Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbant apie Arvydo Anušausko kandidatūrą, jis reaguodamas į jam nemalonią žinią, išgirstą iš premjerės, labai neatsakingai kalbėjo ir užmetė nereikalingų įtarimų šešėlį, tai sunkiai įsivaizduočiau jo galimą atėjimą į komiteto pirmininkus“, – LRT radijui antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot Seimo pirmininkės, kandidatų į pirmininkus reikėtų ieškoti pačiame komitete.

„Tie žmonės, kurie jau dirba NSGK, jų tarpe reikėtų ieškoti kandidato į pirmininkus, nes tokiu atveju jei būtų toks poreikis, jei (dabartinis komiteto vadovas – BNS) Laurynas Kasčiūnas būtų patvirtintas naujuoju krašto apsaugos ministru, natūralu, kad svarbu, kad būtų ir darbų tęstinumas ir žinojimas visos tematikos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Įvedus visiškai naują žmogų iš kito komiteto turėčiau abejonių, ar tai būtų pats efektyviausias kelias, juk kalbame dabar būtent apie darbų efektyvumą ir greitį“, – pridūrė ji.

Tie žmonės, kurie jau dirba NSGK, jų tarpe reikėtų ieškoti kandidato į pirmininkus

A. Anušausko galimybėmis vadovauti komitetui, kaip svarsto premjerė Ingrida Šimonytė, pirmadienį abejojo ir mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – lyderiai.

A. Anušauskui trauktis iš krašto apsaugos ministro posto Vyriausybės vadovė pasiūlė penktadienį. Anot jos, jis traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš krašto apsaugos ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

Premjerė pirmadienį pareiškė, kad atsistatydinančiam ministrui ir NSGK pirmininkui L. Kasčiūnui būtų logiška susikeisti pareigomis. A. Anušauskas praėjusią savaitę sakė būtent tokio pasiūlymo sulaukęs iš ministrės pirmininkės.

Seimo komiteto pirmininkus skiria Seimas paprastąja balsų dauguma, prieš tai kandidatūrą patvirtinus minimame komitete.

A. Anušauskas šeštadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

The post V. Čmilytė-Nielsen abejoja A. Anušausko galimybėmis vadovauti Seimo NSGK appeared first on LAIKMETIS.

„Priklauso daug kas nuo šalių pasiūlytų kandidatų, kas bus NATO būsimuoju vadovu, manau, kad reikia palaukti bent jau Vilniaus viršūnių susitikimo, jo metu, manau, pagrindinės pavardės išaiškės“, – penktadienį Lietuvos radijui sakė A. Anušauskas.

Į klausimą, ar tarp svarstomų pavardžių yra lietuvių, ministras atsakė, kad šiuo metu pavardės, bent tuose formatuose, kuriuose jis dalyvauja, nesvarstomos išvis, o vertindamas galimybę, kad bus siūlomas Rytų flango atstovas, pabrėžė jų realistinį Rusijos grėsmės vertinimą.

„Aš manau, kad Rytų flango žmonės galbūt nėra tokie minkšti, jei taip galima išsireikšti, politikai, realiau mato ir vertina grėsmes, ir tą mes darėme gerokai anksčiau negu kitos valstybės, kurios galiausiai suvokė, kad ši valstybė savo agresyvia politika kelia grėsmę tarptautinei tvarka ir saugumui, ir ne tik Europoje, bet visame pasaulyje“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Prieš kitą mėnesį Vilniuje įvyksiantį viršūnių susitikimą 31 NATO narė sprendžia galvosūkį dėl naujojo organizacijos generalinio sekretoriaus.

Jenso Stoltenbergo, kuris Aljansui vadovauja nuo 2014-ųjų, kadencija po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą buvo pratęsta vieniems metams – iki šių metų spalio.

Tarp galinčiųjų jį pakeisti minėti Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen), bet ji pastarosiomis dienomis viešai paskelbė nesanti kandidatė, Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as (Benas Volesas).

NATO narėms kol kas nepavykstant rasti bendro pasirinkimo, diplomatai vis dažniau kalba apie galimybes, jog J. Stoltenbergo bus paprašyta likti poste.

The post Kandidatų vadovauti NATO pavardės paaiškės per susitikimą Vilniuje, mano A. Anušauskas appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentui antradienį patenkinus iki šiol šias pareigas ėjusios Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo pareiškimą, jos suburta politinė komanda tęs darbą ministerijoje.

„Pasibaigus ministrės įgaliojimams, vakar nutrūko ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbas, – BNS sakė ministerijos atstovas Dainoras Lukas. – Iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos šias pareigas laikinai eina teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Ji šiandien priėmė į darbą visus buvusios ministrės komandos narius.“

Pasak jo, toks sprendimas „užtikrins pradėtų darbų tęstinumą“.

J. Šiugždinienė pareigas paliko po to, kai visuomenėje kilo abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje

J. Šiugždinienė pareigas paliko po to, kai visuomenėje kilo abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Prezidentas Gitanas Nausėda atsistatydinti ragino ir dar du Vyriausybės narius, sulaukusius klausimų dėl gautų išmokų – finansų ministrę Gintarę Skaistę ir kultūros ministrą Simoną Kairį.

G. Skaistė pirmadienio vakarą pranešė Kauno savivaldybei atgal pervedusi beveik 14 tūkst. eurų – dalį sumos, kurią išmokomis gavo dirbdama miesto taryboje. Ji sako, kad darbo savivaldybėje metu visas lėšas naudojo skaidriai, tačiau už minėtą sumą savo išlaidų čekiais pagrįsti nebegali.

Tuo metu S. Kairys sako, kad jo gautas išmokas būtų įmanoma grąžinti, bet jis nesijaučia padaręs pažeidimus, o sumos buvo sąlyginai nedidelės ir pagrįstos logika.

Dėl susidariusios situacijos valdantieji ėmėsi iniciatyvos skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jeigu to padaryti nepavyktų, iš posto pasitraukti žada premjerė Ingrida Šimonytė.

The post Vadovavimą švietimo ministerijai perima „Laisvės" partija appeared first on LAIKMETIS.

„Karininkė tapo pirmąja bataliono vade Lietuvos istorijoje“, – rašoma trečiadienį paskelbtame Lietuvos kariuomenės pranešime.

Pasak kariuomenės, Ryšių ir informacinių sistemų (RIS) bataliono pagrindinis tikslas – saugus ryšys tarp Lietuvos kariuomenės padalinių, užtikrinantis galimybę kariuomenės vadui vadovauti padaliniams ir juos valdyti.

Kaip teigiama pranešime, nors šis padalinys yra „jaunas“ – įkurtas 2019 metų pradžioje, bet pasižymi modernumu, naujausiomis technologinėmis tendencijomis ir atsparumu kibernetinėms poveikio priemonėms.

„Per šį trumpą bataliono gyvavimo laikotarpį buvo išvystytos informacinės sistemos ir ryšių tinklai, todėl tikiuosi, kad sustiprinsim turimų sistemų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą, – pasikeitimo ceremonijos metu sakė naujoji bataliono vadė. – Tęsime esamų pajėgumų vystymą, bei koncentruosimės į vadų ir individualų karių rengimą.“

Per šį trumpą bataliono gyvavimo laikotarpį buvo išvystytos informacinės sistemos ir ryšių tinklai, todėl tikiuosi, kad sustiprinsim turimų sistemų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą

J. Savickaitė pareigose pakeitė pulkininką leitenantą Marių Latvėną.

Majorė tarnybą kariuomenėje pradėjo 2000-aisiais, kuomet įstojo į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. 2004 metais, įgavusi leitenanto laipsnį, savo karjerą karininkė pradėjo Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis vilkas“.

Keldamasi savo kvalifikaciją, po ketverių metų J. Savickaitė perėjo į Gedimino štabo batalioną, kur tapo Ryšių ir informacinių sistemų karininke, o 2011-aisiais ir šio bataliono Ryšių kuopos vade. Dar po šešerių metų jai buvo paskirtos Skyriaus viršininko pareigos Sausumos pajėgų vadovybės štabe, Ryšių ir informacinių sistemų organizavimo skyriuje, o 2017 metais buvo suteiktas majoro laipsnis.

Į RIS batalioną J. Savickaitė atėjo 2019-aisiais, kuomet buvo paskirta šio bataliono štabo viršininke. 

Karininkė apdovanota ir skatinta įvairaus lygmens krašto apsaugos sistemos apdovanojimais.

The post Lietuvos kariuomenės batalionui vadovauti pirmą kartą paskirta moteris appeared first on LAIKMETIS.

„Jaučiu be galo didelę atsakomybę, ateiti po s. Jolitos yra didelis iššūkis. Jos pastoracinė veikla, pašvęstojo gyvenimo būdas Vilniaus arkivyskupijos Carito bendruomenei davė daug įkvėpimo, paramos, palaikymo ne tik organizaciniuose, gyvenimiškuose, bet ir dvasiniuose lygmenyse.“ Teigia Audronė Kairienė, kuri nuo 2020 m. vadovauja VA Carito užsieniečių integracijos programai.

„Vilniaus arkivyskupijos Carito veikloje matau didžiulį potencialą. Mes jau dabar tyliai darome didelius darbus ir galime daryti dar daugiau kviesdami daugiau savanorių, dalindamiesi žinia apie mūsų darbus ir veiklas su Lietuvos verslu, išlaikydami aukštą bendradarbiavimo lygį su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybinėmis institucijomis. Manau, kad daugelyje veiklos sričių esame sukaupę daug patirties ir galime dalintis ekspertinėmis žiniomis.“

Vilniaus arkivyskupijos Carito veikloje matau didžiulį potencialą. Mes jau dabar tyliai darome didelius darbus ir galime daryti dar daugiau...

Arkivyskupas Gintaras Grušas teigia: „Dėkoju seseriai Jolitai Matulaitytei, kuri vadovaudamasi tarnaujančios lyderystės principais lydėjo Vilniaus Caritą ir vyskupijos žmones į susitikimą su tais, kuriems labiausiai reikalinga pagalba, ir linkiu naujai vadovei Audronei Kairienei drąsos tęsiant pradėtus darbus ir prisiimant atsakomybę naujuose iššūkiuose.“

Vilniaus arkivyskupijos Carite A. Kairienė savo kelionę pradėjo 2020 m. liepą tapus VA Carito Užsieniečių integracijos programos vadove. Taip pat A. Kairienė jau daugiau nei dvidešimt metų užsiima šeimos verslo, „UAB Piratai“ ir „UAB Piratų laivas“, vystymu viešojo maitinimo sektoriuje.

Katalikų Bažnyčios organizacija Vilniaus arkivyskupijos Caritas telkia geros valios žmones socialinei pagalbai, kovoja su skurdu, gina žmogaus teises ir rūpinasi kiekvieno pagalbos prašančiojo orumu.

Vien 2020 metais Vilniaus arkivyskupijos Carito pagalbos sulaukė 14 tūkst. asmenų: vaikai ir jaunimas, vienišos mamos, šeimos, benamiai, pabėgėliai, vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai, priklausomi asmenys, patiriantys skurdą ir alkį.

Vilniaus arkivyskupijos Carito bendruomenė, suvienijusi apie 800 savanorių, yra plačiausias socialinės pagalbos tinklas Vilniaus regione.

The post Vilniaus arkivyskupijos Carito naujoji vadovė – Audronė Kairienė appeared first on LAIKMETIS.

Silvija Čižaitė-Rudokienė šias pareigas pradės eiti 2022 m. sausio 15–ąją dieną. Prieš tai referentės pareigas ėjusi Giedrė Gelmanavičienė Valdybos sprendimu išrinkta naujoms pareigoms projektų koordinavimo srityje.

Atvykusius į Šiluvą piligrimus pasitiks nuostabi komanda: VšĮ Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė, projektų koordinatorė Giedrė Gelmanavičienė ir muziejininkė Rūta Giniūnaitė.

Jei norėtumėte, esate labai laukiami prisijungti prie šios komandos savanoryste.

Linkime sėkmės šiai nuostabiai komandai!

The post Išrinkta nauja Šiluvos piligrimų centro vadovė appeared first on LAIKMETIS.

Kas yra techniniai įgūdžiai? Jų labai daug – pradedant stebėjimu to, ką pats ir tavo vedami bendražygiai daro, nuosekliu planavimu ir žingsnis po žingsnio užsibrėžtų tikslų (pa)siekimu. Svarbu, kad vadovas netoleruotų blogų praktikų, lėtinių ydų. Pats jų nepalaikytų, bet vengtų vienokių ar kitokių persekiojimų, o savo veiklą kreiptų į aiškinimą ir ugdymą.

Tačiau šiandien - apie išmintį ir apie tai, kad vadovas turi visų pirma ieškoti „receptorių“, kad pažintų jam paskirtus vesti žmones. Juk pirmiausia reikia klausytis, ką tau sako. Su labai lojaliais gali užimti daug viršūnių, tačiau negalėsi jų išlaikyti, jei negirdėsi.

Pasinaudosiu vis dar dalies žmonių patriarchu laikomo, o iš tiesų didžiojo tautos kiršintojo, savo socialinių tinklų pranešimuose naudojančio „Kare kaip kare“ retoriką. Kas kad važiuosi savo keliu, kaip Guderiano tankai per Prancūziją pirmomis 1940-ųjų gegužės savaitėmis 60 - 70 kilometrų per valandą greičiu - teritorijas užimsi, nutrypsi, išgrobstysi, bet niekada jų neišlaikysi.

Labai naudinga klausyti, ką tau sako oponentai: būtent kitaip, nei kaip šventai pats galvoji. Dar daugiau – oponentai kolektyvo viduje yra nebūtinai tau priešai, nors ir kaip skaudžiai įgelia. Lygiai kaip visiškai nebūtinai yra draugai tie, kurie taip uoliai linksi. Uoliai linksinčių apskritai nereikia, nes tai daro mūsų pačių šešėlis. Vadovui tai reikėtų labai gerai įsisąmoninti.

Čia tiktų pasakojimas apie paukštelį, kuris žiemą sušalo ir nukrito patvartėje ir beveik numirė, tačiau ėjo karvytė ir „iškepė bandutę“ ant paukštelio. Paukštelis atgijo, pradėjo čirkšti, kedenti plunksneles, ir visaip kaip piktintis. Pro šalį tuo metu ėjo katinėlis, kaptelėjo paukštelį ir surijo. Pasakėčią primenančio pasakojimo esmė, kad tas, kas tave „apdergia“, nebūtinai yra tavo priešas, o kas tave iš tokios bėdos ištraukia - nebūtinai tavo draugas.

Blogos vadybos egzempliorius – šiandieninis pagrindinis šalies Kabinetas – etaloninis neišmintingo vadovavimo pavyzdys.

Blogos vadybos egzempliorius – šiandieninis pagrindinis šalies Kabinetas – etaloninis neišmintingo vadovavimo pavyzdys. Entuziastingai pasirinkusi negirdėti kitų, tegu net ir aiškiai klaidingai manančių. Tik tuos kurie patogūs ir vieningai atliepia reikiamu ritmu.

O girdėti verta visus. Tada žinai kaip vadovo tembrą parinkti, kur paploninti, kur paaukštinti, kokį kursą parinkti. Kai kur tereikia tik nedidelio (ne laipsniais, o sekundėmis) vairo pasukimo, kad visi, kad ir per sukąstus dantis, bandytų judėti viena kryptimi ar bent jau užsispyrėliškai negultų „ant bėgių“. Bet kur tau – geriau jau kaip su tais tankais per savo tėvynainius maksimaliu greičiu, kiek vikšrai ir varikliai leidžia. 

Po tokių pasivažinėjimų frazės, esą viską darysiu, kad išgelbėčiau žmonių sveikatą, tėra tik tušti svaičiojimai arba akiplėšiškas rinkodarinis pliurpalas. O aršios karžygės svaičiojimai, esą nesuprantanti, ką dar buvo galima geriau padaryti, yra nepateisinamas sveikos nuovokos neturėjimas.

Kiti du karalaičiai - čiulbuonėliai – užjūriuose privirę košės prieš kelis mėnesius, dabar tyli it pirdžiai vandenyje. O kurgi jų karžygiška narsa, juk jau prieš kelias savaites Rusiją reikėjo ant menčių savais ilgais liežuviais guldyti dėl neskaidrių ir visokių kokių kitokių rinkimų. Tyli strategai. Visai nenuoseklūs berniokai. Tiesa, gerai, kad tyli, nes tiek malkų priskaldė, kad dar labai ilgai visi neparsivešime.

Vos prieš kelias dienas klausiausi nusisekusios paskaitos apie ydingą vadovavimą. Labai aiškūs „klikos-marionetės“ sąskambiai ar banalaus blogio aliuzija. Kažkoks jausmas, kad tai ir turime.

Prastam vadovui reikia atpirkimo ožio. Geriausia vieno.

Prastam vadovui reikia atpirkimo ožio. Geriausia vieno. Ir migrantų krizei, ir užsienio veiklų nesąmonėms, ir kylančioms kaip ant mielių kainoms, ir žinoma sveikatos sistemos bėdoms pateisinti. Nesunku atspėti, kas tokiu atpirkimo ožiu Lietuvoje yra tapęs. Taip – bingo – viso ko bėda šalyje – „antivakserystė“. O šiaip tai eitumėm – ledas kaip gerai.

O juk viskas yra daug paprasčiau. Senų žmonių išbylota. Visi žinome, kas blogam šokėjui maišo. Ir baigtas kriukis.

Tad kam bevadovautų, vadovas iš paskutiniųjų turi klausytis ir išgirsti. Regėti ir išvysti. Tad klausykime. Girdėkime. Net ir, kaip nūdienos elitiniai trubadūrai susimirksėdami, kupini patyčių ir pagiežos sako, „runkelius“, „budulius“, „marozus“.

The post Prof. dr. Andrius Macas. Vadovo išmintis - arba ji yra, arba ir su šaukštu neįkrėsi appeared first on LAIKMETIS.