1923 metų sausį Lietuvai atgavus Klaipėdą, birželio 27-ąją šaliai buvo perduotas ir Klaipėdos uostas.

Šia proga prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastato bus iškilmingai pakelta 36 metrų ilgio vėliava, o uoste esantys laivai sveikins savo garsiniais signalais. Šokėja Inga Briazkalovaitė atliks vertikalų šokį ant direkcijos administracinio pastato, gros Karinių jūrų pajėgų orkestras.

lygiai prieš šimtą metų prasidėjo naujas jūrinės Lietuvos valstybės etapas

Kaip pranešė direkcija, lygiai prieš šimtą metų prasidėjo naujas jūrinės Lietuvos valstybės etapas, atvėręs plačias galimybes šalies ekonominei ir socialinei plėtrai.

„Šiandien uostas pasikeitęs neatpažįstamai. Nuolatinės investicijos į uosto vystymą ir modernizavimą Lietuvos uostą yra atvedusios į pažangiausių ir konkurencingiausių gretas. Keleiviniai ir krovininiai laivai į Klaipėdos uostą ir iš jo kursuoja laivybos linijomis, kurios Klaipėdą tiesiogiai jungia su 70-čia pasaulio valstybių“, – skelbia direkcija.

Anot įstaigos, Klaipėda kasmet sulaukia 6 tūkstančių laivų, kuriais atgabenami ir iškeliauja apie 40 milijonų tonų krovinių, kruiziniais ir keleiviniais laivais Lietuvą pasiekia iki pusės milijono turistų ir keleivių.

The post Klaipėdoje bus minimas uosto perdavimo Lietuvai šimtmetis appeared first on LAIKMETIS.

Mokslininkų teigimu, uostamiesčiai yra išskirtiniai taršos požiūriu.

Klaipėdos uosto direkcija šiuo metu ieško ir iki kovo 27-osios tikisi sulaukti pasiūlymų, kad galėtų atlikti uosto veiklos ir laivybos oro emisijų vertinimą.

„Tikslas – įvertinti 2022 metų Klaipėdos uosto veiklos, laivybos ir uosto transporto emisijas į aplinkos orą ir parengti rekomendacijas joms mažinti. Praėjusių metų duomenys mums bus atskaitos taškas, kuris parodys esamą situaciją, o vėliau planuojame stebėti jos kaitą“, – BNS sakė uosto vadovas Algis Latakas.

Tyrimu siekiama atskirai įvertinti, kiek oro teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta į uostą užsukantys ir nuolat jame dirbantys įvairių tipų laivai, uosto įmonės, kelių ir geležinkelių transportas, vežantis per Klaipėdos uostą gabenamus krovinius. 

Anot A. Latako, toks tyrimas uoste būtų atliekamas pirmą kartą, vertinimas turėtų trukti apie devynis mėnesius.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas Paulius Rapalis teigė, kad uostamiesčiai taršos požiūriu yra išskirtiniai ir gana sudėtingi.  

„Tokia specifinė tema iš esmės egzistuoja, kadangi uostai yra labai intensyvios veiklos zonos, visos įmanomos veiklos yra viename taške: laivyba, uosto transportas, atvykstantis transportas, geležinkeliai, krova. Taršos požiūriu tai pakankamai sudėtingas objektas“, – BNS sakė P. Rapalis.

Jis ir kiti mokslininkai anksčiau įvertino galimybes laivų emisijas Klaipėdos uoste matuoti nuotoliniu būdu, šio tyrimo apžvalgoje teigiama, kad laivų oro tarša sudaro iki 3 proc. pasaulyje išmetamo anglies dioksido. Didžiausia jo dalis išmetama atviruose vandenyse, tačiau teršalų įtaka labiausiai juntama uostuose ir aplink juos.

„Esame įvairių tyrimų atlikę, patirtį mes šiame dalyke turime“, – teigė P. Rapalis.

Anot direkcijos, Klaipėdos uoste šiuo metu veikia 14 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių apdorojimu susijusios paslaugos, per praėjusius metus jame apsilankė 5,6 tūkst. laivų.

Netoli uosto gyvenantys klaipėdiečiai ne kartą yra skundęsi tarša.

The post Klaipėdos uoste pirmą kartą ketinama įvertinti oro taršą appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmiausiai pažvelkime iš pačios Ukrainos pozicijų. Norima pasakyti, kad reikia sutvarkyti visą infrastruktūrą, sutvarkyti judėjimą taip, kad trąšos judėtų iš Ukrainos teritorijos per Baltarusiją į Baltijos šalis, ar neatsitiks taip, kad ši sutvarkyta infrastruktūra kažkuriame karo etape judės su karine technika į priešingą pusę. Jie turėtų labai atsargiai vertinti tokią perspektyvą“, – pirmadienį Krekenavoje žurnalistams G. Nausėda.

Prezidento manymu, autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka aiškiai parodė, kad palaiko Rusijos karinę agresiją, dėl to krovinių vežimas per šią valstybę negali būti svarstomas.

„Mano manymu, pastaruoju metu situacija tik blogėjo ir Lukašenka pademonstravo esąs visiškai vienoje valtyje su Vladimiru Putinu vykdant šią bjaurią agresiją. Mano nuomonė ir vertinimas nesikeičia – turime ieškoti kitų alternatyvų“, –  sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, alternatyvų yra, o viena jų – ir grūdų vežimas iš Ukrainos per Lenkiją į jos bei Baltijos šalių uostus, tačiau šį maršrutą būtina tobulinti. 

Jo teigimu, alternatyvų yra, o viena jų – ir grūdų vežimas iš Ukrainos per Lenkiją į jos bei Baltijos šalių uostus, tačiau šį maršrutą būtina tobulinti

„Alternatyvų yra – tai ne tik Odesos uosto atvėrimas, bet ir grūdų gabenimas per Lenkijos teritoriją į tuos pačius Baltijos ar Lenkijos uostus, ir šią alternatyvą esame praktiškai išbandę, tik dabar sąlygos eksportuoti grūdus šiuo keliu taptų lengvesnės ir tai neužimtų tiek laiko, kiek dabar“, – sakė G. Nausėda.

Jis nemato galimybių atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą – tokią sąlygą Ukrainos grūdų gabenimui per Baltarusiją kelia A. Lukašenka. 

„Europos Sąjunga yra labai aiškiai nustačiusi sankcijas trąšoms, Lietuva pakartojusi tas sankcijas, ir ką – užmerksime akis ir sakysime, kad Lukašenka tapo staiga daug priimtinesnis lyderis ar padarė kažką gero, dėl ko mes turime tas sankcijas atšaukti“, – kalbėjo G. Nausėda.

A. Lukašenka ir Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antonijas Guterišas) praėjusiį penktadienį aptarė Ukrainos grūdų tranzitą į Baltijos valstybių uostus, tačiau Minskas reikalauja, kad tokiu atveju būtų sudaryta galimybė išvežti ir baltarusišką produkciją. 

Šiuo metu grūdai ir kita produkcija iš Ukrainos į Klaipėdą keliauja per Lenkiją. 

The post G. Nausėda: grūdai iš Ukrainos per Baltarusiją ir Klaipėdą važiuoti negali appeared first on LAIKMETIS.

Jis pranešė paprašęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos įvertinti įmonės vadovo Manto Bartuškos veiksmus, be to, teigia sunkiai įsivaizduojantis, kaip toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė.

„Dabar jau pats nesu tikras, kiek „Lietuvos geležinkeliai“, iš pradžių visiems tvirtinę, kad jie negali nutraukti trąšų vežimo, iš anksto dėjo pastangas rasti kelius, kaip įgyvendinti sankcijas. Todėl atsakingai pareiškiu, kad įmonės valdyba privalo skubiai įvertinti visus susijusius geležinkelių vadovybės veiksmus. Tai ką tik pasakiau ir susitikime M. Bartuškai“, – feisbuke rašė ministras. 

„Taip pat sunkiai įsivaizduoju, kaip šiame kontekste toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto, per kurį kraunamos baltarusiškos trąšos, vadovybė. Vertinsiu situaciją ir savo komandoje, ministerijoje“, – pridūrė jis.

Taip jis pareiškė po ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog „Lietuvos geležinkeliai“ sąmoningai ieškojo kelių, kaip apeiti JAV sankcijas ir tęsti bendradarbiavimą su „Belaruskalij“.

„Lietuvos Vyriausybės pozicija Baltarusijos atveju yra aiški ir vieninga. Natūralu, kad valstybės valdomos įmonės turi taip pat laikytis tokios pat vertybinės pozicijos“, – teigė ministras. 

Jis sakė, jog vertins situaciją ir su savo komanda ministerijoje.

„Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Romas Švedas BNS sakė, kad šiuo klausimu valdybos komentarus turi teikti jos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Su juo BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Grupės vadovas M. Bartuška ketvirtadienį teigė nesvarstantis atsistatydinti.

Ministras taip pat teigė, kad Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai ketvirtadienį dar nepradėjus „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ patikros, jis penktadienį pateiks įstatymo ir Vyriausybės nutarimo projektus dėl sankcijų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu.

„Tikiuosi, kad kartu su už sankcijų politiką atsakinga Užsienio reikalų ministerija mes greitai priimsime optimalų sprendimą ir trąšų gabenimas per Lietuvą sustos. Šiandien susitinkame ir su Gabrieliumi Landsbergiu“, – teigė M. Skuodis.

Tikiuosi, kad kartu su už sankcijų politiką atsakinga Užsienio reikalų ministerija mes greitai priimsime optimalų sprendimą ir trąšų gabenimas per Lietuvą sustos

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ketvirtadienį paskelbė, kad didiesiems bankams atsisakius aptarnauti „Belaruskalij“ mokėjimus po gruodžio 8-osios, buvo gautas vieno iš mažųjų bankų bei vienos elektroninių pinigų įstaigos preliminarus sutikimas.

Tyrimų centro duomenimis, „Lietuvos geležinkeliai“ dėl šių mokėjimų kreipėsi į bent kelias Lietuvoje veikiančias fintech įmones, tačiau dažniausiai sulaukė neigiamo atsakymo. Viena šių įmonių – bendrovė „Connectpay“ – patvirtino gavusi LTG pasiūlymą ir jį atmetusi, rašo „Siena“.

M. Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį teigė, jog prisiima atsakomybę ir yra pasiruošę pasitraukti iš pareigų. Premjerė Ingrida Šimonytė sprendimą dėl pasitraukti pasiryžusių ministrų žada paskelbti kitos savaitės pradžioje.

Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.

The post M. Skuodis abejoja, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto vadovai gali dirbti appeared first on LAIKMETIS.