valdantieji – LAIKMETIS https://www.laikmetis.lt krikščioniškas naujienų portalas Fri, 11 Jul 2025 10:32:08 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=6.3.2 Tūkstančiai žmonių Vilniuje protestuoja prieš visuotinį nekilnojamojo turto mokestį https://www.laikmetis.lt/tukstanciai-zmoniu-vilniuje-protestuoja-pries-visuotini-nekilnojamojo-turto-mokesti/ Sun, 27 Apr 2025 14:50:07 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=104823 Tūkstančiai žmonių sekmadienį Vilniuje, Katedros aikštėje, susirinko į protesto akciją prieš visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Iš skirtingų Lietuvos miestų atvykę žmonės mosuoja Lietuvos, savivaldybių vėliavomis, laiko plakatus su užrašais, pavyzdžiui, „Kas toliau – oro mokestis?“, „Dėl Europos milijonų parduodat Lietuvos žmones“, „Mano namai – mano tvirtovė“. Prie Gedimino paminklo pastatyti du ekranai. Prieš oficialią […]

The post Tūkstančiai žmonių Vilniuje protestuoja prieš visuotinį nekilnojamojo turto mokestį appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tūkstančiai žmonių sekmadienį Vilniuje, Katedros aikštėje, susirinko į protesto akciją prieš visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Iš skirtingų Lietuvos miestų atvykę žmonės mosuoja Lietuvos, savivaldybių vėliavomis, laiko plakatus su užrašais, pavyzdžiui, „Kas toliau – oro mokestis?“, „Dėl Europos milijonų parduodat Lietuvos žmones“, „Mano namai – mano tvirtovė“.

Prie Gedimino paminklo pastatyti du ekranai. Prieš oficialią renginio pradžia juose buvo rodomos ištraukos iš televizijos laidų ir reportažų apie nekilnojamojo turto mokestį.

„Vietoj to, kad surinktų mokesčius iš oligarchų, jie kėsinasi apmokestinti eilinius žmones, – žurnalistams sakė akcijos organizatorius Raimondas Šimaitis. –  Konkretus prašymas, kad gyvenamasis būstas neturi būti apmokestintas, nes gyvenamasis būstas įsigytas už pinigus, už kuriuos mes jau susimokėjome mokesčius, už paskolos.“

„Gyvenamasis būstas yra ta vieta, kur mes turime būti absoliučiai neliečiami“, – pridūrė jis.

Į akciją atvyko ir parlamentaras Valius Ąžuolas, joje žadėjo dalyvauti ir „Nemuno aušros“ atstovai.

„Mumis niekas nepuola“

Kaip BNS sakė iš Lentvario atvykusi dirbanti pensininkė Janina, mokesčių Lietuvoje iš viso keisti nereikia.

„Su mokesčiais pas mus išvis betvarkė yra. Ten niekas nesutvarkyta. (...) Atlyginimai mažiausi, pensijos mažiausios, o mokesčius norim padaryti didesnius“, – kalbėjo moteris.

Tuo metu užsienyje dirbantis klaipėdietis Stasys BNS sakė nepritariantis NT mokesčiui, nes „tuoj už viską reikės mokėti“.

„Ir taip PVM mokam, už kurą, kelius. Keliai mūsų blogi, neįmanoma pavažiuoti“, – kalbėjo pusamžis vyras.

Vyriausybė planuoja, kad pusė lėšų iš ketinamo įvesti visuotinio NT mokesčio keliautų į Gynybos fondą, o kita pusė – savivaldybėms.

„Mumis niekas nepuola (...). Valdžia čia puola mumis“, – piktinosi Stasys.

Tuo metu 67-erių vilnietis Vidas BNS teigė iš esmės pritariantis siūlomiems pokyčiams, tačiau iš mokesčio jo surinktos lėšos turėtų būti nukreiptos tik krašto apsaugai.

„Turi eiti tik gynybai. Ir švariai“, – kalbėjo pensininkas.

Tuo metu 49-erių Asta Šalvaitienė BNS sakė, kad nors šiuo metu planuojamas NT mokestis žmogui neturėtų būti didelis, tačiau „kas keli metai bus turto pervertinimas ir tos sumos didės“.

Renkami parašai

Katedros pakraštyje įrengta palapinė, kurioje renkami parašai prieš planuojamą NT mokestį. Čia prieš mitingo pradžia nusidriekė žmonių eilė.

Vienas jų – iš Šakių kilęs ir Jungtinėje Karalystėje dirbantis 47-erių Remigijus Kaminickas. Jis BNS sakė, kad siekdama įvesti visuotinį NT mokestį valdžia laužo Konstituciją.

„Žmogaus būstas yra neliečiamas. Pasirodo, valdžios ponams Konstitucija negalioja“, – kalbėjo vyras.

Pasak R. Šimaičio, žmonių parašai renkami, kad vėliau su jais būtų galima susisiekti, Seime inicijuojant pataisą dėl NT mokesčio.

„Kai mes gausim parašų lapus, jiems visiem bus pranešta ir mes rinksim 50 tūkst. parašų įstatymo pataisai, teiksime ją Seimui ir aš tada labai norėsiu pažiūrėt kiekvienam Seimo nariui į akis, kuris balsuos prieš šitą pataisą“, – sakė akcijos organizatorius.

„Ir aš pažadu kiekvienam Seimo nariui, kuris balsuos už būsto apmokestinimą, prieš sekančius rinkimus jo plakatai kabės ant kiekvieno stulpo“, – pridūrė jis.

Ne pirma tokia akcija

Kaip rašė BNS, Finansų ministerija siūlo išplėsti NT mokesčio bazę, neapmokestinant iki 40 tūkst. eurų būsto vertės žmogui arba 80 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams. Be to, mokestį pirmajam būstui iki 450 tūkst. eurų vertės siūloma mažinti 50 procentų.

Jei pataisos būtų priimtos, 0,1 proc. NT mokesčio tarifas būtų taikomas gyvenamojo, poilsio, sodų, garažų ir kito nekomercinio turto vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų, 1 proc. – visam brangesniam turtui.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų – nuo 200 tūkst. eurų.

Analogišką mitingą R. Šimaitis buvo surengęs ir 2023 metų rudenį, kai tuomečiai valdantieji irgi svarstė ketinimus įvesti visuotinį NT mokestį.

Tąsyk, policijos duomenimis, prie Seimo susirinko apie pusketvirto tūkstančio žmonių.

R. Šimaitis – aktyvus įvairių protesto akcijų dalyvis. Jis yra sulaukęs ir teisėsaugos dėmesio.

Už tai, kad 2024 metais per eitynes „Už lygybę!“ vyras sudegino į LGBTQI vėliavą panašų audinį jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau vėliau jis buvo nutrauktas, nenustačius atsakomybės pagal baudžiamąjį kodeksą.

Pernai liepą, vykstant protestui prie Seimo, policija dėl tokio paties poelgio buvo surinkusi medžiagą aplinkybėms patikslinti, tačiau galiausiai pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė.

The post Tūkstančiai žmonių Vilniuje protestuoja prieš visuotinį nekilnojamojo turto mokestį appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
Preliminarūs rinkimų rezultatai Vokietijoje rodo valdančiųjų pralaimėjimą https://www.laikmetis.lt/preliminarus-rinkimu-rezultatai-vokietijoje-rodo-valdanciuju-pralaimejima/ Sun, 23 Feb 2025 18:09:47 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=102670 Vokietijoje užsidarius balsavimo apylinkėms vietos žiniasklaidos paskelbtos balsavusiųjų apklausos rodo, kad parlamento rinkimuose pirmauja konservatoriai CDU/CSU. Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, transliuotojai ARD ir ZDF ir kita žiniasklaida skelbia, kad šis aljansas turėtų surinkti 29 proc. balsų. CDU vadovas Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) laikomas realiausiu kandidatu užimti kanclerio postą. Antrą vietą apklausos žada dešiniesiems „Alternatyva […]

The post Preliminarūs rinkimų rezultatai Vokietijoje rodo valdančiųjų pralaimėjimą appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Vokietijoje užsidarius balsavimo apylinkėms vietos žiniasklaidos paskelbtos balsavusiųjų apklausos rodo, kad parlamento rinkimuose pirmauja konservatoriai CDU/CSU.

Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, transliuotojai ARD ir ZDF ir kita žiniasklaida skelbia, kad šis aljansas turėtų surinkti 29 proc. balsų.

CDU vadovas Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) laikomas realiausiu kandidatu užimti kanclerio postą.

Antrą vietą apklausos žada dešiniesiems „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) su 19,5 proc. balsų.

Treti liko dabartiniai valdantieji socialdemokratai (SPD) su 16 proc. balsų, rodo apklausos.

Ketvirtoje vietoje atsidūrė SPD koaliciniai partneriai žalieji, jiems žadama apie 13,5 proc. balsų.

AfD lyderė gyrė partijos rinkimų rezultatus sekmadienį, balsavusiųjų apklausoms parodžius, kad ji turėtų surinkti rekordinę 19,5–20 proc. balsų dalį.

„Pasiekėme istorinį rezultatą“, – sakė partijos lyderė Alice Weidel (Alis Veidel) džiūgaujantiems šalininkams AfD rinkimų nakties vakarėlyje Berlyne ir pridūrė, kad antiimigracinė partija dabar yra „tvirtai įsitvirtinusi“ politiniame kraštovaizdyje.

Pranešama, kad rinkėjų aktyvumas siekė 84 procentus. Tai didžiausias skaičius nuo 1990-ųjų.

Rinkimai įvyko septyniais mėnesiais anksčiau nei buvo planuota, po to, kai lapkritį subyrėjo vidinių konfliktų krečiama Olafo Scholzo (Olafo Šolco) koalicija, dirbusi nuo 2021 metų.

Vokietijos naujojo kanclerio rinkimai Bundestage negalės įvykti tol, kol nebus suformuota valdančioji koalicija. Šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius.

Ar F. Merzui reikės vieno ar dviejų partnerių koalicijai sukurti, priklausys nuo to, kiek partijų pateks į parlamentą.

„Vienas dalykas aiškus: Sąjunga laimėjo rinkimus, – sakė Carstenas Linnemanas (Karstenas Linemanas), CDU generalinis sekretorius. – Naujasis kancleris bus Friedrichas Merzas.“

SPD lyderis, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) liks pareigose, kol Bundestagas išrinks naują kanclerį.

The post Preliminarūs rinkimų rezultatai Vokietijoje rodo valdančiųjų pralaimėjimą appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos https://www.laikmetis.lt/ruta-everatt-letiniu-ligu-prevencija-covid-19-pandemijos-pamokos/ Fri, 20 Dec 2024 01:40:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=98951 Lietuvos natūrali gamta, gyvūnija ir augalija, miškai, pievos, pelkės, istorinis paveldas, švietimas, kalba ar gyventojų sveikata yra visuomenės gėriai, kurių išlaikymas ir puoselėjimas turėtų būti valstybės rūpestis. Tačiau, dažnai pasigendama atsakingo valdininkų požiūrio, nuoširdaus rūpinimosi ir ilgalaikės perspektyvos. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų […]

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Lietuvos natūrali gamta, gyvūnija ir augalija, miškai, pievos, pelkės, istorinis paveldas, švietimas, kalba ar gyventojų sveikata yra visuomenės gėriai, kurių išlaikymas ir puoselėjimas turėtų būti valstybės rūpestis. Tačiau, dažnai pasigendama atsakingo valdininkų požiūrio, nuoširdaus rūpinimosi ir ilgalaikės perspektyvos.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO2 kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL1 ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO2 kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas. Rinkimų pozityvas https://www.laikmetis.lt/tomas-viluckas-rinkimu-pozityvas/ Wed, 30 Oct 2024 00:03:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=94936 Pasibaigęs rinkimų maratonas vieniems atrodys nuviliantis, kitiems – atitinkantis lūkesčius. Tačiau pažvelkime kokius pozityvius požymius galėtume išskirti atslūgus rinkiminėms batalijoms. Pirma. Sužinojome, kad trys didžiausi šalies miestai prarado liberalizmo citadelių aureolę. Tėvynės sąjungos kandidatai pralaimėjo kone visose apygardose Vilniuje ir Kaune, kai tekdavo susidurti su socialdemokratų, ar net mažesnių partijų atstovais. Vilniuje laimėti lengvai pavyko […]

The post Tomas Viluckas. Rinkimų pozityvas appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Pasibaigęs rinkimų maratonas vieniems atrodys nuviliantis, kitiems – atitinkantis lūkesčius. Tačiau pažvelkime kokius pozityvius požymius galėtume išskirti atslūgus rinkiminėms batalijoms.

Pirma. Sužinojome, kad trys didžiausi šalies miestai prarado liberalizmo citadelių aureolę. Tėvynės sąjungos kandidatai pralaimėjo kone visose apygardose Vilniuje ir Kaune, kai tekdavo susidurti su socialdemokratų, ar net mažesnių partijų atstovais. Vilniuje laimėti lengvai pavyko tik prieš laisviečius. Klaipėda taip pat prarado liberalų sostinės statusą. Tai parodo, kad gerai organizuota rinkiminė kampanija gali atnešti sėkmę ir ten, kur atrodydavo šansų mažai.

Lietuva tolsta nuo liberalizmo. Liberalioji (tiksliau - libertarinė) ideologija sumiksuota su neomarksizmu patiria visuotinę krizę, kuri pagimdė ekonomines, finansines, socialines, demografines pasaulio perturbacijas.

Individo išaukštinimas virš bendruomenės, nuolatinė kapitalo koncentracija, nacionalinio intereso nepaisymas darosi nepakeliamas demokratinių visuomenių piliečiams. Beveidis, ciniškas ir niveliuojantis skirtumus liberalizmas lemia nacionalistinių lyderių, Donaldo Trumpo sukirpimo politikų, iškilimą.

Antra. Baigėsi Landsbergių šeimos era Lietuvos politiniam gyvenimui. Šis poveikis buvo tikrai neproporcingas, ypač tai pasimatė iškilus jaunajai Landsbergių atžalai. Gana vidutinių gabumų politikas dėl savo pavardės įgavo stiprių svertų politiniuose galių žaidimuose.

Laikas parodė, kad jis nesugebėjo susidoroti su iškilusiais iššūkiais ir įvyko kontrolės praradimas jo vadovaujamoje politinėje jėgoje. Galiausiai Kauno rinkėjai pasiuntė „anūką“ į nokautą, kuris tam tikrą laiką pristabdė jo dalyvavimą šalies politikos padangėje.

Trečia. Šioje Seimo kadencijoje turėsime net 60 naujokų. Kaip juos bevertintume, tai žada naują energiją, šviežumą, naujų politinių figūrų iškilimą. Žinoma, tarp naujokų yra žmonių su spalvingomis biografijomis, tačiau sunku atsiminti Seimo sudėtį be dėmių ir kliaudų.

gerai organizuota rinkiminė kampanija gali atnešti sėkmę ir ten, kur atrodydavo šansų mažai.

Ketvirta. Vilniaus rinkėjai į Seimą atvėrė kelią Vytautui Sinicai, be abejo, vienam ryškiausių Lietuvos jaunosios kartos politikų. Nacionalinio susivienijimo lyderis pasižymi ne tik stipriu intelektiniu pasirengimu, erudicija, bet ir diskusijų kultūra, pagarba oponentams. Be to, viešai žinomos ir jo krikščioniškos pažiūros, kas leidžia tikėtis solidaus jų atstovavimo Seime.

Penkta. Įstatymų leidybos kalvėje neliko Laisvės partijos. Ji įsirikiavo į „vienos kadencijos judėjimų“ (Tautos prisikėlimo partija, Pilietinės demokratijos partija, Drąsos kelias) gretas. Eilinį kartą galime įsitikinti, kad partija turi būti kuriama ant ideologinių pamatų, o ne remtis asmenybėmis ar vienedienėmis aktualijomis.

Taip pat Tautos atstovybėje nebeliko ir Darbo partijos. Būtent ji neturėjo minėto ideologinio užtaiso ir telkė žmonės vien apie Viktoro Uspaskicho asmenybę. Galima prognozuoti, kad šios partijos nariai „nutekės“ į „Nemuno aušros“ vagą, dar vieno darinio išdygusio ant naujo politinio mesijo barstomų trąšų.

Šešta. Seime matysime aktyvius visuomeninio sektoriaus veikėjus. Piliečiai, pavyzdžiui, išreiškė pasitikėjimą teisininku Ignu Vėgėle ir Sveikatos teisės instituto vadovu Rimantu Jankūnu. Kalbama apie žmones, kurie pandemijos metu labiausiai atkreipė dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir kovojo prieš juos. Norisi viltis, kad ir tapę parlamentarais jie ir toliau neapleis šio svarbaus šalies gyventojams veiklos lauko.

Tad politikams duodama suprasti, kad esama padėtis šalyje piliečių netenkina. Todėl naujieji valdantieji turėtų suvokti, kad svarbu ne tik ekonominė gerovė, bet rinkėjų pasitikėjimas, o jis dažnai trunka tik ketverius metus.

The post Tomas Viluckas. Rinkimų pozityvas appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas. Po rinkimų https://www.laikmetis.lt/tomas-viluckas-po-rinkimu/ Mon, 14 Oct 2024 22:40:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=93918 Spalio 13 – oji tapo tikru velnio tuzinu Lietuvos politikos liberaliajam sparnui. Konservatoriai prarado vyriausybę, Laisvės partija liko už Seimo sudėties ribų, pozicijas pagerino vien Liberalų sąjūdis. Tačiau jei sutiktume su prielaida, kad 20 tūkst. naujų balsų lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais LS atiteko iš koalicijos partnerių sąskaitos, tuomet galime kalbėti apie Pyro pergalę. Pasėdėję […]

The post Tomas Viluckas. Po rinkimų appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Spalio 13 – oji tapo tikru velnio tuzinu Lietuvos politikos liberaliajam sparnui. Konservatoriai prarado vyriausybę, Laisvės partija liko už Seimo sudėties ribų, pozicijas pagerino vien Liberalų sąjūdis.

Tačiau jei sutiktume su prielaida, kad 20 tūkst. naujų balsų lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais LS atiteko iš koalicijos partnerių sąskaitos, tuomet galime kalbėti apie Pyro pergalę.

Pasėdėję aštuonerius metus ant baudoos suolelio už Algirdo Butkevičiaus vyriausybės neveiklumą, socialdemokratai vėl stos prie valdžios vairo.

Rinkėjai šįsyk ant baudos suolelio siunčia konservatorius. Bausti yra už ką. Pirmiausia už supriešintą visuomenę, nes tokio masto susiskaldymo koks buvo pasiektas per keturis valdančiųjų „darbo“ metus Lietuva seniai beregėjo.

Tikintys mokslu ir plokščiažemininkai, skiepyti ir antivakseriai, pilietiški ir vatnikai, vakarietiški ir maršistai – lietuvių sąrašą, kurį kūrė propagandiniai malūnai kiekvienas galėtume pratęsti. Tačiau gyventi tokioje nesveikoje atmosferoje pabodo daugumai šalies piliečių.

Konservatorių – liberalų valdžiai toks susipriešinimas buvo reikalingas ir naudingas. Fragmentuota visuomenė netenka pilietinės galios. Tai gerai suprato senovės romėnai, išradę divide et impera (lot. skaldyk ir valdyk) principą. Praėjo tūkstantmečiai, bet klasika nesensta – vis naujos valdančiųjų grupuotės bando įkvėpti jam gyvybės.

Konservatoriai šia taktika bandė mobilizuoti savo simpatikus, nuolatos baugindami grėsmių fantomais. Ar tai jiems pavyko? Pažvelkime į skaičius: 2020 m. už juos balsavo 292 124, o šiemet 222 975. Prarasti 69 tūkst. balsų, tiek kitai partijai būtų pakakę peržengti 5 proc. barjerą.

Tuo tarpu socialdemokratai savo elektoratą paugino 131 tūkst. rinkėjų. Vilija Blinkevičiūtė jų negali nuvilti, bet silpnokai pasirodžius „valstiečiams“ teks lipdyti trapią daugumą, kuri svyruos per visą kadenciją. Dėl to teks daryti reveransus „Nemuno Aušrai“ arba liberalams, laviruoti tarp Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio, nuolaidžiauti save iškėlusiems ar lenkataučiams vienmandatininkams.

Galima sakyti, kad tai įprastas parlamentinis darbas, bet tikrai ne to troško šiltą kėdę Briuselyje susiruošusi palikti V. Blinkevičiūtė.

Kaip ir buvo prognozuota slaptaisiais rinkimų nugalėtojais tapo Remigijaus Žemaitaičio „aušrininkai“. Stebėtis tuo neverta, nes jų lyderis dirbo išsijuosęs, kad užimtų nepatenkintųjų atstovo nišą.

Nemenkai jam talkino ir žiniasklaida kurdama neigiamą viešumą, kuriuo R. Žemaitaitis mikliai naudojosi. Jis nuolat šmėžuodavo žinių laidose, buvo mielai kviečiamas į didžiuosius debatus (nors kiti „marginalai“ nesulaukdavo tokios garbės), buvo linksniuojamas portalų antraštėse.

R. Žemaitaitis provincijos žmonių akyse tapo politiniu XXI a. Tadu Blinda, kurio išmaniajame telefone slypi kompromatai valdžiažmogiams.

Žinoma, tikėtis stebuklų iš naujos valdžios galį tik naivuolis. Žodžiai „reforma“, „permainos“, „pokyčiai“ yra taip diskredituoti, kad žmonės nenori jų girdėti. Todėl naujoji koalicija, kurią sulipdyti nebus paprasta, stengsis ieškoti pusiausvyros, o ne turbulencijos. Nors įvairiuose šalies valdymo srityse supurtymo verkiant reikėtų, tačiau neįmanoma jo laukti iš žmonių, kurie yra priklausomi nuo sistemos arba jos vaisiai.

Tad norisi tikėtis, kad liausis bent žmonių ir įvairių socialinių grupių tarpusavio priešinimas. Geopolitinių, socialinių lūžių akivaizdoje, Lietuvai kaip niekada reikia stabilumo atmosferos, o ne pilietinio karo dėl vertybių bei vienos ar kitos socialinės grupės išaukštinimo.

Gal bent šito sulauksime iš naujai išrinktųjų.

The post Tomas Viluckas. Po rinkimų appeared first on LAIKMETIS.

]]>
LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė pažėrė kritikos valdantiesiems https://www.laikmetis.lt/lsdp-lydere-v-blinkeviciute-pazere-kritikos-valdantiesiems/ Sat, 27 Apr 2024 11:02:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=81123 Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą.  „Švietimo sistemą tiesą sakant taip nureformavo, kad jau pačiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia socialinės pagalbos. Kadangi reikia tos pagalbos, tai socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu tapo ir švietimo […]

The post LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė pažėrė kritikos valdantiesiems appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja valdančiuosius konservatorius dėl švietimo politikos, kaltina juos prieš rinkimus puolant socdemų remiamą prezidentą Gitaną Nausėdą. 

„Švietimo sistemą tiesą sakant taip nureformavo, kad jau pačiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia socialinės pagalbos. Kadangi reikia tos pagalbos, tai socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu tapo ir švietimo ir mokslo ministre“, – šeštadienį LSDP tarybos posėdyje kalbėjo LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė.

„Konservatoriai eidami į Seimo rinkimus deklaravo, kad švietimas bus ir yra jų prioritetas. Jūs matote tą prioritetą?“, – pridūrė ji. 

V. Blinkevičiūtė valdančiuosius kaltino „eksperimentais su jaunais žmonėmis“, o padėtį švietimo sistemoje pavadino „chaosu“.

„Kiek galima eksperimentuoti? Pavargome visi nuo to. Kažkokia reforma su tarpiniais patikrinimais. Niekam nepasiruošta! Kiekvieną kartą kažkokia kliurka!“, – teigė LSDP pirmininkė. 

Balandį atsistatydinus švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui, laikinai švietimo ministrės pareigas šiuo metu eina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

V. Blinkevičiūtė ironiškai atsiliepė apie Seimo konservatorių siūlymą keisti sovietinio dizaino kelio ženklus.

„Nes tai yra taip svarbu kaip bus pakelta briedžio uodega, kaip aš šaržuodama sakau, ar kiek bus pavaizduota perėjų brūkšniukų, kad vardan to šiuo laikotarpiu verta išleisti šimtus ar dešimtis milijonų. Ar nuo to pagerės eismas ir eismo būklė keliuose? Arba tai yra noras specialiai nukreipti kažkur dėmesį, arba tai yra sveiko proto praradimas“, – teigė LSDP pirmininkė. 

Valdantiesiems kaltinimai už „priešų paieškas“

LSDP pirmininkė kritikavo valdančiuosius konservatorius už rinkiminę politinę kultūrą, kaltino juos „priešų paieškomis“.  

V. Blinkevičiūtė taip pat kritikavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusią laikinąją Seimo komisiją ir jos išvadas.

„Penki Seimo nariai (...) nusprendžia, kad Konstitucija pažeista, viskas blogai ir apdrabsto visus purvais. Ir dabartinį prezidentą, ir Valstybės saugumo departamentą, ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir Generalinę prokuratūrą. Visus aplinkui nori apjuodinti, sukiršinti ir neva iš to bus kažkoks progresas ir prašviesėjimas valstybėje“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

„Tai yra nieko daugiau kaip toks valdančiųjų konservatorių supratimas apie rinkimų politinę kultūrą“, – pridūrė ji.

LSDP pirmininkė kritikavo ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kuri šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento G. Nausėdos veiksmų šiam anksčiau viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus.

„Aš pati išdirbau ministre aštuonerius metus ir neįsivaizduoju, kad taip galėtų įvykti. Kas čia yra? Čia vėl rinkimai ir naujo konservatorių fronto atidarymas, nes (...) jie turi turėti priešų“, – teigė LSDP pirmininkė.

V. Blinkevičiūtė teigė, kad nuolatinė valdančiųjų kritika G. Nausėdai gali jam padėti pasiekti pergalę prezidento rinkimų pirmame ture, kuris vyks gegužės 12 dieną. 

„Sutaupysim laiko, sutaupysim pinigų, turėsime daugiau galimybių susitikti ir diskutuoti dėl Europos Parlamento (rinkimų – BNS)“ – teigė LSDP pirmininkė.

The post LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė pažėrė kritikos valdantiesiems appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Mindaugas Puidokas. Į žmonių pinigus nusitaikė ir bankai, ir valdžia! https://www.laikmetis.lt/mindaugas-puidokas-i-zmoniu-pinigus-nusitaike-ir-bankai-ir-valdzia/ Thu, 22 Feb 2024 12:48:53 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=74979 Bankuose sąskaitas turintys, o ypač jose savo santaupas laikantys Lietuvos žmonės turėtų būti itin atsargūs – į jų pinigus nusitaikė ir bankai, ir valdžia. Paprasti piliečiai, kasdien besinaudojantys mokėjimo kortelėmis ir kitomis bankų paslaugomis, o ypač turintieji paskolų, jau moka bankams užkrautą „solidarumo mokestį“. Lyg to būtų maža, valdžia dar gviešiasi ir žmonių sąskaitose esančių […]

The post Mindaugas Puidokas. Į žmonių pinigus nusitaikė ir bankai, ir valdžia! appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Bankuose sąskaitas turintys, o ypač jose savo santaupas laikantys Lietuvos žmonės turėtų būti itin atsargūs – į jų pinigus nusitaikė ir bankai, ir valdžia. Paprasti piliečiai, kasdien besinaudojantys mokėjimo kortelėmis ir kitomis bankų paslaugomis, o ypač turintieji paskolų, jau moka bankams užkrautą „solidarumo mokestį“. Lyg to būtų maža, valdžia dar gviešiasi ir žmonių sąskaitose esančių santaupų – esą šias geriau būtų investuoti į gynybą. Arba, kitaip sakant, už žmonių santaupas valdžia norėtų nusipirkti tankų.

Bankų pelnas Lietuvoje išaugo dvigubai ir pasieks 1 milijardą eurų ar net daugiau

Panašu, kad žmonių pinigų nusavinimo procesai jau yra sparčiai pajudėję. Ir atrodo, kad jie prasidėję ne bet kur kitur, o pačiuose bankuose.

Ar ne keistai atrodo, kai ekonominės krizės akivaizdoje, kai viskas kone kasdien brangsta,  grasoma vis naujais mokesčiais, o žmonės be paliovos gąsdinami karu, mūsų šalyje veikiantys bankai toliau kraunasi milžiniškus pelnus?

Daugumos bankų pelnai vien per pastaruosius metus pasiekė neregėtas aukštumas – žmonėms skurstant, bankai lobsta. Vien per 2023-ųjų pirmuosius tris ketvirčius Lietuvoje veikiančių bankų bendras pelnas siekė 757,5 mln. eurų ir buvo net 2,2 karto didesnis negu per tą patį 2022-ųjų laikotarpį, kai siekė 342,9 mln. eurų pelno, o per visus 2022-uosius pasiekė 468 milijonus. Ankstesniais metais bankų pelno rodikliai buvo kiek kuklesni: 2021 metais bankų pelnas siekė 329 milijonus, o 2020 m. – 280 milijonų eurų.

Prognozuojama, kad šiemet suskaičiavus visus 2023-ųjų bankų veiklos rezultatus, išvysime šokiruojančius skaičius – bankų pelnas Lietuvoje pasieks 1 milijardo eurų ribą ar ją net viršys. Esame unikali šalis, kurioje bankuose gyventojai moka už kiekvieną krustelėjimą! Dažnai girdžiu iš žmonių, kad turime prasčiausias sąlygas bankuose iš visų Europos šalių gyventojų.

Panašu, kad valdantieji liberalkonservatoriai dirba bankams ir atstovauja bankininkus

Akivaizdu, kad bankų apetitas auga sulig kiekvienais metais! Arba yra tiesiog proporcingas Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės prastėjimui – kuo blogiau žmonės gyvena ir yra smaugiami įvairių ribojimų bei gniuždomi valdžios bauginimų, tuo didesnius pelnus skaičiuoja ne kas kitas, o bankai.

Matome, kad vos per ketverius metus bankų pelnai patrigubėjo. Ir jie su kiekvienais metais tik dar labiau augs, nes valdančioji dauguma galimai ir dirba ne kam kitam, o pirmiausia – bankams. Ir atstovauja veikiausiai bankininkams. Faktai apie jų augančius pelnus leidžia daryti ir tokias išvadas.

Įteisintas draudimas išmokėti atlyginimus kitaip nei tik pervedant juos į darbuotojų sąskaitas, pensijų išmokėjimas tik į sąskaitas, ribojimai atsiskaitant grynaisiais ir daugybė kitų įstatymais apibrėžtų absurdiškų dalykų Lietuvos gyventojus varo į bankų glėbį ir kontrolę, o šie, žinoma, nemokamai paslaugų neteikia ir pelnosi nuo kiekvieno pavedimo, pinigų išėmimo ir visų kitų operacijų, jau net nekalbant apie naudojimąsi tais pinigais, kurie yra žmonių sąskaitose.

Bankų „solidarumo“ mokestį moka visai ne bankai

Matyt, galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai yra tokie turtingi, kad gali savo sunkiai uždirbtais pinigais pasidalinti su bankais!

Net nereikia didelės analizės norint suprasti, kas lėmė išaugusius bankų pelnus.

Būsto paskolos Lietuvoje brangiausios visoje Europoje. Jei žmogus nori pasiimti paskolą būstui, tai Lietuvoje veikiantys bankai nuo jo numaus paskutines kelnes – jaunos šeimos apie nuosavą būstą dabar gali tik pasvajoti!!!

Apie vartojimo paskolas jau net ir nėra ką kalbėti.

Jau net ir visą mūsų ekonomiką įsukančios paskolos verslo vystymui pas mus taip pat yra vienos iš brangiausių Europoje, tad verslai lėšas savo investicijoms jau skolinasi užsienio bankuose.

O ir eilinių operacijų bankuose įkainiai stiebiasi vis aukštyn.

Tai kaip bankų pelnas neaugs, o žmonių skurdas nedidės? Tiesiog taip užprogramuota. Pabrėžiu, kad valdantiesiems bankus užkrovus „solidarumo“ mokesčiu, įvyko tai, kas ir buvo prognozuota: – šį mokestį moka visai ne bankai, o paprasti žmonės – bankai iš jų pinigus „solidarumo“ mokesčiui surenka per padidintus savo paslaugų įkainius ir žvėriškai iškeltas paskolų palūkanas. – Ir bankai dar drįsta viešai skųstis, kad jie yra „vargšeliai“, nes moka „solidarumo mokestį“, taip dalindamiesi gėriu su žmonėmis!

Ar neatrodo, kad šis bankų solidarumo mokestis jau pavirto į gerą schemą bankams tyliai nurašyti iš žmonių kišenių santaupas ir taip lengva ranka padidinti savo pelnus Lietuvos žmonių gerovės sąskaita?“

Laikas galvoti apie valstybinio banko steigimą!

Lietuvos valdantiesiems būtina nedelsiant imtis realių veiksmų ir pagaliau pradėti ginti ne bankininkų, o Lietuvos žmonių interesus. Laikas galvoti apie tai, kaip mūsų šalyje turėtų atsirasti toks bankas, kuris siektų ne „nugręžti“ žmones, o teiktų paskolas palankiomis sąlygomis būsto įsigijimui bei verslų vystymui.

Vienas iš būdų pažaboti įsiautėjusius skandinaviškus komercinius bankus – valstybinio banko įsteigimas. Vis tik nėra nė mažiausių vilčių, kad tokį banką įsteigtų šioji Ingridos Šimonytės Vyriausybė.

Šios Vyriausybės ministrai geba galvoti tik apie tai, kaip nuskurdinti žmones: jau net pasigirdo siūlymų pirkti tankus už žmonių santaupas. Tai ko galima tikėtis iš tokios valdžios, kuri ne rūpinasi žmonėmis, o taikosi į jų pinigines?

Man labai gėda dėl tokios mūsų valdžios ir jos užmojų. Bet tokia valdžia – mūsų pačių žmonių valia. Rinkimuose daug žmonių balsavo už liberalkonservatorių koalicijos partijas ir per mažai žmonių savanoriškai pasirinko tapti stebėtojais ir stebėjo rinkimus, siekdami apsaugoti mus nuo balsų klastojimo! Todėl kitais kartais, kurie šiemet bus net trys – būtina rinktis kur kas atsakingiau ir būti kuo aktyvesniais per rinkimus! Tikiuosi, jau dauguma iš mūsų įsitikino, kad už klaidas prie balsadėžių susimokame savo pačių uždirbtais pinigais. Sąžiningiems rinkimams Lietuvoje užtikrinti reikalingi apie 4.000 papildomų tinkamai apmokytų stebėtojų. Siekis vienas – būtina užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai.

Bankų pelnas Lietuvoje:

2023 m. – < 1 mlrd. Eur*

2022 m. - 468 mln. Eur

2021 m. – 329 mln. Eur

2020 m. – 280 mln. Eur*prognozė

The post Mindaugas Puidokas. Į žmonių pinigus nusitaikė ir bankai, ir valdžia! appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Po Krikščionių sąjungos suvažiavimo: vienytis nelengva, bet labai reikia https://www.laikmetis.lt/po-krikscioniu-sajungos-suvaziavimo-vienytis-nelengva-bet-labai-reikia/ Sun, 11 Feb 2024 03:35:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=73778 Neseniai vykusiame suvažiavime Krikščionių sąjunga priėmė keletą svarbių sprendimų. Tarp jų - praplėsta partijos valdyba, įtraukiant į ją Lietuvos šeimų sąjūdžio lyderius, priimtas kreipimasis į visuomenę. Apie pastaruosius žingsnius plačiau papasakoti Laikmetis.lt lankytojams paprašėme šios partijos pirmininko dr. Rimanto Jono Dagio. Savo suvažiavime Krikščionių sąjunga paskelbė kvietimą vienyti politines jėgas, kurios remia tradicines krikščioniškas vertybes. […]

The post Po Krikščionių sąjungos suvažiavimo: vienytis nelengva, bet labai reikia appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Neseniai vykusiame suvažiavime Krikščionių sąjunga priėmė keletą svarbių sprendimų. Tarp jų - praplėsta partijos valdyba, įtraukiant į ją Lietuvos šeimų sąjūdžio lyderius, priimtas kreipimasis į visuomenę. Apie pastaruosius žingsnius plačiau papasakoti Laikmetis.lt lankytojams paprašėme šios partijos pirmininko dr. Rimanto Jono Dagio.

Savo suvažiavime Krikščionių sąjunga paskelbė kvietimą vienyti politines jėgas, kurios remia tradicines krikščioniškas vertybes. Taip pat buvo padaryti ir konkretūs žingsniai šia linkme. Gal galėtumėte plačiau juos pakomentuoti?

-Nuo pat pradžių, kai prieš ketverius metus susikūrė, Krikščionių sąjunga suprato, kad turime įveikti priešpriešą, esančią susiskaldžiusioje opozicijoje, ir sutelkti visas jėgas. Juk kitoje pusėje buvo ir dabar yra  partijų, ir LGBT pasaulėžiūrą propaguojančių nevyriausybinių organizacijų, gaunančių „valstybinį“ finansavimą su valdančiųjų propagandiniu ruporu virtusiu „nacionaliniu“ transliuotoju priešaky.

Mėginama vis labiau varžyti galimybes kitaip mąstantiems reikšti savo nuomones ir, anot Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, netgi iškilo pavojus religijos laisvei. Todėl visų mūsų jėgų vienijimasis yra labai reikalingas, bet tai nėra lengvas uždavinys.

Daug prišnekėta apie vienijimąsi tų, kuriems ne žodžiais brangi šeima, Tėvynė ir krikščioniškos vertybės. Viena yra apie tai kalbėti, kita – daryti. Sujungti tai, ką gero turi kiekvienas iš mūsų, yra sunkiau, nei suskaičiuoti kito „nuodėmes“.

Ar tai paskatino ieškoti kontaktų su Lietuvos šeimų sąjūdžiu (toliau – LŠS)?

-Džiaugiuosi, kad LŠS dalis prisijungė prie Krikščionių sąjungos bendram darbui. Mes įvykusiame  Suvažiavime vieningai papildėme mūsų valdybą šešiais iš LŠS atėjusiais nariais ir ji dabar turi 44 narius. Tikime, kad ateisite ir Jūs, suprantantys vienybės svarbą. Kuo mūsų daugiau, tuo labiau galima tikėtis išmintingų sprendimų.

Mes atnaujinome Krikščionių sąjungos programą, praturtinome ją, plėtodami labai aiškias krikščioniškas vertybes. Su mumis susivieniję bičiuliai iš LŠS dirbo kartu ją tobulindami. LŠS buvo ir lieka svarbia visuomenine organizacija, kuri vienija ir tuos, kurie nori veikti nebūtinai dalyvaudami partijų veikloje. Ačiū tiems, kurie nori, kad po šalies Prezidento ir Seimo rinkimų Lietuva pasuktų ne mažėjimo, bet augimo keliu.

Kaip atliepiate į geopolitinius iššūkius, nes konservatyvių pažiūrų politinės jėgos dažnai yra kaltinamos prorusiškumu dėl tradicinių vertybių propagavimo?

-Dauguma mūsų žmonių padeda Ukrainai. Negailėdami savo jėgų jie veža amuniciją ir labdarą, priima pabėgėlius. Absoliuti padedančiųjų ukrainiečiams tai daro  neieškodami atlygio sau ar politinės reklamos. Vakarų valstybių žmonėms, tame tarpe ir Lietuvoje, dabar yra atsakingas metas, nes turime kovoti dviejuose frontuose: su Rusija išorėje ir su mus sekinančia LGBT ideologija viduje.

Šiuo metu yra daug diskusijų apie karui su Rusija reikalingus ginklus, pinigus gynybai. Tačiau kiekvienam aišku, kad ginklai patys nekariauja, juos valdo konkretūs žmones, kurių tvirta dvasia ir ryžtas yra dažnai svarbiau už ginklus. Tą pokaryje mums parodė lietuviai partizanai. Dvasia tvirta, kai laisvės troškimas ir vertybės yra tvirtos ne žodžiais, bet vidiniu įsitikinimu.

Dabar dažnai mūsų komentatoriai stebisi, kodėl Vakarų šalys Ukrainai padeda taip vangiai, nors tai yra grėsmė kiekvienam iš mūsų. Stebimasi kodėl jie tokie pasimetę ir neryžtingi. Ir tai yra akivaizdi tiesa, kuri paaiškina, kas drąsina agresorių. Pasaulyje vis daugiau sumaišties. Negalime atmesti ir pesimistinių prognozių. Reikia pinigų gynybai, bet ar viską spręs pinigai? Ar kovos su priešu tas, kuris pasiklydęs lytinėje tapatybėje, abejojantis savo prigimtimi, kiekvieną dieną galvojantis, kuriai iš 70 socialinių lyčių save priskirti?

LGBT komunistinė ideologija kovoja prieš šeimą, ardo žmogiškąją tapatybę, o tuo džiaugiasi Rytų agresorius ir naudoja savo propagandoje. Karys eina ginti laisvės, savo šeimos ir artimųjų, valstybės. Jeigu šeima ir valstybė yra blogis – ką jis turi ginti? Savo turtus, pinigus? Tačiau turtingųjų nėra daug. Ar pavyks, reikalui esant, rasti nesiblaškančių karių europiečių? Tad privalome sustabdyti ideologinę kovą prieš šeimą ir žmogaus prigimtį, silpninančia mus kovoje su agresoriumi Rusija.

Kaip šiame kontekste atrodo dabartinė padėtis mūsų valstybėje?

-Postringaujant apie mokslo pažanga vis labiau įteisinamas antimoksliškumas. Pvz. mūsų žiniasklaidos garbinamoje PSO (Pasaulio sveikatos organizacijoje) vietoj moksliniais argumentais pagrįstų diskusijų vis labiau įsigali ideologinis balsavimas. Taip jau buvo sovietmetyje, kai genetika ir kibernetika buvo paskelbtomis žalingais kuriamai komunistinei visuomenei pseudomokslais...

Taigi, matome kaip ES mažėja, fiziškai jos lyderiai išglebę. Matyt, tokia demokratija, kokia yra dabar, trukdo pasireikšti tikriems lyderiams.

Ar LGBT ideologijos poveikyje nesusilpnės ir Lietuvos žmonių ryžtas, reikalui esant, kovoti? Ar nesumažins noro ginti savo valstybę matymas, kad šalį valdo bejėgiška vyriausybė, kai turime situaciją, kad karjeros valstybės tarnyboje kone realybe tapo nepakankamas išsilavinimas.

Valdantieji vykdo bejėgišką socialinę politiką, kurios pasekmė - neįgaliųjų likimas priklausys nuo reikiamos kvalifikacijos neturinčių vadybininkų. Na ir liūdna pensininkų ateitis, nes nieko nepadaryta jai prašviesinti.

Sveikatos apsauga – pavirto eilėmis, užsirašant pas gydytoją, o žemės ūkio politika – tik nendrinukių apsauga. Energetikoje įteisintas neteisėtas pinigų paėmimas iš vartotojų (160 mln.) dešimčiai metų! Teisinis chaosas teisėtvarkoje – kai vienos instancijos teismas remdamasis tais pačiais duomenimis visiškai išteisina už korupciją teisiamuosius, o kitas juos nubaudžia visu griežtumu.

Miškai neteisėtai kertami, aplinkosaugininkams atkakliai sėdint kabinetuose. Jų norą pamatyti kertamus miškus mėginama nustelbti prievole tikrinti mašinų išmetamuosius vamzdžius dėl oro taršos.

Niekas nebenori būti mokytojais dėl turimos sistemos, kuri naikina pagarbą mokytojui.

Tik vienoje srityje valdantieji dirba tikslingai ir žinodami ką daro, - tai šeimos ir žmogiškosios tapatybės naikinimas

Galiausiai - Lietuva vėl pateko į išmirimo zoną, t.y. gimstamumo rodikliai per keturis metus dramatiškai nukrito iki 1,3 vaiko vienai moteriai ir yra vienas mažiausių ES ir pasaulyje. Net Rusijoje jis yra 1,6. Priminsiu, kad normalaus išgyvenimo ribai jis yra 2,1. Tokio gimstamumo rodiklio nėra nei vienoje ES valstybėje.

Apibendrinant, mūsų ateitis niūri?

-Nežiūrint viso to, Lietuvos žmones nenustoja dirbti ir kurti. Ir jie nėra tokie išglebę, kaip ES lyderiai. Aš tikiu jų gebėjimu išspręsti sudėtingas uždavinius.

Viltis yra. Jeigu pirmiausia atgaivinsime savo šalį, o po to ir ES, sugrįždami prie krikščioniškos demokratijos pagrindinių principų, pagrįstų krikščioniško supratimo apie tikrą žmogaus orumą. Privalome tai padaryti, kitaip Lietuvos ateitis bus liūdna. Lieka tik susivienyti tiek Lietuvoje, tiek Vakarų pasaulyje.

Pradėti turime nuo Lietuvos, kurioje vyks Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai, kurie bus ypač svarbūs netolimai šalies ateičiai.

Manau Krikščionių sąjungos Valdyba teisingai apsisprendė dėl paramos Prezidento rinkimuose Ignui Vėgėlei. Tai šansas visiems susitelkti šalia kandidato, turinčio aiškias krikščioniškas  vertybines nuostatas.

Ar pavyks? Mes tai darome, tikimės, kad ir kiti tai darys.

The post Po Krikščionių sąjungos suvažiavimo: vienytis nelengva, bet labai reikia appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Mindaugas Puidokas. Valdantieji užkraus naujus mokesčius: sumokėsite ir už tankus, ir už praloštą stadioną https://www.laikmetis.lt/mindaugas-puidokas-valdantieji-uzkraus-naujus-mokescius-sumokesite-ir-uz-tankus-ir-uz-pralosta-stadiona/ Fri, 09 Feb 2024 12:27:17 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=73687 Ruoškimės – naktinė 2008-ųjų metų reforma, kai pridėtinės vertės mokestis (PVM) augo nuo 18 iki 19, o vėliau net iki 21 proc., sugrįžta! Prie konservatorių valdžios, kai premjeru buvo Andrius Kubilius, o finansų ministre – Ingrida Šimonytė, PVM augo. Augs ir  dabar, nieko naujo, nes valdžioje tie patys konservatoriai, palaikomi „laisvų“ liberalų. Tik I. Šimonytė dabar jau yra „pakelta“ iki premjerės, o A. Kubilius už […]

The post Mindaugas Puidokas. Valdantieji užkraus naujus mokesčius: sumokėsite ir už tankus, ir už praloštą stadioną appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Ruoškimės – naktinė 2008-ųjų metų reforma, kai pridėtinės vertės mokestis (PVM) augo nuo 18 iki 19, o vėliau net iki 21 proc., sugrįžta! Prie konservatorių valdžios, kai premjeru buvo Andrius Kubilius, o finansų ministre – Ingrida Šimonytė, PVM augo. Augs ir  dabar, nieko naujo, nes valdžioje tie patys konservatoriai, palaikomi „laisvų“ liberalų. Tik I. Šimonytė dabar jau yra „pakelta“ iki premjerės, o A. Kubilius už „gerus darbus“ konservatorių  pasiųstas į Europos Parlamentą „poilsiauti“ ir gauti už „poilsį“ didelius pinigus. Šis naktinių reformų krikštatėvis laiko veltui neleidžia, nes jau ruošia pagrindą naujai mokesčių reformai! O kas jam, kai pats gauna daugiau kaip po dešimt tūkstančių eurų už kiekvieną mėnesį.

Kiek dar lauksime valdančiųjų malonės: gal algą pakels, gal pensiją euriuku padidins ar kokią socialinę išmoką pridės?.. Ilgai laukę dar palauksime. Ir sulauksime, tik, deja, ne vieno kito euriuko pridėjimo, o solidaus mūsų eurų atėmimo – jau vėl konservatoriai kuria planus, kaip mus dar labiau apmokestinti... Dar ir karui nori ruoštis už mūsų pinigus.

O kaip iš mūsų visų juos atimti? Žinoma, vėl didinti PVM...

O jei būsime prieš šio mokesčio padidinimą, tai iš karto tapsim prorusiškais, vatnikais ir kitokiais liberalkonservatorių grupuotės puolamais priešais. Ir nieks dėl to net cyptelti nedrįs!

G. Landsbergiui ir A. Kubiliui žmonių nuomonė ir vargas nerūpi - ,,tegul sau siunta”

Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad kai nueisim į parduotuvę ir pirksim prekę, mums išmuš čekį, o ten, visai kaip „Jozitos“ degalinėje – čekyje bus maždaug toks paaiškinimas: už prekę mokate, pavyzdžiui, 10 eurų, o už  karių  didesnį „įgalinimą“, tarkime, dar 2 eurus.

Tik „Jozitą“ už tai, kad čekyje užrašė, kas pakėlė akcizą naftos dujoms, užsipuolė Valstybinė mokesčių inspekcija ir pasmerkė tie patys konservatoriai, bet už pačių konservatorių planuojamą „Jozitos“ idėjos nušvilpimą išaiškinant čekyje PVM sandarą, pasisako net pats Gabrielius...

Idėjų vagystės Lietuvoje – nebaudžiamos, tai ko gi jų nepasisavinti konservatoriams...

O A. Kubilius dar drąsesnis. Jis PVM didinimo reikalingumu abejojančius konservatorius net drąsina, kad šie nebijotų žmonių pykčio: „Tegul sau siunta“. Juk savaime suprantama – pasius ir nustos.

Gal visgi valdantiesiems prieš keliant mokesčius reiktų prisiminti, kad vien dėl „drakonų žudiko“ G. Landsbergio veiksmų Lietuva jau praranda šimtus milijonų eurų galimų biudžeto pajamų, o tokios valstybinės įmonės, kaip Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos jūrų uostas, išgyvena sunkius laikus ir masiškai atleidinėja darbuotojus. Ir visa tai yra G. Landsbergio sukelto ekonominio karo su Kinija pasekmė.

Liberalkonservatorių elitas net neketina į tai gilintis, kai yra kur kas paprastesnė išeitis – naujais mokesčiais apkrauti ir taip sunkią naštą nešančius Lietuvos žmones. Juolab, kad PVM mokestį mokės visi be išimties – tiek geras pajamas turintys, tiek gyvenantys žemiau skurdo ribos. Ir visai nesvarbu,  kad Lietuvoje žemiau ar arti skurdo ribos gyvena šimtai tūkstančių gyventojų – nuo senjorų iki jaunų šeimų.

Už kazino praloštus milijonus būtų galima pastatyti modernų stadioną!

Lietuvoje pavogus ir kazino pralošus šalies gyventojų sunkiai uždirbtus ir pensijoms investiciniuose fonduose kauptus per 30 milijonų eurų  galima laisvai nusiplauti link Ukrainos, o ten... kas tave suras... Nereikia pamiršti, kad į šiuos apvogtus fondus visi dirbantieji Lietuvoje buvo suvaryti valdžiai primygtinai kviečiant, siūlant ir net gąsdinant. Ir jau net neturėtų kilti klausimo, ar neturėtų valdžios institucijos dėti visų pastangų, kad greičiau sugrąžintų žmones apvogusį Šarūną Stepukonį iš Ukrainos karo „fronto“ ir iki galo išsiaiškinti, kas leido šiam užkietėjusiam lošėjui taip sunkiai uždirbtus žmonių pinigus nunešti į kazino ir maloniai prapilti?

O gal vis tik paaiškėtų, kad visa tai tik „pasaka“ lengvatikiams ir pinigai pavogti panaudojant gudrias machinacijas ir dalyvaujant daug įtakingų dėdulių... Nejau dar yra Lietuvoje naiviai galvojančių, kad Š. Stepukonis tai padarė pats vienas – be bankų valdininkų, fondų, kazino ar kitų vadovų palaiminimo? Nejaugi dar yra manančių, kad tas aferistas iš Lietuvos išsinešdino pats susipratęs?!

O ką veikia Lietuvos bankas, kurio tiesioginė funkcija yra finansų rinkų veiklos skaidrumo užtikrinimas ir kontrolė? Lietuvos banke juk veikia Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas, kurio nuostatose aiškiai parašyta: „Siekiame, kad finansų rinka būtų skaidri ir veiktų sąžiningai – stebime ir analizuojame prekybą finansinių priemonių rinkose, atliekame tyrimus dėl galimo piktnaudžiavimo, stebime sandorius, sudaromus biržoje“.

Panašu, kad Š. Stepukonis iš „BaltCap“ galimai taip ir dings Ukrainos karo platybėse, kaip ir pensijų pinigai fonduose. Juk labai patogu. O valdantieji toliau tylės, nes 30 milijonų eurų prašvilpti valdant patiems liberalkonservatoriams Vilniuje.

Nacionalinio stadiono statybos planuojamos jau 30 metų. Per šiuos metus įvairioms studijoms, pamatų įleidimui, nebaigtų statybų konservavimams, griovimo darbams ir kt. jau išleistos dešimtys milijonų eurų. Bet pačio stadiono kaip nėra, taip nėra...

Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje, kur lietuviai važiuoja pigesnio maisto nusipirkti, net ir su stadiono statybomis viskas kitaip. Plocko mieste šiais metais atidarytas modernus 15 tūkstančių vietų stadionas vos už 36 milijonus eurų. O štai Lietuvoje tokios sumos pralošiamos kazino... 

Ar dar liko tikinčiųjų, kad Lietuvos nacionalinis stadionas bus pastatytas?

Konservatorių meras Vilniuje Valdas Benkunskas kartu su draugiškais jam elito klanais turi naiviems miestiečiams ir visai Lietuvai puikų siūlymą – nacionalinį stadioną toliau statys kone tie patys, tik jau už 40 proc. didesnę ir kilniai indeksuotą kainą. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas D. Vedrickas pabrėžia, kad koncesininkė įmonė „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ lieka tas pati, ją sudaro tos pačios trys įmonės, nauja tik tai, kad 98 proc. jos akcijų valdančią „Venetus capital“ iš „BaltCap“ įsigys „Hanner“. Tad vardan Vilniaus ir Lietuvos dabar aukosis jį statydama ir vieno įtakingiausiųjų šalyje Arvydo Avulio nekilnojamo turto bendrovė „Hanner”. Nereikės stadiono statyboms ir naujo konkurso. O kam? VPT vadovas mus ramina: „Dėl pasvarstymų viešojoje erdvėje, ar neturėtų būti organizuojamas naujas konkursas, reikia pažymėti, kad koncesininko teises ir pareigas sutartyje yra prisiėmę jungtinės veiklos pagrindu veikiantys tie patys trys subjektai. Pats koncesininkas – kaip toks nesikeičia“.

Vilniaus meras V. Benkunskas tikina, kad viskas kilnu ir net nesiekiama pelno – Nacionalinio stadiono projektą iš „BaltCap“ perimanti „Hanner“ tai padarys tik užtikrinus, jog projektas bus rentabilus po kainos indeksacijos. Sostinės vadovas teigia nežinantis, ar net ir tokiu atveju projektas galiausiai bus pelningas.

Kilni ta mūsų valdžia ir ne kitaip. Aukojasi ir darniai dirba su jiems draugiško verslo valdytojais net nežinodami, ar bus pelno iš amžinųjų stadiono statybų. Tikrai filmo vertas scenarijus.

Kviečiu žmones skubiai vienytis ir ginti savo teisę į orų gyvenimą

Tai ką dabar darysim mes visi, matydami absoliučią valdžios klanų savivalę Lietuvoje? Juk sorošinio elito klanus atstovaujanti liberalkonservatorių valdžia pati organizuoja šį pusiau valdomą chaosą. Kiek dar klausysimės A. Kubiliaus, I. Šimonytės, Landsbergių bei kitų liberalkonservatorių atvirų patyčių?

2008-ųjų naktinė mokesčių reforma privertė šimtus tūkstančių žmonių palikti Lietuvą. O kaip bus dabar? Vėl tylėsime ir nunarinę galvas sotesnio duonos kąsnio ieškosime užsienio šalyse?

O gal jau imsimės kraštutinių priemonių ir rimtą streiką organizuosime amžinai užkonservuotame stadione šaukdami: „Atsiimkite kazino prapiltus pinigus ir jų jūsų visiems žaidimams užteks! Gana vogti ir meluoti visiems!"

O gal vietoj nacionalinio stadiono, kurio, tikėtina, tikrai jau nebus, pastatykime pragaro vartus šiai valdžiai ir visoms jos aferoms?

Situaciją tikrai pakeisime, jei nebūsime abejingi ir neužsimerksime prieš mūsų panosėje vykstančias aferas. Kviečiu nedelsiant imtis šių pokyčių ir visus aktyviai įsijungti į Krikščioniškojo sąjūdžio veiklą. Svarbus yra kiekvienas žmogus.

Laukiame jūsų iš visos Lietuvos!

Daugiau laukti ir tikėtis savaime įvyksiančių teigiamų pokyčių neturime laiko. Turime susiburti ir veikti drauge čia ir dabar, kad nebūtume žeminami, gąsdinami ir patiriantys kasdienes patyčias – net ir po vieną veikiančius karius priešas greičiau nužudo nei tuos, kurie veikia išvien visu būriu ir pagal gerai apgalvotą strategiją.

Norintys prisijungti skambinkite tel. +370 650 41415 arba rašykite el. paštu krikscioniskasis.sajudis@gmail.com

The post Mindaugas Puidokas. Valdantieji užkraus naujus mokesčius: sumokėsite ir už tankus, ir už praloštą stadioną appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Politinė atsakomybė arba kaip pelkių ministras prarijo varlę https://www.laikmetis.lt/vitalija-jankauskaite-milciuviene-politine-atsakomybe-arba-kaip-pelkiu-ministras-prarijo-varle/ Tue, 30 Jan 2024 03:44:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=72884 Jaunos Lietuvos demokratijos istorijoje esama tikrai ne mažai pavyzdžių, kai buvo deramai prisiimta politinė atsakomybė. Nesislapstant. Garbingai. Pavyzdžiui, 2007 metais vidaus reikalų ministras R. Šukys atsistatydino, kai policininkas Skuodo rajone užmušė tris vaikus. Politinę atsakomybę ministrams yra tekę prisiimti ir už ne tokias skaudžias istorijas: pavyzdžiui, 2016 metais sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė atsistatydino po […]

The post Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Politinė atsakomybė arba kaip pelkių ministras prarijo varlę appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Jaunos Lietuvos demokratijos istorijoje esama tikrai ne mažai pavyzdžių, kai buvo deramai prisiimta politinė atsakomybė. Nesislapstant. Garbingai. Pavyzdžiui, 2007 metais vidaus reikalų ministras R. Šukys atsistatydino, kai policininkas Skuodo rajone užmušė tris vaikus.

Politinę atsakomybę ministrams yra tekę prisiimti ir už ne tokias skaudžias istorijas: pavyzdžiui, 2016 metais sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė atsistatydino po radijo laidos, kurioje prasitarė, jog prieš daugelį metų yra davusi kyšį medikams dėl artimo žmogaus operacijos. Dar viena atsistatydinimo istorija, liaudyje žinoma „Narkevičiaus kotletų“ pavadinimu: susisiekimo ministras J. Narkevičius buvo priverstas trauktis iš posto, kai jo vakarienę komandiruotės metu apmokėjo jam pavaldi Lietuvos kelių direkcija.

Panašu, kad J. Narkevičiaus kotletai sveria daugiau nei vaikų ašaros. Matome dabartinės socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės abejingumą, kai vaiko teisių pareigūnai, akivaizdžiai pažeisdami visas taisykles ir taikydami institucinį smurtą, iš motinos rankų išplėšė verkiantį vaiką. Taip pat vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės pasimetimą, žuvus vaikui gaisre Viršuliškėse. Ten įvykusį sprogimą ir gaisro likvidavimą vis dar dengia tamsūs dūmai - lieka labai daug neatsakytų klausimų. Įtariama, jog gaisrininkams trūko įrangos ir jie dėl to negalėjo išgelbėti septynmečio berniuko, kad ir kaip to maldavo vaiko mama.

Vargu ar kurio nors praeities ministro sąžinę slegia toks svoris, kiek sveria ministro D. Kreivio apsimestinis naivumas ir neveiksnumas „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) „netyčia“ surinkus 160 mln. eurų permoką iš vartotojų.

Štai švietimo ministro (kurio net pavardės nelabai kas prisimena) G. Jakšto „pasiekimai“ kuklesni – jis  pakeitė švietimo programą, papildydamas ją inovatyviu lytiškumo ugdymu, bet „nespėjo“ išleisti chemijos ir fizikos vadovėlių...

Apie sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio darbus ir „nuopelnus“ griaunat sveikatos sistemą visoje šalyje apskritai sunku ką ir pasakyti... Šis žmogus ne tik, kad politinės atsakomybės sąvokos nežino, apskritai su sąžine nedraugauja. Apie pandemijos valdymo kvailybes nekalbėsiu, nes čia verta atskiro išsamaus tyrimo.

Žinoma, dar yra kadaise neblaivi vairavusi finansų ministrės G. Skaistė, kurios panosėje „BaltCap“ valdytojas Š. Stepukonis galimai pralošė 16, o gal ir daugiau milijonų pensijų fondų pinigų.

Yra kultūros ministras S. Kairys, pagarsėjęs tuo, jog iš Lietuvos teatrų išvaikė geriausius režisierius... Būtų galima tęsti be galo. Bet šįkart apsistokime ties tokiu personažu – žemės ūkio ministru K. Navicku, kuris liaudyje pelnė pelkių ministro pravardę. Ir matyt pelnytai. Ypač pagarsėjęs savo noru tausoti ir saugoti pelkes beigi veisti retus paukštelius – meldines nendrinukes, už kurių veisimą Europa dosniai moka milijonus. Sklando legendos, kad su ministru praeityje siejamos organizacijos tuos paukštelius džipais net iš kaimyninės Baltarusijos vežė, kad tik įrodytų projektų sėkmingumą. Ministro meilė pelkėms ir paukščiukams tokia didelė, kad ūkininkai neatsistebi, kai šis apsilankęs moderniausiose fermose ne jų įranga domisi, o žiūri pro langą ir svajingai skaičiuoja žvirblius...

Akivaizdu, kad K. Navickui lengviau suvokiamas pelkių pasaulis, o štai su žemės ūkiu sunku susitvarkyti, ir visą kadenciją lydi skandalai bei ūkininkų nepasitenkinimas. Beveik prieš metus nuvilnijo protestų banga kilus vadinamajai pieno krizei – kai mažesni ir vidutiniai ūkiai buvo priversti dirbti nuostolingai, pieno supirkimo kainoms pasiekus neregėtas žemumas. Nuolat stringančios derybos su ES, iki kosminių aukštumų pakeltas suskystintų naftos dujų akcizas, žymėto dyzelino naudojimo apribojimai ir prasta tranzitinių bei importuojamų grūdų kontrolė, neracionali Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT)  pertvarka, atleidžiant daugybę  specialistų, ir taip toliau, ir panašiai.

Kaip sako ūkininkai, trūkumų sąrašas galėtų būti tokio ilgio, jog netilptų net į knygą. O ką ministras? Ministras nieko. Už lango burzgiant protestuotojų traktoriams ramiai laukia darbo pabaigos. Nuotoliu prisijungęs prie Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio tyli ir leidžia kalbėti premjerei. Tyli ir ramstosi ranka smakrą. Gal iš tiesų jis geriau įvaldęs ne žmonių, o paukščių kalbą? Tyli kaip į burną vandens prisipylęs. „Pelkių ministras matyt prarijo varlytę“, - konstatuoja mano pažįstamas ūkininkas. Ir negali sakyti, kad jis neteisus. Galima įtarti, kad kartu su varle ministras prarijo ir politinę atsakomybę.

The post Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Politinė atsakomybė arba kaip pelkių ministras prarijo varlę appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas