„Kontrolierė nustatė, kad dėl netinkamo tarnybos darbo organizavimo, nepakankamo vaiko teisių apsaugos specialistų profesionalumo ir kompetencijos, ilgai užsitęsus vaiko paėmimo į saugią aplinką procesui, vaikas galimai patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, baimę“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pranešime.

Vaiką iš mamos paimti nuspręsta teismo sprendimu, nes jam su motina buvo nesaugu. Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų veiksmai sulaukė kritikos išplitus vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip dalyvaujant policijai iš mamos specialistų paimamas vaikas priešinasi ir verkia.

Kontrolieriaus įstaiga taip pat informuoja, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyboje šiuo metu dar atliekamas tarnybinis tyrimas, po kurio jo vadovė Ilma Skuodienė „priims atitinkamus sprendimus dėl vaiko teisių apsaugos specialisčių, paėmusių mažametį iš šeimos (vaiko mamos) galimų tarnybinių nusižengimų vertinimo“.

Tarnybai nurodyta informuoti kontrolierę apie vidinio patikrinimo rezultatus ir sprendimus dėl pateiktų siūlymų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad su kontrolierės pateiktomis išvadomis susipažins artimiausiu metu, tuo tarpu vaiko teisių gynėjų vidinis tyrimas yra tęsiamas ir atliekamas platesne apimtimi.

„Aiškinamės ne tik darbuotojų atliktus veiksmus ir jų kokybę, bet ir minimą įvykį lėmusias priežastis. Apie jo rezultatus visuomenę informuosime artimiausiu metu, kai tik jis bus baigtas“, – tarnybos pranešime cituojama I. Skuodienė.

 E. Žiobienė konstatavo, kad siekiant , jog vaiko paėmimo procesas truktų kaip galima trumpiau ir vaikas patirtų kuo mažesnį stresą, būtinas „atsakingas, operatyvus, išsamus pasiruošimas procesui“, įvertinant galimybę pasitelkti specialistus, pavyzdžiui, psichologą.

Kontrolierė taip pat pasiūlė imtis priemonių, jog ateityje vykdant mažamečio paėmimą iš šeimos būtų pašalintos priežastys ir sąlygos panašiems pažeidimams.

Kartu ji pasiūlė spręsti dėl teisinės atsakomybės vertinimo socialiniuose tinkluose paviešinus jautrius vaiko asmens duomenis. Ji pabrėžė, kad toks vaizdo ar garso įrašas gali būti teikiamas tiktai teismui ar kitoms valstybės įgaliotoms institucijoms, priimančioms su vaiku susijusius sprendimus.

„Vaizdo ir garso įrašų su jautriais vaiko asmens duomenimis paviešinimas socialiniuose tinkluose neatitinka geriausių vaiko interesų ir sudaro prielaidas vaiko teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimui. Viešindami su vaiku susijusią bet kokio pobūdžio ir formato informaciją, vaiko tėvai turi labai atsakingai vertinti ar nebus pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai ir vaikas nebus psichologiškai traumuojamas“, – teigia tarnyba.

E. Žiobienė taip pat atkreipė dėmesį į poreikį tobulinti Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklos teisinį reglamentavimą aiškiau ir detaliau nustatant vaiko paėmimo į saugią aplinką proceso koordinavimą, eigą, bendradarbiavimą.

Kontrolieriaus įstaiga pažymi, kad prokuratūra, dar spalį išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl šio įvykio, nusprendė nevertinti specialistų veiksmų baudžiamosios teisės aspektu nesant tam pagrindo, o mamai pasiūlyta rašyti skundą pačiai tarnybai – ji tokia galimybe nepasinaudojo.

Įstaiga primena, kad vaiko paėmimo įrašą spalį įvertino ir teismas. Jis konstatavo, kad mamos veiksmai šio įvykio metu atskleidžia „akivaizdų nusiteikimą prieš Tarnybos specialistus, savo emocijų nevaldymu ar sąmoningu jų demonstravimu ir perteikimu vaikui, daromą poveikį sudėtingoje situacijoje esančio vaiko emocinei būsenai“.

The post Visuomenės reakcijų sukėlęs vaiko paėmimas iš mamos Palangoje vykdytas netinkamai appeared first on LAIKMETIS.

Taip jis komentavo pastarosiomis dienomis išplitusį vaizdo įrašą su vaiko teisių specialistų bei policijos iš mamos paimamu vaiku.

„Nežinau, ar vakar buvo nors vienas žmogus, galėjęs be skausmo žiūrėti į sukrečiantį vaizdo įrašą iš Palangos. Dar kartą pamatėme, kiek daug dar trūksta tarnyboms ir visuomenei iki nesuvaidinto, nebiurokratinio rūpinimosi vaikais“, – feisbuke antradienį rašė prezidentas.

Jis pabrėžė, kad teismų sprendimus turi vykdyti tiek institucijos, tiek piliečiai, tačiau į namus atvykę tarnybų, ypač Vaiko teisių apsaugos tarnybos, darbuotojai, turėtų užtikrinti dėmesį ir rūpestį vaikui, patiriančiam stresą dėl tėvų kovos skyrybų metu.

„Deja, įvykio Palangoje metu vaiko interesai valstybės institucijų buvo palikti nuošalyje. Jėgos panaudojimas prieš vaiką, tegul ir dėl geriausių ketinimų, yra nepriimtinas ir netoleruotinas. Tai nėra vaiko teisių apsauga, o greičiau atvirkščiai, – tvirtino G. Nausėda. – Tarnybos neturėtų savo veiksmais sukelti vaikui papildomos traumuojančios patirties. Tarnybos privalo būti maksimaliai profesionalios ir mokėti elgtis užtikrinant geriausius vaiko interesus – matyti vaiko akimis ir elgtis atitinkamai.“

Jėgos panaudojimas prieš vaiką, tegul ir dėl geriausių ketinimų, yra nepriimtinas ir netoleruotinas. Tai nėra vaiko teisių apsauga

Pasak jo, dėl šio atvejo būtinas skubus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus verdiktas.

Prezidentas taip pat teigė, jog socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu su jos ministerijai pavaldžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba „privalo nedelsiant įvertinti šią konkrečią situaciją ir dalyvavusių tarnybų darbuotojų veiksmus, atlikti išsamų šios situacijos tyrimą ir imtis greitų bei efektyvių priemonių, kurios užtikrintų, kad tokios situacijos nepasikartotų ir specialistai naudotų tik tinkamus ir vaiko gerovę atitinkančius metodus“.

„Vaiko teisių apsaugos sistema privalo tarnauti vaikui ir tik vaikui. Negali šioje jautrioje sistemoje dirbti žmonės, išsioperavę empatijos ir gailesčio silpnesniajam jausmą“, – teigė šalies vadovas.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, minėtas įvykis užfiksuotas rugsėjį, kai teismas skubiai įpareigojo mamą perduoti vaiką tėvui po teismo sprendimo, tačiau mamai nevykdant šio sprendimo, jį įgyvendinti patikėta vaiko teisių gynėjams.

Pasak tarnybos, 2022 metais buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, dėl kurio teismas, įvertinęs visas aplinkybes, ikiteisminių tyrimų medžiagą, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir bendravimo tvarką su mama.

Kaip teigia vaiko teisių gynėjai, mama su vaiku jau kurį laiką slapstėsi, ėmėsi visų veiksmų, kad vaikas nebūtų sugrąžintas tėvui, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Per tą laikotarpį vaikui nebuvo sudarytos sąlygos lankyti ugdymo įstaigos, gyventi įprastą socialinį gyvenimą, bendrauti su kitais artimaisiais.

Tarnyba teigia, kad šiuo metu vaikas yra saugioje aplinkoje, kartu su jam artimiausiais žmonėmis, vaikui ir šeimai yra teikiama visa reikalinga specialistų pagalba.

Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad vaiko teisių gynėjams reikėjo perkelti vaiką į neutralią aplinką, tačiau artimieji tokiais atvejais vietoj to, kad nuramintų vaiką, dar labiau aštrina situaciją. Taip jos teigimu buvo ir šiuo atveju.

„Siekiame, kad tokie atvejai, kurie praktikoje yra ypatingai reti, nesikartotų. Šiuo atveju vaiko paėmimo iš šeimos procesas, kuriame su vaiko teisių gynėjais kartu dalyvavo ir policijos pareigūnai bei medikai, vyko šių metų rugsėjo mėnesį ir truko ilgesnį laiką nei visuomenei išplatintame vaizdo įraše, kuriame parodyta tik jautriausia jo dalis, neaprėpianti platesnio konteksto“, – teigia I. Skuodienė.

Pasak jos, dėl šio atvejo šiuo metu vyksta vidinis tyrimas, aiškinamasi situacija, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais bei vertinami darbuotojų veiksmai.

The post G. Nausėda apie vaiko paėmimo vaizdo įrašą: jėgos panaudojimas – netoleruotinas appeared first on LAIKMETIS.

Internete pastarosiomis dienomis plinta sukrečiantis ir šokiruojantis vaizdo įrašas, kaip iš mamos paimamas vaikas. Berniukas klykia, rankomis apsivijęs mamos kaklą, atplėštas nuo mamos veržiasi pas ją, bet moterys iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos laiko mažametį, po to, padedant policijos pareigūnams, kurie tramdo vaiko neatiduodančių mamą ir močiutę, jėga vedasi iš buto.

Nežinau, kokių šaltų nervų turi būti žmogus, kad atlaikytų tą veriantį berniuko klyksmą.

Nežinau, kokių šaltų nervų turi būti žmogus, kad atlaikytų tą veriantį berniuko klyksmą, tą jau užkimusiu balsu maldavimą palikti jį su mama. Ir tuos berniuko kartojamus žodžius: „Aš mirsiu, mirsiu“. Ir visa tai trunka ne vieną ar dvi minutes, atrodo, kad tai vyksta amžinybę...

Man, kaip tėvui, auginančiam 3 vaikus, buvo sunku žiūrėti.

Bet dar labiau baisu ir baugu galvoti, ką gi išgyvena tuo metu vaikas ir ar jam bus įmanoma atsitiesti po tokio tikriausiai paties didžiausio jo, nė dešimties metų nesiekiančiame, gyvenime streso. Kaip suprantu, jam galimai prireikė ir medikų pagalbos, nes vaizdo įraše girdėti, kad reikia kvieti greitąją pagalbą.

Skelbiama, jog taip rugsėjį buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti vaiką tėvo žinion.

Vaizdo įraše užfiksuotą vaiko paėmimą vykdo Palangos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie ministerijos specialistės.

Šiandien skelbiama, kad dėl situacijos tyrimą pradėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taip pat atliks vidinį tyrimą ir įvertins tarnybos darbuotojų veiksmus.

Bet ar šioje situacijoje nebus ieškoma tik iešmininkų, o toji vaizdo įraše užfiksuota mažo vaiko tragedija ar tėra vienintelė tokia Lietuvoje?

Aš suprantu, kad teismų sprendimai, kokie jie bebūtų, turi būti vykdomi, bet ar taip ir ar tokiu brutaliu ir nežmonišku būdu?

Manau, kad didžiausias iešmininkas čia yra ne kas kitas, o pati valstybės įvairių tesės aktų sukurta tvarka, kuri leidžia ir net toleruoja, kad vaikai šitaip be gailesčio būtų traumuojami.

Akivaizdžiai būtina nedelsiant pergalvoti, koks iš tikrųjų civilizuotas ir mažiau vaikus luošinantis mechanizamas turi būtų įjungtas nelengvose situacijose, kai tenka paimti vaiką. Būtina keisti sistemą ir surasti tokius įstatymo vykdymo būdus, kurie netraumuotų ir nežalotų mažamečių psichikos.

Būtina labai aiškiai numatyti, kas privalomai turi dalyvauti tokiose situacijose – psichologas, kuris pagalbą teiktų čia ir dabar, tas pats tėvas, kuriam patikėta vaiko globa, kokie veiksmai leistini Vaiko teisių apsaugos tarnybos žmonėms ar net policijos pareigūnams ir kur ta riba, ta raudoniji linija, kurios peržengti jokiais būdais negalima.

Priešingu atveju mes visam gyvenimui sutraumuosime vaikus, jie visam gyvenimui prisimins savo vaikystę, kai kažkokie dėdės ir tetos tiesiog norėjo jį pagrobti.

Ar turime teisę šitaip elgtis su mūsų vaikais ir juos psichologiškai luošinti?

The post Šarūnas Vaitkus. Ar turime teisę šitaip elgtis su mūsų vaikais ir juos luošinti? appeared first on LAIKMETIS.

Bet kokia diskusija apie vaiko teises turi būti siejama su šeima, JTO vykusioje diskusijoje apie vaiko teises pabrėžė kun. Robertas Murphy, Šventojo Sosto atstovas. 

Visuomenė, kuri skatina vaiko apsaugą, skatina ir šeimos gerovę. Vaiko raida, tapatybės ir priklausymo jausmas, sveikata, išsilavinimas ir sėkmė pasiekus pilnametystę yra glaudžiai susiję su šeimų turimais ištekliais, leidžiančiais vaikams išsiskleisti. Dėl šios priežasties politikos formuotojai turėtų rengti programas, kurios remtų ir papildytų motinų ir tėvų pastangas, o ne juos pakeistų.

Šventojo Sosto pranešėjas priminė, jog Vaiko teisių konvencijos preambulė kalba apie vaiko apsaugą dar prieš gimimą. Tuo tarpu šiandieninė medicina, sugebanti išgelbėti per anksti gimusius kūdikius, kasmet naudojama 73 milijonams abortų atlikti, įskaitant prenatalinę lyties atranką ir eugeniką, kurių aukomis ypač tampa mergaitės ir vaikai su negaliomis. Genetinė atranka taip pat vykdoma tikrinant dirbtiniam apvaisinimui naudojamus žmogaus embrionus. Pagalbinis apvaisinimas, ypač surogatinė motinystė, vaiką paverčia objektu, kuriuo galima naudotis suaugusiųjų norams išpildyti, o ne dovana, kurią reikia sveikinti ir puoselėti. Tokios praktikos nesuderinamos su pagarba vaiko orumui ir teisėms. 

Dabartinio laikotarpio vaikai, tęsė mons. R. Murphy, auga labiau technologiškai pažengusiame pasaulyje nei ankstesnės kartos, kuriame yra ir galimybių, ir grėsmių. Būtina užtikrinti, kad nepilnamečiai galėtų saugiai naudotis skaitmeninėmis technologijomis, užtikrinti jų sveiką ir ramų vystymąsi, apsaugoti nuo nepriimtino nusikalstamo smurto ar didelės žalos jų kūno ir dvasios vientisumui. Kaip žinia, šios technologijos yra naudojamos vaikų išnaudojimui ir prekybai jais, taip pat prievartai, įskaitant seksualinę, per atstumą.

Šventasis Sostas griežčiausiais žodžiais smerkia vaikų pornografijos gamybą, platinimą ir naudojimą.

Todėl Šventasis Sostas griežčiausiais žodžiais smerkia vaikų pornografijos gamybą, platinimą ir naudojimą, kurį skaitmeninės technologijos palengvina ir pagreitina. Mums visų pirma turi rūpėti vaikai, kurie naudojami tokiai medžiagai kurti. Tačiau rūpestį kelia ir tai, kad tobulėjančios skaitmeninės technologijos leidžia kurti imitacinius seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdus, kurie dar labiau didina tokios medžiagos paklausą ir gali apsunkinti tiek aukų identifikavimą, tiek nusikaltėlių patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.

Šventasis Sostas taip pat su susirūpinimu atkreipia dėmesį į dramatišką suaugusiųjų pornografijos, kuri vis labiau prieinama vaikams, plėtrą skaitmeniniame pasaulyje. Šis reiškinys seksualizuoja vaikus ankstyvame amžiuje, įskiepija netinkamą žmogiškųjų meilės santykių sampratą, menkina bendrą žmogiškojo orumo jausmą. Kaip yra pažymėjęs popiežius Pranciškus, klaidinga manyti, kad visuomenė, kurioje tarp suaugusiųjų klesti nenormalus interneto sekso vartojimas, galėtų būti pajėgi veiksmingai apsaugoti nepilnamečius.

Šiuo požiūriu bendras vaikų, jų tėvų ir šeimų ugdymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti vaiko saugumą mūsų skaitmeniniame pasaulyje. Vaikų skaitmeninis ugdymas turėtų būti grindžiamas žinojimu apie kiekvieno asmens lygiavertį orumą ir pagarbą jam, įskaitant virtualių patyčių prevenciją ir kovą su jomis, taip pat mokant kada ir kaip kreiptis pagalbos į tėvus, kitus šeimos narius ir mokytojus. Tėvai turėtų būti supažindinami su internete kylančiais pavojais ir prieinamais apsaugos įrankiais, taip pat su tuo, kaip padėti vaikams saugiai ir sveikai naudotis technologijomis.

Vaikas yra ne nuosavybė, bet dovana, kiekvienas vaikas nusipelno būti ypatingai, kaip ir dera vaikystės amžiuje, globojamas, puoselėjamas ir saugomas nuo pat pirmųjų savo gyvenimo akimirkų.  Jei tvirtai remsimės tokia nuostata, galėsime pasiekti, kad būtų gerbiamas kiekvieno vaiko orumas ir teisės. 

The post Bet kokia diskusija apie vaiko teises turi būti siejama su šeima - Šventojo Sosto atstovas appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusias metais iš viso gauti 45 758 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus – tai yra 13 proc. daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nei 2021 metais, skelbiama ketvirtadienį pristatytoje ataskaitoje.

18 proc. iš jų buvo pranešimai dėl galimo smurto prieš vaikus. Daugiau nei pusė pranešimų gauta iš policijos – 28 644, dar 2 927 pranešimai gauti iš tarnybos atstovo.

Kiti informacijos šaltiniai buvo vienas iš vaiko atstovų, pagal įstatymą gyvenantis skyrium (1927), anoniminiai pranešimai (1616) bei ugdymo įstaigos (1455).

Tarnybos teigimu, 36 proc. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtino.

Pernai iš viso fiksuoti 3228 galimo smurto prieš vaikus atvejai, galimai nukentėjo 2866 vaikai. Šie rodikliai augo nuo 2020-ųjų, kuomet buvo atitinkamai fiksuoti 2877 smurto atvejai ir galimai nukentėjo 2486 vaikai. 2021-aisiais nustatyti 2935 galimi smurto atvejai ir 2594 galimai nukentėję vaikai.  

Anot ataskaitos, galimai fizinį smurtą dažniau patyrė berniukai (1347) nei mergaitės (869), tuo tarpu seksualinį smurtą labiau patyrė mergaitės 256 (44 berniukai).

Ataskaitoje taip pat pastebima, jog šalyje augo globos šeimoje skaičius, bet mažėjo vaikų globos institucijose.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo gyvybės langelių įsteigimo iki dabar juose buvo palikti 88 vaikai, iš jų 13 vaikų tėvai susigrąžino. Praėjusiai metais buvo palikti aštuoni vaikai.

Taip pat teigiama, jog praėjusiais metais 53 lietuvių šeimos įvaikino 59 be tėvų globos likusius vaikus, septyni buvo įvaikinti užsienio piliečių.

The post Pernai padaugėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus appeared first on LAIKMETIS.

Teismo išvadoje teigiama, kad jeigu viena šalis pripažįsta tėvų santykius su vaikais, visos ES šalys taip pat privalo pripažinti tokius ryšius, garantuodami, jog nebus pažeidžiamos vaiko teisės.

Bylos sprendimas pasirodė išnagrinėjus bylą dėl Bulgarijos institucijų atsisakymo suteikti gimimo liudijimą užsienyje gimusiai mergaitei, nes pagal Bulgarijos įstatymus vaikas negali turėti dviejų motinų. Bulgarė Kalina Ivanova (Kalina Ivanova) ir britė Jane Jones (Džein Džouns) abi yra registruotos kaip Ispanijoje gimusios mergaitės motinos.

Problema kilo, nes nei viena iš motinų nėra Ispanijos pilietė, tad vaikui pagal vietos įstatymus negali būti suteikiama pilietybė. Vaiko motina britė J. Jones negali savo pilietybės perduoti dukrai, nes yra gimusi Gibraltare, kur toks pilietybės perdavimas draudžiamas. Dėl šių aplinkybių antroji motina bulgarė registravo vaiką kaip Bulgarijos pilietę, tačiau Bulgarijos institucijos nesutiko išduoti pilietybės vaikui, kadangi nepripažįsta tos pačios lyties santuokų.

Bulgarijos institucijos nesutiko išduoti pilietybės vaikui, kadangi nepripažįsta tos pačios lyties santuokų

Dėl šių aplinkybių mergaitė liko be pilietybės, jos šeima negali palikti Ispanijos, o vaiko galimybės į laisvą judėjimą, sveikatos apsaugą ir švietimą yra apribotos.

Kovotojų už lygias teises visoms šeimoms organizacijos atstovė Arpi Avetisyan (Arpi Avetisijan) sakė: „Šis sprendimas pagaliau atnešė ilgai lauktą aiškumą, kad tėvystė, kurią ES nariai gauna vienoje šalyje, nebus paneigta kitur, prisidengiant „nacionalinio identiteto“ gynyba. Tai yra sveikintina ES pozicija, pagaliau pripažįstanti, kad ES yra tikra lygybės sąjunga ir mes visi su nekantrumu laukiame kol visos „vaivorykštės“ šeimos galės netrukdomai mėgautis savo teisėmis ir laisvėmis visoje ES".

The post ES Teisingumo Teismas: vienos lyties poros ir jų vaikai turi būti pripažįstami šeima visoje ES appeared first on LAIKMETIS.