„Ketvirtadienio vakarą „Formulė 1“, FIA (Tarptautinė automobilių federacija) ir komandos aptarė mūsų sporto poziciją ir, atsižvelgusios į visų suinteresuotųjų šalių nuomonę, priėjo išvadą, kad dabartinėmis aplinkybėmis neįmanoma surengti „Grand Prix“ Rusijoje“, – sakoma „Formulės 1“ pareiškime.

Taip pat šio sezono Čempionų lygos finalas dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą perkeliamas iš Sankt Peterburgo į Paryžių, penktadienį paskelbė Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA).

Europos klubų sezono svarbiausios rungtynės įvyks stadione „Stade de France“ gegužės 28 dieną, nurodė UEFA po skubaus pasitarimo dėl krizės.

„UEFA norėtų padėkoti Prancūzijos Respublikos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) už jo asmeninę paramą ir atsidavimą perkeliant prestižiškiausias Europos klubinio futbolo rungtynes į Prancūziją beprecedentės krizės metu“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Rusijos vyriausybė penktadienį išreiškė nusivylimą dėl EUFA žingsnio.

„Apmaudu, kad priimtas toks sprendimas, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Sankt Peterburgas galėjo suteikti geriausias įmanomas sąlygas šiam futbolo renginiui.“

Finalas turėjo būti sužaistas Sankt Peterburgo „Gazprom“ arenoje, kur jau buvo surengtos kelerios varžybos per praėjusių metų Europos čempionatą ir Rusijos organizuotą 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatą.

UEFA neužsiminė apie savo santykius su rusų valstybine energetikos milžine „Gazprom“

UEFA neužsiminė apie savo santykius su rusų valstybine energetikos milžine „Gazprom“ – svarbia Europos futbolą valdančios institucijos rėmėja.

UEFA jau trečius metus iš eilės perkelia Čempionų lygos finalą: užpernai jis dėl COVID-19 pandemijos įvyko Lisabonoje vietoje Stambulo, o pernai finalas vėl buvo perkeltas iš šio Turkijos miesto į Portugalijos Portą.

Stadione „Stade de France“, esančiame šiauriniame Paryžiaus priemiestyje Sen Deni, Čempionų lygos finalas vyko jau du kartus: 2000 metais, kai „Real Madrid“ įveikė Valensijos futbolo klubą, ir 2006-aisias, kai Barselonos klubas nugalėjo „Arsenal“.

80 tūkst. žiūrovų talpinančiame stadione buvo surengti ir 1998 metų Pasaulio futbolo čempionato finalas bei 2016 metų Europos futbolo čempionato finalas.

Penktadienį UEFA taip pat paskelbė, kad Rusijos ir Ukrainos klubai ir nacionalinės komandos, dalyvaujantys tarptautinėse varžybose, „iki atskiro pranešimo“ turės žaisti neutraliose aikštėse.

Europos lygoje žaidžiantis Maskvos „Spartak“ yra vienintelis Rusijos arba Ukrainos klubas, šį sezoną tebedalyvaujantis Europos varžybose.

Dabar FIFA gali versti Rusiją kovo 24 dieną Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes su Lenkija sužaisti neutralioje teritorijoje.

Ketvirtadienį Lenkijos, Čekijos ir Švedijos futbolo federacijos išplatino bendrą pareiškimą, kuriuo paragino FIFA perkelti būsimas Pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybų atkrintamąsias varžybas iš Rusijos.

Jei Rusija įveiktų Lenkiją, po penkių dienų ji priimtų Čekiją arba Švediją. Tuomet paaiškėtų, kas pateks į Pasaulio futbolo čempionatą Katare.

UEFA taip pat pareiškė, kad sieks padėti Ukrainos futbolininkams išvykti iš šalies intensyvėjant karui.

„Kartu su Prancūzijos vyriausybe UEFA visapusiškai rems įvairių suinteresuotųjų šalių pastangas užtikrinti, kad būtų išgelbėti futbolo žaidėjai ir jų šeimos Ukrainoje, susiduriantys su baisiomis žmonių kančiomis, naikinimu ir perkėlimu“, – nurodė organizacija.

Ukrainos futbolo lyga, kuri šį savaitgalį turėjo atsinaujinti po ilgos žiemos pertraukos, įšaldė varžybas.

Pasaulinė futbolininkų sąjunga FIFPro savo pareiškime pabrėžė „šiuo metu siekianti tarptautinių futbolo organizacijų garantijų ir paramos, kad būtų apsaugoti profesionalūs žaidėjai šalyje“.

The post Nei futbolo, nei Formulės -1. Atšaukiami tarptautiniai sporto renginiai Rusijoje appeared first on LAIKMETIS.

Naujienų agentūros AFP paskelbtose nuotraukos matyti, kaip du stiuardai konfiskuoja vaivorykštės spalvų vėliavą, kuria žiūrovas mojavo palaikydamas LGBT bendruomenę.

„UEFA niekada nenurodė stiuardams Baku – ar bet kuriame kitame stadione – konfiskuoti tokias vėliavas“, – sakoma UEFA naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.

„Šiuo metu tiriame, kas nutiko, ir, žinoma, susisieksime su UEFA delegatu, UEFA saugumo pareigūnu ir vietos institucijomis, kad viską išsiaiškintume“, – priduriama pranešime.

„Pradinė informacija, kurią gavome, rodo, jog minėta sirgalius buvo gerokai neblaivus ir kai kurie vietos aistruoliai jo atžvilgiu ėmė elgtis agresyviai“, – pridūrė UEFA.

„Stadiono stiuardai įsikišo ir leido sirgaliui likti, nepaisant jo būklės“, – priduriame pranešime.

Tai buvo dar vienas incidentas turnyro metu kilusių incidentų virtinėje.

Prieš Vokietijos rungtynes ​​su Vengrija UEFA nepatenkino Miuncheno mero prašymo vaivorykštės spalvomis apšviesti areną „Allianz“, be to, rėmėjams buvo uždrausta rodyti vaivorykštės spalvų reklamas Rusijos ir Azerbaidžano stadionuose.

UEFA pareiškė: „Vaivorykštės spalvų vėliava yra simbolis, įkūnijantis pagrindines UEFA vertybes, propaguojantis viską, kuo tikime – teisingesne ir lygiateisiškesne, visiems tolerantiška visuomene, o UEFA pasirūpino, kad vėliava būtų grąžinta sirgaliui.“

Danija laimėjo mačą Azerbaidžane rezultatu 2:1 ir trečiadienį „Wembley“ stadione Anglijoje pusfinalio rungtynėse susitiks su šios šalies rinktine.

The post UEFA tiria incidentą dėl vaivorykštės spalvų vėliavos konfiskavimo iš sirgalio Baku appeared first on LAIKMETIS.

UEFA pabrėžė, kad rėmėjų reklamos turi atitikti vietos įstatymus, „ir suprantame, kad taip nėra Baku ir Sankt Peterburge“.

Vaivorykštės spalvų vėliavos, transparantai ir reklamos per Europos futbolo čempionatą, turėjusį vykti pernai bet atidėtą dėl koronaviruso pandemijos, tapo opia politine tema. Visuose septyniuose stadionuose, kuriuose vyko aštuntfinalio rungtynės, buvo demonstruojama vaivorykštinių simbolių, reiškiant palaikymą LGBT bendruomenės teisėms.

Rusija ir Azerbaidžanas aštuntfinalio rungtynių neorganizavo.

UEFA nurodė palaikanti „tolerancijos ir pagarbos įvairovei žinutes“, bet taip pat atmetė Miuncheno valdžios prašymą nušviesti savo stadioną vaivorykštės spalvomis per Vokietijos ir Vengrijos rinktinių rungtynes.

Asociacija pridūrė, kad vienas iš jos rėmėjų naudos vaivorykštinę simboliką per ketvirtfinalio rungtynes Miunchene ir Romoje.

The post UEFA uždraudė vaivorykštės spalvų reklamas Rusijos ir Azerbaidžano stadionuose appeared first on LAIKMETIS.

Savo pareiškime UEFA pareiškė suprantanti siūlymo autorių ketinimus, tačiau dėl politinio konteksto „turinti atmesti šį siūlymą“, nes jame slypi „žinia, nukreipta prieš Vengrijos nacionalinio parlamento priimtą sprendimą“.

Miuncheno mero Dieterio Reiterio (Dyterio Reiterio) prašyme miesto tarybos vardu nurodyta, kad tokiu būdu norima išreikšti protestą prieš Vengrijos parlamentarų praėjusią savaitę priimtą įstatymą, pagal kurį bus neteisėta rodyti bet kokią medžiagą LGBT tema nepilnamečiams asmenims.

Žmogaus teisių organizacijos pasmerkė šį teisės aktą kaip diskriminuojantį LGBT bendruomenę.

Tuo metu vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pirmadienį griežtai sukritikavo Vokietijos planus.

„Vengrijoje priėmėme įstatymą, skirtą apsaugoti vengrų vaikus, o dabar Vakarų Europą dėl to niurzgia, – Liuksemburge sakė P. Szijjarto. – Jie nori pasireikšti, kišdami politiką į sporto renginį, neturintį nieko bendra su nacionalinių įstatymų priėmimu.“

UEFA nurodė mananti, kad „su diskriminacija galima kovoti tik glaudžiai bendradarbiaujant su kitais“, ir informavo pasiūliusi Miunchenui stadioną vaivorykštės spalvomis apšviesti birželio 28-ąją, kai bus minima Christopherio (Kristoferio) Gatvės diena, ar liepos 3–9 dienomis, kai šiame mieste vyks Christopherio Gatvės dienos savaitė. Futbolo organizacija pabrėžė, kad tokios datos „geriau derėtų su esamomis rungtynėmis“.

Niujorko Christopherio gatvėje yra garsusis gėjų baras „Stonewall Inn“, kur 1969 metais birželio 28-ąją kilo policijos reidų išprovokuotos riaušės, nuo kurių iš esmės prasidėjo šiuolaikinis judėjimas už gėjų teises.

Vokietijos futbolo federacijos atstovas Jensas Grittneris (Jensas Gritneris) pirmadienį jau užsiminė apie galimybę apšviesti stadioną po vengrų rinktinės vizito. Miunchenas liepos 2 dieną taip pat bus sužaistas 2020 metų Pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalis.

Tačiau atidėjus siūlomą akciją būtų pakirsti Miuncheno miesto planai pareikšti protestą prieš „Vengrijos vyriausybės homofobišką ir transfobišką teisės aktą“.

Vengrijos Nacionalinis Susirinkimas praėjusią savaitę priėmė įstatymą, kurį valdančioji dešiniojo sparno partija „Fidesz“ apibūdino kaip pastangas kovoti su pedofilija, 151 balsais prieš vieną. Balsą „prieš“ atidavė vienas nepriklausomas parlamentaras, o visos opozicijos partijos boikotavo balsavimą.

„Šis teisės aktas paliks naują pėdsaką lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų (LGBTI) nematomumui ir pažeidžiamumui, taip pat prisidės prie sisteminių teisės viršenybės ir pagrindinių laisvių varžymo, ne vienerius metus stebėto Vengrijoje“, – nurodė Miuncheno taryba savo paraiškoje, kuriai pritarė įvairios politinės partijos.

UEFA teigė suprantanti, kad taryba norėtų pasiųsti įvairovės ir įtraukties skatinimo žinią, bet pabrėžė esanti „politiniu ir religiniu atžvilgiais neutrali organizacija“.

Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas (Michaelis Rotas) savo ruožtu pareiškė, kad UEFA sprendimas yra „kartus, bet lauktas“. Jis paragino paragino rungtynėse dalyvausiančius sirgalius rodyti spalvotą atributiką stadione.

„Parodykite įvairovės ir solidarumo su LGBTI žmonėmis Vengrijoje bei visoje Europoje pavyzdį! LGBTI teisės yra žmogaus teisės!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Rothas.

Bavarijos premjeras Markusas Soderis (Markusas Zėderis) taip pat apgailestavo dėl UEFA sprendimo.

„Tai būtų buvęs labai geras tolerancijos ir laisvės signalas. Turime priešintis atskirčiai ir diskriminacijai“, – „Twitter“ parašė M. Soderis.

„Jei trečiadienį tai nebus leista Miunchenui, spalvas turės parodyti kiti šalies stadionai. Kreipiuosi į jus, kolegos iš lygos“, – „Twitter“ paskelbė Frankfurto klubo „Eintracht“ valdybos atstovas Axelis Hellmannas (Akselis Helmanas).

Miuncheno meras vėliau antradienį pareiškė, kad miestas kitą dieną vaivorykštės spalvomis papuoš kitus savo svarbius objektus.

„Man atrodo gėdinga, kad UEFA draudžia mums pasiųsti tvirtą kosmopolitiškumo, tolerancijos, pagarbos ir solidarumo su LGBTIQ bendruomenės žmonėmis ženklą“, – kalbėjo D. Reiteris.

Pasak jo, vaivorykštės spalvų vėliavos bus iškeltos ant Miuncheno rotušės, taip pat jomis bus apšviesta netoli stadiono esanti didžiulė vėjo turbina ir kitos vietos.

Planuojama, kad per trečiadienio rungtynes prieš Vengriją, vaivorykštės spalvomis bus apšviesti kiti stadionai, kur nevyks čempionato varžybos.

Kelnas antradienio rytą irgi patvirtino, kad jo stadionas per rungtynes taip pat bus apšviestas vaivorykštės spalvomis „įvairių Kelno visuomenės grupių iniciatyva“.

Kelno futbolo klubas pasisako už įvairovę ir toleranciją, pareiškė generalinis direktorius Alexander'as Wehrle (Aleksandras Verlė).

„Įvykiai Vengrijoje kelia siaubą – taigi, dar svarbiau siųsti atsakomąjį signalą“, – pabrėžė A. Wehrle.

Sekmadienį UEFA leido Vokietijos vartininkui Manueliui Neuerui (Manueliui Nojeriui) ir toliau dėvėti vaivorykštės spalvų kapitono raištį per turnyrą.

„Ką reiškia vaivorykštė? – pirmadienį retoriškai klausė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas). – Ji reiškia, kaip norime gyventi: gerbdami vieni kitus, be diskriminacijos, dėl kurios ilgą laiką buvo atstumiamos mažumos. Neabejoju, kad didžiajai daugumai žmonių tai suprantama.“

The post UEFA atsisakė stadioną Miunchene apšviesti vaivorykštės spalvomis appeared first on LAIKMETIS.

* Įteisintas 9 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokestis itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Lengvata galios iki 2022 metų pabaigos.

* Priimtas patikslintas šių metų valstybės biudžetas. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, biudžetą tikslinti reikėjo dėl papildomų priemonių koronaviruso krizės padariniams švelninti. Taip pat patikslinti „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai. 

* Seimui pateikti du Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų variantai. Valdančiųjų pataisomis Konstituciją siūloma keisti minimaliai, o dėl mero statuso spręsti priimant įstatymų pataisas. Opozicinių frakcijų siūloma, kad į Konstituciją būtų įrašyta, jog išrinktas meras yra savivaldybės tarybos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 58 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi žmonės. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 61. Per parą pirmą skiepo dozę gavo 4,6 tūkst. žmonių. Ligoninėse gydomi 252 COVID-19 pacientai, iš jų 32 – reanimacijoje.

* Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per praėjusią savaitę COVID-19 protrūkių, lyginant su ankstesne, sumažėjo trečdaliu.

* Vyriausybė sušvelnino karantino reikalavimus Joninėms: birželio 23-24 dienomis į renginius nebus privaloma pirkti el. bilietų, jų metu nebus privalu sėdėti.

* Vyriausybė taip pat skyrė Taivanui 20 tūkst. dozių „AstraZeneca“ vakcinos.

* Sakartvele leista atvirose erdvėse nebedėvėti kaukių, o nuo liepos 1-osios atšaukiama naktinė komendanto valanda. Kaukės lauke nuo kito pirmadienio nebebus privalomos ir Italijoje.

Migrantai. Ignalinos ir Švenčionių rajonuose pastarąją parą sulaikyti 58 migrantai, neteisėtai kirtę sieną iš Baltarusijos. Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 498 neteisėti migrantai.

„Google“ tyrimas. Europos Sąjunga pradėjo plataus masto antikonkurencinį tyrimą dėl įtarimų, kad JAV technologijų milžinė „Google“ galbūt išstumia konkurentus iš itin pelningos internetinės reklamos rinkos. Bus siekiama nustatyti, ar „Google“ teikia pirmenybę savo technologijoms AdX ir „Doubleclick“ ir kitus šios veiklos aspektus.

Sankcijos Baltarusijai. Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada taip pat paskelbė naujų prieš Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos autoritarinį režimą nukreiptų sankcijų. Anksčiau tai padarė Europos Sąjunga. Minskas pareiškė, kad tai prilygsta ekonomikos karui.

Grįžtantys ambasadoriai. Jungtinių Valstijų ambasadorius Rusijoje Johnas Sullivanas, prieš du mėnesius atšauktas konsultacijoms į Vašingtoną, šią savaitę sugrįš į Maskvą. Rusijos ambasadorius Anatolijus Antonovas į Jungtines Valstijas sugrįžo sekmadienį. Dėl ambasadorių sugrąžinimo praėjusią JAV vadovas Joe Bidenas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutarė praėjusią savaitę Ženevoje. 

Rifo statusas. Australija pareiškė griežtai nepritarianti UNESCO planui įtraukti jos Didįjį barjerinį rifą į Pasaulio paveldo objektų, atsidūrusių pavojuje, sąrašą. Tokią rekomendaciją UNESCO teikia dėl klimato kaitos padarytos žalos.

Malonė separatistams. Ispanija suteikė malonę devyniems Katalonijos lyderiams, nuteistiems už šio regiono mėginimą 2017 metais atsiskirti nuo Ispanijos. Tarp lyderių, kuriems suteikta malonė – 13-os metų laisvės atėmimo bausmę 2019 metais gavęs buvęs Katalonijos prezidentas Oriolis Junqueras.

Vaivorykštės spalvos. UEFA atmetė Miuncheno planus vaivorykštės spalvomis nušviesti „Allianz Arena“ stadioną prieš Europos futbolo čempionato rungtynes tarp Vokietijos ir Vengrijos rinktinių, protestuojant prieš Vengrijoje priimtą įstatymą, draudžiantį bet kokią informaciją LGBT tema nepilnamečiams. Miuncheno meras Dieteris Reiteris žada nuspalvinti kitas žymias miesto vietas.

Žemiau 30 tūkst. Populiariausios pasaulyje kriptovaliutos bitkoino kaina pirmą kartą per pastaruosius penketą mėnesių krito žemiau 30 tūkst. JAV dolerių ribos. Bitkoino vertė pastaruoju metu smunka, Kinijai intensyvinant kovą su kriptovaliutos kasimu.

The post Svarbiausi 22 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 592 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių. Ligoninėse gydomi 1174 COVID-19 pacientai, 126 iš jų – reanimacijoje. Naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 501: jis paskutines kelias dienas nežymiai mažėjo.

* Jungtinės Valstijos užbaigė svarbų skiepijimo etapą: pusė visų šalies suaugusiųjų gavo bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę. Šalyje skiepytis jau gali visi vyresni nei 18 metų.

* Australija ir Naujoji Zelandija atvėrė ilgai lauktą „kelionių burbulą“. Praėjus daugiau nei metams po Naujosios Zelandijos sprendimo dėl pandemijos uždaryti sienas, Sidnėjaus oro uoste pagaliau susitiko ilgai nesimatę šeimų nariai.

* Graikija paskelbė nebereikalausianti pilnai pasiskiepijusių ir neigiamą COVID-19 testą turinčių Europos Sąjungos piliečių atvykus saviizoliuotis.

*„BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbė, kad šiemet Europos Sąjungai pristatys dar 100 mln. savo vakcinos nuo COVID-19 dozių. 2021 metais bendrovės ES iš viso pristatys 600 mln. vakcinos dozių.

* Austrijos vyriausybė susitarė dėl 1 mln. „Sputnik V“ vakcinos dozių pirkimo, tačiau naudos šią vakciną tik kai ją patvirtins Europos vaistų agentūra.

Prekybos atvėrimas. Leidus dirbti visoms prekybos centrų parduotuvėms, prekybininkai darbą atnaujino su džiugiomis nuotaikomis. Vis dėlto jie sako, kad prie valstybės kompensuojamo testavimo susidarė didelės eilės, todėl ne visi spėjo atlikti profilaktinius darbuotojų patikrinimus, atsidarant kilo iššūkių dėl prekių pristatymo bei žmonių saugumo užtikrinimo.

Ekonomikos planas. Prezidentas Gitanas Nausėda su Vyriausybės, Seimo, universitetų ir savivaldybių atstovais aptarė 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pasak prezidento, planas per daug orientuotas į viešąjį ir per mažai – į privatų sektorių, daugiau dėmesio reikėtų investicijoms į smulkiojo ir vidutinio verslo transformavimą. Socialinių partnerių atstovai teigė pasigendantys atviresnio jo derinimo.

Reikalavimai renginiams. Lietuvoje leidus organizuoti nedidelius renginius, veikti teatrams ir kino teatrams, nustatyti papildomi saugumo reikalavimai. Bus privalu ateiti su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais, žiūrovai bus sodinami išlaikant dviejų metrų atstumus.

Netektis. Eidamas 69-uosius metus mirė žinomas mikrochirurgas profesorius Kęstutis Vitkus. K. Vitkus su tėvu Mečislovu Vitkumi atliko pirmąją Lietuvoje ir tuometėje Sovietų Sąjungoje mikrochirurgijos operaciją – sėkmingai replantavo nupjautus rankos pirštus.

Uosto kapitonas. Klaipėdos uosto kapitono konkursą laimėjo 49 metų Vladas Motiejūnas. Jis iki šiol dirbo kapitonu tarptautinėje kompanijoje „Bernhard Schulte Shipmanagement“.

Skrydis Marse. NASA sėkmingai atliko savo nedidelio sraigtasparnio „Ingenuity“ skrydį Marse: tai pirmasis varikliu varomo orlaivio skrydis kitoje planetoje. 1,8 kg svorio prietaisas pakilo į trijų metrų aukštį ir nusileido po nepilnos minutės. 

Futbolo superlyga. 12 stipriausių Europos futbolo klubų, tarp jų „Barcelona“, Turino „Juventus“, Madrido „Real“ ir „Manchester United“ paskelbė apie naujai kuriamą Europos Superlygą. Tokį sprendimą pasmerkė tiek Europos Sąjungos, tiek Didžiosios Britanijos, tiek tarptautinių futbolo organizacijų atstovai. Minėti klubai nori toliau žaisti ir savo nacionaliniuose čempionatuose, bet Europos futbolo federacijų sąjunga (UEFA) ir šalių futbolo pareigūnai įspėjo, kad tokio leidimo nesuteiks. Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) ir šešios pasaulio futbolo konfederacijos pareiškė, kad minėti klubai bus pašalinti iš visų Europos, pasaulio ir vietinių turnyrų, o jų žaidėjams bus uždrausta rungtyniauti nacionalinėse rinktinėse.

Navalno būklė. Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas perkeliamas į ligoninę, jo būklė pareigūnų apibūdinama kaip patenkinama. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad, ES laiko Rusiją atsakinga už A. Navalno sveikatą. Kremlius kritiką atmeta ir teigia, jog nestebi opozicionieriaus sveikatos būklės.

Sankcijos Mianmarui. Europos Sąjunga įvedė sankcijas dešimčiai Mianmaro chuntos pareigūnų ir dviem įmonių susivienijimams, siejamiems su kariniu perversmu šalyje ir kruvinu protestų prieš jį malšinimu.

The post Svarbiausi balandžio 19-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.