Atstovų Rūmų ir Senato respublikonų bei demokratų lyderių susitarimu galimo vyriausybės uždarymo pradžia nukeliama iš penktadienio į kovo 8 dieną. Tai suteikia politikos formuotojams šiek tiek laisvės bandant susitarti dėl vyriausybės finansavimo.

„Sutariame, kad Kongresas privalo dirbti dvipartiniu būdu, kad finansuotų mūsų vyriausybę“, – sakoma jų pareiškime.

Kongreso respublikonų ir demokratų lyderiai pridūrė, kad „reikės priimti trumpalaikę tęstinę rezoliuciją dėl agentūrų finansavimo iki kovo 8 ir 22 dienos“. Dėl rezoliucijos šią savaitę balsuos Atstovų Rūmai ir Senatas.

Kongreso respublikonų ir demokratų lyderiai pridūrė, kad „reikės priimti trumpalaikę tęstinę rezoliuciją dėl agentūrų finansavimo iki kovo 8 ir 22 dienos“

Jau keletą mėnesių Jungtinės Valstijos yra aklavietėje dėl 2024 metams skirto finansavimo įstatymo projekto priėmimo.

Abi partijos įsivėlė į ginčus ir sugebėjo priimti tik keletą mažų projektų, kuriais JAV federalinis biudžetas vis pratęsiamas kelioms dienoms ar mėnesiams.

Vyriausybės darbo sustabdymo pasekmės būtų didelės – be kita ko, skrydžių valdymo tarnybų darbuotojai negautų atlyginimo, sustotų kai kurių vyriausybinių agentūrų darbas, būtų uždaryti populiarūs Amerikos nacionaliniai parkai.

Dabar susitarimą turi priimti Atstovų Rūmai, Senatas ir galiausiai jį turi pasirašyti prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Tačiau kol kas nėra jokio plano pritarti 95 mlrd. dolerių (87,7 mlrd. eurų) skubioms nacionalinio saugumo lėšoms Ukrainai, Izraeliui ir kitiems sąjungininkams.

The post JAV Kongresas vėl bando išvengti gresiančio vyriausybės uždarymo appeared first on LAIKMETIS.

„Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nėra net svarstoma. Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos niekaip nebus bloginamos“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo ministras.

„Klausimas yra paprastas – ką galime padaryti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia jų gimtoji kalba, nesiskirtų. Palikdami viską taip, kaip yra dabar, nuskriaudžiame mokinius“, – pridūrė G. Jakštas.

Jis taip pat teigė, kad kitą savaitę ministerija ketina pristatyti siūlymus dėl tautinių bendrijų švietimo.

„Visa bendruomenė galės diskutuoti, teikti savo alternatyvas, organizuosime ir mes diskusijas“, – sakė ministras.

„Mūsų tikslas – tai yra lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams“, – pridūrė jis.

Anot G. Jakšto, šiuo metu atliekama duomenų analizė rodo, kad mokykloms, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų mokomąją kalba, skiriama daugiau lėšų nei lietuviškoms, tačiau ir tai nepadeda sudaryti lygiaverčių sąlygų.

Mūsų tikslas – tai yra lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams

„Pirminiais duomenimis, ką jau galima matyti, tai egzaminų laikymą, kokia dalis išlaiko tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra būtinybė norint studijuoti aukštajame moksle. Matome milžiniškus skirtumus, matome skirtumus ir realybėje – kiek studijuoja aukštajame moksle, kiek paskui dirba aukštos kvalifikacijos darbus po studijų baigimo. Skirtumai yra akivaizdūs“, – kalbėjo G. Jakštas.

Sausio pradžioje G. Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba. 

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje. 

The post G. Jakštas: rusų tautinių mažumų mokyklų uždarymas nesvarstomas appeared first on LAIKMETIS.

„Kaip priemonė, kuri turėtų būti paruošta ir parengta (...), žinoma, kad tam turi būti pasirengta. Ar šiuo metu yra toksai poreikis, kad uždarymas sienos mums galėtų iš esmės pagerinti situaciją saugumo prasme arba veikti kaip, sakykime, poveikio tam tikra priemonė Baltarusijos režimui, tai nemanau, kad mes esame dar tokioje situacijoje, kad to dabar reikėtų“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo patarėjas.

Lietuvai praėjusią savaitę uždarius Šumsko ir Tverečiaus pasienio punktus su Baltarusija, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog visiškas sienos su šia šalimi užvėrimas būtų svarstomas sulaukus incidentų ar žvalgybos institucijų informacijos apie grėsmes, tai turėtų būti daroma tik kartu su kitomis kaimynėmis.

Ministrė šio mėnesio pabaigoje Varšuvoje su Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais aptars mechanizmą, kaip toks „regioninis sprendimas“ veiktų.

„Jie turėtų įsivertinti priemonių visumą, kaip jie tai galėtų padaryti, kaip greitai padaryti, kaip užtikrinti efektyvų tos sienos uždarymą ir jau tada teikti vieną ar kitą siūlymą jau tokiam politiniam suderintam veikimui. Tai jeigu tokios sąlygos bus, kai matysime, kad tai yra priemonė, leidžianti užkardyti grėsmes, tai yra mūsų nacionalinio saugumo klausimas. Vienareikšmiai toks pritarimas bus, ir net neabejoju, kad prezidentas ir inicijuotų tokį sprendimą“, – sakė K. Budrys.

Nereikia užmiršti, kad tai yra ir Europos Sąjungos išorinė siena. Tai nėra vien Lietuvos siena. Tai dėl to visi tokie sprendimai turi būti derinami

„Nereikia užmiršti, kad tai yra ir Europos Sąjungos išorinė siena. Tai nėra vien Lietuvos siena. Tai dėl to visi tokie sprendimai turi būti derinami, kaip ir buvo šis sprendimas suderintas, jo reikšmė ir prasmė yra ne vien tiktai, na, sureguliuojant tam tikrus srautus ir mūsų pajėgumus perskirstant, bet lygiai taip pat ir politinis įvertinimas“, – pažymėjo jis.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius yra sakęs, kad visų šešių pasienio punktų su Baltarusija uždarymas vienu metu keltų didelių organizacinių problemų.

Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, kad pritartų, jog punktų būtų uždaryta daugiau.

Lietuvos politikai sprendimą uždaryti punktus aiškino reakcija į galimas grėsmes dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijoje, nors tam dar gegužę pritarė Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija – likus daugiau nei mėnesiui iki to, kai samdinių grupės lyderis Jevgenijus Prigožinas bandė nuversti Rusijos karinę vadovybę.

Tačiau praėjusią savaitę Tverečiaus kontrolės punkte apsilankiusi A. Bilotaitė taip pat tvirtino, kad patikros punktai užveriami siekiant spręsti kontrabandos problemą, o Vyriausybės žingsnius paspartino atsiradęs „papildomas faktorius“ dėl Rusijos samdinių.

Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje yra nuo 4 iki 4,5 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų. 

Baltarusija Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams nuo pernai pavasario taiko bevizį režimą, Minsko duomenimis, autoritarinėje kaimynėje nuo tada iš viso fiksuota per 400 tūkst. Lietuvos piliečių išvykų.

Lietuvos pareigūnai įspėja, kad Baltarusijos tarnybos dalį išvykstančiųjų bando verbuoti, naudoja šantažą, psichologinį spaudimą.

The post Prezidentūra nemano, jog šiuo metu reikėtų uždaryti sieną su Baltarusija appeared first on LAIKMETIS.

Lenkijos ministras neatmetė galimybės, kad "jei šalys nuspręs, kad tai yra teisingas atsakas, tai lems visišką Baltarusijos izoliaciją".

Liepos 19 d. Lenkija nusprendė perkelti karinius dalinius į rytus po to, kai "Wagner" samdiniai pradėjo rengti Baltarusijos specialiąsias pajėgas už kelių kilometrų nuo jos sienos. Po dviejų dienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Lenkiją teritorinėmis ambicijomis buvusioje Sovietų Sąjungoje ir pareiškė, kad bet kokia agresija prieš Baltarusiją bus laikoma išpuoliu prieš Rusiją.

A. Lukašenka esą "pajuokavo", kad A. Prigožino žmonės jam kelia stresą kalbėdami apie "keliones į Varšuvą ir Žešuvą"

Po nesėkmingo Prigožino samdinių žygio į Maskvą, kuriuo siekta nuversti gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą, "Vagnerio grupei" buvo suteikta galimybė persikelti į Baltarusiją, dėl kurios derėjosi su Baltarusijos valdovu Aleksandru Lukašenka. Mažiausiai keli tūkstančiai samdinių Baltarusijoje rengia teritorinės gynybos mokymus tam tikriems kariuomenės daliniams.

Pokalbyje su V. Putinu A. Lukašenka esą "pajuokavo", kad A. Prigožino žmonės jam kelia stresą kalbėdami apie "keliones į Varšuvą ir Žešuvą". Lenkija, kuri neigia bet kokias Baltarusijos teritorines ambicijas, yra svarbi priebėga A. Lukašenkos oponentams, o Varšuva po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą tapo viena aršiausių Kijevo rėmėjų.

Dėl pablogėjusių abiejų šalių santykių nuo vasario mėn. ribojamas eismas keliais tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Lenkija taip pat apkaltino Baltarusiją dirbtinai provokuojant migracijos krizę pasienyje, stumiant per sieną žmonių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos antplūdį. Baltarusija tai neigė.

The post Lenkija, Lietuva ir Latvija svarsto visiškai uždaryti sieną su Baltarusija appeared first on LAIKMETIS.

„Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos tiek, kiek pagal jas visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinti nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai“, – nutarimą paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Pasak nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet „visiems prieglobsčio prašytojams taikant tą pačią priemonę, tai yra visus prieglobsčio prašytojus laikinai apgyvendinant nurodytose vietose be teisės judėti Lietuvos teritorijoje, nebuvo sudaryta prielaidų individualiai vertinti kiekvieno asmens situaciją, keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams“.

KT nutarime taip pat pažymėjo, kad migrantai buvo apgyvendinami šešiems mėnesiams nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti, nepriėmus jokios kompetentingos institucijos sprendimo, remiantis vien faktu, kad kirto Lietuvos sieną ir pateikė prieglobsčio prašymą, tad jiems nebuvo sudaryta teisė skųsti sulaikymą.

„Įstatymų leidėjas, nors ir siekė teisėtų tikslų ir galėjo nustatyti asmens laisvę varžantį teisinį reguliavimą, šiuo atveju nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo asmens teisės nevaržyti labiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti“, – konstatavo teismas.

KT bylą nagrinėjo pagal Irako piliečio individualų konstitucinį skundą. Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas prieglobsčio prašytojas prašė įvertinti atitinkamas įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.

Skundą pateikęs Irako pilietis nurodė, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui

Skundą pateikęs Irako pilietis nurodė, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, užtikrinančių teisminę peržiūrą ir teisinio tikrumo principo įgyvendinimą.

KT nutarime nurodė, kad kad asmens laisvė nėra absoliuti ir esant būtinybei gali būti ribojama, bet tai gali būti daroma laikantis iš Konstitucijos kylančių ribojimo sąlygų ir įstatyme aiškiai, suprantamai nustačius tokio ribojimo pagrindus, sąlygas, taikymo tvarką ir procedūrą.

„Institucijoms, sprendžiančioms dėl asmens laisvės ribojimo, turi būti sudarytos sąlygos kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones. Taikant tokias priemones visais atvejais turi būti siekiama, kad jos būtų suderinamos su pagarba žmogaus orumui“, – pažymi teismas.

KT taip pat pasisakė, kad nepaprastosios padėties paskelbimas savaime nėra pagrindas riboti asmens laisvę, bet tai daryti galima siekiant apsaugoti valstybės konstitucinę santvarką, taip pat viešosios tvarkos užtikrinimo, valstybės gynimo ir saugumo tikslais.

„Tačiau net ir siekiant šių tikslų asmens laisvė negali būti ribojama ar varžoma remiantis bendro pobūdžio pagrindais, neįvertinus realios asmens keliamos grėsmės Konstitucijos saugomoms vertybėms, dėl kurios reikėtų apriboti asmens laisvę“, – sakoma nutarime.

Irako piliečio pasą turintis vyras 2021 metų liepos 31 dieną buvo sulaikytas neteisėtai kirtęs sieną ir apgyvendintas užsieniečių registracijos centruose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Pareiškėjas prašė pripažinti, kad nuo 2021 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2022 metų vasario 3 dienos jo sulaikymas buvo neteisėtas.

Vyras teigė, kad jis buvo de facto sulaikytas, nes jo laisvė buvo suvaržyta nesant jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos institucijos sprendimo, ir jam nebuvo žinoma nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis terminas negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Jie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose. Dabar dauguma jų yra išvykę ar išsiųsti iš šalies arba turi judėjimo laisvę.

The post KT: neteisėtų migrantų uždarymas užsieniečių centruose prieštarauja Konstitucijai appeared first on LAIKMETIS.

„Niujorko Šv. Vincento Pauliečio gailestingųjų seserų kongregacija nebesistengs nei ieškoti, nei priimti naujų narių į savo kongregaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose", - sakoma kongregacijos balandžio 27 d. pareiškime.

Vienbalsiai balsuodamos 2023 m. visuotinėje asamblėjoje seserys nusprendė priimti kongregacijos vykdomosios tarybos rekomendacijas.

„Sprendimas nebuvo lengvas, - sakė kongregacijos, kuriai priklauso 154 seserys, vadovė. - Mes ir toliau augsime meilėje. Toliau gilinsime tarpusavio santykius, santykius su bendradarbiais ir tarnystės partneriais. Mes ir toliau gilinsime savo santykius su savo Dievu."

Šiaurės Amerikos gailestingųjų seserų federacijai priklauso 14 kongregacijų, įskaitant Niujorko organizaciją.

Federacijos interneto svetainėje pateikiami prieštaringi duomenys apie narystę - nurodoma, kad jai priklausančiose kongregacijose yra nuo 1 871 iki 2 500 seserų.

Niujorko seserys teigė, kad vis dar tiki „vienuolinio gyvenimo ateitimi". Seserys ir toliau skatins pašaukimus, o visus užklausimus nukreips į Gailestingumo seserų federacijos kongregacijas ir Vienuolinio ugdymo konferenciją, Čikagoje įsikūrusią nacionalinę organizaciją, remiančią katalikų vienuolinį gyvenimą.

The post Niujorko Šv. Vincento Pauliečio gailestingųjų seserų kongregacija nutraukia savo veiklą appeared first on LAIKMETIS.

„Visada sunku pranešti apie kurios nors iš mūsų mylimų mokyklų uždarymą, tačiau visada siekiame sustiprinti likusias įstaigas ir išsaugoti katalikiškąjį švietimą Niujorke ateinantiems dešimtmečiams", - vasario 15 d. pranešime spaudai sakė Niujorko arkivyskupas kardinolas Timothy Dolanas (Timotis Dolanas).

Be to, kad mokyklos bus uždarytos, dar keturios mokyklos bus sujungtos į dvi mokyklas.

Arkivyskupija taip pat paskelbė, kad trys mokyklos panaikins šeštąją-aštuntąją klases.

„Darome viską, ką galime, kad šeimos būtų kuo mažiau paveiktos, ir visiems nukentėjusiems asmenims teiksime tiek švietimo rekomendacijas, tiek pastoracinę paramą tam, kad visi vaikai būtų šiltai priimti netoliese esančiose katalikiškose mokyklose. Mes visi esame kartu ir, sunkiai dirbdami bei gaudami Dievo palaiminimą, išspręsime problemas", - sakė kardinolas.

The post Niujorko arkivyskupija uždaro net 12 katalikiškų mokyklų appeared first on LAIKMETIS.

Šių metų pradžioje Škotijoje pandemijos suvaržymai buvo daug griežtesni nei kitur Jungtinėje Karalystėje. Šalyje buvo uždraustos viešos pamaldos ir tikinčiųjų susitikimai.

Šis draudimas buvo sėkmingai užginčytas 27 bažnyčių vadovų, kai Lordas Braidas, Škotijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, nusprendė, kad Škotijos Vyriausybė neturėjo teisės uždaryti bažnyčių ir leisti tik internetines pamaldų transliacijas.

Panaikindamas tokius apribojimus, teisėjas pareiškė: „Internetinės pamaldų transliacijos gali būti tik alternatyva gyvoms pamaldoms, tačiau jos neprilygsta gyviems tikinčiųjų susitikimams".

The post Teismas: Škotijos Vyriausybė turės padengti bažnyčių uždarymo nuostolius appeared first on LAIKMETIS.

Vakare dar buvo galima skaityti žmonių įrašus, tačiau ryte bendra maršo grupė pavadinimu „BENDRA - Didysis šeimos gynimo maršas" jau buvo užblokuota.

Grupė turėjo 27 505 narių. Kiekvienas miestas taip pat turi savo atskiras grupes, kurios kol kas nėra užblokuotos, tačiau bendroje grupėje buvo daugiausiai narių. Tačiau po kelių valandų grupė vėl galėjo veikti.

Maršo grupės nariai jau anksčiau bendrauti persikėlė į Telegram socialinį tinklą.

Neoficialiais duomenimis, artimiausiu metu planuojamas dar vienas šeimų protestas. Kaip tikimasi - birželį.

The post Po „Didžiojo šeimos gynimo maršo" socialiniame tinkle „Facebook" buvo užblokuota maršo grupė appeared first on LAIKMETIS.