Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė sako, kad Lietuva galėtų būti pirmoji Europos Sąjungoje, uždraudusi prekybą e. cigaretėmis.

A. Verygos teigimu, anksčiau dėl jo siūlymo buvo daug nesusipratimų, nes nebuvo išlygos dėl cigarečių ir jų pildyklių pripažinimo vaistiniais preparatais. Dabar jis siūlo patikslinti įstatymo pataisas. 

„Siūlymo esmė yra paprasta – leisti elektroninėms priemonėms ir jų užpildui, kuris turėtų būti iš esmės nikotininis užpildas, prekiauti tik vaistinėse ir tik tais atvejais, kai šios elektroninės cigaretės ir jų pildyklės bus priskirtos vaistiniams preparatams ar kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms. Pirminiame įstatymo projekte nebuvo šito patikslinimo, dėl to gal kilo daug visokių nesusipratimų, nesusikalbėjimo“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete sakė A. Veryga.

Jo teigimu, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos įteisintų tik teorinę galimybę e. cigaretėmis vaistinėse prekiauti taip pat, kaip ir, pavyzdžiui, rūkymo atsikratyti padedančiais specialiais pleistrais arba guma. 

„Kalbame viso labo tik apie teorinę galimybę, jeigu kažkas sukurtų šiuos prietaisus kaip standartizuotus, čia pavyzdį pateiksiu – kaip nikotininiai pleistrai, nikotininės kramtomos gumos ar inhaliatoriai. Tai jeigu tokia priemonė būtų sukurta, registruota kaip vaistinė priemonė, atitinkant visus farmaciniams preparatams keliamus reikalavimus, tai tik tada jie galėtų atsidurti vaistinėje“, – aiškino A. Veryga.

Anot jo, jeigu e. cigaretės ir jų pildyklės nebūtų pripažintos tokiu preparatu, jų prekyba Lietuvoje nebūtų galima

Anot jo, jeigu e. cigaretės ir jų pildyklės nebūtų pripažintos tokiu preparatu, jų prekyba Lietuvoje nebūtų galima. 

„Šiandien mes tokių preparatų niekur turbūt pasaulyje neturime. Tai viso labo būtų teorinė galimybė, o jeigu kalbėti paprastai ir realiai, tai jos iš rinkos šiandien Lietuvoje turėtų dingti“, – teigė A. Veryga. 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Licencijavimo skyriaus vedėja Violeta Verseckienė sako, kad įstaiga palaikytų tokias pataisas, nes Europos Sąjunga jau yra išreiškusi susirūpinimą prekyba elektroninėmis cigaretėmis..

„Jau Europos Komisija irgi susirūpinusi prekyba šiais gaminiais ir savo ataskaitoje 2021 metais aiškiai pareiškė, kad tais atvejais, kai elektroninės cigaretės naudojamos kaip mesti rūkyti padedančios priemonės, jos turėtų būti reglamentuojamos farmacijos srities teisės aktais“, – komitete sakė V. Verseckienė.

Jos manymu, priėmus pataisas Lietuva galėtų būti pirmoji Bendrijoje, įvedusi draudimą prekiauti e. cigaretėmis.  

„Europos Sąjungoje būtume, tikėtina, pirmoji šalis, kuri įvestų tokį draudimą. (...) Nereikia bijoti būti tais pionieriais“, – sakė V. Verseckienė.

A. Veryga sako, kad pataisos būtinas, kad padėtų sukontroliuoti tokiose cigaretėse esančių medžiagų vartojimą: „Nėra normalios realios galimybės sukontroliuoti, kas yra pilama, ką žmogus nusipirkęs tą prietaisą paskui ten įsipila, ką jis naudoja, dėl to ir buvo parengtos šios įstatymo pataisos“.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sakė, kad pataisos nereikalingos, nes jeigu e. cigaretės būtų pripažintos medicininiais preparatais, jomis automatiškai būtų galima prekiauti vaistinėse. 

„Nebus absoliučiai niekas pakeista, nebent yra siekis, kad elektroninių cigarečių iš viso neliktų Lietuvoje. Elektroninės cigaretės bus registruojamos kaip vaistiniai preparatai, (...) jos jau automatiškai galės būti vaistinėse. Tai iš esmės šio projekto net nereikia, kad elektroninės cigaretės, kurios būtų registruojamos kaip vaistinis preparatas, atsidurtų vaistinėse“, – komiteto posėdyje sakė K. Nemaniūtė-Gagė.

Tuo metu Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė sakė, kad pataisomis siekiama užmaskuoti elektroninių cigarečių draudimą. 

„Iš tiesų akivaizdu, kad tai yra tiesiog dar vienas draudimas, draudimas šiuo atveju elektroninių cigarečių (...) Tai čia, sakyčiau, toks bandymas užmaskuoti ar įvilkti į kokį medikamentinį rūbą“, – komiteto posėdyje sakė M. Danielė.

Komiteto pirmininko Algimanto Matulo teigimu, pataisos dar bus svarstomos toliau.

Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė ankstesnėms pataisoms nepritarė.  

Seimo Teisės departamentas teigė, kad siekis šiuos produktus pardavinėti vaistinėse apskritai nedera su pačių vaistinių paskirtimi bei jų farmacinės veiklos turiniu, o nauja tvarka ne tik apribotų tokių produktų prieinamumą jaunimui, bet smarkiai susiaurintų galimybes jų įsigyti visiems žmonėms apskritai.    

Teisininkai sako, kad licencijas turinčios įmonės negalėtų prekiauti šiais produktais, nors jie „kažin ar galėtų būti laikomi pavojingesni ar kenksmingesni sveikatai nei patys tabako gaminiai“.  

Teisingumo ministerija įsitikinusi, kas naują tvarką, jeigu jai Seimas po svarstymo pritartų, reikėtų notifikuoti Europos Komisijoje.

Nuo 2022 metų liepos Lietuvoje uždrausta prekiauti įvairių skonių ir kvapų elektroninėmis cigaretėmis, tačiau jomis ir toliau prekiaujama.   

Siekiant mažinti šių rūkalų prieinamumą, apsaugoti nuo rūkymo vaikus, paauglius ir kuo labiau pavėlinti amžių, kai jauni žmonės pradeda rūkyti, Seimas uždraudė elektronines cigaretes, jei jų ar pildyklių skystyje yra cukraus ir saldiklių. 

The post A. Veryga: prekiauti e. cigaretėmis – arba vaistinėse, arba niekur appeared first on LAIKMETIS.

Nuobaudos buvo skirtos praėjusį mėnesį už incidentą, įvykusį 2019 m., kai moteriai, tuo metu keturių vaikų motinai Timikei Thomas (Taimikei Tomas), buvo atliekamas apvaisinimas in vitro (IVF), siekiant susilaukti dar vieno vaiko.

Jai ką tik buvo įdėti du žmogaus embrionai, kai Las Vegaso vaistinė išdavė netinkamą receptą.

38 metų T. Thomas CNA pasakojo, kad kai suprato, kas nutiko, pirmoji jos mintis buvo: „Jie nužudė mano kūdikius".

Remiantis Nevados valstijos farmacijos tarybai pateiktais dokumentais, du vaistininkai ir du technikai padarė keletą klaidų, dėl kurių pacientei per klaidą buvo suleistas aborto vaistas.

Moteriai tuo metu buvo 34 metai. Į jos gimdą buvo perkelti du embrionai. Prieš operaciją gydytojas jai išrašė vaistą, kurio sudėtyje yra progesterono, kad šis padėtų procedūrai, kaip teigiama 2019 m. skunde, pateiktame Nevados valstijos farmacijos tarybai, tačiau išduotas netinkamas vaistas.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje - tai procesas, kurio metu žmogaus embrionas sukuriamas laboratorijoje apvaisinant subrendusius kiaušinėlius iš moters kiaušidžių vyro sperma. Tada embrionas įdedamas į moters vidų, tikintis, kad jis implantuosis ir visiškai išsivystys.

Katalikų Bažnyčia moko, kad tokia praktika yra amorali.

The post Nėščiai amerikietei per klaidą sukeltas abortas appeared first on LAIKMETIS.

„Tamro“ ir „Benu“ vaistinės vadovė Rasa Montvilė sako, kad Konkurencijos įstatymas numato galimybę, kol vyksta teismai, vietoj baudos sumokėjimo pateikti banko garantiją, lygią baudos sumai. 

„Bendrovės šia įstatymo numatyta galimybe planuoja pasinaudoti ir Konkurencijos tarybai iki kovo 13 dienos pateiks atitinkamas banko garantijas“, – BNS nurodė R. Montvilė. 

„Gintarinės vaistinės“ ir „Limedikos“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė BNS taip pat pranešė, kad renkasi tokią pat  įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo procedūrą.   

„Gintarinė vaistinė“ ir „Limedika“ kovo 6-ąją, likus savaitei iki baudos mokėjimo termino pabaigos, pateikė Konkurencijos tarybai finansines garantijas, kurios padengia paskirtų baudų sumas“, – sakė R. Bagdonavičienė. 

Didžiausią baudą gavusios „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Rolandos Lipnevičiūtės teigimu, įmonė dar negali atsakyti, kaip bauda bus sumokėta – „mokėjimų techninę dalį“ ji ketino aptarti ketvirtadienį.  

Tuo metu Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS informavo, kad paskirtą 7,4 tūkst. eurų baudą asociacija sumokės iki numatyto termino – kovo 13-osios.   

„Sumokėsime pervedimu“, – teigė ji. 

Konkurencijos taryba gruodžio 9 dieną Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė apie 72,6 mln. eurų baudų. 

Vaistinių tinklus ir didmenines farmacijos produktų platinimo įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje bei e. prekybos įmonę „Azeta“ valdančiai „Euroapothecai“ priklausančiai „Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, tos pačios grupės įmonėms EVD – 2,7 mln., EVRC – 1,27 mln. ir „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst. eurų baudos.

„Limedikai“ ir jos valdomai „Gintarinei vaistinei“ skirtos atitinkamai 7,4 mln. ir 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., o jos valdomai „Benu“ – 7,7 mln. eurų baudos.

Lietuvos vaistinių asociacija ir bendrovės „Eurovaistinė“, EVD, EVRC, „Siromed pharma“, „Benu“, „Tamro“, „Limedika“ ir „Gintarinė vaistinė“ teismo yra paprašiusios panaikinti tarybos nutarimą arba sumažinti skirtas baudas.

The post Beveik 73 mln. eurų Konkurencijos tarybos baudą vaistinės sumokės teikdamos banko garantiją appeared first on LAIKMETIS.

„Iš esmės yra sutarta eiti dviem pagrindinėmis kryptimis – ieškoti galimybių didinti testavimo apimtis savivaldybėse, plėsti testavimo pajėgumus, įtraukiant ir šalyje veikiančių vaistinių tinklą. (...) Esminės diskusijos yra dėl teisinių klausimų, kaip tas įtraukimas įvyktų techniškai“, – BNS pirmadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis.

Taip jis kalbėjo po neformalaus Ministrų kabineto pasitarimo.

Savo ruožtu sveikatos ekspertai Vyriausybę ragina įvertinti rizikas dėl žmonių saugumo užtikrinimo, nes testavimas nėra lygiavertė alternatyva imunitetui. Be to, antigeno testai, kuriuos ketinama naudoti, nėra pakankamai jautrūs.

Šalies savivaldybės jau anksčiau yra perspėjusios, jog didinti testavimo apimtis gali būti sudėtinga dėl ribotų žmogiškųjų resursų, ypač siekiant tolesnio švietimo sektoriaus atvėrimo.

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad testavimo pajėgumų plėtimas, įtraukiant ir vaistines, yra įmanomas, tačiau „reikalavimai tai procedūrai atlikti turi būti realūs ir lengvai įgyvendinami“.

„Jei reikalavimai bus dideli, greitai to padaryti vaistinėse negalėsim“, – teigė ji.

Galimybių pasas – artimiausiomis savaitėmis

K. Žemaičio teigimu, kol kas dar nėra aišku, kiek ir kokiu dažniu būtų galima nemokamai atlikti testą dėl koronaviruso.

„Kokio periodiškumu – šitą klausimą diskutuojam dar ir su kitomis ministerijomis. Vėl mes atsiremiame į testavimo apimčių klausimą. Natūralu, kad testų valstybiniai pajėgumai, kad ir kokie jie bebūtų, jie bus riboti. Tikslas būtų, kad jie būtų kuo didesni, bet suprantame ir apkrovą, kurią šiuo metu turi savivaldybės“, – kalbėjo ministrės patarėjas.

Pasak jo, tokiam profilaktiniam testavimui ketinama naudoti greituosius antigeno testus, tačiau kiek laiko jis galiotų – dar nenuspręsta.

„Galutinio sprendimo Vyriausybė neturi. Čia toks labiau epidemiologinis klausimas, kurį turės priimti visa Vyriausybė, mes – Ekonomikos ir inovacijų ministerija – svarstėm apie 72 val., galbūt apie 48 valandas. Ekspertų nuomonės irgi yra įvairios. Gali būti, kad testas galios ir 24 valandas“, – kalbėjo K. Žemaitis.

Jo teigimu, galimybių pasą ketinama pradėti naudoti artimiausiomis savaitėmis.

„Techninė dalis jau yra galimybių paso, jis galėtų startuoti, sistema jau išbandyta ir pratestuota. Liko keli neaiškumai, kuriuos ir dabar atarėme. Juos išsprendus galima būtų startuoti. Tikėčiausi, kad kalbame apie artimiausių savaičių laikotarpį“, – sakė ministrės patarėjas.

Testai – nelygiavertė alternatyva

Vis dėlto ekspertai skeptiškai vertina planus į galimybių pasą įtraukti ir neigiamo COVID-19 testo rezultatus.

Kaip anksčiau BNS sakė Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas, testavimas, priešingai nei skiepas ar persirgimas, nesuteikia patikimos apsaugos.

„Testuodami mes nustatom, kad žmogus neišskiria vienokio ar kitokio kiekio viruso, kurį jau galima aptikti, bet tas nereiškia, kad jis nepradės išskirti po valandos ar dienos“, – kalbėjo medikas.

Anot jo, kai kurios šalys prilygina pratestuotą žmogų kaip saugų, bet „tas saugumas yra tik iš dalies mažesnė tikimybė, kad jis užkrės kitą“.

V. Pečeliūnas taip pat pastebi, kad dėl COVID-19 išsityrę žmonės nėra apsaugoti nuo užsikrėtimo.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad diskusijos dėl galimybių paso idėjos yra ypač sudėtingos, nes arba paskiepytiems žmonės suteikiama daugiau teisių, tačiau apribojamos kitų žmonių galimybės, arba visiems taikomi vienodi draudimai, nors dalis visuomenės galėtų turėti daugiau laisvių.

Ragina naudoti PGR testus, numatyti griežtą galiojimo trukmę

Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė Astra Vitkauskienė sako, kad norint užtikrinti žmonių saugumą, galimybių pase turi būti naudojami tik itin jautrūs testavimo metodai, be to turi būti aiškiai numatytas testų galiojimo laikas. Anot jos, tam tinkamiausi – molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimai.

„Manau, kad neigiamo testo turėjimas, jei būtų nustatytos labai aiškios ribos ir testo galiojimo laikas, galbūt galėtų būti įtrauktas. Turime suprasti, kad testų galiojimas yra labai trumpalaikis“, – aiškino profesorė.

„Jei paimsime ir padarysime pačiu jautriausiu – PGR – metodu, mes galime sakyti, kad dvi ar tris dienas ta viruso koncentracija, jei ji ir yra, tai labai nedidelis jos kiekis ir per tas dienas virusas tiek sparčiai nepasidaugins, kad mes galėtume perduoti kitiems asmenims“, – pridūrė ji.

Pasak A. Vitkauskienės, antigeno testų naudojimas nėra tinkamas, siekiant suteikti daugiau laisvių, nes jų jautrumas yra nepakankamas.

„Šitas metodas buvo sukurtas klinikinių simptomų turinčių žmonių testavimui, kad kuo greičiau būtų galima atsakyti į klausimą, ar simptomus jaučiantis žmogus tikrai serga COVID-19 liga. Jis aptinka didesnes viruso koncentracijas, kada virusas jau yra įsitvirtinęs nosiaryklėje“, – kalbėjo Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė.

„Jei mes gauname neigiamą rezultatą, tai nereiškia, kad žmogus neturi mažesnės viruso koncentracijos, kurios šitas metodas neaptinka, bet perdavimo galimybę kitam jau gali turėti“, – pridūrė ji.

Vis dėlto A. Vitkauskienė pabrėžia, kad antigeno testų galiojimo laikas galbūt galėtų būti daugiausia para, tačiau su sąlyga, kad žmogus dėvės apsaugos priemones ir laikysis atstumo.

Pasak K. Žemaičio, į ekspertų pozicijas bus atsižvelgta.

„Net ir su galimybių pasu atvėrus tam tikras veiklas, jos neatsivertų visiška pilna apimtimi, kokia buvo iki COVID-19. Būtų ir žmonių apribojimai, ir kaukių dėvėjimas, ir visos kitos prevencinės priemonės. Tai jokiu būdu nereiškia, kad pilna arena galėtų būti žmonių be kaukių“, – kalbėjo ministrės patarėjas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija balandžio viduryje pristatė idėją įteisinti vadinamąjį galimybių pasą. Jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.

Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.

The post Ministrės patarėjas – galimybių pasas artimiausiomis savaitėmis, ekspertai abejoja appeared first on LAIKMETIS.