. Šio pasakojimo epilogas – kad žmogus turi būti protingas, žiūrėti, ant kokio pagrindo stovi jo gyvenimo namas. Kas yra ši uola, vėl turi galvoti ir Lietuva, ir Europà, ir Amerika. O kad upės jau yra patvinusios, rodo šių dienų pasaulio įvykiai.

Popiežius Benediktas XVI per savo apaštališkąją kelionę Jungtinėse Amerikos Valstijose, Baltuosiuose rūmuose (2008 m. balandžio 16 d.) susitikęs su tuometiniu JAV prezidentu George’u W. Bushu, sakė: „Amerikos tėvai kūrėjai laikė savaime suprantamu, kad tam tikros tiesos kyla ne iš žmonių susitarimo, bet iš Kūrėjo. Šios tiesos ir šiandien turi būti laisvės ir demokratijos pagrindas, nes tik remiantis jomis galima užtikrinti tikrą žmogaus orumą ir bendrąjį gėrį.“

Vėliau (2008 m. balandžio 18 d.) kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Benediktas XVI pabrėžė: „Žmogaus teisių prigimtinė vertė grindžiama ne vien tarptautinių susitarimų ar valstybių pripažinimu, bet pačia žmogaus prigimtimi ir transcendentine kilme. Tai leidžia joms išlikti visuotinėms, objektyvioms ir neliečiamoms. Teisių atskyrimas nuo šio pamatinio pagrindo reiškia jų trapumą ir lengvą manipuliavimą. Tai ypač svarbu sprendžiant pasaulines problemas, nes be moralinio pagrindo teisingumas tampa priklausomas nuo kintančių politinių ar ekonominių interesų.“

Krikščioniškoji pasaulėžiūra remiasi argumentu, kad svarbiausias vienybės pagrindas tarp žmonių ir pasaulio tautų slypi dieviškoje žmogaus orumo kilmėje. Tik šiuo požiūriu remiantis galima užtikrinti taiką, teisingumą ir solidarumą tarp tautų. Jei žmogaus ir tarptautinės teisės bus atskirtos nuo transcendencijos, Dievo kaip tiesos šaltinio, jos gali tapti reliatyvios ir prarasti savo tikrąją vertę.

Nerimą kelia Europoje įsivyravusi pasaulėžiūra, neigianti jos krikščioniškąją tapatybę.

Šiandien, kai švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-ąsias metines, mums svarbu prisiminti, kas vedė link 1990 m. Kovo 11-osios. Tai nuostabi tautos vienybė pasipriešinant sovietiniam režimui, kuris nepaisė tikrojo žmogaus orumo pagrindo. Ištrynus transcendentinį žvilgsnį į tikrovę, tapo pateisinama atimti žmogaus orumą ir pavergti visą tautą okupacinei valiai. Ne veltui ši santvarka buvo paremta ateizmo ideologija, neigiančia žmogaus Kūrėją. Bažnyčia čia suvaidino lemiamą vaidmenį, primindama dieviškąją žmogaus kilmę, Dievo reikšmę tautos vienybei. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeriuose buvo fiksuojami žmogaus teisių pažeidimai. Žmonės slapta ir atvirai vyko į atlaidų šventes krašto šventovėse, disidentai rizikavo platindami spausdintą tiesos žodį, kilo pasipriešinimo ryžtas žmonių širdyse. Taip buvo dedamas pagrindas Sąjūdžiui, padovanojusiam mūsų Tėvynei Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Mūsų tautoje išsipildė Jėzaus žodžiai, pasakyti Evangelijoje pagal Joną: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32).

Nerimą kelia Europoje įsivyravusi pasaulėžiūra, neigianti jos krikščioniškąją tapatybę. Labai blogas šios tendencijos ženklas buvo Europos Konstitucijos, vėliau tapusios Lisabonos sutartimi, krikščionybės vaidmens, kaip vienijančios Europą pasaulėžiūros, nepripažinimas. Tą kartą šv. Jonas Paulius II (2003 m. spalio 31 d.) kreipėsi į Europos politikus klausdamas: „Kaip galima atmesti Europos krikščioniškąją tapatybę? Kaip galima nematyti to didžiulio paveldo, kuris amžiais formavo Europos dvasią? Europos vienybė negali būti tik ekonominis ar administracinis projektas – ji turi būti grindžiama vertybėmis, kurios kyla iš jos istorijos, o krikščionybė yra pagrindinė jos dalis.“

Šiandien Lietuva daug ką gali pasakyti Europai. Ji žino, kada žydi vienybė ir kaip lengvai galima ją prarasti. Neseniai tokį vienybės stebuklą išgyveno lietuviai piligrimai, keliavę į Romą Jubiliejaus metų proga. Jie pripildė didžiąsias Romos bazilikas savo giesmių ir maldos, drauge pajusdami, kaip brangu išgyventi savo brolių ir seserų tautiečių bendrystę Dievo akivaizdoje. Tai nuostabi vienybės – mūsų bendro tikėjimo, europinės kultūros ir buvimo vakariečiais – patirtis. Kaip gera tai išgyventi vėl naujai, šiais Jubiliejaus metais, kurie mus kviečia tapti vilties piligrimais! Iš praeities semdamiesi stiprybės, mes dabar turime sėti viltį ir savo aplinkoje, mūsų Tėvynėje ir mūsų žemyne. O viltis neapgauna, kaip primena popiežius Pranciškus apaštalo Pauliaus žodžius Laiške, skirtame šiam ypatingam Jubiliejaus metui.

Tebūna įkvėptos mūsų širdys ir toliau vardan tos Lietuvos puoselėti vienybę, kuri prasideda žmogaus širdyje, vienybėje su savo Kūrėju!

The post Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Vienybės pagrindas appeared first on LAIKMETIS.

„Kovo 11-oji – diena, kuomet buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, apvainikavęs lietuvių tautos laisvės ir savarankiškumo siekį, atkuriant valstybės nepriklausomybę. Šią dieną prisimename tuos, kurie parodė drąsą ir tvirtumą, gindami savo šalies laisvę, nebijodami išbandymų ir negailėdami savo gyvybių.",– rašoma metropolito Inokentijaus kreipimesi.

Jo žodžiais, daugiau nei prieš trisdešimt metų Lietuvos stačiatikiai, vadovaujami metropolito Chrizostomo, tvirtai ir ryžtingai palaikė Lietuvos tautos laisvės ir valstybės nepriklausomybės siekį, šios krypties laikomasi ir dabar.

„Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia visada buvo ir išlieka Lietuvos visuomenės dalimi, kartu su ja dalijasi ir džiaugsmais, ir skausmais... Mes visada meldėmės ir nuolatos, kiekvieną dieną, meldžiamės už Dievo globojamą mūsų šalį Lietuvą, jos valdžią, kariuomenę ir visus žmones.", – pabrėžė metropolitas Inokentijus savo kreipimesi į Lietuvos gyventojus.

Metropolitas Inokentijus Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga taip pat išsiuntė sveikinimo laiškus Lietuvos valstybės aukščiausiems pareigūnams: Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui bei Lietuvos Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui.

Kovo 11 dieną, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, visuose Lietuvos stačiatikių šventovėse vyks intencinės padėkos pamaldos.

The post Metropolitas Inokentijus pasveikino Lietuvos gyventojus su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena appeared first on LAIKMETIS.

Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tokioms pataisoms sako nepritarianti.

„Šios temos (lytiškumo – BNS) neatsiejamos nuo šiuolaikinio pasaulio, o pamokų metu įgyjama informacija – būtina visapusiškam jauno žmogaus žinių ir asmenybės formavimuisi“, – rašoma BNS perduotame ministerijos komentare.

„Todėl ministrė Raminta Popovienė nepritaria keleto Seimo narių iniciatyvai leisti tėvams spręsti, ar privalomos lytiškumo ugdymo pamokos jų vaikams yra reikalingos“, – teigiama jame.

Su pataisomos dėl lytiškumo ugdymo taip pat siūloma atsisakyti patikrinimų atostogų metu.

Lytiškumo ugdymas negali vykti be tėvų žinios

Seimo nario Igno Vėgėlės inicijuotų pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog taip siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje.

„Lytiškumo ugdymas yra pasaulėžiūros dalykas. Pedagogikos teorija vienareikšmiškai pasisako, kad su pasaulėžiūra susiję dalykai negali būti primetami kuriuo nors mokomuoju dalyku be tėvų žinios ir sutikimo“, – rašoma dokumente.

„Gera pedagoginė praktika reikalauja dėl lytiškumo ugdymo mokykloje tartis su tėvais, kaip pirminiais ugdytojais, juos informuojant apie siūlomą lytiškumo ugdymo turinį, sudarant galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo įgyvendinimo formą ir būdą, galiausiai apskritai nuspręsti, ar jo vaikui apskritai reikia lytiškumo ugdymo mokykloje“, – teigiama jame.

Aiškinamajame rašte akcentuojama, jog 2016 metais priimta Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa numatė bendradarbiavimo principą, kuriuo remiantis mokyklos bendruomenė galėjo susitarti, kokio lytiškumo ugdymo jiems reikia, o tėvai parinkti savo vaikams šeimos pasaulėžiūrą atitinkančią lytiškumo ugdymo programą ir jos įgyvendinimo būdą.

Anot politiko, ją 2022 metais pakeitusioje Gyvenimo įgūdžių bendroji programoje minėto bendradarbiavimo principo nebeliko.

Pokyčio iniciatoriai sako, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka proporcingumo principo, įpareigojančio nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

Turi būti suteiktas visapusiškas išsilavinimas

Savo ruožtu Švietimo ministerija pabrėžia, jog lytiškumo ugdymą apimanti Gyvenimo įgūdžių programą dėstantys mokytojai turi kompetencijų pateikti mokiniams jų amžiaus tarpsnius atitinkančią informaciją, iki šiol dėl nesulaukta jokių skundų.

„Lytiškumo ugdymo pamokos sklandžiai vyksta jau antrus metus, ministerija dėl jų negauna nusiskundimų nei iš mokinių, nei iš tėvų, nei iš pedagogų“, – rašoma BNS perduotame komentare.

„Lytiškumo ugdymas turi būti kompleksinis ir nuoseklus, apimantis kognityvinių ir socialinių, emocinių įgūdžių ugdymą. Ugdant svarbu atsižvelgti į vaikų raidą, pasitelkti specialistus bei medžiagą, atitinkančią mokinių amžių, laiku pateikti moksliškai grįstą informaciją“, – tikina ministerija.

Ji pabrėžia ir tai, jog ugdymo proceso metu apimamas platus ir įvairus temų spektras: didelis dėmesys skiriamas savęs pažinimui, santykių kūrimui ir išlaikymui, įvairovės priėmimui, pagalbos ieškojimui ir suteikimui, gebėjimams priimti atsakingus sprendimus sudėtingose situacijose ir kitiems įgūdžiams.

Nepritarimą siūlomoms pataisoms išreiškė ir Švietimo ir mokslo komiteto narys, socialdemokratas Darius Jakavičius. Jo nuomone, vaikams turi būti suteiktas visapusiškas išsilavinimas.

„Valstybė investuodama į mūsų vaikus (turi – BNS) suteikti visapusišką išsilavinimą, tai lytiškumas taip pat yra išsilavinimo dalis. Nes kitu atveju mes galim prieiti prie tokio dalyko, kad paneigti Čarlzo Darvino teoriją, kaip kai kuriose yra JAV valstijose. (...) Nuo šitos evoliucijos teorijos galim nueiti iki kreacionistinės teorijos, kad Dievas sukūrė pasaulį ir taip toliau“, – BNS sakė politikas.

„Su visu tuo yra susijęs tas taip vadinamasis kritinio mąstymo ugdymas. Tai protingi žmonės sugeba priimti vienokią ir kitokią informaciją, bet ir ją pasverti mokslo pažanga“, – pridūrė jis.

Ne – patikrinimams atostogų metu

Registruotomis pataisomis taip pat siūloma uždrausti pasiekimų patikrinimus organizuoti mokinių atostogų metu, siekiant užtikrinti galimybes vaikams pailsėti nuo mokslų.

„Vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį apima ir vaiko teisę pailsėti ugdymo proceso organizavimo ir įgyvendinimo metu, t. y. turėti pertraukas tarp pamokų, pertrauką pavalgyti, ilsėtis savaitgaliais ir turėti atostogas. Mokymo procesas turi būti organizuojamas taip, kad vaikas galėtų tinkamai pailsėti“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Pasak iniciatorių, mokinių pasiekimų vertinimas yra ugdymo proceso dalis, tad jie neturėtų būti organizuojami poilsiui skirtu laikotarpiu.

Šį siūlymą švietimo ministerija ruošiasi svarstyti.

„Dėl pasiekimų patikrinimų per atostogas bus diskutuojama, būtina išklausyti visus argumentus, kad sprendimas neišbalansuotų visos sistemos“, – BNS teigė ministerija.

Tuo metu D. Jakavičius BNS sakė, kad tai „dar viena skaudi tema“, mat jei patikrinimai rengiami pamokų metu – nukenčia kiti moksleiviai.

„Kada atsirado tarpiniai patikrinimai ir plius yra visokios įskaitos, ir kiti dalykai, tai jeigu patikrinimai vyksta pamokų metu, tada nukenčia ir kiti mokiniai, jeigu tai yra ugdymo proceso metu, – sakė švietimo komiteto narys. – Jeigu pamokų metu (vyksta pasiekimų vertinimai – BNS), tada mokytojai nedalyvauja savo tiesioginiame darbe, tada kažkam tas pamokas palieka.“

Pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte pabrėžia, kad jei egzaminai ar jų dalis organizuojama ne pirmąją atostogų dieną, bet atostogų viduryje, paprastai mokinys jos laikymui ruošiasi ir kitomis, prieš tai einančiomis atostogų dienomis, tačiau jiems kompensuojama yra tik atsiskaitymo diena.

„Tai reiškia, jog mokinys de facto netenka dalies atostogų“, – rašoma dokumente.

BNS inform.

The post Iniciatyva Seime lytiškumo ugdymo pamokų poreikį perduoti tėvams appeared first on LAIKMETIS.

Ją vedė buvęs pastorius ir NFL žaidėjas, JAV gyvenamojo būsto ir miestų plėtros sekretorius Scottas Turneris, kuris savo žodžiais taip kreipėsi į Aukščiausiąjį:

„Melskimės. Tėve, dėkojame Tau už šią nuostabią privilegiją, Tėve, būti Tavo akivaizdoje. Dieve, dėkojame Tau, kad leidai mums išvysti šią dieną.

Biblijoje sakoma, kad Tavo gailestingumas kiekvieną rytą yra naujas, ir, Tėve Dieve, teikiame Tau šlovę ir garbę. Dėkojame Tau, Dieve, už Prezidentą D. Trumpą, Tėve, už tai, kad paskyrei mus, Tėve, Dieve, dėkojame, kad patepei mus šiam darbui.

Tėve, meldžiame Tave, Tėve Dieve, kad suteiktum prezidentui, viceprezidentui išminties, Tėve Dieve, jiems vadovaujant. Tėve, meldžiuosi už visus savo kolegas, esančius čia prie stalo ir šiame kambaryje.

Viešpatie Dieve, meldžiame, kad vadovautume su teisingu aiškumu, Tėve Dieve, tarnaudami šios šalies žmonėms kiekvienoje perspektyvioje agentūroje, kiekviename darbe, kurį turime nuveikti. Tėve, kad mes nusižemintume Tavo akivaizdoje ir vadovautume taip, kaip Tu mus pašaukė vadovauti ir tarnauti. Tėve, Biblijoje sakoma: „Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats“.

Tad Tėve, šiandien mes gerbiame Tave ir Tavo teisėtą vietą. Tėve, dėkojame, kad suteikei mums šią galimybę atkurti tikėjimą šia šalimi bei būti palaiminimu Amerikos žmonėms. Ir Viešpatie Dieve, šiandien mūsų susitikime meldžiame, kad mūsų pokalbyje būtum pašlovintas. Jėzaus vardu. Amen.“

Trumpo ir Turnerio veiksmas vėl sukėlė svarbią diskusiją apie tikėjimo vietą Amerikos politikoje.

Vieni viešą maldą laiko esmine šalies tradicija, kiti, labiau sekuliarūs, mano, kad Bažnyčios ir valstybės atskyrimas turėtų būti griežtas.

Tačiau tokie teismų sprendimai kaip Marsh prieš Chambers (1983 m.) ir Kennedy prieš Bremerton School District (2022 m.) patvirtino, kad vieša malda yra ne tik konstitucinė, bet ir būtina religijos laisvei išsaugoti.

Šia malda D. Trumpas dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą niekada nenusigręžti nuo savo tikėjimo net kritiškiausiais kadencijos momentais.

Šis epizodas nėra unikalus Amerikos istorijoje. Tokie prezidentai kaip Johnas Adamsas ir Franklinas Delano Rooseveltas taip pat skyrė vietos maldai Baltuosiuose rūmuose, patvirtindami tikėjimo svarbą vadovaujant tautai.

The post Pirmas Donaldo Trumpo vyriausybės posėdis prasidėjo nuo maldos appeared first on LAIKMETIS.

Verta žinoti, kad čia pasakojama ne apie išskirtinius gebėjimus, bet veikiau apie pinigus. O per juos – ir apie talentus didinti kapitalą. Anuomet vienas talentas (piniginis vienetas) buvo vertas apie 40-50 kg aukso. Turtingas šeimininkas tarnams išdalino didelę sumelę ir teisėtai tikėjosi pelno. 

Taigi Šv. Rašto kontekste talentų „gamyba" yra ir gebėjimas investuoti, padidinti kapitalą, ir išskirtinių žmonių gebančių atlikti tai, ko negali kiti, paieška, ugdymas, inkorporavimas į investicinęrinką. 

Lietuvoje kalbos apie tai sukasi jau kuris laikas, o sistemos nėra ir, regis, nenusimato. Kalbu atsakingai, nes pats Seime esu Švietimo ir mokslo komiteto narys. Gi talentų reikia visomis prasmėmis (ir talentingų žmonių, ir jų sukuriamios pridėtinės vertės). Ką daryti?

Siūlau žvilgtelėti į gyvenimo siūlomas išbandytas praktikas. Pradėsiu nuo to, kad verta atsisakyti požiūrio, kad talentingi žmonės randasi iš niekur. Tai netiesa, nes jie – ugdomi. Egzistuoja du pagrindiniai požiūriai į talentų ugdymą: pirmasis mums žinomas iš sovietų sąjungos laikų. Tai mokyklos–internatai. Sportininkai, kompiuterininkai ar net menininkai ten ugdomi nuo mažų dienų. Tai uždara, keistoka ir neretai likimus laužanti terpė, kur „būna visko". Depresijos, griežta atranka ir aiškus kelias ateityje turi įtaką vaikų psichikai. 

Antrasis požiūris ir praktika ugdant talentus kiek lengvesnis, humaniškesnis. Tai bendros kūrybiškos atmosferos kūrimas gabiems mokiniams nesuvarant jų į internatus. Tačiau aiški kryptis išlieka: dauguma mokinių orientuojami į konkrečią, rūpimąveiklą. Mokytojas, pastebėjęs gabų vaiką, turi galimybę jį ugdyti labiau, nei vidurkį. Taip veikia Norvegijos slidininkų ar Indijos programuotojų „gamybos sistema". Ji sukuria bendrą kūrybinę nuotaiką, kurios veikiamas vaikas yra identifikuojamas ir jam skiriamas atskiras dėmesys. Talentingieji turi galimybę nesilygiuoti į vidurkį. 

Būtų protinga paklausti kuris būdas geresnis? Man regis, kad abu prasti. Ypač atsižvelgiant į nūdienos norą vaikus ugdyti apkamšius pagalvėmis. Pirmu atveju turime lengvą kalėjimo formą, o antruoju, jaunimas dažnai verčiamas užsiiminėti tuo, kas konkretiems vaikams gali būti neįdomu. 

Tikiu, kad dabarties globaliame pasaulyje egzistuoja veikiantis galimybių langas, kuriuo verta pasinaudoti ugdant talentingas asmenybes. Nuotoliniai mokymai, mentorių konsultavimas ir panašios, dažniausiai nuotolinės platformos, su valstybės palaikymu gali duoti gerų rezultatų. 

Tačiau būtina atsiminti ir kultivuoti keletą svarbių aspektų:

a) Būtina plėsti pasirenkamų dalykų kiekį. Bendras pamokų skaičius gali būti visiems vienodas, tačiau gabūs mokiniai turi turėti galimybę rinktis tai, kas jiems įdomu. 

b) Bet koks mokymasis turi būti traktuojamas kaip kūrybinė veikla. 

c) Šiuolaikinio mokymosi rezultatas nėra ir negali būti tobulas testų sprendėjas ar teoremų kalikas. Pirmiausia reikia siekti asmenybės, kuri identifikavo kas jai patinka ir suteikti visas galimybes mėgiamą sritį tobulinti, augti ir atskleisti reikiamus talentus. 

d) Reikalingas tam tikras pakantumo kiekis eksperimentams. Bandymas viešumoje kiekvieną pokytį pristatyti kaip nacionalinės sąmonės naikinimą ar pasaulio pabaigą niekur neveda. 

Suprantama, dalis mokyklų ir taip puikiai tvarkosi, ugdo smalsius, talentingus vaikus ir viskas juda pakankamai gera linkme. Liko neapkalbėtas privačių bei valstybinių mokyklų santykis, tačiau būtina suprasti, kad gabus vaikas reikalauja atskiro dėmesio ir jei nesugebame jo pasiūlyti mokykloje, tai reikalingos valstybinės programos, kuriomis pasinaudojęs mokinys pats galėtų tobulėti jam įdomioje ir patinkančioje srityje.

The post Dainius Varnas. Kaip Lietuvoje geriausiai gaminti talentus?  appeared first on LAIKMETIS.

Renginio planas:

18:00 renkamės prie Aušros vartų, kunigas taria įvadinį žodį, kartu sugiedame giesmę „Marija, Marija“.

18:10-18:15 nuo Aušros vartų judame link J. Basanavičiaus aikštės (Aušros vartų g. 5), kur pagerbiame Vasario 16-osios akto signatarų atminimą, giedame Lietuvos himną.

18:40 eisenos pradžia, pradedame judėti link Lukiškių aikštės.

Vasario 16-oji žymi lietuvių tautos apsisprendimą turėti savo valstybę ir joje patiems spręsti savo likimą. Ilgas tautinio atgimimo kelias vedė prie šios lemtingos akimirkos. Ištisos kartos, sekusios po to, krauju apgynė šį apsisprendimą. Ši diena privalo būti didžiausiu pasididžiavimu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Tik jos dėka mes apskritai galime būti kaip tauta, spręsti savo problemas, rinktis kelius, klysti ir stotis ant kojų. Ši diena verta visų ir kiekvieno atminimo.

Po trisdešimties atkurtos nepriklausomybės metų vis dar nerandama valios įamžinti Lietuvos laisvės kovų, kuriomis siekta apginti ir išsaugoti Vasario 16-osios deklaraciją ir Lietuvos valstybingumą.

„Nuo 1918-1920 metų laisvės kovų iki Birželio sukilimo, nuo Sąjūdžio iki Katalikų kronikos ir kartais net partizanų – Lietuvoje valdžios lygiu užsispyrusiai nenorima prisiminti su žodžiais „Už Dievą ir Tėvynę“ kovojusių ir žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę. Būtent už tautos nepriklausomybę, o ne už abstrakčią kiekvieno laisvę išvažiuoti, kaip šiandien ciniškai bandoma pateikti. Lietuvoje nesistengiama formuoti nuoseklios valstybiškos istorinės atminties, kurioje tautos suverenumas, Lietuvos valstybė, tikrieji jos kūrėjai ir gynėjai turėtų deramą vietą.

Oficialiuose minėjimo renginiuose kviečiami kalbėti žmonės, viešai kartojantys, kad per šimtą metų Lietuvos neliks ir tai esą puiku. Tai nėra puiku. Lietuvos laukia toks likimas, kokia bus Lietuvos piliečių valia ją saugoti ir kurti. O kurti įmanoma tik ant pagarbos praeičiai ir Vasario 16-osios principų pamatų. Todėl kviečiame drąsiai ir išdidžiai sutikti šią dieną, nesikuklinti to, kad didžiuojamės ir švenčiame būtent Lietuvos valstybingumą. Susitikime prie Jono Basanavičiaus paminklo Vasario 16-osios vakarą ir pakvieskime kartu švęsti visą Vilnių,“ – teigia ilgametis „Pro Patria“ lyderis, Seimo narys dr. Vytautas Sinica.

The post „Pro Patria“ kviečia Vasario 16-ąją švęsti kartu appeared first on LAIKMETIS.