Ketvirtadienį Turkijos mieste Stambule prasidėjo pirmosios tiesioginės taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos nuo 2022 metų. Maskva šias derybas vadina Stambulo taikos proceso tąsa, tačiau Kyjivas tvirtina, kad Rusija siunčia tik simbolinę, sprendimų priimti negalinčią delegaciją.

„Delegacija buvo išsiųsta. Turkijos delegacija yra pasiruošusi. Derybos gali vykti šiandien arba rytoj“, – prieš išvykdamas į Ankarą kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos delegacijai vadovauja gynybos ministras Rustemas Umerovas. Joje taip pat yra prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų viceministras ir kiti aukšti pareigūnai. Kaip pažymėjo pats Zelenskis, šios delegacijos įgaliojimai leidžia priimti bet kokius sprendimus, susijusius su teisingos taikos pasiekimu.

Tuo metu Rusijos pusė į Turkiją atsiuntė žemo rango delegaciją, kuriai vadovauja prezidento patarėjas ir buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis. Pasak Kremliaus, kartu su juo dirbs dar trys pareigūnai ir keturi ekspertai. Vladimiro Putino derybose nebus – tai sukėlė kritikos bangą Vakaruose ir sustiprino abejones dėl Maskvos ketinimų.

„Derybos ar butaforija?“

„Iš to, ką matome, jų delegacija labiau primena butaforiją“, – sakė V. Zelenskis. Pasak jo, Rusija neparodė rimtų ženklų, kad būtų pasirengusi realiems sprendimams. Tačiau Ukraina vis tiek dalyvauja, tikėdamasi, kad pavyks bent pradėti kalbėti apie ugnies nutraukimą.

Maskva atsakė į šiuos pareiškimus įžeidimais. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Zelenskį pavadino „klounu“ ir „nevykėliu“, o ministras Sergejus Lavrovas – „apgailėtinu“. Nepaisant to, derybų tonas iš Rusijos pusės viešai išlieka formaliai diplomatinis. Medinskis tikino, kad „siekiama ilgalaikės taikos ir konfliktų priežasčių pašalinimo“.

JAV ir NATO žvilgsnis – į rezultatą

Tuo tarpu Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog nesitiki pažangos, kol pats nebus susitikęs su V. Putinu.

„Nematau, kad kas nors įvyktų, kol mes nesusitiksime“, – sakė jis žurnalistams, keliaudamas po Artimuosius Rytus. Nors pats derybose kol kas nedalyvauja, jo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas atvyksta į Stambulą, o valstybės sekretorius Marco Rubio jau lankosi Turkijoje.

„Esame pasirengę svarstyti bet kokį mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą, ilgalaikę taiką“, – Antalijoje vykusiame NATO ministrų susitikime sakė M. Rubio.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte išreiškė atsargų optimizmą: „Jei to norės ir Rusija, per kelias savaites gali įvykti proveržis. Dabar kamuolys – Rusijos pusėje.“

Grįžti prie taikos ar pakartoti 2022-ųjų klaidas?

Stambulo derybos primena nepavykusias taikos iniciatyvas karo pradžioje, 2022 m. Tada Ukraina kaltino Rusiją derybų imitavimu, siekiant vilkinti laiką ir pergrupuoti karines pajėgas. Dabar Vakarų diplomatai perspėja vengti tų pačių spąstų.

„Geriausia, ką galime pasiekti, – neatidėliotinas, besąlygiškas ugnies nutraukimas. Tik taip galima pradėti tikras derybas“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.

Ukraina savo ruožtu pabrėžia, kad atvyko į Turkiją pasiruošusi realiems sprendimams, o ne PR žaidimams. Zelenskis patvirtino, jog pasiryžęs asmeniškai sėsti prie derybų stalo su Vladimiru Putinu.

Kol kas, anot daugelio stebėtojų, derybos išlieka simbolinis gestas. Visgi diplomatinė erdvė – atidaryta, ir jei abi pusės imsis konkrečių veiksmų, Stambulas gali tapti lūžio tašku.

The post Ar derybos Stambule taps lūžio tašku? appeared first on LAIKMETIS.

„Prieštaraujame Turkijos informacinių ir ryšių technologijų tarnybos daugkartiniams teismo nurodymams blokuoti daugiau kaip 700 Turkijos naujienų organizacijų, žurnalistų, politinių veikėjų, studentų ir kitų asmenų paskyrų“, – sakoma „X“ komunikacijos grupės išplatintame pranešime. 

„X“ yra svarbiausia teikti platformą, kuri yra įsipareigojusi ginti kiekvieno žmogaus teisę į žodžio laisvę, todėl manome, kad šis Turkijos vyriausybės sprendimas yra ne tik neteisėtas, bet ir trukdo milijonams vartotojų Turkijoje naudotis naujienomis ir politinėmis diskusijomis savo šalyje. Tikimės ginti šiuos principus teisine sistema. „X“ visada gins žodžio laisvę visur, kur tik veikiame“, – pridūrė bendrovė. 

Praėjusią savaitę sulaikius Stambulo merą Ekremą Imamoglu (Ekremą Imamohlu), Turkiją apėmė masiniai protestai. 

Sekmadienį Stambulo teismas leido jį oficialiai suimti atliekant tyrimą dėl kaltinimų korupcija. 

Po kelių valandų Turkijos vidaus reikalų ministerija nušalino jį nuo mero pareigų ir jis buvo išvežtas į kalėjimą.

The post Turkijos valdžios institucijos nori užblokuoti daugiau kaip 700 „X“ paskyrų appeared first on LAIKMETIS.

Šalies kovos su šnipinėjimu įstatymo pakeitimų tekste, kuris netrukus bus svarstomas parlamente, numatoma, kad įtariamiesiems, pripažintiems kaltais dėl darbo užsienio interesams, būtų galima skirti iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmes.

„Human Rights Watch“ teigė, kad šiais teisės akto pakeitimais „siekiama šnipinėjimo apibrėžtį išplėsti taip neaiškiai, kad už teisėtą žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir kitų pilietinės visuomenės veikėjų darbą galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“.

Šie pakeitimai „vyriausybei suteiktų įgaliojimus teisėtas žmogaus teisių organizacijas, žiniasklaidą ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas pripažinti šnipais ar valstybės priešais, diskredituoti ir net kriminalizuoti jų veiklą“, sakė „Human Rights Watch“ Europos ir Centrinės Azijos specialistas Hugh Williamsonas (Hju Viljamsonas).

Kelios Turkijos žurnalistų sąjungos ir grupės paragino atšaukti tekstą.

Ankstesnės versijos, kurią žiniasklaida praminė „įtakos agentų įstatymu“, birželį buvo atsisakyta, tačiau spalio mėnesį ji vėl atsidūrė teisėkūros darbotvarkėje.

Valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) yra sakiusi, kad pakeitimai reikalingi siekiant „kovoti su naujomis šnipinėjimo rūšimis“.

The post „Human Rights Watch“ kritikuoja Turkijos kovos su šnipinėjimu įstatymo pakeitimus appeared first on LAIKMETIS.

Vienas aukšto rango pareigūnas apkaltino JAV įsikūrusios „Meta“ valdomą socialinį tinklą cenzūra.

Ryšių reguliavimo institucija BTK savo interneto svetainėje paskelbė, kad „instagram.com buvo užblokuotas 2024 metų rugpjūčio 2-osios sprendimu“. Išsamesnės informacijos apie jį nėra.

Daugelis Turkijoje gyvenančių naudotojų skundėsi socialiniame tinkle „X“, kad negali atnaujinti savo „Instagram“ srauto. Šią problemą patvirtino egzistuojant ir naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Trečiadienį Turkijos prezidentūros komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas (Fachretinas Altunas) užsipuolė „Instagram“ ir apkaltino šią platformą, kad ji „trukdo žmonėms skelbti užuojautos žinutes kankiniui Haniyeh“.

Trečiadienį Teherane per išpuolį, dėl kurio kaltinamas Izraelis, žuvo palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ politinis lyderis ir artimas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) sąjungininkas Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė).

„Tai labai aiškus ir akivaizdus bandymas cenzūruoti“, – sakė F. Altunas „X“.

The post Turkijoje be paaiškinimo užblokuota „Instagram" programėlė appeared first on LAIKMETIS.

Pasirodymas, kurį buvo galima išvysti penktadienį per olimpinių žaidynių ceremoniją, sukėlė pasipiktinimą, nes priminė Leonardo Da Vinci (Leonardo da Vinčio) paveikslą, kuriame pavaizduotas Jėzus Kristus ir jo apaštalai, „Paskutinė vakarienė“.

Prancūzijos katalikų vyskupai ir kiti asmenys tvirtino, kad krikščionys buvo dėl tokių vaizdų įskaudinti ir įžeisti.

Nors Paryžiaus olimpiados atidarymo ceremonijos meno vadovas Thomas Jolly (Tomas Žoli) ne kartą sakė, kad jo neįkvėpė šis paveikslas, kritikai šį pasirodymą interpretavo kaip pasityčiojimą iš religijos.

Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriai teigė, kad „niekada nebuvo siekiama parodyti nepagarbos kuriai nors religinei grupei“ ir kad buvo siekiama „švęsti bendruomenės toleranciją“.

„Kuo greičiau paskambinsiu popiežiui ir pakalbėsiu su juo apie amoralumą, nukreiptą prieš krikščioniškąjį pasaulį ir visus krikščionis. Olimpinės žaidynės buvo panaudotos kaip iškrypimą propaguojantis įrankis, gadinantis žmogaus prigimtį“, – sakė R. T. Erdoganas Teisingumo ir plėtros partijos (AKP)  posėdyje.

R. T. Erdoganas, kuris dažnai žodžiais užsipuola Turkijos LGBTQI bendruomenę, iš pradžių planavo dalyvauti ceremonijoje, bet, perspėjus anūkei, persigalvojo. 

Kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) įteikė kvietimą, „Pasakiau, kad galiu atvykti. Bet mano 13-metė anūkė man pasakė, kad nevažiuočiau, nes jie surengs LGBTQI renginį. Ji parodė man nuotraukas socialiniame tinkle „Instagram“, – tęsė jis.

„Ar galite įsivaizduoti, kad sporto renginys, turėjęs suvienyti žmones, prasidėjo nuo puolimo prieš žmonijos vertybes?“ – klausė jis. 

„Tai, kas buvo padaryta Paryžiuje, yra projektas, kuriuo siekiama žmones nuleisti į žemesnį lygį nei gyvūnai“, – pridūrė jis.

The post Turkijos prezidentas dėl amoralios olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos žada kalbėtis su pačiu popiežiumi appeared first on LAIKMETIS.

Prieštaringai vertinamame įstatymo projekte teigiama, kad šalyje, kurioje gyvena apie keturi milijonai benamių šunų, sergantys ar agresyvūs gyvūnai turi būti užmigdomi.

Likusi įstatymo projekto dalis toliau svarstoma ir tikimasi, kad ji bus priimta per kelias ateinančias dienas.

Vyriausybė teigia, kad tokia tvarka reikalinga siekiant užkirsti kelią šunų užpuolimams ir pasiutligės plitimui.

Kiti benamiai šunys turėtų būti masiškai gaudomi, atiduodami į gyvūnų prieglaudas ir gyventojams.

Anot kritikų, dėl didelio beglobių šunų skaičiaus negalima pasikliauti vien tik gyvūnų prieglaudomis ir pavienių žmonių globa. 

Gyvūnų teisių gynėjai, kurie baiminasi, kad įstatymo projektas gal būti tik priedanga šunų migdymui, nors vyriausybė tai neigia, pasisako už masinę sterilizacijos kampaniją.

Sekmadienį parlamentarams pradėjus nagrinėti 17 punktų įstatymo projektą, šiai priemonei prieštaraujantys deputatai protestuodami užsimovė netikru krauju suteptas baltas pirštines.

Diskusijos priminė apie 1910 metais Osmanų imperijos laikais taikytą priemonę, kai dešimtys tūkstančių benamių šunų buvo nugabenti iš Stambulo į negyvenamą salą Marmuro jūroje.

Šunys iš bado buvo priversti ėsti vieni kitus. Dauguma jų nugaišo. 

Prieš debatus prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad Turkija susiduria su problema, kuri, „kaip nė vienoje kitoje civilizuotoje šalyje,“ „auga geometrine progresija“. Vyriausybė ypač nerimauja dėl didėjančio pasiutligės atvejų skaičiaus.

Prezidentas, kurio konservatyvioji islamiškos Teisingumo ir plėtros partija (AKP) ir jos sąjungininkai turi absoliučią daugumą parlamente, teigė, kad žmonės tiesiog nori saugiai vaikščioti gatvėmis. 

Stambulą ir kitus didžiuosius miestus kontroliuojanti opozicinė Respublikonų liaudies partija pareiškė, kad jos merai įstatymo netaikys. 

Pastarosiomis savaitėmis buvo surengtos demonstracijos, taip pat ir prie parlamento.

Vyriausybė pareiškė, kad merai, atsisakę vykdyti įstatymą, gali būti įkalinti.

Ji uždraudė lankytojams patekti į parlamentą, kad būtų išvengta protestų.

The post Turkija, kurioje yra keturi milijonai benamių šunų, patvirtino beglobių gyvūnų kontrolės įstatymą appeared first on LAIKMETIS.

Vietos valdžios institucijos tokius renginius draudžia. 

Demonstrantai apie dešimt minučių žygiavo Bagdado prospektu, pagrindine Stambulo gatve Azijos pusėje, mojuodami vaivorykštės spalvų vėliavomis ir skanduodami įvairius šūkius. Tačiau įsikišus policijai jiems buvo liepta išsiskirstyti. 

Pasak AFP reporterio, keli iš jų buvo sulaikyti. 

„Pride“ eitynės Stambule draudžiamos nuo 2015-ųjų. Sekmadienį valdžios institucijos pasmerkė „nelegalių grupuočių“ raginimus protestuoti.

Europinėje Stambulo dalyje policija uždarė Taksimo aikštę, tradicinę demonstrantų susibūrimo vietą. Be to, kitas AFP reporteris matė, kaip policija bandė užblokuoti pėsčiųjų Istiklalo prospektą.

Taip pat šioje teritorijoje buvo uždarytos kelios metro stotelės. 

Homoseksualumas Turkijoje nėra uždraustas, tačiau homofobija paplitusi net tarp aukšto rango pareigūnų. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) nuolat kartoja, kad LGBTQ žmonės yra iškrypėliai ir kelia grėsmę tradicinei šeimai. 

Iki 2014-ųjų Stambule vykdavo „Pride“ eitynės, kuriose dalyvaudavo dešimtys tūkstančių žmonių. 

Eitynės taip pat buvo gera proga išreikšti nepritarimą R. T. Erdogano islamiškų šaknų turinčiai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP), kuri valdžioje yra jau daugiau nei du dešimtmečius.

The post Draudžiamos LGBTQ eitynės Stambule vyko tik dešimt minučių appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius išreiškė norą apsilankyti Nikėjos vietovėje ir paminėti 1700-ąsias pirmojo ekumeninio susirinkimo metines.

„Tai kelionė, į kurią nuoširdžiai trokštu vykti", - sakė popiežius penktadienio rytą, sveikindamas Konstantinopolio ekumeninio patriarchato delegaciją, atvykusią į Romą šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Bažnyčios Romoje steigėjų, šventės proga.

Šv. Andriejaus, pagal tradiciją įsteigusio Bažnyčią Konstantinopolyje, šventės proga Stambule lankosi Katalikų Bažnyčios delegacija.

The post Popiežius išreiškė norą aplankyti Turkiją appeared first on LAIKMETIS.

„Šie atvejai yra plačiai paplitę, kaip ir sistemingi teisės į religijos laisvę ir pagarbą šeimos bei asmeniniam gyvenimui pažeidimai. Daugumos nuomonėje nebuvo pripažinta, kad valstybės sprendimas taikią religinę veiklą kvalifikuoti kaip, grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui', nesant tam įrodymų, yra tiesioginis pareiškėjo religijos laisvės pažeidimas", - teismo sprendimą komentavo Kelsey Zorzi (Kelsi Zorzi), organizacijos „Advocacy for Global Religious Freedom" direktorė.

Primename, kad absoliuti dauguma Turkijos gyventojų yra musulmonai (apie 99 proc.), tačiau šalyje yra nedidelė krikščionių mažuma - apie 170 tūkst. žmonių.

The post Turkijos Konstitucinis teismas leido deportuoti devynis užsienio piliečius už krikščionišką misionierišką veiklą appeared first on LAIKMETIS.

„Mes remiame tolesnę pagalbą Ukrainai ir Ukrainos gebėjimams atgrasyti [Rusiją], tačiau nenorime, kad NATO dalyvautų šiame kare“, – po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje sakė Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas).

„Manome, kad ir valstybės narės, ir NATO apskritai turi išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų dalykų“, – pridūrė jis ir įspėjo, kad konfliktas gali išplisti regione ir sukelti dar didesnes krizes.

Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, Turkijai pavyko laikytis plonos diplomatinės linijos, palaikant ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina.

Vašingtonas ketvirtadienį uždegė žalią šviesą Ukrainai naudoti JAV ginklus pasienyje su Rusija esančios Charkivo srities gynybai, įveikęs ankstesnius nuogąstavimus, kad leidimas tokiems smūgiams galėtų įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Rusija.

Vokietija penktadienį pareiškė, kad ji taip pat suteikė Ukrainai leidimą šaudyti Vokietijos tiekiamais ginklais į taikinius Rusijoje.

The post Turkija remia tolesnę pagalbą Ukrainai, bet nenori, kad NATO dalyvautų kare appeared first on LAIKMETIS.