Dėl Kaprio mero Paolo Falco (Paolo Falko) paskelbto draudimo keli keltai, plaukę į salą iš Neapolio ir Sorento pietų Italijoje, buvo priversti pasukti atgal.

Už salos aprūpinimą vandeniu atsakinga bendrovė teigė, kad ketvirtadienį žemyninėje dalyje kilo techninė problema ir nors ji buvo pašalinta, vis dar kyla problemų dėl vandens tiekimo Kapriui.

P. Falco įspėjo apie „tikrą ekstremalią situaciją“ ir sakė, kad nors penktadienį didžiojoje salos dalyje tebebuvo vandens, atsargos vietos talpyklose „senka“.

„Šią ekstremalią situaciją dar labiau pablogintų tūkstančių turistų, kurie kasdien atkeliauja į Kaprį, atvykimas“, – aiškino jis.

Pasak jo, vietos gyventojai iš cisternų gali paimti iki 25 litrų geriamojo vandens vienam namų ūkiui.

Draudimas, kuris netaikomas nuolatiniams vietos gyventojams, galios iki atskiro pranešimo.

Neapolio įlankoje esantis Kapris garsėja baltomis vilomis, įlankėlėmis nusėta pakrante ir prabangiais viešbučiais. Čia nuolat gyvena apie 13 tūkst. gyventojų, tačiau vasaros mėnesiais čia atvyksta daugybė vienadienių turistų.

The post Italijos Kaprio sala susiduria su vandens trūkumu, turistams uždrausta atvykti appeared first on LAIKMETIS.

Pasak laikraščio „Il Messaggero" straipsnio, vidutinio amžiaus amerikietis turistas paprašė pasimatyti su popiežiumi ir įsiuto, kai jam buvo pasakyta, kad tai neįmanoma. Tada jis metė vieną biustą į žemę, o kitą nuvertė bandydamas pabėgti.

Vyras buvo nusipirkęs bilietą į Vatikano Chiaramonti muziejų, kuriame buvo eksponuojami biustai.

Po incidento jį sulaikė apsaugos darbuotojai ir nuvežė į policijos nuovadą apklausai.

„Asmenį, kuris nugriovė statulas, suėmė žandarai ir perdavė Italijos valdžios institucijoms", - žurnalistams sakė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjus Brunis).

Anksčiau šis vyras Jungtinėse Valstijose buvo teistas už viešą nepadorumą, pranešė „Corriere Della Sera".

Pažeistos marmurinės skulptūros vaizdavo „nedideles figūras" ir priklausė popiežiaus Pijaus VII Chiaramonti (1800-1823) laikais sukurto Chiaramonti muziejaus kolekcijai, kurią sudaro daugiau kaip 1 000 biustų, statulų ir sarkofagų iš senovės Romos.

Vatikanas laikraščiui „Corriere Della Sera" teigė, kad biustų pažeidimai „nėra dideli, veidai nepatyrė didelės žalos, vienam iš dviejų egzempliorių atsiskyrė nosies gabalėlis".

Biustai buvo perkelti į Vatikano muziejų marmuro restauravimo dirbtuves, sakoma pranešime.

Ekskursijas po Vatikano muziejus siūlanti meno istorikė Elizabeth Lev pasidalijo šia žinia tviteryje, pažymėdama: „Kaip gaila, kad mūsų pirmąjį puikų turistinį sezoną po pandemijos sugadino neatsakingi turistai".

The post Įsiutęs turistas, norėjęs pamatyti popiežių, sudaužė Vatikano muziejų biustus appeared first on LAIKMETIS.

„Šis klausimas yra svarstomas, vyksta diskusijos ir, matyt, kažkoks sprendimas vienu ar kitu metu bus priimtas. Aš matau labai aiškiai, kad Baltarusijos režimas taip pat dalyvauja karo veiksmuose, vykdo hibridinę ataką su nelegaliais migrantais prieš Lietuvą. Aš manau, kad labai labai rimti argumentai yra svarstyti ir apie Baltarusijos įtraukimą“, – sakė ministrė, pirmadienį lankydamasi Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

Pasak jos, siekiama sutarti „regioniniu ir netgi europiniu lygmeniu“.

„Čia yra mano asmeninė pozicija, ji yra principinga, bet, kaip suprantate, reikia rasti regioninių sutarimų ir tada imtis tų priemonių, kad jos būtų veiksmingos ir efektyvios“, – teigė A. Bilotaitė.

Neįleista keliolika Rusijos piliečių

Pirmadienį įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių įleidimo tvarkai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad nuo vidurnakčio iki 9 val. ryto į Lietuvą neįleista 11 šios šalies piliečių, dauguma jų bandė vykti per Lietuvos-Rusijos pasienyje esantį Kybartų kontrolės punktą, kiti – per pasienį su Baltarusija.

Viena pilietė teigė esanti Kaliningrado srities gyventoja, bet nepateikė dokumentų dėl supaprastinto tranzito.

Latvijos kolegos, anot jo, pranešė, kad neįleistų Rusijos piliečių iki šio ryto nebuvo.

Anot A. Bilotaitės, sprendimą riboti Rusijos piliečių keliones Baltijos šalys ir Lenkija priėmė toliau stebint Rusijos karą prieš Ukrainą ir konstatavus, kad „Rusija kaip valstybė yra neprognozuojama, ji yra agresyvi“.

„Matome, kad trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko šiuos Rusijos veiksmus. Tikrai nepriimtina, kad Rusijos piliečiai, kurie remia Rusijos karą, šiandien gali laisvai keliauti po pasaulį, Lietuvą, Europos Sąjungą. Tai yra ir saugumo aspektai, kadangi toks karo veiksmų rėmimas gali kelti grėsmes mūsų valstybės ir visos Europos Sąjungos saugumui“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji taip pat sako besitikinti, kad šis regioninis sprendimas „taps įkvėpimu“ ir kitoms šalims ar net visai Europos Sąjungai. 

„Aš labai tikiuosi, kad šis regioninis sprendimas bus įkvėpimas ir kitoms šalims, labai tikiuosi europinio sprendimo, nes tai, kas vyksta šiandien, man atrodo, reikalauja rimto atsako, viena iš tokių rimtų, veiksmingų priemonių yra būtent ribojimas Rusijos piliečiams atvykimo į ES“, – teigė ji.

Gali paaštrinti migrantų krizę

A. Bilotaitė tai pat informavo, kad artimiausiu metu bus rengiamas vidaus reikalų ministrų susitikimas aptarti valstybių bendrus veiksmus taikant ribojimus rusams. 

Ji priminė, kad nuo pirmadienio bus įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Anot ministrės, ilgalaikės vizos dažniausiai išduodamas dėl galimybės dirbti.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

„Jei kalbėsime apie Rusijos piliečių srautus rugpjūčio mėnesį, galima paminėti, kad vidutiniškai per parą į Lietuvos respubliką atvykdavo 2,5 tūkst. asmenų, dauguma, 50 proc. šių asmenų, vyko pagal supaprastinto Kaliningrado tranzito schemą, – sakė VSAT vadas . – Visi likusieji – dauguma jų buvo krovininių transporto priemonių vairuotojai“.

Jo nuomone, minėtas sprendimas gali paaštrinti Minsko sukeltą migrantų krizę pasienyje.

„Manau, kad tokių rizikų tikrai bus, pirmiausia, neatmesčiau, kad situacija prie sienos su Baltarusija vėl paaštrės, kalbant apie neteisėtą migraciją, nes bet kokie politiniai sprendimai, daromi Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, susilaukia kritikos ir neigiamų veiksmų iš mūsų rytinių kaimynų“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Tikrina dviem etapais

Anot jo, patikrinimai pasienio kontrolės punktuose šiuo metu vyksta dviem etapais: pirmuoju Rusijos piliečiai tikrinami kartu su visais atvykstančiaisiais iš trečiųjų šalių, žiūrima, ar jie priklauso minėtoms išimtims, kai draudimai netaikomi, ir tokiu atveju yra įleidžiami į šalį.

„Jei asmuo kriterijų neatitinka, tokiu atveju asmuo siunčiamas į antros linijos patikrinimo procedūrą, kur jau pareigūnai papildomai individualiai vertina kiekvieno atvykstančio piliečio situaciją, priima sprendimą dėl jo įleidimo ar neįleidimo. Dažniausiai – neįleidimo motyvuojant, kad jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir politikai, visuomenės sveikatai bei tarptautiniams santykiams“, – procedūras paaiškino R. Liubajevas.  

Pasak VSAT vado, pareigūnai gali įleisti, pavyzdžiui, į giminaičio laidotuves atvykusius Rusijos piliečius, arba kai kuriais kitais atvejais dėl humanitarinių pagrindų, tačiau kiekvienu jų būtina pateikti įrodymus, nustatytus dokumentus.

Planuojama, kad pasieniečiai taip pat vertins kiekvieno atvykstančio piliečio požiūrį į karą Ukrainoje, tai bus taip pat vienas iš argumentų, kurio pagalba būtų priimamas sprendimas dėl asmens įleidimo arba neįleidimo

Į Lietuvą įleidžiami tik turintieji D tipo ilgalaikes vizas, tuo metu turintieji C tipo vizas, anksčiau leidusias viešėti Lietuvoje 90 dienų per metus, kirsti sienos nebegali.

Norintieji įrodyti, kad yra persekiojami Rusijos valdžios, turi pateikti šaukimą į teismą, jo nutartį, arba panašius dokumentus iš policijos, tinka ir viešoje erdvėje išplatinta informacija.

Vertins požiūrį į karą

„Planuojama, kad pasieniečiai taip pat vertins kiekvieno atvykstančio piliečio požiūrį į karą Ukrainoje, tai bus taip pat vienas iš argumentų, kurio pagalba būtų priimamas sprendimas dėl asmens įleidimo arba neįleidimo“, – tvirtino jis.

R. Liubajevas sako, jog VSAT yra pasiruošusi skirti papildomas pareigūnų pajėgas, tačiau kol kas tam poreikio nėra, stebint sumažėjusį vykstančiųjų srautą. 

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

R. Liubajevo teigimu, kol kas nebuvo panaikinta nė viena viza.

Anot A. Bilotaitės, tikimasi, kad tai veiks kaip atgrasymo priemonė, jog į šalį nebandytų patekti Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys Rusijos piliečiai.

The post A. Bilotaitė: ėmus drausti keliones rusams, svarstomas sprendimas ir dėl baltarusių appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai Kaune po Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrų susitikimo pranešė Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatijų vadovai.

„Baltijos šalys iš esmės pasiekė (susitarimą)“, – žurnalistams sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Pasak jo, galutiniai sprendimai bus priimami nacionaliniu lygiu, tačiau galios vienodas principas – į šalis nebus įleidžiami rusai, nesvarbu, kokioje šalyje turi išduotą Šengeno vizą.

Savo ruožtu Lietuvos ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad šį klausimą išspręsti tikimasi artimiausiu metu.

„Tikiuosi, kad tai jau yra labiau dienų klausimas, savaičių galbūt“, – sakė politikas.

Jis teigė, kad tiksli data, nuo kada šis apribojimai rusų turistams bus taikomi, dar nėra aiški, nes šalyse skiriasi sprendimų priėmimo būdas.

Jis teigė, kad tiksli data, nuo kada šis apribojimai rusų turistams bus taikomi, dar nėra aiški, nes šalyse skiriasi sprendimų priėmimo būdas

Lietuvoje svarstoma tą daryti, keičiant nepaprastosios padėties reguliavimą.

Estijos ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) pabrėžė, kad tai nėra tarptautinis susitarimas, o pavieniai nacionaliniai susitarimai, kurie yra derinami tarpusavyje.

Anksčiau svarstyta, kad regioninis sprendimas taip pat apimtų ir Lenkiją bei Suomiją.

Kaip vėliau BNS informavo užsienio reikalų ministerija, Varšuva savo įsipareigojimų neišsižada ir taip pat ketina dalyvauti bendrame susitarime su Baltijos šalimis dėl rusų turistų srautų apribojimo.

Tačiau trečiadienį Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) teigė, kad Helsinkis laukia Europos Komisijos išaiškinimo, ar šalis gali neįsileisti rusų, turinčių kitos šalies Šengeno vizas.

„Norime, kad Komisija pateiktų teisinį išaiškinimą“, – sakė jis.

Regiono šalys imasi griežtesnių priemonių nei Europos Sąjunga (ES), linkusi sutarti dėl supaprastinto vizų režimo panaikinimo Rusijos piliečiams.

The post G. Landsbergis: dienų klausimas, kai apribosime rusų turistų patekimą į ES appeared first on LAIKMETIS.

Italijos žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad pareigūnai pastarosiomis dienomis Viduržemio jūros saloje 41 asmeniui skyrė iki 3 tūkst. eurų siekiančias baudas už bandymus iš Sardinijos išsivežti apie 100 kilogramų smėlio, kriauklių ir paplūdimio akmenų.

„LaPresse“ naujienų agentūros teigimu, kai kuriais atvejais turistai internete jau ėmėsi pardavinėti paplūdimio grobį, maitindami klestinčią nelegalių suvenyrų rinką.

Sardinijos oro uostuose ir uostuose smėlio, kriauklių ir akmenų maišai konfiskuoti, remiantis 2017-aisiais priimtu vietos įstatymu, numatančiu baudas nuo 500 iki 3 tūkst. eurų. Konfiskuotą smėlį, kai tik buvo įmanoma, pareigūnai atgabeno atgal į paplūdimius.

Įstatymu siekiama užkirsti kelią milijonams turistų vogti smėlį ir kriaukles iš švarių Sardinijos paplūdimių, garsėjančių visoje Europoje.

The post Italų pareigūnai konfiskavo smėlį, turistams bandant jį išsivežti iš Sardinijos appeared first on LAIKMETIS.

Turizmo įmonių atstovų teigimu, įsibėgėjantis skiepijimas visame pasaulyje, kelionių verslo prisitaikymas prie naujos realybės, atsidarančios atostogų šalys, Europos Sąjungos žaliojo paso tikimybė nuteikia optimistiškai ne tik dėl šių metų, bet ir 2022 metų atostogų sezono.

Tuo metu atvykstamasis turizmas vis dar laukia aiškesnių taisyklių iš Vyriausybės, kada ir kaip Lietuva galėtų priimti turistus, bei švelnesnės saviizoliacijos atvykus.

Žmonės pasiilgę kelionių

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių aiškiai suformuoja lūkesčius turistams ir laukia jų, o pavargę būti namuose žmonės planuoja keliones. 

„Matome jau daugiau šviesos nei debesų, nes vis daugiau šalių aiškiai suformuoja lūkesčius turistams ir laukia jų. Tokios vietovės, kaip Graikija, Madeiros sala, Islandija, nuo to tik lengviau, aiškiau ir turistai mieliau renkasi tas šalis. Lėktuvai pilni skris arba skrenda į tas šalis“, – BNS sakė Ž. Gavelienė.

„Natūralu, ateina ir vasara, tai šiaip keliavimo aukštas periodas, lietuviai pavargo būti namuose ir be to, yra didelė dalis paskiepytu žmonių, kuriems nėra apribojimų, nei saviizoliacijos, nei testų. Nuteikia optimistiškai, bet turime pripažinti kad tai yra labai maži žingsneliai“, – pridūrė ji. 

Vieno didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“ atstovė Dovilė Zapkutė sako, kad turizmo sektorius pamažu atsigauna, tačiau dar laukia ilgas kelias link 2019 metų veiklos apimčių.

„Pirmieji keturi metų mėnesiai indikuoja įsibėgėjantį 2021 metų atostogų sezoną. Metus pradėjome  suplanuotomis skrydžių programomis, o ne pavieniais skrydžiais, kaip buvo parėjusiais metais. Kovo mėnesį didinome veiklos apimtis, balandį pradėjome skrydžius į Turkiją, o nuo gegužės vidurio atsidaro Graikija“, – BNS sakė D. Zapkutė.

Vasarą bendrovė suplanavo ir keliones į Bulgariją, Juodkalniją, Tunisą, Portugaliją, Italiją bei Ispaniją.

Pasak jos, atostogų paklausa kiekvieną mėnesį didėja, tačiau tiksliai prognozuoti veiklos apimtis  visiems metams vis dar sudėtinga dėl galiojančių ribojimų.

„Nepaisant to, po sėkmingų pirmojo ketvirčio rezultatų antrąjį ketvirtį taip pat planuojame pabaigti teigiamais veiklos bei finansiniais rodikliais“, – teigė „Novaturo“ atstovė. 

Kelionių organizatorės „Tiketa Tour“ vadovas Gvidas Aukštuolis teigė taip pat pastebintis augantį keleivių susidomėjimą kelionėmis į užsienį.

„Susidomėjimas tikrai yra, ir manau, kad išliks ateityje. Užsienio kurortai daro viską, kad susigrąžintų mūsų klientus, pradedant kainodara, baigiant turistų atžvilgiu vykdoma politika. Vasaros laikotarpiu vykdysime skrydžius į Bulgariją, į kurią pirmieji užsakymai tik patvirtina lietuvių norą sugrįžti į atostogų ritmą”, – BNS sakė G. Aukštuolis.

Atvykstamasis turizmas laukia aiškumo 

Atsigaunant kelionėms į užsienį, kelionės į Lietuvą vis dar sustojusios. Pasak Ž. Gavelienės, situaciją apsunkina aiškių taisyklių nebuvimas.

„Liūdna žiūrint į Lietuvos turizmo sektorių. Yra visiškas užšalimas, pagrindinis dalykas – nei paslaugų teikėjai neturi aiškių taisyklių, kokiomis sąlygomis gali priimti turistus, nei Lietuva garsiai pareiškė, nuo kada įsileis turistus. Tai dvi būtinos sąlygos, kad galėtume veikti efektyviai“, – teigė Ž. Gavelienė.

Yra visiškas užšalimas.

„Kodėl gi nesutelkus visų jėgų ir nuo birželio visiems nepranešus, kad, pavyzdžiui, laukiame turistų tokiomis ir tokiomis sąlygomis, tokias paslaugas bus galima teikti, o dėl kitų aiškumą turėsime vėliau. Trūksta tokio visuminio požiūrio“, – pridūrė ji. 

Pasak Ž. Gavelienės, atvykstamasis turizmas negali įsibėgėti ir dėl griežtų saviizoliacijos reikalavimų – anot jos, būtų logiška ją sutrumpinti grįžtantiems iš užsienio. 

„Reikėtų įvesti logikos saviizoliacijoje grįžus, nes jei žmogaus testas yra neigiamas, taikyti jam 7-10 dienų saviizoliaciją, manau, nelogiška. Sutinku, kad testo tikrai reikia, jį galima pakartoti po dviejų dienų ir nutraukti izoliaciją“, – kalbėjo ji. 

„Novaturo“ atstovė pastebi, jog šiemet labai aktualus tiek vietinis turizmas, tiek ir poilsis kitose Baltijos šalyse.

poilsio pajūrio kurortuose vasaros mėnesiais kainos prilygsta atostogų kainoms užsienio šalyse.

„Pastebime, kad poilsio pajūrio kurortuose vasaros mėnesiais kainos prilygsta atostogų kainoms užsienio šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje, o vietų beveik nebelikę. Tai nėra įprasta, jei lygintume su, pavyzdžiui, 2019 metais, kita vertus, tai pandemijos pasekmės – dalis žmonių jaučiasi saugiau atostogaudami šalies viduje ir tokiu būdu taip pat išvengia privalomos saviizoliacijos, kuri galioja grįžus iš užsienio“, – sakė D. Zapkutė. 

Vis dėl to Ž. Gavelienė pabrėžia, kad vietinis turizmas neatstoja atvykstamojo nei apimtimis, nei pajamomis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę sakė, kad Vyriausybė ketina jau netrukus atverti Lietuvą paskiepytiems Izraelio ir kitų trečiųjų šalių turistams, o sprendimą planuojama priimti kitą savaitę.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį turistų srautas smuko 77 proc., į Lietuvą atvyko tik 14 proc. įprasto užsienio turistų srauto, o apgyvendinimo įstaigose 69 proc. visų turistų sudarė Lietuvos gyventojai.

The post Kelionės į Lietuvą ir po Lietuvą - vis dar sąstingyje appeared first on LAIKMETIS.