„Teismas, visų pirma, nustatė, kad tiek baudžiamojo persekiojimo institucijos, tiek teismai nenorėjo įpareigoti arba pasisakyti dėl būtinybės atlikti išsamią psichiatrinę ir psichologinę ekspertizes, susijusias su tariama prievarta, nepaisant pareiškėjo prašymų“, – nurodė EŽTT.

„Todėl valdžios institucijos neįvykdė savo Konvencijos pareigos veiksmingai ištirti pareiškėjo įtarimą dėl netinkamo elgesio“, – pridūrė teismas.

Anot EŽTT, taip buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis. Teismas nusprendė, kad Lietuva pareiškėjui turi atlyginti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Šis atvejis susijęs su 2006 metais gimusiu E. L., kuris teigė, kad vaikų globos namuose 2008–2013 metais jį seksualiai išnaudojo trys vyresni berniukai.

Vaikų globos institucijoms pateikus skundą policijai, 2018 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinės prievartos prieš mažametį vaiką. Prokuratūros institucijos nustatė ir kaip liudytojus apklausė galimus įtariamuosius, taip pat vaikų globos namų direktorių. Berniukai kaltę neigė.

Institucijos taip pat prašė teismo leisti pasiklausyti keturių asmenų mobiliųjų telefonų. Leidimas pasiklausymui buvo pratęstas prokurorui pastebėjus, kad šie asmenys ėmė dažniau bendrauti, tą darė koduotomis žinutėmis.

Nukentėjusiajam atlikus medicininę apžiūrą, nebuvo nustatyta jokių kūno sužalojimų, galinčių rodyti, kad prieš jį buvo naudojama seksualinė prievarta.

Nukentėjusiajam atlikus medicininę apžiūrą, nebuvo nustatyta jokių kūno sužalojimų, galinčių rodyti, kad prieš jį buvo naudojama seksualinė prievarta. Vis dėlto berniuką apžiūrėjęs psichologas priėjo prie išvados, kad jis galimai patyrė seksualinę prievartą.

Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas motyvuojant tuo, kad iš įtariamųjų ar vaikų globos namų direktoriaus nebuvo gauta jokios informacijos, įrodančios, kad buvo padarytas nusikaltimas.

Pareiškėjas ir jo globėjas nesėkmingai kreipėsi į teismus, kurie iš esmės sutiko su baudžiamąjį persekiojimą vykdančiomis institucijomis. Anot jų, nėra įrodymų, paneigiančių įtariamųjų ar vaikų globos namų direktoriaus parodymus.

Nukentėjęs asmuo ne kartą teikė prašymus atlikti išsamią teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau tokie prašymai buvo atmesti.

EŽTT manymu, prokurorai keletą kartų apribojo savo tyrimo apimtį, išklausydami tik tariamų kaltininkų įvykių versiją. Kaip bylos nagrinėjimo metu teigė pareiškėjas, baudžiamųjų bylų tyrimai niekada neduotų rezultatų, jei jie visada būtų nutraukiami įtariamajam neprisipažinus.

„Teismas taip pat atkreipė dėmesį į pareiškėjo argumentą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas anksčiau yra pabrėžęs, jog liudytojų nebuvimas seksualinės prievartos prieš nepilnamečius bylose negali būti priežastis, dėl kurios tokios bylos nebūtų tiriamos ir perduodamos teismui. Todėl psichiatrinės ir psichologinės teismo ekspertizės išvados buvo dar svarbesnis įrodymas tokioje byloje“, – teigė teismas.

EŽTT teigimu, nei prokuroras, nei teismai nesistengė paaiškinti, kodėl teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė nebuvo būtina.

„Iš tiesų jie atkakliai slėpėsi už teisinės nuostatos, numatančios, kad tai buvo prokuroro sprendimas“, – tvirtino teismas.

The post Lietuva netinkamai tyrė galimą nusikaltimą dėl seksualinės mažamečio prievartos vaikų namuose, nusprendė EŽTT appeared first on LAIKMETIS.

Šeimos atstumtam berniukui įsižiebė viltis

Nors Valdui Narbutui dar tik 24-eri, tačiau jo gyvenimas margas lyg miško genys. Gimęs ir augęs Ylakiuose, Skuodo rajone, būdamas aštuonerių jis atvyko į Mosėdžio vaikų globos namus ir nuo to laiko augo Mosėdyje.

„Prisimenu, kuomet visai prieš pat Šv. Kalėdas, 2008-ųjų gruodžio mėnesį aš, kartu su jaunesniu broliu ir sese, peržengėme vaikų globos namų slenkstį. Buvo sunku, jaučiau didelį nerimą ir ateities baimę. Tačiau kitos išeities nesimatė – šeimoje vyravo skurdas, tėvai nuolat girtaudavo ir negalėjo pasirūpinti mumis“, – vaikystės išgyvenimus prisimena Valdas.

Vis dėlto vaikinas net ir nelengvomis aplinkybėmis neprarado gyvenimo džiaugsmo.

„Žinau, kad didmiesčiuose vaikų namų globotiniams nelengva, dažnai prieš juos smurtauja kiti, „normaliose šeimose“ augantys vaikai. Mosėdyje to nebuvo. Atvirkščiai, miestelio bendruomenė šiltai priėmė globos namų jaunimą. Matydamas vietinių geranoriškumą ir pats perėmiau jų vertybes, ugdžiausi pagarbos jausmą kitam žmogui“, – sako jis.

Pasak V. Narbuto, galbūt todėl jis dar mokykloje pasinėrė į įvairias veiklas, ne tik užpildžiusias laisvalaikį, bet ir teikusias prasmę jo gyvenimui.

„Dalyvavau „Ateitininkų“, „Šaulių“ organizacijų veikloje, taip pat patarnavau Šv. Mišioms Mosėdžio bažnyčioje. Nors kai kuriuos bendraamžius labiau traukė kiti dalykai, tokie kaip „lakstymas“ motoroleriais miestelio gatvėmis, tąsant nervus vietos gyventojams ir keliant avarines situacijas, aš savo laisvalaikiu norėjau būti naudingas žmonėms“, – atvirauja jis.

Futbolas žavi bendrystės dvasia

Požiūris, kad veikla turi būti ne tik įdomi, užpildanti laiką po pamokų, bet ir prasminga, atvedė Valdą į futbolo aikštelę.

„Ši sporto šaka man jau mokykloje labai gerai sekėsi. Tačiau ji patiko ne tik dėl techniškumo – futbole mačiau vertybes, tokias kaip komandos narių bendrystė, pagarba varžovui, sąžiningumas laikantis taisyklių. Todėl baigęs mokyklą nedvejodamas pasirinkau sporto klubo veiklos organizatoriaus specialybę“, – atskleidžia Valdas.

Baigęs mokslus V. Narbutas ne tik neapleido mylimos sporto šakos, bet ir stengiasi meilę futbolui ir fizinio ugdymo vertybes diegti kitiems. Vaikinas visą savo laisvalaikį skiria neatlygintinai dirbdamas su Mosėdžio vaikais ir jaunimu.

„Mosėdyje subūriau dvi grupes – vienoje yra vaikai nuo 7 iki 12 metų, kitoje – nuo 13 iki 15 m. Taip pat žaidžiu vyrų komandoje, kurioje atstovaujame jau ne tik Mosėdį, bet ir visą Skuodo rajoną, – pasakoja futbolo entuziastas. – Be to, jau penkerius metus iš eilės su bendraminčiai organizuojame Mosėdžio futbolo turnyrą, įkūrėme viešąją įstaigą ,FK Mosėdis'“.

Valdas džiaugiasi, kad ryšys su Mosėdžio bendruomene išlieka labai stiprus, o vietos gimnazija, seniūnija, čia gyvenantys ar dirbti atvykstantys žmonės visada atskuba į pagalbą organizuojant renginius, palaiko jo idėjas.

„Noriu atiduoti ,skolą' bendruomenei, šiltai priėmusiai mus, tėvų apleistus vaikus. Taip pat nepaprastai džiaugiuosi, kad visi supranta mano norą skatinti vaikų fizinį aktyvumą, ugdyti juose vertybes. Mano treniruojamų vaikų tėvai neslepia džiaugsmo, kad jų atžalos laiką leidžia ne prie kompiuterio, ,šlifuodami gatves', ar rūkydami bei vartodami svaigalus, bet žaisdami futbolą“, – sako jis.

Suteikia galimybę kiekvienam vaikui

Valdas įsitikinęs, kad jo organizuojamuose neformaliojo fizinio ugdymo užsiėmimuose nėra netalentingo jaunimo, nes kiekvienas vaikas savaip gabus.

„Treniruotėse laukiu visų vaikų, nepaisant jų socialinio statuso, lyties, fizinių gebėjimų, kūno sudėjimo. Mano tikslas nėra iš jų padaryti futbolo superžvaigždes.

Pirmiausia noriu sudominti juos sportu bei padėti šiems vaikams užaugti gerais žmonėmis, mokančiais turiningai ir sveikai leisti laisvalaikį. Todėl kiekvienam sakau: nenusimink, jeigu nesi labai greitas, taiklus, ištvermingas – galbūt tu turi kitų talentų. Tiesiog ateik į treniruotę, o sako paskirtį komandoje tikrai atrasi“, – kviečia jis.

Vaikinas už vedamas treniruotes negauna jokio atlygio.

„Žinau, kad nemokamos futbolo treniruotės šiais laikais retas dalykas, tačiau mano vedami užsiėmimai vaikų tėveliams nieko nekainuoja – jie atžalas į šiuos būrelius leidžia visiškai nemokamai“, – sako futbolo treneris.

V. Narbuto svajonės taip pat susijusios su futbolu.

„Turbūt labiausiai norėčiau matyti Mosėdyje įrengtą reikiamo dydžio futbolo aikštę su dirbtine danga. Taip pat svajoju organizuoti futbolo stovyklas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Kadangi nuolat siekiu kelti kvalifikaciją, būtų idealu turėti galimybę toliau lankyti Lietuvos futbolo federacijos kursus.

Galiausiai, labai norėčiau rasti būdą pragyventi iš savo veiklos ir savanorystei su vaikais skirti visus metus – deja, dabar kiekvienais metais keletą mėnesių turiu vykti į užsienį uždarbiauti statybose ar kitose sferose, kad turėčiau lėšų pragyvenimui, būsto nuomai Lietuvoje“, – atvirauja vaikinas.

Nepaisant gyvenimo iššūkių, Valdas tiki savo veiklos prasme ir tęstinumu.

„Neabejoju, kad viskas mūsų šalies provincijoje keičiasi į gera. Matau linksmesnius žmones, aktyvesnį jaunimą. Tikiu, kad pamilę futbolą vaikai augs fiziškai ir emociškai sveikesni, didės jų motyvacija mokykloje, mažės ydingo elgesio apraiškų. Suvokę komandinio žaidimo, pagarbos varžovui principus, vaikai šiomis vertybėmis vadovausis ir įžengę į suaugusiųjų pasaulį“, – neabejoja jis.

The post Vaikų namuose augęs Valdas šiandien jaunimą moko futbolo vertybių appeared first on LAIKMETIS.