Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas SJ, 23 kunigai, du diakonai ir gausiai susirinkę tikintieji. 

Vyriausią Lietuvoje kunigą sveikino LR Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos rajono savivaldybės meras Marijus Kaukėnas, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, mielų kitų parapijų atstovai ir artimieji. Prasmingas popiežiaus palaiminimas ir bendra nuotrauka. Šventė tęsėsi kultūros centre menine programa.

Linkime jubiliatui Dievo Palaimos ir Marijos Globos!

The post Utenoje sveikintas vyriausias Lietuvoje kunigas appeared first on LAIKMETIS.

„Esu sukrėstas Utenoje įvykusios tragedijos. Reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusio jauno žmogaus šeimai ir artimiesiems. Linkiu kuo greičiau pasveikti sužeistiesiems ir stiprybės jų artimiesiems. Mintimis esu su Jumis. Dėkoju medikams ir pareigūnams už greitą reakciją, suteiktą pagalbą ir išgelbėtas gyvybes“, – Prezidentūros pranešime šeštadienį sakė G. Nausėda. 

Prezidentas tikisi, kad kuo greičiau bus ištirtos įvykio aplinkybės ir išmoktos pamokos, kad toks įvykis daugiau nepasikartotų.

Ralio „Samsonas Rally Utena 2024“ Utenoje metu penktadienio vakarą automobiliui įsirėžus į žiūrovus, žuvo 2002 metais gimęs vyras, taip pat buvo sužeista 14 žmonių. 

Policijos duomenimis, per incidentą lenktyninis automobilis „Ford Focus“, vairuojamas 1987 metais gimusio Latvijos piliečio, posūkyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio kliudė šalikelėje stovinčius žiūrovus.

„Samsonas Rally Utena 2024“ organizatoriai „Facebook“ paskyroje penktadienį skelbė, kad avarija įvyko miestinio greičio ruožo metu.

Anot pareigūnų, incidentas įvyko apie 21.47 val. Papievių gatvėje. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.

Ralio organizatoriai „Facebook“ nurodė, jog varžybos buvo sustabdytos, o įvykio tyrimą atlieka ir Lietuvos automobilių sporto federacija. 

The post Esu sukrėstas Utenoje įvykusios tragedijos – prezidentas appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė organizatoriai, iki spalio 8 dienos vyksiantis pagerbs iškilius Utenos krašto dvasininkus ir vargonininkus, kurie prisidėjo prie vargoninės kultūros ir klasikinės muzikos puoselėjimo, ėmėsi iniciatyvos vargonų, kaip vertingos krašto kultūrinio paveldo dalies, restauracijos, nuolatinės priežiūros ir tausojimo.

Organizatorių teigimu, Utena vadinama vargonininkų miestu. Šio miesto ir rajono bažnyčiose dirba diplomuoti vargonininkai – Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos absolventai, o tai yra buvusių dvasininkų, vargonininkų nuopelnas.

Kiekvienas muzikos forumo koncertas bus dedikuotas konkrečiam asmeniui, pagerbti jo darbai ir nuopelnai Utenos kraštui.

Festivalio atidarymo koncertas šeštadienį vyks Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje ir bus paskirtas dviem dvasininkams - kunigui Petrui Adomoniui (1922-2001) ir kunigui Petrui Taruliui (1916-2002). 

Koncertai taip pat vyks Daugailiuose, Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje, Biliakiemio Švč. Marijos vardo bažnyčioje, Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje.

Uždarymo koncertas spalio 8 dieną vyks Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje, pagerbiant kompozitoriaus Gedimino Šukio (1923-2023) atminimą ir minint 100-ąsias jo gimimo metines.

The post Utenoje prasideda XXVII Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis appeared first on LAIKMETIS.

Iškilmingas partizanų pagerbimas prasidėjo Šv. Mišiomis Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Sigitas Sudentas.

Po Šv. Mišių renginio dalyviai vyko į Dvarašilio mišką prie LGGRTC atminimo ženklo, kur 1945 m. rugsėjo 15 d. žuvo Vytauto apygardos Šarūno rinktinės Jono Markūno-Viesulo  būrio partizanai: Stanislovas Garunkštis-Lapėka (1926–1945), Jonas Zabulis-Žiburėlis (1921–1945) bei Stanislovas Žvirblis-Lapas (1904–1945).

Čia garbingus Vyžuonų miestelio partizanų laisvės kovų istorijos fragmentus pristatė šio renginio iniciatorius ir žuvusių partizanų vietos paieškos organizatorius (kartu su visuomenininku Raimundu Kaminsku), vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona" narys Alvydas Malinauskas.

LGGRTC atminimo ženklą pašventino parapijos klebonas kun. Sigitas Sudentas.

Renginyje sveikinimo žodžius tarė LR Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos r. savivaldybės tarybos nariai – Raimondas Kelevišius ir Rimantas Dijokas, žuvusio partizano STANISLOVO GARUNKŠČIO giminaitė Vida Garunkštytė, žuvusio partizano Jono ZABULIO giminaičiai Aldona Rastenienė ir šaulys Deivydas Streikus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento vyriausioji istorikė Dalia Urbonienė padėkojo atminimo ženklo iniciatoriui A. Malinauskui už patikslintą partizanų žūties datą, kadangi Lietuvos ypatingojo archyvo saugomose operatyvinėse bylose šios kautynės nebuvo užfiksuotos. LGGRTC istorikė pastebi, kad „tauta, valstybė stipri tuomet, kai stipri, gyva laisvės kovų atmintis. Atminimo įamžinimas vyksta įvairiomis formomis – tai paveikslai, parodos, straipsniai, knygos, atminimo ženklai, atminimo lentos, paminklai ir pan. Utenos r. valstybės lėšomis pastatyti jau 23 atminimo ženklai."

A. Malinauskas informavo minėjimo dalyvius, kad už reikšmingą indėlį, pagerbiant LLKS Vytauto apygardos partizanų žuvimo vietų įamžinimą, LLKS atkurtos Tauro apygardos vadas dim. kpt. Gediminas Juozapas Dobkevičius apdovanojo vyžuoniškį šaulį Valdą Juodką II laipsnio partizanų žvaigžde.

Renginio metu LŠS plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės šauliai atliko dedikacinius šūvius už žuvusius Vytauto apygardos partizanus, už žuvusius kovose, sušaudytus, nukankintus, mirusius lageriuose, tremtyse Lietuvos partizanus, ryšininkus, tremtinius, už Lietuvos laisvės kovotojus, kurių kapai nežinomi. Prie LGGRTC atminimo ženklo buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės ir sugiedotas Lietuvos himnas.

Po to renginio dalyviai vyko į Vyžuonų biblioteką ir diskutavo apie istorinės atminties išsaugojimo ypatumus. Diskusijoje kalbėjo LGGRTC Memorialinio departamento vyriausioji istorikė D. Urbonienė, bendrijos „Vyžuona" pirmininkė Renata Davniukienė ir jos narys A. Malinauskas, LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Šukevičius bei LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas.

Renginio pabaigoje LGGRTC darbuotojas V. Šukevičius paėmė žuvusių partizanų, kurių užkasimo vietos dar nėra nustatytos, artimųjų DNR mėginius.

Vyžuonų miestelio partizanų pagerbimo šventėje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, bendrijos „ Vyžuona" nariai, Lietuvos partizanų artimieji, vietiniai gyventojai ir kiti svečiai.

The post Utenos rajone vyko partizanų pagerbimas appeared first on LAIKMETIS.

Susitikti su nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais, pasidomėti, kaip jie gyvena, kokių pageidavimų turi, kaip sekasi priprasti naujoje vietoje ir planuoti ateitį, kovo 16 d. į vienuolyną atvyko Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, mero patarėjas Vidmantas Valinčius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė, Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Jovita Strazdienė ir pavaduotojas Mindaugas Brazauskas. 

Savivaldybės atstovus pasitiko vienuolyno vyresnioji sesuo Dominyka Violeta Slepikaitė ir visas būrys naujųjų gyventojų. Tiesa, ne visi – viena mama pasidžiaugė, kad jos mažasis jau pradėjo lankyti vaikų darželį. Pažindinantis ukrainiečiai sveikinosi lietuviškai: lietuvių kalbos pamokos jau duoda rezultatų. Kiekvienas savivaldybės atstovas buvo apdovanotas rankų darbo geltonos-mėlynos spalvų sagėmis.

Pažindinantis ukrainiečiai sveikinosi lietuviškai: lietuvių kalbos pamokos jau duoda rezultatų

Kadangi buvo ryto metas, visi draugiškai susėdo prie plataus stalo pasikalbėti ir pasivaišini arbata. Vienuolyne gyvenantys ukrainiečiai – iš skirtingų Ukrainos vietų: Kyjivo, Donecko, Zaporižės ir kt. Ukrainietės mamos dalijosi savo skaudžiais išgyvenimais, pasakojo kaip bėgo  nuo karo siaubo. Svarbiausia jų užduotis buvo apsaugoti savo vaikus ir išvežti juos į saugią vietą. „Vaikai dar ir dabar bijo stiprių garsų, – pasakojo mamos. – Krūpčioja nuo kiekvieno didesnio bildesio“. 

Ukrainiečiai labai dėkojo seserims vienuolėms, savivaldybės darbuotojams ir visiems uteniškiams, kurie padėjo ir padeda jiems adaptuotis naujoje vietoje. „Tokio dėmesio ir rūpinimosi tikrai nesitikėjome, – kalbėjo mamos. –  Jaučiamės čia kaip namuose. Jau dabar galvojam, kad karui pasibaigus visus jus kviesime pasisvečiuoti mūsų namuose Ukrainoje“.

Uteniškiai nuo karo siaubo pabėgusiems ukrainiečiams paaukojo daug ko: drabužių, žaislų, buities reikmenų, maisto. Seserys vienuolės kasdien rūpinasi suaugusiųjų ir vaikų užimtumu, buitimi. Kai kurios mamos jau susirado darbus, vaikai lanko vaikų darželius, vyresni ruošiasi pradėti mokslus Utenos mokyklose. Gyvenimas naujoje vietoje įeina į vėžes, bet skausmo, Ukrainoje palikus artimuosius ir namus, kurie kasdien bombarduojami, niekas negali numalšinti. „Esam labai dėkingos vienuolėms, kad mus priglaudė ir rūpinasi, čia labai gera, esam kaip viena didelė šeima, – kalbėjo mamos. – Bet vienuolyne amžinai negyvensime. Todėl norime susirasti būstus ir pradėti gyventi savarankiškai“.

Paaiškėjus, kad ukrainiečiai bando išspręsti vieną problemą – grynųjų pinigų trūkumą, buvo pasirūpinta, kad kiekvienas turėtų savo asmeninių lėšų. Juk daugelis iš bombarduojamų miestų išvažiavo kaip stovi.

Atsisveikinta buvo taip pat šiltai ir jautriai. Tikrai, ukrainiečiai –  neįtikėtinai stipri, drąsi ir draugiška tauta. Ir tegu visas karo siaubas atsisuka prieš tuos, kurie jį sukūrė.

The post Utenos Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolynas priėmė pabėgėlius iš Ukrainos appeared first on LAIKMETIS.

Šešerius metus užsienyje gyvenusi pora į Lietuvą sugrįžo 2013-aisiais. Nors svarstė apie gyvenimą Vilniuje, Klaipėdoje ar Druskininkų kurorte, galiausiai pasirinko šalia Utenos esančius Tauragnus, o Utenoje įkūrė ir nuosavą verslą – jau ne vienerius metus gyventojus džiuginančią šeimos kepyklėlę „Vanilinis dangus“.

„Tuo metu Utenoje nieko panašaus nebuvo: pora picerijų, barų ir valgyklos. Jaukių, šeimyniškų vietų, kur žmonės galėtų ramiai pasėdėti ir atsigerti kavos, tiesiog nebuvo. Tad vieni pirmųjų Utenoje pasiūlėme kažką įdomaus“, – sako P. Jankauskas.

Verslas taip sekėsi, kad dabar įvairiais kepiniais ir kava galima pasimėgauti ne tik Utenoje, bet ir Molėtuose bei Vilniuje. Visgi net ir verslo plėtra šeimos nesuviliojo persikelti į didesnį miestą, pavyzdžiui sostinę, kurioje taip pat turi filialą. Viskas dėl to, kad gyvenimo kokybę atrado ramiame ir ežeringame Utenos krašte.

„Maždaug nuo 2011-2012 metų Utena pradėjo po truputį keistis. Turime kavinių, kino teatrą, baseiną, stiprią futbolo akademiją, krepšinio klubas neblogai žaidžia LKL lygoje. Sutvarkyti parkai, yra motokroso, lėktuvėlių modelių klubas, hipodromas, beisbolo, krepšinio, futbolo, teniso klubai. O jei nėra ką veikti, bet yra idėjų, atsiras ir žingeidžių žmonių, kurie norės tai išbandyti.

Veiklos tikrai pakanka ir ją galima sau leisti ne tik daug uždirbantiems“, – įsitikinęs P. Jankauskas.

Jis pasakoja, kad jo šeima ypač mėgsta važinėtis dviračiais. O dviračių takų – itin daug. Visgi ne visi projektai, pasak pašnekovo, yra užbaigti.

„Iki Tauragnų – vos 15 km dviračiu nuo Utenos centro, o vaizdai – labai gražūs. Su dviračiu nuvažiuoti iki tikrai faino Labės ežero užtrunka valandą. Bet dviračių tako iki jo nėra ir to tikrai trūksta. Čia yra fantastiškų apylinkių, kurias galima pamatyti, tačiau kol kas jos nėra iki galo išnaudojamos“, – sako P. Jankauskas.

Situacija prie Labės ežero greitu metu gali keistis. Utenos rajono savivaldybė šiemet dalyvauja jau aštuntą kartą organizuojamame konkurse „Išmanusis miestas“, kuriame ieškos sprendimų ir teritorijai Labės ežero parke.

„Labės parkas yra labai dėkinga vieta. Tiek Tauragnų, tiek Labės ežeras yra įduboje, kur beveik nėra gyvenamųjų namų. Pritraukus turistų, atsirastų erdvės ir vietiniams žmonėms kuo nors užsiimti.

Tauragnai yra bendruomeniški ir mėgstantys kultūrą. Atsiradus daugiau lankytojų, čia būtų galima ne tik išsimaudyti ežere ar išsikepti šašlyką. Vietiniai labai mėgsta tautodailę, taip pat galėtų pasiūlyti medaus, sūrio, rankdarbių ar kitų veiklų“, – įsitikinęs P. Jankauskas.

Jis pasakoja, kad atsinaujinimas matomas ne tik Tauragnuose, bet ir pačioje Utenoje. Nuo 2013-ųjų, kai atsikraustė į šį kraštą, jame renovuota ar pastatyta daug naujų gyvenamųjų būstų, atsirado naujų tinklinių ir privačių kepyklėlių, taip pat kavinės ir restoranai. Gerėjantis gyvenimas pritraukia ir daugiau jaunų šeimų.

„Žinau, kad yra į Tauragnus iš užsienio sugrįžusi šeima, ji užsiima statybomis. Yra ir į Uteną iš užsienio sugrįžusių šeimų. Taip pat yra atvykusių užsieniečių, kurie čia įkūrė ūkius ar užsiima kitomis veiklomis. Miestas galėtų daugiau kalbėti apie tai, kodėl jaunos šeimos renkasi Uteną – čia yra viskas geram gyvenimui: mokyklos ir darželiai naujinami, juose, ne taip, kaip didmiesčiuose, yra nemažai laisvų vietų. Yra ir darbo galimybių.

Turime kepyklėlę Vilniuje, todėl važinėdamas į sostinę ir atgal dažnai matau, kaip rytais iš Vilniaus į Uteną važiuoja įvairių čia veikiančių įmonių automobiliai, vakare jie traukia atgal į Vilnių. Įsivaizduokite, jeigu bent dalis tokių žmonių persikraustytų gyventi į Uteną, – kaip jiems palengvėtų gyvenimas. Čia yra ir viskas, ko reikia šeimoms, ir gerus atlyginimus siūlančių darboviečių. Ir Utenoje galima uždirbti 2 tūkst. eurų per mėnesį. Aplink – gamta, o kiti miestai pasiekiami ranka. Trūksta tik gero viešbučio ir apžvalgos rato“, – sako P. Jankauskas.

The post Šeima grįžo iš Anglijos ir nesigaili: Utenoje yra visko, ko reikia šeimoms appeared first on LAIKMETIS.

Poetinio žodžio mylėtojų į ypatinga aura pasižyminčią poeto Antano Miškinio ir jo brolių Motiejaus ir Vinco gimtąją sodybą Juknėnuose liepos 4 dieną suvažiavo, sugužėjo nemažas būrys. Savo poeziją skaitė poetai Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė,  Dovilė Zelčiūtė, Vainius Bakas, Tadas Žvirinskis, Alvydas Katinas, Regina Katinaitė-Lumpickienė, Vytautas Kaziela, Erikas Druskinas, Rasa Milerytė. Antano Miškinio eiles deklamavo aktorė Olita Dautartaitė. Posmų skambėjimą sodyboje paįvairino bardo  Vyganto  Kazlausko atliekamos dainos.

Bet visa tai buvo vėliau, jau antroje poetinio renginio dalyje. Svarbiausias šio Poezijos pavasario akcentas – Antano Miškinio literatūrinės premijos įteikimas. Šiemet premija buvo įteikta jau 19-ą kartą. Devynioliktąja Antano Miškinio literatūrinės premijos laureate tapo Dovilė Zelčiūtė. Poetei premija įteikta už eilėraščių rinkinį „Šokiai Vilniaus gatvėje“, kuriame atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindimi Aukštaitijos regiono motyvai, tradicijos ir istorinė atmintis.

Devynioliktąją laureatę sveikino Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė. Ąžuolo lapų vainiką laureatei uždėjo Antano ir Motiejaus Miškinių etnografinės-literatūrinės sodybos šeimininkė, Utenos kraštotyros muziejaus muziejininkė Rimanta Gaidienė.

Poezijos pavasaris iš Juknėnų pavakary persikėlė į kitą poetinę vietą: į Utenos viduryje tyvuliuojančio Dauniškio ežerėlio pakrantę, kurioje vėl skambėjo poetinis žodis ir smagios bardo melodijos. Joms pritarė siūbuojančios pušys ir tylus jų ošimas.

Pernai Juknėnuose pirmą kartą įvykęs Poezijos pavasaris tikrai susidraugavo su Utena ir poetu Antanu Miškiniu. Dabar jo uteniškiai lauks kasmet...

The post Antano Miškinio literatūrinė premija įteikta jau devynioliktą kartą appeared first on LAIKMETIS.