Sekmadienį Vašingtono Nacionalinėje katedroje pirmininkaujantis vyskupas Sean Rowe (Šonas Rou) pasakė pamokslą, kuris buvo pamaldų, skirtų oficialiai jo, kaip pagrindinės protestantų denominacijos vadovo, vietai pripažinti, dalis.

Tuo būdu jis netiesiogiai reagavo į per JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją įvykusį incidentą, kai per pamaldas toje pačioje Vašingtono Nacionalinėje katedroje, kurioms vadovavo Vašingtono episkopalinės vyskupijos vyskupė Mariann Edgar Budde (Marian Edgar Bud) kreipėsi per pamokslą į prezidentą.

„Prašau jūsų gailestingumo, pone prezidente“, – Vašingtono Nacionalinėje katedroje sakė vyskupė M. E. Budde D. Trumpui.

Tuomet Vašingtono vyskupė iš sakyklos jam pasakė, kad jis sėja baimę tarp Amerikos imigrantų ir LGBTQI bendruomenei priklausančių žmonių.

Vėliau paklaustas, ką mano apie šias pastabas, D. Trumpas atsakė: „Nemanau, kad tai buvo geros pamaldos.“

Tačiau savo socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas užsipuolė M. E. Budde, nors jos vardo nepaminėjo, ir pasisakė prieš nelegalius migrantus.

„Neskaitant jos nederamų pareiškimų, pamaldos buvo labai nuobodžios ir neįdomios. Ji nelabai gerai dirba savo darbą! Ji ir jos bažnyčia privalo atsiprašyti visuomenės!“ – pareiškė D. Trumpas.

Tuo tarpu žurnalistas ir visuomenės veikėjas Tuckeris Carlsonas pokalbyje su anglų rašytoju ir žurnalistu Piersu Morganu kritikavo Episkopalinę Bažnyčią dėl vyskupės pastabų per inauguracijos pamaldas, pranešė „Christian Post“.

„Tai visai ne krikščioniška organizacija“, - sakė T. Carlsonas. - Tai labai bloga organizacija, kuriai vadovauja apgailėtinos vidutinio amžiaus lesbietės, o būtent tokia ji ir yra. Tik iškėlus ją į viešumą galima priversti ją reformuotis“.

„Džiugu, kad likusi Amerika, ne tik mes, episkopalai, galime pamatyti, kaip ji iš tikrųjų atrodo - bjauriai ir visiškai nekrikščioniškai“, - užbaigė jis. - Tai pagonybė.“

Episkopalinė Bažnyčia priklauso pasaulinei anglikonų bendruomenei, kuriai priklauso 70 milijonų narių 164 šalyse. Episkopalai yra krikščionys, besilaikantys tradicijos, kurioje vertinami Šventasis Raštas, protestantiška tradicija ir protas. Tačiau jie pabrėžia įtraukumą, leidžia moterims eiti vyskupų pareigas ir priima LGBTQ+ dvasininkus.

Episkopalų pamaldų centre yra Eucharistija, arba Šventoji Komunija, ir jie laikosi liturgijos, aprašytos pagrindinėje anglikonų Bendrųjų maldų liturginėje knygoje. Taip užtikrinamas vienodumas visose kongregacijose, tačiau kartu leidžiama interpretacijų ir praktikos įvairovė.

Krikštas laikomas įsijungimo į Bažnyčią pagrindu, ir visi pakrikštytieji gali dalyvauti Komunijoje.

The post Tuckeris Carlsonas pavadino Episkopalinę Bažnyčią „pagoniška", jos vadovas - ginasi appeared first on LAIKMETIS.

„Neegzistuoja joks logiškas būdas suvokti tai, ką dabar matome, laiko požiūriu. Tai tiesiog neįmanoma. Tai nėra politiniai nesutarimai. Egzistuoja jėgos - ir jos dabar labai akivaizdžios - kurios dėl kažkokių priežasčių nusprendė nusimesti kaukes. Jų vienintelis tikslas yra chaosas, smurtas ir naikinimas", - tęsė politikos apžvalgininkas.

Kaip rašo „The Christian Post", T. Carlsonas vėliau perspėjo, kad JAV vėl atgimsta tos pačios tamsiosios jėgos, kurios praeityje gaivino revoliucinius judėjimus, ypač nukreiptus prieš krikščionybę.

„Kurios grupės jie labiausiai nemėgsta? - retoriškai klausė jis. - Kurios grupės jie labai bijo bei tikisi sunaikinti? Na, tai krikščionis. Štai ką. Krikščionis."

Buvęs „Fox News" laidos vedėjas juokaudamas atskleidė, kad jam prireikė daugiau nei dešimtmečio, kad visa tai suvoktų, ir jis tai suprato kaip „ne itin tikėjęs, ne visą gyvenimą buvęs krikščionis".

„Nepraleidau viso savo gyvenimo apsupty smilkalų, giliai melsdamasis. Jį praleidau redakcijoje, tardamas žodį iš „F" (fuck, - red. past., liet. šūdas) raidės, - aiškino jis ir pridūrė, kad revoliucinės, destruktyvios jėgos, kurios šiandien veikia šalyje, labiausiai nekenčia „krikščionių nacionalistų bei žmonių, kurie meldžiasi prie abortų klinikų; žmonių, kurie švenčia Velykas, o ne Translyčių žmonių matomumo dieną".

revoliucinės, destruktyvios jėgos, kurios šiandien veikia šalyje, labiausiai nekenčia „krikščionių nacionalistų bei žmonių, kurie meldžiasi prie abortų klinikų; žmonių, kurie švenčia Velykas, o ne Translyčių žmonių matomumo dieną".

T. Carlsonas taip pat užsiminė, kad Respublikonų partijoje paplitęs „tamsus" karo kurstytojo požiūris, todėl daugelis GOP narių nekenčia Trumpo ir dažnai bando jį nuversti. Be to, jis teigė, kad imigracija, ekonominiai klausimai ir D. Trumpo „nepraustaburniškumas" nėra svarbūs jo pagrindiniams respublikonų oponentams. Jo teigimu, įtvirtindami karą šie paprasčiausiai trokšta dieviškosios valdžios.

Be to, apžvalgininkas atkreipė dėmesį į tai, kad D. Trumpas buvo pirmasis prezidentas nuo Jimmy Carterio (Džimio Karterio) laikų, nepradėjęs naujo karo ar neaštrinęs JAV karinio konflikto, o kaip tik „stojo jiems skersai kelio".

„Jie nori turėti galią žudyti, štai ir viskas, - sakė jis. - Ir tai yra galia, kurią siekia turėti kiekvienas, norintis būti Dievu. Štai kodėl yra aukojami žmonės. Jie mano, kad turi galią žudyti. Tik Dievas turi galią valdyti gyvenimą ir mirtį, ir tai galia, kurios jie trokšta".

The post Tuckeris Carlsonas pastebi: vyksta dvasinis mūšis, nukreiptas prieš krikščionis ir D. Trumpą appeared first on LAIKMETIS.

Tuckeris Carlsonas paklausė G. Mullerio, kaip, jo nuomone, Vakarai atrodys po 100 metų. Kardinolas atsakė, kad negali nuspėti ateities, tačiau pareiškė, kad geresnė ateitis įmanoma tik „atsinaujinus krikščioniškam supratimui, kuris yra mūsų kultūra".

„Be krikščionybės Vakarai yra niekas; tai tik teritorija, bet be kultūros, be dvasios, be tapatybės, - sakė jis. - Taigi labai svarbu grįžti prie mūsų kultūros šaknų, graikų filosofijos, romėnų [teisės]… kartu su Senuoju ir Naujuoju Testamentu, krikščionių ir žydų didžiąja tradicija. Nepaisant mūsų skirtumų, šios Vakarų kultūros pagrindas yra tas pats", - teigė Mülleris.

Vokiečių kardinolas pabrėžė, kad dėl Kristaus visi turi „viltį, jog blogi dalykai, kančia, mirtis ir turtingųjų bei galingųjų neteisingumas vargšų ir normalių žmonių atžvilgiu nebus paskutinis žodis".

The post Kardinolas G. Miuleris T. Carlsonui: Vakarai be krikščionybės yra niekas appeared first on LAIKMETIS.

V. Putinas sakė T. Carlsonui, kad "Rytų krikščionybė yra giliai įsišaknijusi Rusijos žmonių sąmonėje". Tačiau kai Rusija "absorbavo kitas tautas, išpažįstančias islamą, budizmą ir judaizmą", valstybė labai lojaliai elgėsi su šio tikėjimo nešėjais. Pasak V. Putino, taip buvo dėl šių religijų panašumo.

"Iš tikrųjų pagrindinės tezės, pagrindinės vertybės - jos labai panašios, jei nepasakyti, kad vienodos", - samprotavo Rusijos prezidentas.

Carlsonas nesutiko su Putinu ir sakė, kad krikščionybė iš esmės skiriasi nuo kitų religijų.

"Faktas, kad krikščionybė nėra smurto religija. Kristus mokė, kad reikia atsukti kitą skruostą atsakant į smūgį, yra įsakymas ,nežudyk’ ir pan. Kaip šalies vadovas gali būti krikščionis, jei turi (kare - red. past.) nužudyti kitą žmogų?", - Putino klausė Carlsonas.

Pastarasis atsakė, kad jam tai "lengva", nes karą Ukrainoje jis laiko "gynyba".

"Mes nieko nepuolame", - tikino Putinas žurnalistą.

Komentuodamas "religiją apskritai", Rusijos prezidentas aiškino, kad "ji, galų gale, nėra išorinės apraiškos, nėra kasdieni vaikščiojimas į bažnyčią ir galvos trankymas į grindis".

"Ji yra širdyje. Mes turime tokią į žmogų orientuotą kultūrą", - sakė V. Putinas.

The post V. Putinas pareiškė, kad nemato didelių skirtumų tarp religijų appeared first on LAIKMETIS.

Lenkijos ir Rusijos santykiuose jau ilgą laiką tvyro įtampa, tačiau ji dar padidėjo, kai Varšuva palaikė Kyjivo pastangas atremti Rusijos invaziją.

Ketvirtadienį paskelbtame interviu JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui (Takeriui Karlsonui) V. Putinas tvirtino, kad apie Rusijos invaziją į Lenkiją ar Latviją „negali būti nė kalbos“.

„Mes neturime jokių interesų Lenkijoje, Latvijoje ar kur nors kitur. Kodėl turėtume tai daryti? Tiesiog neturime jokio intereso. Tai tik panikos skleidimas“, – kalbėjo V. Putinas.

Paklaustas apie V. Putino pareiškimus, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) sakė, kad Rusijos prezidento žodžiai yra visiškai nepatikimi.

„Niekas negali mūsų priversti prarasti budrumą ... ir tikrai ne tokie žodžiai, kaip tik priešingai“, – penktadienį žurnalistams sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Lenkija – NATO ir ES narė – turi ilgą sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija ir Kaliningrado sritimi – smarkiai ginkluotu Rusijos eksklavu.

„Kuo dažniau kas nors kartoja, kad kažkas neplanuojama, tuo įtariau reikia žiūrėti, ypač į tokius žodžius“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas, kuris taip pat yra Lenkijos vicepremjeras.

Per dvi valandas trukusį interviu T. Carlsonui, buvusiam dešiniojo sparno televizijos tinklo „Fox News“ laidų vedėjui, V. Putinas taip pat sakė, kad nacistinės Vokietijos invazija į Lenkiją 1939 metais, nuo kurios prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, įvyko dėl to, kad Varšuva, anot jo, buvo nesukalbama.

Šis jo pareiškimas sulaukė aštraus Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio), kuris V. Putiną pavadino Rusijos diktatoriumi, priekaišto.

„Esame pripratę prie paranojiškų Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais pateisinimų“, – parašė R. Sikorski socialiniuose tinkluose.

„Šokiruoja tai, kad šį kartą galimybę juos pareikšti suteikė amerikiečių žurnalistas“, – pridūrė jis.

The post Lenkija sureagavo į V. Putino interviu amerikiečių žurnalistui appeared first on LAIKMETIS.

Per dvi valandas trukusį interviu, kurį surengė buvęs televizijos „Fox News“ laidų vedėjas, V. Putinas taip pat sakė, kad gali būti pasiektas susitarimas dėl įkalinto leidinio „Wall Street Journal“ reporterio Evano Gershkovicho (Evano Gerškovičo).

„Specialiųjų tarnybų kanalais aptariamos tam tikros sąlygos“, – sakė jis, tvirtindamas, kad žurnalistas yra šnipas, ką pats žurnalas ir JAV vyriausybė griežtai neigia.

Tai buvo pirmasis nuo 2019 metų Vakarų žiniasklaidos atstovui gyvai duotas V. Putino interviu.

Tačiau T. Carlsonas, kuris yra artimas buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), uždavė nedaug sudėtingų klausimų ir daugiausia klausėsi, kol Kremliaus vadovas dėstė jam savo požiūrį į Rusijos istoriją, vaizduodamas šalį kaip Vakarų išdavysčių auką.

V. Putinas gynė savo sprendimą 2022-ųjų vasarį įsiveržti į Ukrainą, ir sakė, kad Vakarai dabar supranta, jog Rusija nebus nugalėta, nepaisant JAV, Europos ir NATO pagalbos Ukrainai.

„Iki šiol buvo triukšmaujama ir šaukiama apie Rusijos strateginį pralaimėjimą mūšio lauke. Tačiau dabar jie, matyt, ima suprasti, kad tai pasiekti sunku, jei apskritai įmanoma. Mano nuomone, tai neįmanoma pagal apibrėžimą“, – kalbėjo jis.

V. Putinas taip pat kreipėsi į JAV Kongresą, kuriame D. Trumpo respublikonai vis labiau priešinasi tolesnei Ukrainos paramai ginklais ir kita karine pagalba.

„Pasakysiu jums, ką mes sakome šiuo klausimu ir ką perduodame JAV vadovybei. Jei tikrai norite nutraukti kovą, turite nutraukti ginklų tiekimą“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Maskva svarstytų galimybę įsiveržti į kitas regiono šalis – NATO nares Lenkiją ir Latviją – arba apskritai į visą Europos žemyną, V. Putinas atsakė, kad apie tai negali būti nė kalbos.

„Mes neturime jokių interesų Lenkijoje, Latvijoje ar kur nors kitur. Kodėl turėtume tai daryti? Tiesiog neturime jokio intereso. Tai tik panikos skleidimas“, – kalbėjo V. Putinas.

Karas su Lenkija, pasak jo, įvyktų „tik vienu atveju: jei Lenkija užpultų Rusiją“.

Paklaustas apie galimą vadovybės pasikeitimą po JAV rinkimų, kuriuose, kaip tikimasi, J. Bidenas susikaus su D. Trumpu, taip pakartojant 2020-ųjų scenarijų, V. Putinas nurodė, kad jo manymu, pokyčiai būtų nedideli.

„Jūs ką tik paklausėte, ar ateis kitas vadovas ir ką nors pakeis? Tai nėra susiję su vadovu. Tai nėra susiję su konkretaus žmogaus asmenybe“, – tvirtino jis.

Antradienį įrašytame ir paties T. Carlsono interneto svetainėje paskelbtame interviu puošniame Kremliaus kambaryje sėdėdamas priešais Rusijos vadovą ant vienodų baltų kėdžių su nedideliu staliuku tarp jų, žurnalistas neaštrino pokalbio ir nekvestionavo V. Putino dėl jo santykių su D. Trumpu.

Būdamas prezidentu ir po to, kai jį nugalėjo J. Bidenas, D. Trumpas ne kartą gyrė V. Putiną ir nepasmerkė invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad jei bus perrinktas, sugebės išspręsti šį karą per „24 valandas“, nors nepasakė, kaip.

Tuo tarpu J. Bidenas yra pavadinęs V. Putiną karo nusikaltėliu ir paramą išrinktai provakarietiškai Ukrainos vyriausybei paskelbė vienu svarbiausių savo prezidentavimo prioritetų.

The post V. Putinas davė interviu JAV pokalbių laidų vedėjui T. Carlsonui appeared first on LAIKMETIS.

The post Kas yra Tuckeris Carlsonas? appeared first on LAIKMETIS.