Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Teismui pateiktuose dokumentuose teigiama: „Mes siekiame teisingumo Teksaso gyventojams, kurių daugelis buvo priversti prieš savo valią vartoti nekokybišką produktą. […] Faktai yra aiškūs: „Pfizer“ pateikė klaidingą informaciją apie savo COVID-19 vakcinos veiksmingumą."

Ieškinio sėkmės tikimybė yra gana didelė. Naujų tyrimų rezultatai leidžia aiškiai teigti, kad oficialus daugelio vyriausybių propaguojamas naratyvas buvo klaidinantis ir net pavojingas.

Abejonės dėl vakcinos veiksmingumo

Dabar turime vis daugiau tyrimų, rodančių kad mRNA vakcinos neapsaugo nei nuo užsikrėtimo, nei nuo viruso perdavimo. Pavyzdžiui, tyrimas, kurį atliko Rokfelerio fondui priklausanti Genomo tyrimų laboratorija, parodė, kad paskiepytieji gali užsikrėsti COVID-19 ir užkrėsti kitus taip pat, kaip ir neskiepytieji.

Kitame 2023 m. paskelbtame tyrime Klyvlendo klinikų mokslininkai priėjo išvados, kad skiepyti asmenys vis tiek gali užsikrėsti ir perduoti COVID-19. Beje, žmonės, gavę dvi ar daugiau vakcinos dozių, turi didesnę tikimybę užsikrėsti šiuo virusu. Tyrėjai nustatė, kad iš 48344 klinikų darbuotojų, „nepilnai“ pasiskiepijusių rizika užsikrėsti COVID-19 buvo mažesnė nei pasiskiepusių keliomis dozėmis.

Vakcinų neveiksmingumo klausimas yra pernelyg rimtas, kad į jį būtų galima nekreipti dėmesio. Kaip „British Medical Journal“ paskelbtame straipsnyje teigė epidemiologas Rolandas Salmonas ir visuomenės sveikatos specialistas Deividas Belas, „argumentas, kad [mRNA vakcina] apsaugo kitus, yra silpnas arba ir visiškai prieštarauja įrodymams„.

Jei skiepai nebūtinai apsaugo nuo užsikrėtimo COVID-19 virusu ir jo perdavimo, nėra rimtos priežasties versti ką nors skiepytis. „Jei vakcina nesusustabdo ligos perdavimo, tuomet mintis, apie privalomą visuotinį skiepijimą, yra tiesiog klaidinga“, – sako Stanfordo universiteto Medicinos ir sveikatos tyrimų bei politikos profesorius dr. Jayanta Bhattcharya.

Išaugęs mirtingumas

Pastaraisiais metais daugėja įrodymų, kad šios vakcinos gali būti atsakingos už mirtingumo augimą. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos instituto atliktoje analizėje prieita išvados, kad „visoms jaunesnėms nei 50 metų amžiaus grupėms, pasiskiepijus nuo COVID-19, mirties rizika yra didesnė nei neskiepytiems asmenims“.  Dabar net ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pripažįsta, kad vakcinos sukėlė daugybę širdies ligų, įskaitant miokarditą. Net patys „Pfizer“ specialistai priversti pripažinti, kad dėl vakcinacijos galimai padaugėjo miokardito atvejų.

Taigi kyla klausimas: ar vyriausybė ir didžioji žiniasklaida cenzūruodamos masinės vakcinacijos priešininkus siekė užtikrinti vakcinų gamintojų pelnus, o ne geriausią įmanomą visuomenės sveikatos apsaugą? Kad ir kaip ten būtų, oficialus naratyvas, kuriuo siekta nuraminti žmonių susirūpinimą dėl vakcinų saugumo, buvo finansiškai naudingas farmacijos pramonei. „Pfizer“ akcijų kaina pandemijos metu žaibiškai kilo.

Sėkminga Teksaso ieškinio baigtis atstatytų teisingumą tiems, kurie dėl prievartinio reikalavimo skiepytis neteko darbo arba turėjo elgtis prieš savo sąžinę.

The post Teksaso valstija padavė į teismą „Pfizer" appeared first on LAIKMETIS.

Pasaulinė nerenkama sveikatos agentūra, Pasaulio sveikatos organizacija žengia į priekį su savo planais atlikti Tarptautinių sveikatos taisyklių (IHR) priimtomis 2005 m. pakeitimus, kurie suteiktų jai naujų plataus masto galių kovoti su „dezinformacija ir misinformacija” (angl. misinformation and disinformation).

Planai pakeisti Tarptautinį sveikatos reglamentą (TAS) buvo pradėti praėjusių metų sausį, kai Joe Bideno administracija tyliai pasiūlė esminius IHR pakeitimus.

Šiuo metu IHR yra teisiškai privaloma priemonė pagal tarptautinę teisę. Jie reikalauja, kad 196 šalys sukurtų pajėgumus aptikti ir pranešti apie galimas visuomenės sveikatos krizes visame pasaulyje ir greitai reaguoti į tarptautinį susirūpinimą keliančią visuomenės sveikatos ekstremalią situaciją (PHEIC), kai tik ją paskelbia PSO.

Bideno administracijos siūlomomis pataisomis buvo siekiama padidinti PSO galias paskelbti „galimas“ sveikatos krizes ir suteikti PSO galių kurti naujus pasaulinės priežiūros ir dalijimosi duomenimis mechanizmus.

Tačiau po to, kai Bideno administracija išsiuntė savo pasiūlymus, kitos valstybės narės pateikė savo siūlomas IHR pataisas. Iki šiol buvo pateikti 307 siūlomi pakeitimai. Jie peržengia pirminių Bideno administracijos siūlymų ribas ir siekia suteikti PSO papildomų galių kovoti su vadinamąja dezinformacija ir misinformacija.

Neseniai vykusiame PSO posėdyje, kuris prasidėjo vasario 20 d. ir baigėsi vasario 24 d., PSO atstovų darbo grupė baigė svarstyti siūlomas IHR pataisas, susitarė dėl tolesnių žingsnių siekiant nuodugnesnių derybų ir suplanavo kitą posėdį, kuris prasidės balandžio 17 d. ir baigsis balandžio 20 d. Taip pat buvo paskelbtas preliminarus tvarkaraštis, kuriame teigiama, kad pakeitimai bus įgyvendinti iki 2024 m. gegužės mėn.

Kaip šie siūlomi IHR pakeitimai išplečia PSO galias

1. Naujos nuostatos, taikomos „potencialiems“ sveikatos sutrikimams ir pavojui sveikatai   

Galiojantys IHR leidžia PSO generaliniam direktoriui paskelbti PHEIC, kuris šiuo metu apibrėžiamas kaip: „Nepaprastas įvykis, dėl kurio tarptautiniu mastu plintant ligai gali kilti pavojus visuomenės sveikatai kitoms valstybėms ir dėl kurio gali prireikti koordinuoto tarptautinio atsako“.

Jų taikymo sritis taip pat apribota. Konkrečiai, dabartinių IHR tikslas ir taikymo sritis yra „užkirsti kelią tarptautiniam ligų plitimui, apsaugoti nuo jo, kontroliuoti ir reaguoti į visuomenės sveikatą tokiais būdais, kurie yra proporcingi pavojui visuomenės sveikatai ir taikyti adekvačius apribojimus“.

Tačiau šios siūlomos pataisos išplečia IHR taikymo sritį, į keletą pagrindinių skirsnių įtraukdamos žodį „potencialus“. Pakeitimais PSO generaliniam direktoriui suteikiami įgaliojimai paskelbti „galimą ar faktinį“ PHEIC ir išplėsti IHR taikymo sritį įtraukiant „visas rizikas, galinčias turėti įtakos visuomenės sveikatai“.

2. Nauji įgaliojimai skelbti ekstremalias sveikatos situacijas

Šiuo metu ekstremalias sveikatos situacijas gali skelbti tik PSO generalinis direktorius ir šios deklaracijos turi atitikti PHEIC kriterijus. Šios siūlomos pataisos leidžia PSO paskelbti naujų rūšių sveikatos krizių atvejus, suteikti PSO regionų direktoriams įgaliojimus skelbti kai kurių rūšių ekstremalias sveikatos problemas ir leisti PSO skelbti naujų rūšių sveikatos perspėjimus.

Konkrečiai, siūlomos pataisos suteikia generaliniam direktoriui naujų įgaliojimų paskelbti „tarpinį visuomenės sveikatos įspėjimą“ bet kuriai šaliai reaguojant į įvykius, kurie neatitinka PHEIC kriterijų, leisti regionų direktoriams paskelbti „regioninio susirūpinimo visuomenės sveikatos ekstremalią situaciją“ (PHERC) ir leisti regioniniams direktoriams paskelbti „tarpinį sveikatos įspėjimą“.

3. Nauja nuostata, pagal kurią PSO pripažįstama „koordinuojančia institucija“ PHEIC metu

Šios siūlomos pataisos ne tik suteikia PSO naujų įgaliojimų skelbti sveikatos krizes, bet ir pripažįsta PSO „kaip gaires ir koordinuojančią tarptautinio reagavimo į visuomenės sveikatą instituciją“ esant ekstremaliai sveikatos situacijai.

Pagal šią nuostatą visos PSO valstybės narės sutinka „vadovautis PSO rekomendacijomis savo tarptautiniuose visuomenės sveikatos dokumentuose“.                                                                                                                           

PSO planuoja kovoti su dezinformacija ir misinformacija vadovaudamasi Tarptautinėmis sveikatos taisyklėmis

PSO jau turi didelę įtaką cenzūruojant internetinį turinį, kurį ji laiko dezinformacija ar misinformacija. Ji bendradarbiauja su „YouTube“, „Facebook“ ir „Wikipedia“. Vien„YouTube“ cenzūravo daugiau nei 800 000 vaizdo įrašų pagal politiką, kuri draudžia prieštarauti PSO.

Pasinaudodami siūlomomis pataisomis ir jų suteikiamomis padidintomis galiomis, PSO planuoja toliau plėsti savo įtaką šioje srityje.

Siūlomos pataisos nukreipia PSO stiprinti savo gebėjimus „kovoti su dezinformacija ir misinformacija“ ir stiprinti valstybių narių gebėjimus įgyti „komunikacijos kanalų svertą, skirtą pranešti apie riziką, kovoti su dezinformacija ir misinformacija“.

Be to, siūlomos pataisos įgalioja PSO stiprinti savo gebėjimus „koordinuotis su „JT agentūromis, akademinėmis bendruomenėmis, nevalstybiniais veikėjais ir visuomenės atstovais“.

Šis siekis suteikti nerenkamai pasaulinei sveikatos agentūrai naujų galių kovoti su dezinformacija ir misinformacija po to, kai daugelis žmonių buvo apkaltinti dezinformacijos skleidimu ir cenzūruojami pandemijos metu, kai jie padarė teisingus pareiškimus, pavyzdžiui, teigė, kad paskiepyti žmonės gali platinti COVID (šis teiginys valdžios institucijų  dabar pripažintas teisingu).

Nepaisant to, kad valdžios institucijos dabar pripažįsta, kad paskiepyti gali platinti COVID, PSO pavadino „dvejojimą vakcina ir dezinformacijos sklaidą“ kliūtimis, kurias reikia įveikti, ir netgi teigė, jog „aktyvizmas prieš vakcinas“ yra labiau mirtinas, t.y. žalingesnis  už „pasaulinį terorizmą“.

pso netgi teigė, jog „aktyvizmas prieš vakcinas“ yra labiau mirtinas, t.y. žalingesnis  už „pasaulinį terorizmą“.

Ataskaitoje, kurią paskelbė kartu su siūlomomis IHR pataisomis, PSO ir toliau reiškė panieką dėl turinio, kurį ji laiko dezinformacija ar misinformacija.

Neišrinkta pasaulinė sveikatos agentūra teigė, kad dezinformacija ir misinformacija „trukdė prasmingam visuomenės sveikatos atsakui“ COVID metu ir skundėsi, kad ji gali „pakirsti visuomenės pasitikėjimą sveikatos organizacijomis ir trukdyti visuomenės pasitikėjimui vyriausybės ar PSO gairėmis bei jų laikymusi“.

PSO ataskaitoje taip pat paragino atstatyti „pusiausvyrą tarp tikslesnės mokslinės informacijos užtikrinimo, kita vertus, žodžio ir spaudos laisvės“.

Nors PSO labai garsiai kalbėjo apie tariamą dezinformacijos ir misinformacijos žalą, įgydama naujų galių, skirtų šiam turiniui nukreipti, pati PSO skelbė klaidinantį turinį ankstyvajame pandemijos etape, pakartodama Kinijos tvirtinimus, kad ji nerado „aiškių koronaviruso perdavimo iš žmogaus žmogui įrodymų“.

Kai kurie politikai nepritarė siūlomoms IHR pataisoms, tad šis pasipriešinimas sutrukdys PSO įgyvendinti norimas pataisas iki 2024 m. gegužės mėn.

PSO turi teisę priimti šiuos siūlomus pakeitimus pagal PSO Konstitucijos 21 straipsnį. Po to, kai pakeitimai bus baigti, jie įsigalios visoms valstybėms narėms, kai Pasaulio sveikatos asamblėja (PSO), PSO sprendimus priimanti institucija, tinkamai praneš apie jų priėmimą, nebent valstybės narės juos atmes per nurodytą laikotarpį – 6 mėnesius.

PSO Konstitucija nenurodo, kiek balsų reikia, kad būtų priimtos taisyklių pataisos. Tačiau, kaip teigia tyrimų institutas SWP Berlin, konsultuojantis politinius sprendimus priimančius asmenis užsienio ir saugumo politikos klausimais, PSO reglamentai reikalauja žemesnio balsavimo slenksčio nei konvencijose (kurioms reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma).

Skirtingai nuo įprasto įstatymų leidybos proceso demokratinėse šalyse, kai išrinkti pareigūnai balsuoja dėl jų piliečiams taikomų įstatymų, daugumą balsų, nulemiančių, ar šaliai taikoma teisiškai privaloma PSO konvencija ar reglamentas, atiduoda kitų šalių atstovai. Ir daugelis šiuos balsus atiduodančių atstovų yra neišrinkti diplomatai, kurių negalima išbalsuoti prie balsadėžės ir kurie dažnai išlaiko savo pozicijas pasikeitus valdančiajai partijai.

Šie siūlomi IHR pakeitimai yra tik vienas iš laukiančių pakeitimų, galinčių suteikti PSO daugiau įtakos internetiniam turiniui. PSO šiuo metu derasi dėl tarptautinės pandemijos sutarties nulinio projekto, nukreipto į dezinformaciją ir misinformaciją. Kaip ir IHR, PSO ketina užbaigti tarptautinę pandemijos sutartį iki 2024 m. gegužės mėn.

Ir tai, kad PSO gali padidinti cenzūros galias, yra tik vienas iš šių siūlomų IHR pakeitimų ir baigiamos rengti tarptautinės pandemijos sutarties pasekmių. Abi šios priemonės taip pat skatina didinti priežiūros galias, o siūlomi IHR pakeitimai nustato tarptautinių vakcinų pasų planą.       

The post PSO tęsia pandemijos sutartį, suteikiančią įgaliojimus slopinti medicininę „dezinformaciją“ appeared first on LAIKMETIS.

Bendrovės pareiškime nurodė, kad naudojantis iRNR technologija sukurtą kombinuotą viendozę vakciną ketinama išbandyti per tyrimą Jungtinėse Valstijose, kuriame dalyvaus 180 savanorių.

Ankstyvosios stadijos tyrimu siekiama įvertinti kombinuotos vakcinos saugumą, toleravimą ir gebėjimą sukelti imuninį atsaką.

Kombinuota vakcina „galėtų supaprastinti skiepijimo nuo šių dviejų kvėpavimo takų ligų sukėlėjų praktiką ir, galbūt, paskatinti geresnį vakcinos nuo abiejų ligų pasisavinimą“, sakė JAV vaistų gamintojos „Pfizer“ vakcinų tyrimų ir plėtros vadovė Annaliesa Anderson (Analisa Anderson).

Kombinuota vakcina „galėtų supaprastinti skiepijimo nuo šių dviejų kvėpavimo takų ligų sukėlėjų praktiką

„Net ir naudojant esamas sezoninio gripo vakcinas, šio viruso sukeliama našta yra didelė visame pasaulyje, kasmet sukelianti tūkstančius mirčių ir hospitalizacijų“, – kalbėjo ji.

Bendrovė „Pfizer“ ir jos partnerė iš Vokietijos „BioNTech“ sukūrė vieną iš plačiausiai naudojamų vakcinų kovai su COVID-19.

Konkuruojančios vakcinų gamintojos „Moderna“ ir „Novavax“ taip pat bando kombinuotus skiepus nuo COVID-19 ir gripo.

The post „Pfizer“ ir „BioNTech“ išbandys kombinuotą vakciną nuo koronaviruso ir gripo appeared first on LAIKMETIS.

„Europos Komisija išplėtė leidimą platinti bendrovės vakciną nuo raupų „Imvanex“, įtraukdama apsaugą nuo beždžionių raupų“, – sakoma įmonės „Bavarian Nordic“ pranešime.

Jame priduriama, kad toks žingsnis atliktas atsižvelgus į Europos Sąjungos vaistų priežiūros institucijos rekomendaciją.

„Patvirtinimas... galioja visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje“, – pažymima pranešime.

PSO beždžionių raupų protrūkį šeštadienį pripažino tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.

Beždžionių raupų atvejų nustatyta 74 valstybėse. Iš viso užregistruota beveik 17 000 šios virusinės ligos atvejų. 

„Imvanex“ nuo 2013 metų patvirtintas ES raupų profilaktikai.

Šis preparatas taip pat buvo laikomas potencialia vakcina nuo beždžionių raupų, nes šis virusas ir raupų virusas yra panašūs.

Beždžionių raupai yra mažiau pavojingi ir ne tokie užkrečiami kaip raupai, kurie buvo galutinai išnaikinti 1980 metais.

Nuo gegužės pradžios apie beždžionių raupų atvejus vis dažniau pranešama iš šalių, nepriklausančių Vakarų ir Centrinės Afrikos regionui, kur ši virusinė liga ilgą laiką buvo endeminė

Pirmieji beždžionių raupų simptomai yra karščiavimas, galvos, raumenų ir nugaros skausmai. Vėliau ant veido, delnų ir padų atsiranda bėrimas, kuris progresuoja apimdamas įvairias stadijas.

Nuo gegužės pradžios apie beždžionių raupų atvejus vis dažniau pranešama iš šalių, nepriklausančių Vakarų ir Centrinės Afrikos regionui, kur ši virusinė liga ilgą laiką buvo endeminė.

Europos vaistų agentūra (EVA) atlieka mokslinį vaistų vertinimą ir pateikia rekomendaciją, ar jais turėtų būti prekiaujama, ar ne.

Tačiau pagal ES teisę EVA neturi įgaliojimų iš tikrųjų leisti prekiauti medikamentais įvairiose ES šalyse. Leidimus išduodanti institucija yra EK kuri, remdamasi EVA rekomendacija, priima teisiškai privalomą sprendimą.

The post ES patvirtino naują vakciną, siekiant apsisaugoti nuo beždžionių raupų appeared first on LAIKMETIS.

 Žinia apie šio politiko mirtį jau buvo skelbta kovo 25 dieną, bet tąsyk V. Žirinovskio artimieji ją greitai paneigė.

Trečiadienį Rusijos naujienų agentūros citavo Valstybės Dūmos pirmininką Viačeslavą Volodiną, paskelbusį, kad V. Žirinovskis mirė „po sunkios ir ilgos ligos“.

Politikas net aštuonis kartus skiepijosi vakcina nuo COVID -19

Ūmaus būdo politikas vasario 2 dieną buvo hospitalizuotas dėl sunkios formos COVID-19 ir buvo ne vieną kartą paniręs į komą. Politikas net aštuonis kartus skiepijosi vakcina nuo COVID -19.

Po kovo 25-ąją valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ paskelbus apie V. Žirinovskio mirtį šią informaciją paneigė LDPR lyderio artimieji, jo partija, V. Volodinas, ir Rusijos sveikatos apsaugos ministerija.

„RIA Novosti“ žinutė apie V. Žirinovskio mirtį tąsyk buvo skubiai pašalinta.

The post Mirė skambiais pareiškimais garsėjęs Rusijos politikas V. Žirinovskis appeared first on LAIKMETIS.

Ministrė pirmininkė praėjusią savaitę teigė, kad pagal skiepų kalendorių, jai sustiprinantis skiepas priklausytų tik gruodžio viduryje, bet ji apsisprendė vakcinaciją pasiankstinti Vyriausybei sutarus dėl tokios galimybės visiems norintiems.

Vyriausybė praėjusią savaitę sutarė, jog pasiskiepijusieji viena „Janssen“ vakcinos arba dviem bet kurios kitos Lietuvoje leidžiamos vakcinos dozėmis, gali pasiskiepyti sustiprinančia doze praėjus nebe pusmečiui, o keturiems mėnesiams.

Sustiprinančiąja doze, kai bus tokia galimybė, žadėjo skiepytis ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Visi šalies vadovai buvo skiepijami „AstraZeneca“ vakcina.

Statistikos departamento duomenimis, mažiausiai viena vakcinos doze Lietuvoje paskiepyta per 1,84 mln. žmonių, pilnai vakcinuota – 1,59 mln., dar 153 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.

The post I. Šimonytė skiepysis sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze appeared first on LAIKMETIS.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šį žingsnį pasveikino, teigdamas kad jis taps „lūžio tašku“ kovoje su koronaviruso pandemija.

Praėjus kelioms dienoms po Maisto ir vaistų administracijos (FDA) leidimo suteikimo, vakciną patvirtino ir Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC). Šiais žingsniais buvo paruošta dirva iki 28 mln. vaikų vakcinacijai Amerikoje.

Vyriausybė gerokai užbėgo už akių šiam sprendimui: įsigijo pakankamai dozių visiems 5–11 metų amžiaus grupės vaikams ir pradėjo gabenti preparato siuntas po visą šalį.

„Šiandien pasiekėme lūžio tašką mūsų kovoje su COVID-19“, – Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime cituojamas J. Bidenas.

Jaunesnių vaikų skiepijimas „leis išsklaidyti jau ne vieną mėnesį besitęsiantį tėvų nerimą dėl savo vaikų, taip pat sumažinti viruso plitimo mastą tarp vaikų. Tai svarbus žingsnis į priekį mūsų tautos kovoje su šiuo virusu“, tęsė valstybės vadovas.

Jaunesnių vaikų skiepijimas „leis išsklaidyti jau ne vieną mėnesį besitęsiantį tėvų nerimą dėl savo vaikų

Vyriausybė jau parūpino pakankamai vakcinos kiekvienam vaikui Jungtinėse Valstijose, pareiškė J. Bidenas ir pridūrė, jog savaitgalį darbuotojai pradėjo pakuoti ir siųsti milijonus „Pfizer“ vakcinos dozių.

„Artimiausiomis dienomis programa bus išplėsta ir pradės veikti visu pajėgumu lapkričio 8 dieną prasidėsiančią savaitę“,  – nurodė prezidentas.

Šio amžiaus grupės vaikams vakcina suleidžiama dviem dozėmis trijų savaičių intervalu. Jiems sušvirkščiama 10 mikrogramų preparato – trečdalis vyresnio amžiaus grupių gaunamos dozės.

Vaikiškos vakcinos buteliuko dangtelis yra oranžinės spalvos – taigi, jie bus lengvai atpažįstami, nes vyresnių žmonių grupėms skirto preparato buteliukų dangteliai violetiniai.

„Kaip mama, raginu tėvus, kuriems kyla klausimų, pasikalbėti su savo pediatru, mokyklos slaugytoja ar vietos vaistininku, ir daugiau sužinoti apie vakciną bei vaikų skiepijimo svarbą“, – pareiškime nurodė CDC direktorė Rochelle Walensky (Rošel Valenski).

The post JAV institucijos suteikė galutinį leidimą skiepyti 5–11 metų vaikus „Pfizer“ vakcina appeared first on LAIKMETIS.

Grupė Seimo „valstiečių“ parengė ir Seimo teisės aktų bazėje registravo tai numatantį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas.

Šį projektą didžiausia opozicinė frakcija vadina vienu iš prioritetinių per Seimo rudens sesiją.

Siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą, numatant, kad tokia žala nebūtų laikoma „sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į vakciną, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba ta vakcina pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, karantinas“.

Opozicijos atstovų teigimu, prielaidų gauti kompensaciją dėl šalutinio vakcinos poveikio sukūrimas paskatintų žmones aktyviau skiepytis nuo COVID-19.

Žalos atlyginimas būtų pozityvus motyvatorius, nes daugelis nenorinčiųjų vakcinuotis nuogąstauja dėl galimo šalutinio poveikio

„Vyriausybė nesirūpina, kokios pozityvios paskatos galėtų skatinti vakcinaciją. O vakcinacija skatinama tik prievarta ir grasinimais. Žalos atlyginimas būtų pozityvus motyvatorius, nes daugelis nenorinčiųjų vakcinuotis nuogąstauja dėl galimo šalutinio poveikio. Be to, žalą atlyginti tuo atveju, kai valstybė ypač skatina vakcinuotis, būtų teisinga ir sąžininga – taip valstybė kartu su žmogumi pasidalintų atsakomybę“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pranešime sakė frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Anot jo, nemažai Vakarų valstybių taiko tokią praktiką, tarp jų – Latvija, Danija, Suomija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Šveicarija, JAV, Kanada.

The post „Valstiečiai“ siūlo kompensuoti vakcinų šalutinio poveikio sukeltą žalą appeared first on LAIKMETIS.

Masinė vakcinacija

Tai pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kai taip plačiai vartojami vaistai, kurių klinikiniai tyrimai nebaigti.

Masinės vakcinacijos įtaka užsikrėtimų skaičiui buvo trumpalaikė. Atvejų skaičius po kelių mėnesių vėl pradėjo didėti ir kai kuriose šalyse pasiekė rekordinį. Tą galėjo nulemti suteiktas pranašumas vakcinoms atspariems viruso variantams (pvz., delta) ir jų įsivyravimas. Belgų profesorius Geert Vanden Bossche dar pavasarį perspėjo, kad taip bus.

Dabar aišku, kad paskiepyti žmonės taip pat serga C19 ir platina viruso atmainas, ypač tas, nuo kurių vakcinos saugo prasčiau. Dėl to kolektyvinio imuniteto nuo C19 nebūtų net paskiepijus 100 % populiacijos. Galimybių pasai, kaip ir kaukės, gali suteikti apgaulingą saugumo pobūdį ir tokiu būdu dar labiau pabloginti situaciją.

Ką skiepyti?

Pagal pilnai paskiepytų žmonių skaičių Lietuva lenkia visas Skandinavijos valstybes (čia turiu patikslinti - lenkė Suomiją, Švediją ir Norvegiją duomenų rinkimo dieną, t. y. 2021.08.27), tačiau ligoninėse C19 sergančių pacientų turime maždaug tiek, kiek Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje kartu paėmus (žr. paveikslėlį žemiau).

Skandinavai neturi ir neplanuoja nei galimybių pasų, nei privalomų kaukių. Mirčių skaičius šiais metais visose Skandinavijos valstybėse yra panašus į vidutinį per praeitus 5 metus. Lietuva turi kaukes, planuoja galimybių pasą, paskiepijo didesnį dalį gyventojų, bet pas mus per pirmus 7 šių metų mėnesius mirė daugiau kaip 3000 daugiau žmonių negu vidutiniškai per tą patį ankstesnių 5 metų laikotarpį.

Kodėl taip yra? Viena iš priežasčių – skandinavai paskiepijo ką reikia, o Lietuva – ką papuolė (plg. su Norvegija paveikslėlyje žemiau). Nors pilnai paskiepytų gyventojų Skandinavijoje yra mažiau negu Lietuvoje (žr. paveikslėlį žemiau), tačiau rizikos grupėse paskiepytų procentas pas juos gerokai didesnis (žr. paveikslėlį žemiau). Be to, susikoncentravus į C19, Lietuvoje pablogėjo pagalba sergantiems kitomis ligomis.

C19 pavojingumas skiriasi daugiau kaip 1000 kartų, priklausomai nuo amžiaus ir rizikos faktorių. Per visą laiką Lietuvoje nuo C19 nemirė nė vienas iki 20 metų amžiaus žmogus, o vyresnių kaip 70 metų mirė per 3000. Akivaizdu, kad vieno senolio paskiepijimas duoda naudos daugiau naudos negu 1000 vaikų. Tad kam vaikus skiepyti nuo C19, kai klinikiniai tyrimai neparodė, ar vakcinos apsaugo juos sunkios ligos ar mirties?

C19 pavojingumas skiriasi daugiau kaip 1000 kartų, priklausomai nuo amžiaus ir rizikos faktorių.

Taip pat pažymėtina, kad per paskutinius 3 mėn. Lietuvoje nemirė nė vienas jaunesnis kaip 40 metų žmogus, o tokio amžiaus žmonių mirčių nuo įtariamų nepageidaujamų reakcijų į vakcinas per tą laikotarpį fiksuota. Nėščiąsias iš viso draudžiama įtraukti į C19 vakcinų klinikinius tyrimus, nes būtų neetiška. Tad ar moralu versti skiepytis jaunimą turtingose šalyse, kai neturtingose vakcinų negali gauti rizikos grupių žmonės, kuriems vakcinos galėtų išgelbėti gyvybę?

Atskirai norėtųsi pakalbėti apie persirgusių skiepijimą. Daugybė, gal pusė Lietuvos žmonių jau persirgo koronaviruso infekcija. Imuninei sistemai nesvarbu, ar persirgta LRV nustatyta tvarka, ar persirgimas paaiškėjo vėliau atlikus antikūnų testą ar surinkus epidemiologinę anamnezę. Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad persirgus susidaro gerokai patikimesnis imunitetas negu pasiskiepijus. Deja, dėl skiepijimo persirgus ar trečios dozės tikslingumą kai kas sugalvoja spręsti pagal antikūnų išlikimą, užmiršdami T ir B limfocitus bei kitas imuninės sistemos grandis. Betgi persirgusių skiepijimo nauda C19 vakcinų klinikinių tyrimų metu nevertinta, jos nežinome. Bet užtat žinome, kad egzistuoja sunkių nepageidaujamų reakcijų galimybė. Jeigu tikime mokslu, tai tokiems žmonėms skiepytis netikslinga.

Prisiminiau vakcinacijos pirmūno Izraelio užsienio reikalų ministerijos birželio 1 d. išplatintą filmuką apie tai kaip jie nugalėjo C19. Izraelis su galimybių pasais mums buvo rodomas kaip kovos su C19 pavyzdys. Dabar ten C19 atveju 5 kartus daugiau negu Lietuvoje! Ar protinga turint tokius duomenis tvirtinti, kad skiepai mažina C19 infekcijos plitimą?

Bet gal Izraelyje mažiau hospitalizacijų dėl C19? Nieko panašaus: praeitą savaitę dėl C19 jame hospitalizuota beveik 3 kartus daugiau žmonių negu Lietuvoje ir 22 kartus daugiau negu Norvegijoje. Įspūdinga net įvertinus gyventojų tankio skirtumus.

Nepaisant to, Lietuvos žmonės toliau spaudžiami skiepytis. Tuo tarpu man nėra aišku, ar spaudimas skiepytis pasinaudojant galimybių pasu labiau apsunkina gyvenimą C19 virusui ar žmonėms. Anot prestižinio medicinos žurnalo The Lancet, išskirtinėms priemonėms yra būtini ypatingai tvirti įrodymai. Gerbiami sprendimų priėmėjai, pasakykite, kur tie neabejotini mokslo įrodymai?

Klinikiniai tyrimai

Klinikiniai tyrimai, kuriais grindžiama C19 vakcinų registracija, parodė rizikos susirgti natūralaus koronaviruso infekcija sumažėjimą.

Dabar norėčiau paminėti straipsnį, rugpjūčio 23 d. publikuotą viename garsiausių pasaulyje medicinos žurnalų The British Medical Journal. Taigi, skiepijimas Pfizer vakcina pagrįstas duomenimis, gautais iki 2021 m. kovo 13 d., kai delta atmainos nė nesapnavome. O kur vėlesni? Izraelio sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad apsaugos nuo infekcijos ir simptominės ligos veiksmingumas birželio pradžioje sumažėjo iki 64 %, o liepos pabaigoje net iki 39 %.

Klinikinių tyrimų metu tiriamieji dažniausiai paskirstomi į kelias grupes, kad tiriamojo vaisto poveikį būtų galima palyginti su kitu vaistu arba placebu. Tas pats buvo padaryta ir tiriant Pfizer vakciną. Deja, praėjus 4 tyrimo mėnesiams buvo pradėti skiepyti ir iš pradžių gavę placebą. Kuo remsimės, vertindami ilgalaikį saugumą ir veiksmingumą, jei kontrolinėje grupėje beliko maždaug 7% tiriamųjų?

EMA nėra atlikusi ekspertizės kaip C19 vakcinos saugo nuo delta varianto. Kaip reaguotumėte, jei rudenį siūlytų skiepytis nuo gripo štamo, kuris buvo pernai?

Laimė, klinikinės praktikos duomenys rodo, kad vakcinos sumažina koronaviruso delta atmainos sukeliamos sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką. Deja, išvadas dėl įtakos mirties rizikai kol kas daryti sudėtinga.

Pavojai ir kaip juos sumažinti

Teiginys, kad sunkios nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra labai retos, neatitinka tikrovės. Daugelis žmonių nežino, o kai kurie netgi bijo pranešti VVKT apie patirtas nepageidaujamos reakcijas. Socialiniai tinklai mirga nuo pranešimų apie širdies raumens uždegimą, krešulius, paralyžius ir net mirtis po vakcinacijos. Valstybinės institucijos neskelbia skaidrių duomenų, o tai skatina nepasitikėjimą ir gandus.

Valstybinės institucijos neskelbia skaidrių duomenų, o tai skatina nepasitikėjimą ir gandus

Nors trumpuoju laikotarpiu apie C19 vakcinų nepageidaujamas reakcijas jau žinome nemažai, tačiau apie ilgalaikį poveikį nežinome nieko. Kokia C19 vakcinų įtaka vėžio rizikai? Koks jų ilgalaikis poveikis autoimuninių ligų rizikai? Koks poveikis žmonių vaisingumui? Ir negalime to žinoti, nes registracija sąlyginė, visų įprastinėmis sąlygomis būtinų duomenų nėra, o klinikiniai tyrimai baigsis po kelių metų. Patologinės anatomijos specialistai sako mortui vivos docent. Kai gyvieji mokosi iš mirusiųjų, saugomos gyvybės. Bet kokie mirusių nuo C19 skrodimų duomenys? Kokie mirusių nuo C19 vakcinų skrodimų duomenys? Statistikos departamentas skelbia, kiek žmonių mirė „su C19“, bet atsisakė pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima suskaičiuoti, kiek mirė per 28 dienas po skiepo. Gal yra ką slėpti?

Baigdamas norėčiau paraginti fiksuoti įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir apie jas pranešti VVKT, kad visi būtume saugesni. Taip pat sudarysime galimybę apie jas pranešti STI, kad galėtume atlikti nepriklausomą analizę.

The post Dr. Rimas Jankūnas: teiginys, kad nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra labai retos, neatitinka tikrovės appeared first on LAIKMETIS.