Apdovanojimą „Keliauk Lietuvoje“ vadovei Olgai Gončarovai įteikė „Lonely Planet“ viceprezidentas Tomas Hallas (Tomas Holas) Londone šią savaitę vykusioje turizmo ir kelionių parodoje „World Travel Market London“ (WTM).

„Neabejoju, kad Lietuvai įteiktas „Lonely Planet“ apdovanojimas dar labiau padidins parodos dalyvių susidomėjimą mūsų šalimi“, – pranešime cituojama O. Gončarova.

Spalį „Lonely Planet“ paskelbė dešimt pasaulio šalių, kurias rekomenduojama aplankyti 2025 metais, antrąją vietą reitinge Lietuvai skyrę ekspertai ypač išskyrė keturis jos traukos taškus.

„Tai – žalias, gyvybingas, modernus, išskirtine istorija ir šiuolaikiška barų bei restoranų scena pasižymintis Vilnius. Taip pat – visais metų laikais įspūdingas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas, piligrimus iš viso pasaulio traukiantis Kryžių kalnas ir į laukinę gamtą pasinerti viliojantis Aukštaitijos nacionalinis parkas“, – rašoma pranešime.

„Lonely Planet“ sąraše Lietuvą aplenkė tik Kamerūnas.

„Lonely Planet“ sąraše Lietuvą aplenkė tik Kamerūnas. Į rekomendacijų ateinantiems metams reitingą taip pat pateko Fidžis, Laosas, Kazachstanas, Paragvajus, Trinidadas ir Tobagas, Vanuatu, Slovakija ir Armėnija.

„Lonely Planet“ sudaromame reitinge yra vertinama ne tik turizmo infrastruktūra ir paslaugų kokybė, šalių saugumas, kainos ir kokybės santykis, bet ir unikalumas bei autentiškumas, tvarumas ir atsakingumas.

Anot „Keliauk Lietuvoje“, reitinge neretai atsispindi naujos turizmo tendencijos – neseniai išpopuliarėję ar visai naujas turizmo patirtis siūlantys regionai ar šalys, taip pat svarbūs yra ir specialūs renginiai ar įvykiai, galintys pritraukti keliautojų dėmesį: tarptautiniai sporto renginiai, jubiliejinės sukaktys, kultūriniai festivaliai.

The post Lietuvai įteiktas „Lonely Planet“ apdovanojimas appeared first on LAIKMETIS.

Demonstrantai, kurių šūkis „Pakeiskime kursą ir nustatykime turizmo apribojimus“, suformavo ryškiaspalvių vėliavų ir transparantų jūrą, žygiuodami lankomiausiomis miesto gatvėmis ir dalyvaudami naujausiuose masiniuose protestuose prieš perteklinį turizmą Ispanijoje.

„Jums prabanga, o mums vargas“, – rašoma viena plakate.

„Tai ne turizmo fobija, tai skaičiai: 1 232 014 gyventojų, 18 milijonų turistų“, – skelbiama kitame. 

Protesto akciją sušaukė apie 80 organizacijų ir socialinių grupių, norinčių apriboti pernelyg intensyvų turizmą Balearų salyne, kuriame išsidėsčiusios trys pagrindinės salos – Maljorka, Menorka ir Ibisa.

Jų teigimu, dėl dabartinio turizmo modelio viešosios paslaugos tapo nepakeliama našta, daroma žala gamtiniams ištekliams, o vietos gyventojams vis sunkiau gauti būstą.

Pasak centrinės vyriausybės atstovo Balearų salose, vietos žiniasklaida pranešė, kad prie protestų prisijungė apie 12 tūkst. žmonių, nors organizatoriai nurodė didesnį skaičių – apie 50 tūkstančių. 

Pernai Balearų salas aplankė rekordinis skaičius žmonių iš Ispanijos žemyninės dalies ir užsienio (17,8 mln.). Šiemet tikimasi sulaukti dar daugiau lankytojų. 

Naujausia demonstracija surengta po gegužės pabaigoje įvykusios masinės protesto akcijos trijose pagrindinėse Balearų salose. Tuomet į gatves su šūkiu „Mūsų salos neparduodamos“ išėjo keli milijonai žmonių, reikalaudami apriboti perteklinį turizmą.

„Praktiniu požiūriu tai yra teisėta ekonominė veikla. Tačiau, kaip ekonominė veikla, galiausiai ji turėtų būti reguliuojama taip pat kaip ir, pavyzdžiui, viešbučiai“, – visuomeninei televizijai TVE sakė architektas ir urbanistikos ekspertas Jose Maria Ezquiaga (Chosė Marija Eskvijaga). 

Pasak jo, turistams skirtų butų nuomai turėtų pritarti vietos gyventojų asociacijos.

„Vietos nekilnojamojo turto savininkai turėtų nustatyti žaidimo taisykles ir nuspręsti, ar tam tikri formatai yra priimtini, ar ne“, – pažymėjo jis.

Turizmo ir verslo ekspertas Manuelis de la Calle (Manuelis de la Kaljė) teigė, kad turizmo mokesčio įvedimas galėtų būti viena iš išeičių.

„Tai vienas iš galimų sprendimų, kuriuos būtų galima įgyvendinti. Tai nesumažins turizmo srauto, tačiau bus gauta lėšų, kurios gali būti nukreiptos į turizmo valdymą arba kitas galimybes padėti vietos gyventojams“, – sakė jis televizijai TVE.

The post Tūkstančiai maljorkiečių sukilo prieš perteklinį turizmą appeared first on LAIKMETIS.

„18 588 – tiek kartų Šv. Faustinos namelis buvo aplankytas praėjusiais metais. Tai buvo treti pagal lankomumą metai per veiklos istoriją. Džiaugiamės, kad Namelį vis labiau atranda patys vilniečiai, o lankytojų geografija ir toliau plečiasi – pernai sulaukėme svečių iš 49 užsienio šalių", - džiaugiamasi namelio feisbuko paskyroje.

Antakalnyje esantis Faustinos namelis – ypatinga piligrimystės vieta. Čia 1933–1936 metais gyveno ir patirtas vizijas dienoraštyje užrašė šventoji sesuo Faustina. Net ir sovietmečiu vienuolyno namelis išliko, nors buvo paverstas šluotų sandėliuku vaikų darželiui.

Senosios Vilniaus medinės architektūros namas buvo rekonstruotas ir tapo unikaliu piligriminiu objektu.

Apsilankymas namelyje kiekvienam leidžia pajausti aplinką, kurioje skleidėsi Gailestingumo žinia Vilniuje gyvenant Šv. Faustinai.

Per metus namelyje paprastai apsilanko iki 30 tūkstančių piligrimų iš viso pasaulio.

The post Praėjusiais metais Šv. Faustinos namelis buvo aplankytas virš 18 tūkst. kartų appeared first on LAIKMETIS.

Išpuolis įvykdytas netoli Eiffelio (Eifelio) bokšto savaitgalio vakarą, kai mieste buvo daug žmonių. Šalyje paskelbta aukščiausia parengtis dėl išpuolių, didėjant įtampai dėl Izraelio ir „Hamas“ karo.

„Mes nepasiduosime terorizmui“, – po išpuolio socialiniame tinkle „X“ parašė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born).

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad siunčia užuojautą per, jo teigimu, teroristinį išpuolį žuvusio vokiečio šeimai.

Prancūzijos kovos su terorizmu prokurorai sakė, kad jie imsis tyrimo.

Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) įvykio vietoje prie Senos upės sakė, kad užpuolikas buvo žinomas institucijoms kaip radikalus islamistas ir buvo gydomas nuo psichinės ligos. Jis pridūrė, kad prieš suimamas vyras šaukė „Allahu Akbar“ („Dievas visų didesnis“).

Jis mirtinai subadė 1999 metais gimusį vokietį turistą peiliu, o paskui plaktuku puolė kitus, kai bandė pabėgti į kitą Senos upės pusę.

Teritorija prie Bir Hakeimo tilto, kurioje paprastai gausu turistų ir vietinių gyventojų, buvo aptverta policijos ir ryškiai mirksėjo saugumo pajėgų ir gelbėjimo tarnybų transporto švyturėliai.

„Labai žiauriai grasino“

Paryžiaus prokuratūra pranešė, kad 1997 metais gimęs užpuolikas yra prancūzas ir buvo suimtas atliekant tyrimą dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti.

G. Darmaninas sakė, kad šis vyras 2016-aisiais jau buvo nuteistas ketverius metus kalėti už kito išpuolio planavimą, kurio jam nepavyko įvykdyti.

„Vyras užpuolė užsienio turistų porą. Nuo smūgių peiliu mirė Filipinuose gimęs vokiečių turistas“, – sakė jis.

Pasak ministro, vienu metu įsikišo įvykio liudininku tapęs taksi vairuotojas. Tada užpuolikas kirto Senos upę, puolė kitus žmones ir vieną jų sužeidė plaktuku.

Policija persekiojo užpuoliką ir panaudojo elektrošoką. Vėliau tas vyras buvo suimtas.

„Jis labai žiauriai jiems grasino (...) Dabar jis turės atsakyti už savo veiksmus prieš teisingumą“, – sakė G. Darmaninas.

Pasak ministro, įtariamasis, gyvenęs su tėvais Esono regione į pietus nuo Paryžiaus, sakė policijai, kad negali pakęsti musulmonų žudymo „Afganistane ir Palestinoje“.

E. Macronas žinutėje „X“ padėkojo saugumo pajėgoms už greitą užpuoliko sulaikymą ir sakė, kad teisingumas turėtų būti įvykdytas Prancūzijos žmonių vardu.

„Paryžius gedi po šio baisaus išpuolio“, – „X“ rašė transporto ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas).

Pagalbos šauksmai

37 metų Josephas S. (Žozefas S.), prekybos centro vadybininkas, prašęs neskelbti jo pavardės, pasakojo matęs, kas nutiko.

Jis sakė girdėjęs šūvius ir bėgančių žmonių pagalbos šauksmus. Kažkokiu daiktu ginkluotas vyras puolęs nugriuvusį vyrą, o per 10 minučių atvykusi policija, pasakojo vyras naujienų agentūrai AFP.

Prancūzija patyrė keletą islamistų ekstremistų išpuolių, įskaitant 2015 metų lapkritį įvykusius mirtininkų ir šaudymo išpuolius Paryžiuje, dėl kurių atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS). Per juos žuvo 130 žmonių.

Pastaraisiais metais šalyje buvo santykinai ramu, nors pareigūnai įspėjo, kad grėsmė išlieka.

Tačiau Prancūzijoje, kurioje gyvena daug žydų ir musulmonų, įtampa išaugo po spalio 7-ąją „Hamas“ įvykdyto išpuolio prieš Izraelį ir žydų valstybės surengto Gazos Ruožo bombardavimo.

Saugumas Paryžiuje taip pat itin atidžiai stebimas, miestui ruošiantis surengti 2024 metų vasaros olimpines žaidynes.

Spalį Prancūzijos šiauriniame Araso mieste jaunas radikalizuotas islamistas iš Rusijos Kaukazo regiono nužudė mokytoją Dominique'ą Bernard'ą (Dominiką Bernarą).

The post Paryžiuje - mirtinas islamisto išpuolis prieš vokiečių turistą appeared first on LAIKMETIS.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė BNS teigė, kad Velykinių kelionių pardavimai jau pasiekė ikipandeminį laikotarpį, tačiau keliautojų skaičius 2019 metams dar neprilygsta. 

„Sumomis arba apyvartomis kelionių organizatorių tai kaip ir prilygsta 2019 metų apyvartom, tačiau įvertinant infliaciją ir kainų kilimą negalime teigti, kad jau grįžo į priešpandeminį periodą. Jeigu skaičiuotume klientų skaičiais, tai tikrai dar negrįžo į priešpandeminį periodą“, – BNS teigė Ž. Gavelienė.

Anot jos, susidomėjimas kelionėmis per Velykų atostogas išauga dukart, o daugiausia keliauja šeimos su vaikais.

„Būna dvigubai didesnis susidomėjimas, negu reguliarią savaitę. Dažniausiai keliauja šeimos arba tie, kurių dalis šeimos arba artimųjų rato yra užsienyje“, – sakė Ž. Gavelienė.

Vis dėl to, anot kelionių organizatorių, keliautojų, ypač su vaikais, skaičius auga.

„Novaturo“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė teigė, kad šventiniu laikotarpiu keliautojų skaičius visuomet išauga dukart. 

„Balandžio kelionėmis lietuviai pasirūpino išankstinių vasaros pardavimų metu – mūsų išankstiniai vasaros pardavimai šių metų sausio-kovo mėnesiais buvo apie 40 proc. didesni nei pernai“, – BNS teigė M. Bielinytė. 

Anot jos, balandį keliautojai dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus – Turkiją ir Egiptą, o apie 45 proc. keliaujančių per Velykas yra šeimos su vaikais. 

Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė BNS teigė, kad Velykoms įmonė daugiausiai kelionių pardavė į Turkiją, Egiptą, Ispaniją ir Portugaliją. 

„Šiais metais Velykas keliautojai dažniausiai leis Turkijoje, Egipte, Tenerifėje, Madeiroje. Daugiausiai jų keliauja su vaikais – tai net 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais“, – sakė I. Aukštuolytė.

Ji taip pat teigė, kad „Tez Tour“ šiųmetinei vasarai suplanuotų kelionių skaičius jau viršijo ikipandeminį laikotarpį. 

„Srautai jau sugrįžo į priešpandeminį lygį ir net viršijo – šiai vasarai suplanuota 15 proc. daugiau kelionių nei 2019 metais. Pastebime, kad lietuviai vėl keliones planuoja iš anksto – vos prasideda išankstiniai pardavimai. Ši tendencija yra dvigubai aktyvesnė nei praėjusiais metais“, – BNS teigė I. Aukštuolytė.

Pernai balandį Lietuvoje veiklą pradėjęs Ukrainos kelionių organizatorius „Join UP! Baltic“ BNS pranešė, kad ruošiantis  pavasario švenčių metu išaugusiai kelionių paklausai įmonė 50 proc. padidino skrydžių į Egiptą. 

„Join Up Baltic“ generalinė direktorė Sabina Saikovskaja BNS teigė, kad Egiptas – populiariausia per Velykas atostogaujančiųjų kryptis.

„Daugelis lietuvių šeimų renkasi keliauti į užsienį ir mėgautis vasariškais orais. Šiuo metu populiariausia kryptis yra Šarm aš Šeichas Egipte – keliautojai nori pasinerti į tokias pramogas, kaip nardymas, pamatyti nuostabius koralinius rifus, taip pat užsiimti jėgos aitvarų sportu ar tiesiog mėgautis šiltu oru bei ilsėtis prie baseino ar paplūdimyje“, – BNS teigė „Join Up Baltic“ generalinė direktorė S. Saikovskaja. 

Lietuvos oro uostai (LTOU) BNS pranešė, kad Velykų savaitę skrendančių į užsienį yra 25 proc. daugiau nei pernai ir 8 proc. mažiau nei 2019 metais. 

LTOU teigimu, daugiausia žmonių Velykų šventėms skrenda į Londoną, taip pat Kopenhagą, Rygą ir Oslą, o daugiausia užsakomųjų skrydžių yra į Egiptą, Turkiją ir Kanarų salas.

The post Velykinių kelionių pardavimai pasiekė ikipandeminį laikotarpį appeared first on LAIKMETIS.

Turizmas palaiko ekonominę šio biblinio miesto okupuotame Vakarų Krante gyvybę, bet pastaruosius dvejus metus turistai iš užsienio dėl pandemijos negalėjo atvykti.

Šiemet turistai sugrįžta, viešbučiai jau pilni, o prekiautojai praneša apie gyvą prekybą.

„Šiemet švenčiame Kalėdas visai kitaip nei pernai, – sakė palestiniečių turizmo ministrė Rula Maayah (Rula Maja). – Švenčiame Kalėdas su maldininkais, atvykstančiais iš viso pasaulio.“

Šeštadienį priešpiet policija statė užtvaras Ėdžių aikštėje, grojo marširuojantys orkestrai, užsienio turistai darėsi asmenukes prie didelės miesto Kalėdų eglės.

Lotynų apeigų patriarchas Pierbattista Pizzaballa (Pjerbatista Picabala) – aukščiausio rango katalikų dvasininkas Šventojoje Žemėje – atvyks iš netoliese esančios Jeruzalės pasveikinti žmonių. Vidurnaktį jis aukos mišias Kristaus Gimimo bazilikoje, pastatytoje toje vietoje, kur, kaip tiki krikščionys, gimė Jėzus.

Vis dėlto Ėdžių aikštėje matėsi ir nūdienos realybė – daug kur kabo plakatai su palestiniečių kalinio Nassero Abu Hamido (Nasiro Abu Hamido) atvaizdu. Šis du dešimtmečius dėl septynių izraeliečių nužudymo kalintas palestinietis praėjusią savaitę mirė nuo vėžio Izraelio kalėjimo ligoninėje.

The post Betliejus šiais metais vėl pilnas gyvybės appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmiausia siekiame europinio sprendimo dėl to, kad jis yra tvariausias, teisiškai teisingiausias. (...) Jeigu tokio nėra randama, neatmetame galimybės ieškoti regioninio sprendimo, kuris įtrauktų Baltijos valstybes, Lenkiją ir potencialiai Suomiją“, – žurnalistams po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Seimas yra pripažinęs Rusiją genocidą vykdančia ir terorizmą remiančia valstybe, tos šalies piliečiai, keliaujantys turizmo tikslais į Europos Sąjungą, neturėtų kirsti ES sienų.

G. Landsbergis pabrėžė, kad humanitarinės vizos Rusijos ar Baltarusijos režimų persekiojamiems asmenims, jų šeimos nariams būtų išduodamos.

Pasieniečiai klaustų apie paramą režimui

Lietuvos ministro teigimu, regioninis sprendimas, kuris apimtų visas sieną su Rusija turinčias ES valstybes, galėtų būti panašus į šiuo metu vienašališkai taikomą Estijos.

„Manau, kad jis būtų panašus į tai, ką kalba Estija šiandien – kad tam tikrų grupių asmenims, dėl kurių įleidimo atitikimo mūsų nacionalinio saugumo interesams kiltų abejonių, jie būtų neįleidžiami“, – teigė G. Landsbergis.

Anot jo, kiekvienu atveju ES valstybės pasienietis turėtų klausti Rusijos piliečio, kokiu tikslu jis vyksta, taip pat galėtų pasiteirauti jo požiūrio į Kremliaus veiksmus Ukrainos atžvilgiu.

„Pasienietis turi teisę paklausti, ar jūs remiate karą Ukrainoje, kieno Krymas. Vien nuo šio atsakymo, kad asmuo, kertantis Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos sieną pasakytų, kad jo nuomone, Krymas yra neokupuotas, mes galime manyti, jog to asmens įleidimas neatitinka nacionalinių saugumo interesų“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Gali Lietuva tai padaryti ir vienašališkai. Bet, mano nuomone, priemonės veikia efektyviai tik taikant mažų mažiausiai regioninį sprendimą“, – pridūrė jis.

Gali Lietuva tai padaryti ir vienašališkai. Bet, mano nuomone, priemonės veikia efektyviai tik taikant mažų mažiausiai regioninį sprendimą

G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad nutraukus oro susisiekimą su Europos valstybių sostinėmis, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija yra pagrindinis rusų, baltarusių kelias į Europą.

„Per šias valstybes keliu iš esmės atvažiuoja visi turistai, kiti susisiekimo keliai yra per Stambulą, Dubajų, Jerevaną lėktuvais. Įtraukiant papildomą valstybę, galima pasiekti Europą, bet skaičiai yra kur kas mažesni. Priėmus regioninį sprendimą, aišku, keliautojų srautai mažėtų stipriai“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Jo teigimu, sunkiausia būtų sutarti dėl techninių dalykų.

„Norime, kad taisyklės, jeigu būtų sutarta, būtų taikomos vienodai. Kitaip tariant, kad asmuo, kuris buvo neįleistas Estijoje, negautų kitokio atsakymo Latvijoje ar Lietuvoje“, – tvirtino G. Landsbergis.

Pirmas regiono valstybių ministrų pasitarimas šiuo klausimų turėtų vykti kitą savaitę Prahoje.

Pasak ministro, taip pat dar neatsakyta į klausimą, ar reikėtų neįleisti tik rusų turistų, ar ir baltarusių. 

„Matome skirtumus tarp šių dviejų valstybių ir dėl jų piliečių požiūrio į karą. Didelė dalis Baltarusijos piliečių galėtų būti laikomi daugiau kaip įkaitai savo režimo negu kaip aktyviai ir sąmoningai jį palaikantys, remiantys režimo veiksmus“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kita vertus, anot jo, neteisinga, kai iš tėvynės dėl grėsmės savo gyvybei pabėgę baltarusiai mato Lietuvoje pramogaujantį Minsko režimą remiantį verslininką, kurio įmonė yra įtraukta į sankcionuojamųjų sąrašą, o jis pats – ne.

Diskusijos ES

Po Seimo URK posėdžio ir komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė, ir komiteto narys Audronius Ažubalis tvirtino, kad neteisinga leisti kariaujančios valstybės piliečiams poilsiauti Europoje.

A. Ažubalio teigimu, reikėtų ne tik neišduoti naujų vizų, bet ir panaikinti išduotųjų galiojimą.

„Koks skirtumas, kada išduota viza. Važiuoti poilsiauti į Europą, iš esmės prieš kurią tu ir kovoji, pradėjai karą prieš Europos saugumo architektūrą, tai atrodo keistai“, – sakė jis.

„Tikiuosi, kad mūsų ministrui pavyks, jog sprendimai apie tai, kad Šengeno vizos nustoja galioja Rusijos piliečiams, išskyrus humanitarinius atvejus, bus priimti. Bent jau dalies valstybių“, – teigė Seimo narys.

„Jeigu mes būtume nuoseklūs, sprendimas yra visiškai aiškus – jokių turistinių vizų ir jokių turistų iš Rusijos Federacijos mūsų valstybės teritorijoje“, – tvirtino L. L. Andrikienė.

Ji pabrėžė, kad nuo vadinamųjų pasienio valstybių apsisprendimo labai daug kas priklauso, ir priminė, jog nuo pavienių iniciatyvų kartais pereinama prie visos ES sprendimų.

„Kai ES sprendė, ar uždaryti Europos erdvę Rusijai, tuomet bendro sutarimo irgi nebuvo, bet viena valstybė uždarė oro erdvę, kita valstybė, trečia, ketvirta ir tada neliko nieko kito kaip visai ES priimti tam tikrą sprendimą“, – žurnalistams sakė URK pirmininkė.

Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

G. Landsbergio teigimu, dabar Lietuva vizas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduoda ypatingais atvejus, tačiu tų atvejų nėra taip jau mažai.

„Tai nėra vienetiniai atvejai, daug žmonių Lietuva suteikia galimybę atvykti ir ieškoti prieglobsčio“, – tvirtino ministras.

Talinas žengė dar toliau ir į šalį neįsileidžia Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas Šengeno vizas. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, šis draudimas neapima mūsų rusų turistų, jis taikomas tik keliems tūkstančiams asmenų.

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pasiūlė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.

Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka Berlynas. Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco), invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.

The post G.Landsbergis: ES nesutarus dėl vizų rusams draudimo, Lietuva svarstytų jį regiono lygiu appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva savo sprendimus jau yra priėmusi, ir priėmusi gana anksti, jau kovo mėnesį. Skelbdami nepaprastąją padėtį mes smarkiai apribojome Rusijos, Baltarusijos piliečiams išduodamas vizas, jos išduodamos tik humanitariniais pagrindais“, – antradienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.

„O pagal pastarąsias Rusijos labai skausmingas reakcijas į Estijos pareiškimus dėl analogiškų sprendimų, akivaizdu, kad tai yra toks skausmo taškas Rusijai, ir, matyt, tai galėtų būti adekvati reakcija Europos Sąjungos lygmeniu į besitęsiantį brutalų karą Ukrainoje“, – teigė ji.

pagal pastarąsias Rusijos labai skausmingas reakcijas į Estijos pareiškimus dėl analogiškų sprendimų, akivaizdu, kad tai yra toks skausmo taškas Rusijai

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija praėjusią savaitę pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.

Estija žengė toliau, ji apribojo patekimą į šalį tiems rusams, kurie jau turi Estijos išduotas Šengeno vizas.

V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lietuva turėtų taip pat apsvarstyti tokios priemonės taikymą.

„Manau, kad vertint tai, kas vyksta Ukrainoje, vertinant kasdien žūstančius žmones, vaikus kitos svarstyklių pusės neturėtų nusverti Rusijos turistų interesai. Tokios priemonės, manau, yra svarstytinos“, – tvirtino ji.

Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Tai padaryta Seimo nutarimu dėl nepaprastosios padėties paskelbimo.

The post Seimo pirmininkė: Rusijos turistų neįsileidimas į ES būtų adekvati reakcija į karą Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Turizmo organizatorių atstovai teigia, kad Vyriausybės numatomos subsidijos yra per mažos. 

Situacija blogėja

„Bet kokia pagalba yra pagalba (...). Tik tiek, kad kol nuo spalio mėnesio mes derėjomės, jau to laiko kiek praėjo. Dar kol bus išmokėta... (...) Jeigu buvo labai blogai verslo viešbučiams, tai dabar visam sektoriui yra labai sudėtinga situacija“, – BNS sakė E. Šiškauskienė. 

Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos atstovės, su Vyriausybe pavyko susitarti, kad maksimali galima kompensacija – 50 tūkst. eurų – bus skiriama konkrečiam objektui – viešbučiui, o ne keletą jų valdančiai įmonei. 

„Tas 50 tūkst. didesniam viešbučiui realiai yra vieno mėnesio pusė energetinių išlaidų sumos“, – teigė E. Šiškauskienė. 

Pasak jos, kylančios energijos išteklių kainos – viena iš išlaidų grupių, dar labiau komplikuojančių viešbučių situaciją.

„Viešbučiai ir restoranai dabar susimoka tokius (didelius – BNS) kaštus, pakilus minimaliai algai, taip pat – už energiją, žaliavų brangimas nerealus. (...) Jau tiek neuždirba nei viešbučiai, nei restoranai, kokios yra išlaidos plius sumokami mokesčiai“, – tvirtino E. Šiškauskienė. 

Vyriausybė trečiadienį pritarė papildomai pagalbai nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Viena priemonių – dalinis sąskaitų apmokėjimas apgyvendinimo įstaigoms, kurių pajamos pernai, palyginti su 2019 metais, smuko mažiausiai 40 proc., – joms bus padengiama iki 50 proc. nuo pernai lapkričio iki šių metų kovo pabaigos patirtų pastoviųjų išlaidų. Didžiausia galima kompensacija sieks 50 tūkst. eurų. 

Be to, įstaigoms bus mokama 100 eurų vienkartinė išmoka už kambarį.

Už neatvykusį užsienietį – trys eurai

Pasak E. Šiškauskienės, didžiulė netektis viešbučiams – sumažėjęs užsienio turistų skaičius. 

„Realiai tai mums didžiausia netektis, kad neturime užsienio turistų. Miestų viešbučiuose apie 75 proc. (svečių – BNS) būdavo užsienio turistai“, – teigė ji. 

Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė subsidijoms atvykstamojo turizmo organizatoriams. Jos priklausys nuo turistų skaičiaus per laiką nuo 2019 metų pradžios iki praėjusių metų pabaigos. Subsidijas gaus įmonės, kurių pajamos pernai, palyginti su 2019 metais, smuko mažiausiai 30 procentų. Tam bus skiriama 400 tūkst. eurų.

Subsidija už kiekvieną turistą siektų tris eurus, o didžiausia galima subsidija – 30 tūkst. eurų. 

Vis dėlto turizmo sektoriaus atstovai tokias priemones vertina skeptiškai.

Turizmo rinkodaros asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė teigia, kad Vyriausybės numatytos lėšos atvykstamajam turizmui atgaivinti yra per mažos. Pasak jos, norint pritraukti turistų iš užsienio, reikia kominikuoti virtualiai, vykti į parodas arba susitikimus, o tai reikalauja papildomų išlaidų. 

„Jeigu norime padaryti virtualią reklamos kampaniją, net ir iš dešimt padauginus tuos tris eurus, verslas tikrai nieko nenupirks. Netgi iš šimto juos padauginus, didelės virtualios kampanijos nenupirks“, – BNS teigė D. Mažeikaitė. 

„Virtualios rinkodaros priemonės pandemijos metu įgavo kitą svorį, kitą kainą, tai irgi reikėtų įvertinti“, – pridūrė ji. 

Tik iš BNS apie Vyriausybės patvirtintas pagalbos priemones sužinojusi Lietuvos kelionių verslo asociacijos prezidentė, kelionių agentūros „Best Servis“ direktorė Jolita Maslauskaitė-Targonskienė negailėjo kritikos Vyriausybei, o numatytą paramą pavadino pasityčiojimu iš turizmo verslo. 

„Iš mūsų dirbančiųjų šioje srityje tai yra pasityčiojimas (...) Čia tas pats, kaip pensininkui pridėti 14 eurų prie pensijos (...) kai viskas pabrangsta“, – BNS teigė ji. 

Kelionių verslo asociacijos vadovė tvirtino, kad Lietuvos turizmo įmonės iš valdžios per pandemiją nesulaukė jokios realios pagalbos.  

„Vyriausybė labai džiaugiasi, kad atsigauna atvykstamasis ar išvykstamasis turizmas. Iš tikrųjų norėčiau, kad jie nustotų džiaugtis, nes jie nepadarė dėl mūsų nieko“, – piktinosi J. Maslauskaitė-Targonskienė.

Lėšos pagalbai nuo pandemijos nukentėjusioms apgyvendinimo įstaigoms bei atvykstamojo turizmo organizatoriams bus skiriamos iš Vyriausybės rezervo.

The post Vyriausybės numatytos lėšos atvykstamajam turizmui atgaivinti yra per mažos - turizmo sektoriaus atstovai appeared first on LAIKMETIS.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus Vidmanto Bezaro teigimu, Lietuva jau turi teisinę bazę plėsti kultūros kelių tinklą.

Iki šiol Lietuva yra įsitraukusi į šv. Jokūbo piligrimų kelio, taip pat į Europos žydų paveldo kelio projektus.

Anot Kultūros paveldo departamento pranešimo, Napoleono keliui per Europos šalis priartėjus iki Lietuvos sienų, atsiranda puiki galimybė prisidėti prie Europoje jau išpopuliarėjusio projekto.

KPD Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas pažymi, kad Lietuvoje rengiami rekonstruoti istoriniai Napoleono armijos mūšiai, organizuojami teminiai renginiai, vykdoma kita veikla, skirta šio Prancūzijos imperatoriaus žygiams per Lietuvą atminti.

Vis dėlto kultūros paveldo ir turizmo sektoriuose ši tema yra nepakankamai išnaudojama ne tik kultūros paveldo pažinimo tikslais, tačiau ir turizmo paslaugų bei produktų srityje.

2021-aisiais minėtos Napoleono Bonaparto 200-osios mirties metinės.

Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas su savo Didžiąja Armija, apie 500 tūkst. žmonių, 1812 metų birželio 23–24 dienomis persikėlė per Nemuną netoli Kauno ir pradėjo istorinį žygį į Rusiją.

Vis dėlto kultūros paveldo ir turizmo sektoriuose ši tema yra nepakankamai išnaudojama ne tik kultūros paveldo pažinimo tikslais, tačiau ir turizmo paslaugų bei produktų srityje

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas teigė, kad esama daug tyrimų, per kur Napoleonas žygiavo, kur buvo apsistojęs, kuriuose dvareliuose nakvojo. Karo istorijos klubai jau ne kartą yra rengę teatralizuotus Napoleono armijos pasirodymus.
 
„Lietuva pirmą kartą su Napoleonu susidūrė 1807 metais, kai jo armija sutriuškino Prūsiją ir pietinė Lietuvos dalis pateko į Prancūzijos imperiją. Kalbant apie Napoleoną Lietuvoje, reikia išskirti du miestus – Vilnių ir Kauną“, – KPD pranešime tvirtino istorikas.

„Kaunas tada buvo mažas miestelis su 600 pastatų, 5 tūkst. gyventojų. Įdomu tai, kad miestas buvo padalytas į dvi dalis: 1807 metais dalis Kauno pateko į Prancūzijos imperiją, dalis į Rusijos imperiją. Kaunietis, eidamas į Aleksotą ar atvirkščiai, turėjo tvarkyti dokumentus, pereiti muitinę, be to, keliolika dienų skyrėsi kalendorius“, – pridūrė jis.
 
Anot A. Pociūno, egzistuoja daug pasakojimų, kur Napoleonas sėdėjo, valgė, keliavo – galima labai aiškiai pasakyti tuos taškus.

„Pirmiausia Napoleonas atvyko į Vilkaviškį ir perskaitė pranešimą, kad Prancūzijos kariuomenė įžengė į Rusijos imperijos teritoriją. Vadinasi, jei tai įvyko Vilkaviškyje, tai negalėjo būti kituose miesteliuose. Tačiau dar pasitaiko vietos kraštotyrininkų, pasakojančių, kad Napoleonas neva lankėsi ir kituose Suvalkijos miesteliuose. Nieko panašaus“, – sakė A. Pociūnas.

Jo teigimu, Napoleonas nemėgo blaškytis, labai retai pasitraukdavo nuo maršruto.

Imperatoriaus kelias ėjo per Pilviškius, Antanavą, Strielčius, Veiverius, Garliavą, Aleksotą.

„Kaune yra namas, kuriame imperatorius nakvojo traukdamasis. Kauną Napoleonas pasiekė ankstų birželio 24 dienos rytą, paliko birželio 27 dieną ir žygiavo pro Žiežmarius, Vievį, tiksliau, Sabališkes. Nakvojo Ausieniškių dvare. Traukdamas į Vilnių trumpai sustojo Rykantuose. Apie 15 dienų išbuvo Vilniuje, čia gatvėje susitikinėjo su žmonėmis, kalbėjosi su jais. Liepos 16 dieną pro Nemenčinę, Pabradę, Švenčionis patraukė į Rusiją“, – pasakojo istorikas.

„Napoleono grįžimo maršrutą taip pat galima nusakyti griežtai tiksliai: per Medininkus, Vilnių (apsistojo šalia Vilniaus), Vievį, Rumšiškes, Kauną (čia išlipo iš rogių sušalęs), tada pro Veiverius, Marijampolę gruodžio 10 dieną jau pasiekė Varšuvą“, – tvirtino jis.

A. Pociūnas taip pat pažymėjo, kad, kalbant apie persikėlimą per Nemuną, klaidingai manyta, kad Napoleonas stovėjo ant Jiesios piliakalnio ir žiūrėjo į savo karius, persikeliančius per Nemuną.

Piliakalnis net buvo pavadintas Napoleono kalnu.

„Nieko panašaus, imperatorius buvo užjojęs ant šio piliakalnio, bet nujojo toliau ir apsistojo ant toliau esančio didelio skardžio, kad iš tolo galėtų stebėti visus. Ta kalva yra priešais Jiesios piliakalnį. Vienas tiltas armijai keltis buvo permestas per Nemuną ties Jiesios piliakalniu, kitas ties Šančiais, trečias – ties Baibokų kaimu (dabar tai irgi Šančiai). 60 tūkst. žmonių sėkmingai persikėlė per Nemuną“, – kalbėjo A. Pociūnas.

Istorikas pridūrė, kad Napoleonas nebuvo geras jojikas – dažnai nukrisdavo nuo arklio. Kaune yra du kartus nukritęs: vieną kartą prie Jiesios, kai kiškis pabaidė žirgą, kitą kartą Vilijampolėje, jojant į statų šlaitą.
 
Lietuvoje, A. Pociūno teigimu, galima paminėti ketverias Napoleono armijos kautynes.

Vienas žvalgybinis mūšis įvyko ties Karmėlava, kitas – ties Naujaisiais Trakais, žinomos ir Deltuvos kautynės, kur jau ne vienus metus organizuojami teatralizuoti mūšiai. Kautynės įvyko ir ties Švenčionimis.

Kitose Lietuvos vietose mūšių nebuvo, nes Rusijos kariuomenė labai greitai traukėsi: toks buvo jų planas – nuvilioti toliau, į Lydą.

„Napoleono kelias aprėpia daug Lietuvos savivaldybių. Turizmo centrai galėtų planuoti įvairių renginių, pasakojančių apie Napoleono kelią“, – sakė A. Pociūnas.

The post Paveldosaugininkai siūlo Lietuvą įtraukti į europinį Napoleono kelią appeared first on LAIKMETIS.