Rugpjūčio 28–30 dienomis vyksiančio susitikimo vietos pakeitimas yra smūgis Vengrijos reputacijai praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai ši šalis pradėjo rotacijos tvarka pirmininkauti ES. 

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas supykdė beveik visus savo partnerius ES, išvykdamas į Maskvą derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo. 

V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Vengrų lyderis taip pat nuolat kritikuoja Europos finansinę ir karinę paramą Kyjivui, tvirtindamas, kad ES vykdo „karinę politiką“.

Jis ne kartą stabdė Briuselio pastangas nubausti Kremlių ir padėti Ukrainai kovoti su įsiveržusiomis pajėgomis.

„Galiu pasakyti, kad visos valstybės narės, išskyrus vieną vienintelę išimtį, labai kritiškai vertina tokį elgesį“, – sakė J. Borrellis, pirmininkavęs ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje.

„Tai Putinas yra karo šalis. Vienintelis provokatorius yra Putinas, raginantis padalyti Ukrainą ir atiduoti ją, ir tai [keliantis] kaip išankstinę bet kokių derybų ir paliaubų sąlygą“, – pažymėjo ES užsienio politikos vadovas.

V. Orbano vyriausybės pozicija „turi turėti tam tikrų pasekmių“, todėl „turime pasiųsti Vengrijai signalą, net jei tai būtų simbolinis signalas“, sakė J. Borrellis. 

Todėl „manau, kad buvo kur kas tinkamesnis sprendimas parodyti šį jausmą ir paraginti surengti kitus Užsienio reikalų ir gynybos tarybos posėdžius Briuselyje“, nurodė jis.

J. Borrellio teigimu, 25 iš 26 Vengrijos ES šalių partnerių pirmadienį sukritikavo nesąžiningą V. Orbano iniciatyvą, kurią Budapeštas vadina „taikos misija“.

Vengrijos poziciją palaikė tik Slovakija.

„Visiškai remiame Vengriją ir taikos iniciatyvą“, – sakė Slovakijos vidaus reikalų ministras Matušas Šutajus-Eštokas (Matūšas Šutajus-Eštokas), pirmadienį atvykęs į kitą ES vidaus reikalų ministrų susitikimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nurodė komisarams nedalyvauti Vengrijoje vykstančiuose ES susitikimuose ir vietoj savęs siųsti žemesnio rango valstybės tarnautojus.

Praėjusią savaitę ji pasmerkė V. Orbano veiksmus, sakydama, kad „ši vadinamoji taikos misija buvo ne kas kita kaip nuolaidžiavimo misija – tai buvo paprasčiausia nuolaidžiavimo misija“.

„Rusija tikisi, kad Europa ir Vakarų šalys suminkštės, o kai kurie europiečiai tai ir daro“, – sakė ji praėjusį ketvirtadienį Europos Parlamentui, prieš pat patvirtinant ją dar vienai penkerių metų kadencijai.

The post Vengrijai - savotiška ES „bauda" appeared first on LAIKMETIS.

„Mane išgąsdino N. Maduro pareiškimai, kad jei jis pralaimės rinkimus, bus pralietas kraujas“, – sakė L. I. Lula da Silva tarptautinių naujienų agentūrų atstovams Brazilijoje.

N. Maduro, kuris kaltinamas nesąžiningu žaidimu ir opozicijos persekiojimu, sieks trečios šešerių metų kadencijos ekonomiškai nualintos Venesuelos vadovo poste.

Šeštadienį N. Maduro perspėjo, kad balsavimo rezultatai nulems šalies ateitį: „Ar ji taps taikia Venesuela, ar konvulsijų, smurto ir konfliktų krečiama Venesuela. Taika arba karas.“

Dar anksčiau jis sakė, kad jo pralaimėjimo atveju Venesuelai gresia „kraujo praliejimas“.

Institucijos, ištikimos 61 metų N. Maduro, kuris pareigas eina nuo 2013 metų, kai jas perėmė iš Hugo Chavezo (Hugo Čaveso), neleido dalyvauti rinkimuose itin populiariai opozicijos lyderei Mariai Corinai Machado (Marijai Korinai Mačado) dėl, jos teigimu, sufabrikuotų kaltinimų korupcija.

Kiti taip pat buvo diskvalifikuoti arba pasitraukė iš rinkimų.

Atsižvelgusi į tokius suvaržymus, opozicinė „Demokratinė suvienytoji platforma“ (PUD) paskutinę minutę kandidatu išrinko 74 metų Edmundo Gonzalezą Urrutia (Edmundą Gonsalesą Urutiją), mažai žinomą buvusį diplomatą.

E. Gonzalezas Urrutia gerokai pirmauja apklausose, tačiau stebėtojai baiminasi, kad N. Maduro niekada neleis jam laimėti.

The post Politika Venesueloje: vieno iš lyderių pralaimėjimo atveju grasinama net „kraujo praliejimu“ appeared first on LAIKMETIS.

Demonstrantai, kurių šūkis „Pakeiskime kursą ir nustatykime turizmo apribojimus“, suformavo ryškiaspalvių vėliavų ir transparantų jūrą, žygiuodami lankomiausiomis miesto gatvėmis ir dalyvaudami naujausiuose masiniuose protestuose prieš perteklinį turizmą Ispanijoje.

„Jums prabanga, o mums vargas“, – rašoma viena plakate.

„Tai ne turizmo fobija, tai skaičiai: 1 232 014 gyventojų, 18 milijonų turistų“, – skelbiama kitame. 

Protesto akciją sušaukė apie 80 organizacijų ir socialinių grupių, norinčių apriboti pernelyg intensyvų turizmą Balearų salyne, kuriame išsidėsčiusios trys pagrindinės salos – Maljorka, Menorka ir Ibisa.

Jų teigimu, dėl dabartinio turizmo modelio viešosios paslaugos tapo nepakeliama našta, daroma žala gamtiniams ištekliams, o vietos gyventojams vis sunkiau gauti būstą.

Pasak centrinės vyriausybės atstovo Balearų salose, vietos žiniasklaida pranešė, kad prie protestų prisijungė apie 12 tūkst. žmonių, nors organizatoriai nurodė didesnį skaičių – apie 50 tūkstančių. 

Pernai Balearų salas aplankė rekordinis skaičius žmonių iš Ispanijos žemyninės dalies ir užsienio (17,8 mln.). Šiemet tikimasi sulaukti dar daugiau lankytojų. 

Naujausia demonstracija surengta po gegužės pabaigoje įvykusios masinės protesto akcijos trijose pagrindinėse Balearų salose. Tuomet į gatves su šūkiu „Mūsų salos neparduodamos“ išėjo keli milijonai žmonių, reikalaudami apriboti perteklinį turizmą.

„Praktiniu požiūriu tai yra teisėta ekonominė veikla. Tačiau, kaip ekonominė veikla, galiausiai ji turėtų būti reguliuojama taip pat kaip ir, pavyzdžiui, viešbučiai“, – visuomeninei televizijai TVE sakė architektas ir urbanistikos ekspertas Jose Maria Ezquiaga (Chosė Marija Eskvijaga). 

Pasak jo, turistams skirtų butų nuomai turėtų pritarti vietos gyventojų asociacijos.

„Vietos nekilnojamojo turto savininkai turėtų nustatyti žaidimo taisykles ir nuspręsti, ar tam tikri formatai yra priimtini, ar ne“, – pažymėjo jis.

Turizmo ir verslo ekspertas Manuelis de la Calle (Manuelis de la Kaljė) teigė, kad turizmo mokesčio įvedimas galėtų būti viena iš išeičių.

„Tai vienas iš galimų sprendimų, kuriuos būtų galima įgyvendinti. Tai nesumažins turizmo srauto, tačiau bus gauta lėšų, kurios gali būti nukreiptos į turizmo valdymą arba kitas galimybes padėti vietos gyventojams“, – sakė jis televizijai TVE.

The post Tūkstančiai maljorkiečių sukilo prieš perteklinį turizmą appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu serga COVID-19, todėl sprendimą išdėstė laiške

Socialiniame tinkle „X“ jis paskelbė atitinkamą pareiškimą, iš esmės rinkimus nubloškiantį į dar nepažintą teritoriją.

„Nors ir ketinau siekti perrinkimo, manau, kad mano partijos ir šalies interesus geriausiai atitinka mano pasitraukimas ir susitelkimas tik į prezidento pareigų vykdymą likusį kadencijos laiką“, – savo laiške sakė dėl COVID-19 šiuo metu besiizoliuojantis J. Bidenas.

Jis nurodė, kad ateinančią savaitę kreipsis į tautą ir paaiškins savo sprendimą.

„Man buvo didžiausia gyvenimo garbė būti jūsų prezidentu“, – rašė J. Bidenas.

Tai reiškia, kad demokratas traukiasi iš varžybų dėl Baltųjų rūmų su eksprezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) likus vos keturiems mėnesiams iki rinkimų.

Pastarosiomis savaitėmis, ypač po nesėkmingų prezidentinių debatų, vis daugėjo raginimų 81 metų J. Bidenui trauktis iš rinkimų kovos būgštaujant dėl jo gebėjimo valdyti.

J. Bidenas pareiškime išsyk neparėmė realiausia pretendente pakeisti jį laikomos viceprezidentės Kamalos Harris (Kamalos Haris) kaip galimos Demokratų partijos kandidatės.

Vis dėlto kitoje žinutėje „X“ jis išreiškė paramą savo viceprezidentei.

„Šiandien noriu išreikšti savo visišką paramą ir pritarimą, kad Kamala šiais metais būtų mūsų partijos kandidatė“, – sakė J. Bidenas.

J. Bidenas pasitraukė po kelias savaites trukusio spaudimo, kuris prasidėjo nuo katastrofiško pasirodymo debatuose, sukėlusio nuogąstavimų dėl jo sveikatos.

Jis tapo pirmuoju JAV istorijoje prezidentu, pasitraukusiu iš rinkimų tokiame vėlyvame kampanijos etape, ir pirmuoju, pasitraukusiu dėl susirūpinimo proto aštrumu ir fizine sveikata.

Daugiau nei tris savaites J. Bidenas priešinosi raginimams trauktis iš rinkimų kovos ir vienu metu tvirtino, kad tik „visagalis Viešpats“ galėtų jį įtikinti žengti šį žingsnį.

Norėdamas įrodyti, kad yra pasirengęs šiam darbui, jis davė keletą interviu ir surengė spaudos konferenciją, kurioje atsakė į daugybę klausimų. Tačiau jis padarė daugiau klaidų, įskaitant K. Harris pavadinimą „viceprezidentu Trumpu“.

Jo paties partijoje pasigirdo balsų, raginančių jį pasitraukti, pradedant rėmėju aktoriumi George'u Clooney (Džordžu Kluniu) ir baigiant buvusiu prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama).

Galiausiai J. Bidenui buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija, privertusi jį atsitraukti iš įtemptos rinkimų kampanijos ir izoliuotis.

Įtemptas ir chaotiškas laikotarpis

J. Bideno sprendimas pasitraukti taip pat prisideda prie įtempto ir chaotiško JAV rinkimų laikotarpio. D. Trumpas liepos 13 dieną per kampanijos mitingą išgyveno pasikėsinimą nužudyti.

Jis prisijungė prie nedidelio JAV prezidentų, nusprendusių trauktis vos po vienos kadencijos, klubo: paskutinis iš jų buvo Lyndonas Johnsonas (Lindonas Džonsonas) 1968-aisiais. Tie metai taip pat pasižymėjo politine sumaištimi ir smurtu.

L. Johnsoną pakeitęs kandidatas, tuometinis viceprezidentas Hubertas Humphrey (Hubertas Hamfris), skaudžiai pralaimėjo Richardui Nixonui (Ričardui Niksonui).

Tačiau demokratai tikisi, kad K. Harris seksis geriau, ir viliasi, kad jai pavyks sutrukdyti baudžiamojoje byloje nuteistam D. Trumpui sensacingai sugrįžti į Ovalųjį kabinetą.

Pranešama, kad pastarosiomis savaitėmis J. Bideno kampanija tylomis vykdė tiesioginę rinkėjų apklausą, kurios metu buvo vertinama, kaip jai sektųsi konkuruoti su D. Trumpu.

Nors pirmaisiais darbo Baltuosiuose rūmuose metais K. Harris sunkiai sekėsi daryti įtaką, pastaraisiais metais ji tapo stipria kampanijos dalyve, pasisakančia už pagrindines idėjas, pavyzdžiui, teisę į abortą.

Buvusi prokurorė taip pat daug dėmesio skyrė savo gyvenimo istorijai, nes ji yra pirmoji moteris JAV istorijoje, užėmusi viceprezidento postą, taip pat – pirmoji juodaodė ir Pietų Azijos kilmės politikė šiose pareigose.

Demokratai turi nominuoti savo kandidatą per Demokratų partijos nacionalinį suvažiavimą Čikagoje rugpjūčio 19 dieną.

J. Bidenas pradėjo eiti pareigas 2021 metų sausį, pažadėjęs išgydyti „Amerikos sielą“ po ketverių neramių D. Trumpo valdymo metų ir sukrėtimo dėl 2021-ųjų sausio 6-ąją respulikono šalininkų įvykdyto Kapitolijaus šturmo.

Buvęs Baracko Obamos viceprezidentas savo valdymo metais prastūmė didžiulį popandeminio atkūrimo planą ir žaliosios pramonės schemą.

JAV sąjungininkai palankiai įvertino jo pažadą, kad „Amerika grįžta“ po D. Trumpo abejonių tarptautiniais aljansais, ir jo tvirtą paramą Ukrainai, kovojančiai kovoja su Rusijos invazija nuo 2022-ųjų.

Visgi jis sulaukė kritikos dėl katastrofiško JAV pasitraukimo iš Afganistano ir infliacijos, nors kiti ekonominiai rodikliai buvo palyginti neblogi.

Tačiau taip pat tvyrojo nuolatinis susirūpinimas dėl J. Bideno amžiaus ir virtinės nerangių akimirkų, įskaitant užkliuvimą lipant laiptais į prezidentinį lėktuvą ir krytį nuo dviračio.

D. Trumpas: J. Bidenui „netiko kandidatuoti“ į JAV prezidentus

J. Bidenui „netiko kandidatuoti“ ir „tikrai nėra tinkamas eiti“ JAV prezidento pareigas, sekmadienį pareiškė jo varžovas respublikonas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), Jungtinių Valstijų lyderiui pareiškus, kad jis traukiasi iš varžybų dėl Baltųjų rūmų.

„Sukčius Joe Bidenas netiko kandidatuoti į prezidentus ir tikrai nėra tinkamas eiti [pareigas] – ir niekada nebuvo!“ – D. Trumpas paskelbė savo socialiniame tinkle „Truth Social“ netrukus po J. Bideno pranešimo.

„Mes labai nukentėsime dėl jo prezidentavimo, bet labai greitai ištaisysime jo padarytą žalą. PADARYKIME AMERIKĄ VĖL PUIKIĄ!“, – pridūrė jis.

Šią savaitę D. Trumpas priėmė Respublikonų partijos nominaciją tapti kandidatu į JAV prezidentus lapkritį vyksiančiuose rinkimuose.

Clintonai giria iš prezidento rinkimų besitraukiantį J. Bideną, reiškia paramą K. Harris

Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) ir buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) sekmadienį gyrė J. Bideno sprendimą nebesiekti perrinkimo ir išreiškė paramą viceprezidentei Kamalai Harris (Kamalai Haris).

B. ir H. Clintonai bendrame pareiškime gyrė J. Bideno „nepaprastą tarnybos karjerą“ ir teigė, jog jiems garbė paremti K. Harris, kad ši taptų demokratų kandidate.

JAV prezidentas J. Bidenas anksčiau sekmadienį pareiškė, kad nesieks perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose ir išreiškė paramą savo viceprezidentei K. Harris mesti iššūkį respublikonui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

„Niekas neprivertė mūsų labiau nerimauti dėl savo šalies, kaip antrosios D. Trumpo kadencijos keliama grėsmė. Jis pažadėjo būti diktatoriumi nuo pat pirmos dienos“, – sakė Clintonai pareiškime.

J. Bidenas nori perduoti estafetės lazdelę K. Harris

J. Bidenui išreiškus paramą savo viceprezidentei K. Harris, demokratai dabar susidurs su precedento neturinčiu procesu iki rinkimų likus mažiau nei keturiems mėnesiams.

Demokratai savo suvažiavimą Čikagoje surengs rugpjūčio 19–22 dienomis. Tai, kas turėjo būti J. Bideno „karūnavimu“, dabar tampa atviru konkursu, kuriame beveik 4, 7 tūkst. delegatų bus atsakingi už naujo kandidato, kuris vėlyvą rudenį mes iššūkį respublikonui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), parinkimą.

Jų laukiantis kelias nėra nei lengvas, nei akivaizdus, ​​nors J. Bidenas ir išreiškė paramą K. Harris. Yra neatsakytų klausimų apie logistiką, pinigus ir politines pasekmes.

J. Bidenas anksčiau šiais metais laimėjo pirminius rinkimus ir sueigas visose valstijose, išskyrus Amerikos Samoa teritoriją. Mažiausiai 3 896 delegatai yra pažadėję jį paremti.

Dabartinės partijos taisyklės neleidžia J. Bidenui perleisti jų paramos kitam kandidatui. Tačiau politiniu požiūriu jo parama greičiausiai bus svari.

J. Bidenui pasitraukus, demokratai techniškai pradeda nuo švaraus lapo. Tačiau realybėje jo pritarimas kandidatei stumia demokratus į nepažintą teritoriją.

Tiesioginė našta sutelkti tūkstančių delegatų paramą tenka K. Harris.

Dar prieš J. Bidenui paskelbiant apie savo sprendimą, demokratai galimais kandidatais, be K. Harris, įvardijo Kalifornijos gubernatorių Gaviną Newsomą (Geiviną Niusomą) ir Mičigano gubernatorę Gretchen Whitmer (Grečen Vitmer).

Tačiau kai kurie demokratai viešai, o daugelis – privačiai kalbėjo, kad akivaizdus sprendimas yra kandidate pasirinkti ją. Pergalės atveju K. Harris būtų pirmoji moteris, pirmoji juodaodė moteris ir pirmoji Pietų Azijos kilmės politikė JAV prezidento pareigose.

Atsižvelgiant į tai, kokie svarbūs juodaodžiai rinkėjai – ir ypač moterys – buvo J. Bideno nominacijai ir jo sprendimui pasirinkti K. Harris savo viceprezidente, manoma, kad demokratams būtų gana rizikinga pakeisti ją baltaodžiu kandidatu. 

Nors K. Harris nebuvo laikoma ypač mylima ar daug nuveikusia viceprezidente, geriausias scenarijus jai ir demokratams yra greitai užsitikrinti paramą ir sukurti vieningą frontą.

J. Bideno kampanija neseniai pranešė surinkusi 91 mln. dolerių (83,6 mln. eurų). Pridėjus demokratų komitetų sąskaitas, iš viso jo kampanija disponuoja daugiau nei 240 mln. dolerių (220,6 mln. eurų).

Kampanijos finansų ekspertai iš esmės sutinka, kad K. Harris galėtų kontroliuoti visas šias lėšas, nes kampanija buvo įsteigta jos ir J. Bideno vardu.

Jei demokratai paskirs kitą asmenį, o ne K. Harris, šis galėtų prieiti prie partijos sąskaitų, tačiau J. Bideno ir K. Harris sąskaitai būtų taikoma daugiau apribojimų, ir, pavyzdžiui, nebūtų galima tiesiog perleisti lėšų kitam kandidatui.

Dėl kandidato į viceprezidentus visada rengiamas atskiras balsavimas. Įprastai per suvažiavimą ratifikuojamas kandidato į prezidentus pasirinkimas. Jei K. Harris greitai pati sulauks paramos tapti kandidate į prezidentus, ji galėtų iškelti savo kandidatą ir delegatai jį patvirtintų. Tačiau procesas gali ir užsitęsti bei komplikuotis.

Be to, esama grėsmės, kad itin poliarizuotą rinkimų kovą dar apsunkins teisiniai ginčai valstijų ir federaliniu lygiu dėl demokratų kandidato. Keli konservatyvesni veikėjai jau yra pažadėję to imtis.

The post Bidenas traukiasi iš rinkimų kovos appeared first on LAIKMETIS.

Gegužės 28 dieną 21 metų kariui Mateuszui Sitekui (Mateušui Sitekui) peiliu į krūtinę pro tarpą pasienio tvoroje smogė vienas iš migrantų, mėginusių iš Baltarusijos patekti į Lenkijos teritoriją. Birželio 6 dieną, praėjus daugiau nei savaitei, karys dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. 

Radijo stotis RMF 24 savo interneto svetainėje šeštadienį paskelbė neoficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad „Lenkijos tarnybos nustatė ir mėgina susekti asmenį, nužudžiusį 21 metų lenkų karį, saugojusį sieną su Baltarusija“.

„Nustatyta, kad užpuolikas yra asmuo iš Artimųjų Rytų“, – rašoma pranešime.

„Tarnybų duomenimis, jis vis dar yra Baltarusijos teritorijoje, tačiau gali pabėgti į Siriją.“

Pasak RMF 24, Lenkijos saugumo tarnybos įtariamąjį nustatė išanalizavusios vaizdo kamerų įrašus, darytus išpuolio metu ir po jo.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) šeštadienį pareiškė: „Visada, kai kas nors įvykdo nusikaltimą, įvykdo tokį žiaurų, bjaurų veiksmą kaip lenkų kario nužudymas, jis turi žinoti pasekmes, kad Lenkijos valstybė visada... nubaus tokį asmenį ir nenusileis.“

Jis pridūrė, kad „Lenkijos valstybė padarys viską, kad sugautų ir atsivežtų“ už nužudymą atsakingą asmenį.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Pasak pareigūnų, autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymai išstumti migrantus per Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienas yra hibridinio karo, nukreipto prieš šias šalis, metodas.

The post Lenkijos tarnybos ieško migranto, kuris mirtinai sužalojo lenkų karį appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad jie turi blogą skonį, nes būti Vengrijoje yra smagu ir džiugu, – trečiadienį interviu valstybinei rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė P. Szijjarto. – Taigi jie turėtų atvykti pasimėgauti, bet jei jie nenori atvykti, ką mes galime padaryti?“.

Naujienų agentūra BNS ir kitos žiniasklaidos priemonės anksčiau liepą pranešė, kad Estija, Latvija, Lietuva, Švedija, Suomija ir Lenkija nusprendė nedalyvauti neoficialiuose susitikimuose Vengrijoje ministrų lygiu.

Taip šalys sureagavo į vengrų ministro pirmininko Viktoro Orbano neseniai įvykusį vizitą į Rusiją, kur jis susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu.

Formaliuose ES Tarybos posėdžiuose, kurie, nepaisant pirmininkaujančios šalies, vyksta Briuselyje, iš Lietuvos toliau dalyvaus ministrai.

The post Baltijos šalys turi blogą skonį, jei atsisako atvykti - Vengrijos užsienio reikalų ministras appeared first on LAIKMETIS.