Valstybės sekretorius Tamasas Menczeris taip pareiškė kilus ginčui dėl Vengrijos vaikų apsaugos įstatymo. Šiuo teisės aktu draudžiama mokyklose naudoti homoseksualumą ir lyties keitimą propaguojančią medžiagą.

Europos Komisija griežtai prieštarauja šiam įstatymui ir pradėjo teisminį procesą prieš Vengriją. Jei Europos Teisingumo Teismas taip pat pasmerks įstatymą, bus galima skirti Vengrijai baudą. 2021 m. svarstant Vengrijos teisės aktą, dėl jo kilo didžiulis skandalas. Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte netgi pasiūlė Vengrijai išstoti iš ES.

Tačiau Čekija, vadovaujama konservatyvaus premjero Petro Fialos, atsisakė įsitraukti į teismo procesą. Tai sukėlė nusivylimo kupiną Čekijos užsienio reikalų ministro Lipavskio reakciją.

Jis socialiniame tinkle "Twitter" parašė, kad jo Piratų partija nepaliks šio klausimo ramybėje. "Vaikams nekyla grėsmė matyti tokius personažus televizijoje ar knygose. Jiems pavojų kelia dirbtinis neapykantos kurstymas arba informacijos slėpimas", - trečiadienį pareiškė jis.

Čekijos užsienio reikalų ministrui pravartu žinoti, kad Vengrijoje svarbus tik vengrų tautos sprendimas ir kad vengrai aiškiai nusprendė, jog vaikai turi būti apsaugoti

Jo tviterio žinutė sukėlė pasipiktinimą iš Vengrijos. Vengrijos užsienio reikalų valstybės sekretorius Tamásas Menczeris socialiniame tinkle "Facebook" parašė, kad "tai, kas vyksta Čekijos vaikų darželiuose ir mokyklose, yra čekų reikalas, ne mano reikalas". Jis pridūrė, kad „Čekijos užsienio reikalų ministrui pravartu žinoti, kad Vengrijoje svarbus tik vengrų tautos sprendimas ir kad vengrai aiškiai nusprendė, jog vaikai turi būti apsaugoti".

Tuo pat metu kelios kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija, išreiškė paramą ieškiniui prieš Vengriją. Iš viso daugiau nei pusė ES narių pritaria šiam teismo procesui.

Vengrija ypač piktinasi Suomijos ir Švedijos parama ieškiniui. Vengrijos vyriausybė tikėjosi, kad Suomijos valdžios institucijos šiuo klausimu išliks neutralios, nes Vengrija neseniai pritarė šios šalies narystei NATO. Švedijai dar reikia Vengrijos pritarimo, kad ji taptų NATO nare. Dabar Budapeštas teigia, kad šios paramos dar nėra, ir Švedijos sprendimu dar labiau nutolsta.

The post Vengrija nurodė Čekijai „nelįsti prie jos vaikų" appeared first on LAIKMETIS.

„Europos Sąjungai reikia ne Vokietijos lyderystės, o Vokietijos savikontrolės", - rašė Z. Rau dienraštyje „Rzeczpospolita" paskelbtame straipsnyje. Jis kaltina Vokietiją, kad ji siekia didinti savo įtaką kitoms valstybėms narėms, be kita ko, skatindama ES plėsti daugumos balsavimą, užuot siekusi konsensuso.

Birželio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama pakeisti ES sutartis, kad būtų galima geriau reaguoti į grėsmes. Tarp siūlomų priemonių - panaikinti veto teisę šalims tam tikrais klausimais, pereinant nuo vienbalsiškumo prie kvalifikuotos valstybių narių balsų daugumos.

Tačiau Rau perspėjo, kad bet kokia „Bendrijos sprendimų priėmimo proceso reforma... turėtų būti vykdoma siekiant pažaboti dominavimo siekius, sudarant sąlygas tikrajai valstybių narių laisvei ir lygybei ir taip sustabdant bet kokius imperinius siekius ir praktiką".

Jo nuomone, imperializmas ES - tai „siekis uždominuoti partnerius, primesti jiems savo racionalumą, ignoruoti jų teises, interesus ir poreikius, taip pat jų protestus".

Kaip pavyzdį jis pateikė Vokietiją, nurodydamas, kad, nepaisant Lenkijos ir kai kurių kitų valstybių narių pasipriešinimo, neseniai ES buvo nustatyti dujų naudojimo apribojimai. Nors prieš karą Ukrainoje Vokietija, nepaisydama Lenkijos ir kitų valstybių narių protestų, toliau tiesė dujotiekį „Nord Stream 2".

nepaisant Lenkijos ir kai kurių kitų valstybių narių pasipriešinimo, neseniai ES buvo nustatyti dujų naudojimo apribojimai. Nors prieš karą Ukrainoje Vokietija, nepaisydama Lenkijos ir kitų valstybių narių protestų, toliau tiesė dujotiekį „Nord Stream 2"

Kadangi Vokietijos energetikos strategija „žlugo dėl Rusijos agresijos, bendrasis gėris buvo apibrėžtas iš naujo ir įgavo Europos solidarumo formą", o Berlynas siekė, kad visos valstybės narės, „įskaitant tas, kurios atkakliai perspėdavo savo Europos partneres, kad jos netaptų priklausomos nuo Rusijos, sumažintų dujų vartojimą.

A. Rau teigė, kad šalys, „kurios patyrė imperialistinę politiką labiau nei tos, kurios pačios ją praktikavo praeityje", turėtų imtis iniciatyvos tiesiant ES ateities kelią.

Anksčiau šį mėnesį PiS Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis Vokietijos laikraščiui „Die Welt" rašytame straipsnyje perspėjo, kaip ir M. Rau, kad „turime nugalėti imperializmo grėsmę ES viduje ir išorinę Rusijos imperializmo grėsmę“. Jis pavadino ES „oligarchija, kurioje valdžia priklauso stipriausiems".

Tai buvo padaryta po PiS pirmininko Jaroslawo Kaczyńskio komentarų, kuris pareiškė, kad Lenkija neturi pagrindo vykdyti savo įsipareigojimų ES, nes Briuselis sulaužė susitarimus su Lenkijos vyriausybe. J. Kaczyńskis taip pat perspėjo dėl „Vokietijos ir Rusijos plano valdyti Europą".

Praėjusią savaitę aukštas PiS deputatas Zdzisławas Krasnodębskis pareiškė, kad Lenkija susiduria su „didesne grėsme mūsų suverenitetui iš Vakarų", t. y. iš ES, „nei iš Rytų", t. y. iš Rusijos.

The post Lenkijos URM: Europos Sąjungai reikia ne Vokietijos lyderystės, o Vokietijos savikontrolės appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad visgi mes turėtume turėti tą formatą, kad galėtume leisti iš Seimo tribūnos ministrui atsakyti į daug klausimų, labai konkrečių ir labai aiškiai“, – žurnalistams Seime sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas sakė, kad opozicinės frakcijos buria konsultacinę grupę, kuri surašys interpeliacijos klausimus ministrui.

„Surinkus informaciją tie tikslūs klausimai tikrai surinks parašus ir socialdemokratų parašai bus ant tos interpeliacijos“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, paruošti klausimus G. Landsbergiui užtruks apie mėnesį, skubėti šiuo klausimu nereikia, nes Seimo posėdžiai nevyks.

„Rudens sesiją pasitiksime ministro interpeliacija“, – kalbėjo G. Paluckas.

Interpeliaciją užsienio reikalų ministrui žada paremti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau du kartus buvo pasisakiusi, kad dabartinis užsienio reikalų ministras Lietuvai daro daugiau žalos negu naudos. Interpeliacija, jeigu ji įvyks, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai ją palaikys“, – žurnalistams Seime sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau du kartus buvo pasisakiusi, kad dabartinis užsienio reikalų ministras Lietuvai daro daugiau žalos negu naudos

„Kaliningrado tranzito nesusipratimas (...) ne tik parodo nekompetenciją šio užsienio reikalų ministro. Bet yra klausimų ir kitų – Kinijos problema. Karas su Kinija, kiek žalos Lietuvai padarė? Toliau baltarusiškų trąšų skandalas, kuris taip pat mums kainavo reputaciją prieš JAV“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis kalbėdamas žurnalistams teigė, kad interpeliacijos procedūra siekiama išgirsti atsakymus, kurių Kaliningrado tranzito istorijoje kyla vis daugiau, o ne atstatydinti ministrą iš posto.

„Tikslas yra visiems labai aiškus ir suprantamas – tiek visuomenei, tiek politikams labai aiškiai suprasti, kas šioje istorijoje įvyko, tos miglos yra  pakankamai daug ir jos daugėja, o ar pavyks ką nors nuimti, apsispręsime Seimo salėj“, – sakė demokratų lyderis.

„Kaip praktika rodo, jūs puikiai suprantat, kad interpeliacijos, jei valdanti dauguma yra tvirta, jos baigiasi vienodai, bet, nepaisant to, manau, kad tų klausimų kėlimas (svarbus)“, – pažymėjo opozicijos atstovas.

Pateikti interpeliaciją ministrui, prašydami atsakyti į klausimus, gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma. 

Užsienio reikalų ministro atsakomybės klausimą opozicija pradėjo kelti po to, kai Europos Komisija praėjusią savaitę pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi ankstesniu tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o Komisija tuomet pranešė ketinanti parengti naujas gaires.

The post Opozicija inicijuoja interpeliaciją G. Landsbergiui: iš ministro daugiau žalos Lietuvai, nei naudos appeared first on LAIKMETIS.

„Nemanau, kad toks variantas (įsiveržimo – BNS) gali būti atmetamas“, – prie Vilniaus oro uosto žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad Rusijos prezidento populiarumas pastaruoju metu smunka, tad „žvanginimas ginklais“ Ukrainos pasienyje gali būti laikomas ir bandymu „mobilizuoti savo elektoratą“.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Maskvos veiksmus galima traktuoti ir kaip išbandymą naujai JAV prezidento administracijai, siekiant „patikrinti, kaip jie reaguos“.

Svarbus vieningas požiūris

Solidarumo vizito G. Landsbergis vyksta drauge su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais – Edgaru Rinkevičiumi ir Eva-Maria Liimets (Eva Marija Lymets).

Kijeve Baltijos šalių ministrai susitiks su Ukrainos vadovais ir aukšto rango pareigūnais.

Latvijos ministro E. Rinkevičiaus teigimu, susitikimas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba yra ypač svarbus prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdį, kuriame bus aptariama situacija Rusijos ir Ukrainos pasienyje.

Jis taip pabrėžė NATO ir ES narių vieningo požiūrio svarbą.

„Labai svarbu, kad tarptautinė bendruomenė – ES ir NATO – siųstų aiškų signalą Rusijai, jog bet kokie agresyvūs veiksmai turės pasekmių“, – Vilniuje kalbėjo Latvijos diplomatijos vadovas.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė E. M. Liimets išreiškė palaikymą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, o Rusijos veiksmus vadino keliančiais „tarptautinį susirūpinimą“.

Pasak G. Landsbergio, šiuo vizitu siekiama ne tik parodyti Ukrainai „nedvejojantį šimtaprocentinį palaikymą“, bet ir siųsti aiškų signalą Rusijai, kad ji „nedelsdama deeskaluotų situaciją ir atitrauktų pajėgas“.

„Tiek aš, tiek mano kolegos norime patvirtinti – Ukraina tokiu sunkiu metu nelieka viena. Jos draugai yra kartu“, – sakė ministras.

Nesikreips dėl Ukrainos narystės NATO plano

Praėjusią savaitę G. Landsbergis teigė, kad Lietuva pasiūlys NATO sąjungininkams Ukrainai suteikti narystės veiksmų planą, kurį įgyvendinus šalis galėtų tapti Aljanso nare.

Vis dėlto ketvirtadienį ministras pareiškė, kad šiuo metu toks kreipimasis nebėra planuojamas.

„Viena iš NATO stiprybių yra vienybė. Turime siųsti signalą ne tik iš šalių, kurios jaučiasi arčiau Ukrainos, bet ir iš paties Aljanso. Aljansas tvirtai remia Ukrainos siekius kartu su teritoriniu vientisumu ir suverenitetu, tačiau buvo nuspręsta, kad geriau turėti tą bendrą žinią iš viso Aljanso, ne tik iš kelių šalių“, – teigė jis.

„Šiuo metu toks kreipimasis nėra numatytas“, – pridūrė jis.

Vis dėlto G. Landsbergis BNS sakė, kad Lietuvą remia ir rems narystės veiksmų plano idėją.

„Tik tiek, kad šiame etape mūsų parama tam išlieka, kolegos tą patį paminėjo, bet kol kas nusprendėme susilaikyti nuo viešo kreipimosi į kolegas“, – sakė ministras.

Savo ruožtu E. Rinkevičius teigė, kad tai – klausimas, dėl kurio sprendimas turi būti vieningas, todėl reikia toliau tęsti diskusijas su sąjungininkais.

„Nusprendėme, kad kitos tinkamos paramos programos yra daug geresnės. Praktiniu požiūriu tos programos tikriausiai yra daug efektyvesnės“, – kalbėjo Latvijos užsienio reikalų ministras.

Jis pabrėžė, kad tinkamu metu NATO turėtų suteikti narystės veiksmų planą tiek Ukrainai, tiek Sakartvelui.

„Šis klausimas neturėtų būti atmestas“, – teigė jis.

Ragina klausimus spręsti taikiai

Estijos užsienio reikalų ministrė E. M. Liimets sakė, kad šalis ypač remia Kijevo reformas, siekiant euroatlantinės integracijos.

„Kalbant apie Rusijos aneksuotą Krymą, labai svarbu, kad šalys grįžtų peržiūrėti Minsko susitarimo ir toliau taikiai spręstų teritorinio vientisumo klausimą“, – kalbėjo ji.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė pirmadienį sakė, kad Ukrainos rytiniame pasienyje yra 41 tūkst. Rusijos karių ir dar 42 tūkst. – Krymo pusiasalyje.

Kijevas ir jo sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis telkiant dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos.

Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.

Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.

The post G. Landsbergis neatmeta Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės appeared first on LAIKMETIS.