Filipinuose, Prancūzijoje, Brazilijoje ir kitose daugiausia krikščionių gyvenamose šalyse virusas nesitraukia iki šiol. Tikintiesiems jau antrus metus iš eilės prieš Velykas tenka susitaikyti su judėjimo suvaržymais, pasaulyje randantis naujų, užkrečiamesnių viruso atmainų židinių. 

Pernai Jeruzalėje galiojo griežtas karantinas. Religinėse apeigose, vykusiose už uždarų durų, galėjo dalyvauti tik nedidelės kunigų grupelės, nors ankstesniais metais miesto šventoves per Velykas užplūsdavo dešimtys tūkstančių maldininkų.

Šiemet keli šimtai tikinčiųjų, vedini rudais abitais apsirengusių pranciškonų vienuolių, dalyvavo tradicinėje Kristaus kančios kelio procesijoje, judėjusioje tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis, kaip tikima, Atpirkėjas nešė savo kryžių, ant kurio buvo nukankintas. Prie kančios kelio stočių tikintieji kalbėjo poterius. Kita grupė tikinčiųjų nešė medinį kryžių per senamiestį, giedodama ir taip pat sustodama pasimelsti.  

Kristaus Kapo bažnyčia, stovinti vietoje, kur, kaip tiki krikščionys, Jėzus Kristus mirė nukryžiuotas, buvo palaidotas ir prisikėlė iš mirusiųjų, šiemet yra atvira lankytojams, tačiau jie privalo dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis fizinio atstumo. 

„Vietos yra atidaromos, bet atsargiai ir palaipsniui, – sakė Šventosios Žemės bažnyčios lyderių patarėjas Wadie Abunassaras (Vadis Abunasaras). – Paprastai mes kviečiame žmones ateiti. Pernai sakėme žmonėms likti namuose... Šiemet mes lyg ir tylime.“

Pernai sakėme žmonėms likti namuose... Šiemet mes lyg ir tylime.

Izraelis vykdo vieną sėkmingiausių skiepijimo kampanijų pasaulyje, leidusią vėl atsidaryti restoranams, viešbučiams ir religiniams objektams. Tačiau kelionės lėktuvais iki šiol yra ribojamos dėl karantino ir kitų suvaržymo priemonių, siekiant apsisaugoti nuo užsienio maldininkų, paprastai suplūstančių į Jeruzalę Didžiąją savaitę.

Pagrindiniai religiniai objektai yra senamiestyje, Rytų Jeruzalėje, kurią Izraelis užėmė kartu su Vakarų Krantu per 1967 metų karą. Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę ir laiko visą miestą nedaloma žydų valstybės sostine, tuo metu palestiniečiai regi abi teritorijas savo būsimos valstybės dalimi.

Į Izraelio vykdomą skiepijimo kampaniją buvo įtraukti ir Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai, tačiau okupuotam Vakarų Krantui buvo išskirtas nedidelis skaičius vakcinų. Palestiniečių Autonomija importavo dešimtis dozių vakcinų daugiau nei 2,5 mln. savo gyventojų.

Izraelio pareigūnai pranešė, kad Velykų šventėse galės dalyvauti iki 5 tūkst. krikščionių palestiniečių iš Vakarų kranto. W. Abunassaras sakė negirdėjęs, kad iš Vakarų Kranto į Jeruzalę planuotų atvažiuoti didelės tikinčiųjų grupės, kaip būdavo ankstesniais metais.

Popiežius Pranciškus Didįjį penktadienį pradėjo apsilankymu Vatikano vakcinavimo nuo COVID-19 centre, kur savanoriai per pastarąją savaitę suleido maždaug 1 200 dozių vakcinos „Pfizer-BioNTech“ Romos neturtingiems ir nepalankioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms.

Vatikano valstybė pati įsigijo vakcinos Šventojo Sosto darbuotojams ir jų šeimų nariams paskiepyti, o vakcinų perteklių atiduoda benamiams. Kauke veidą prisidengęs popiežius Pranciškus pozavo nuotraukoms su savanoriais ir pasiskiepijusiais žmonėmis Vatikano audiencijų salėje.

Vėliau penktadienį Pranciškus turėtų vadovauti Kryžiaus kelio procesijai beveik tuščioje Šv. Petro aikštėje, nors paprastai ši  procesija vykdavo deglų apšviestame Romos Koliziejuje.

Prancūzijoje dėl 19 val. įsigaliojančios komendanto valandos parapijos yra priverstos paankstinti naktines Didžiojo penktadienio apeigas arba jas visiškai atšaukti. Karantinas paskelbtas 19-oje Prancūzijos departamentų, todėl ten tikintieji mišiose gali dalyvauti tik dieną ir tik pasirašę „kelionės sertifikatą“. 

Nors nuo šeštadienio Prancūzijoje įvedamas trečias dalinis karantinas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) nesiryžo uždrausti velykinio savaitgalio kelionių, suteikdamas galimybę prancūzams keliauti tarp regionų ir susitikti su artimaisiais penktadienį.

Gaisro nusiaubtoje Paryžiaus Dievo motinos katedroje šiemet Didžiojo penktadienio mišios nevyks, tačiau katedros dvasininkai vis tiek melsis prie nuo liepsnų išgelbėto šventovės erškėčių vainiko, radusio laikiną prieglobstį netoliese esančioje Šv. Germano Oseriečio bažnyčioje.

Ispanijoje jau antrus metus iš eilės tradicinių procesijų nebus. Bažnyčios ribos lankytojų skaičių. Dauguma parapijų mišias transliuos internetu.

Filipinų sostinės Manilos gatvėse tvyrojo nejauki tyla, valdžiai uždraudus religinius susibūrimus sostinėje ir dar keturiose provincijose. Su nauja nerimą keliančia COVID-19 banga kovojantys pareigūnai šią savaitę paskelbė karantiną daugiau nei 25 mln. gyventojų turinčioje šalyje.  

Filipinai jau buvo pradėję atsidarinėti ir tikėjosi įveikti sunkią ekonominę krizę, tačiau praėjusį mėnesį naujai registruojamų COVID-19 atvejų skaičius vėl labai išaugo. Veikiausiai tam įtakos turėjo šalyje pasirodžiusios naujos labiau užkrečiamos viruso atmainos, didesnis visuomenės mobilumas ir atsipalaidavimas.

The post Tikintiesiems jau antrus metus iš eilės prieš Velykas tenka susitaikyti su judėjimo suvaržymais visame pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.

Panašiai kaip pernai, Didžiojo penktadienio pavakare popiežiaus Pranciškaus Šv. Petro bazilikoje vadovautose Viešpaties kančios pamaldose galėjo dalyvauti tik kelios dešimtys Dievo tautai atstovavusių žmonių. Didžiojo penktadienio pamaldų visuotinė malda buvo papildyta specialia intencija už pandemijos prislėgtą žmoniją, už mirusius ir jų artimuosius, už sergančiuosius ir juos slaugančius medikus bei savanorius.

Kaip primena „Vatican News", šių metų meditacijos tema: brolybė – visuotinė žmonių brolybė ir kristologinė tikinčiųjų brolybė, kurios pagrindas yra šiomis dienomis liturgijoje mūsų švenčiami slėpiniai.

Pradėdamas homiliją pamokslininkas priminė pernai spalio 3 d. popiežiaus Pranciškaus pasirašytą encikliką „Fratelli tutti“. Pamokslininkas pastebėjo, kad „per trumpą laiką ji pasiekė daugybę žmonių širdžių ir sužadino troškimą siekti visuotinės brolybės, išryškino daugybę dalykų, kurie šiandieniniame pasaulyje brolybės vertybę žeidžia, taip pat nurodė keletą būdų kaip siekti tikros ir teisingos brolybės ir paragino visus – žmones ir institucijas – dėl to darbuotis". Popiežiaus enciklika skirta labai plačiam žmonių ratui Bažnyčioje ir už jos ribų, praktiškai visai žmonijai. Ji apima daugelį gyvenimo sričių. Enciklikos pabaigoje yra ir dalis, kurioje kalbama apie evangelinį brolybės pamatą.

„Mes, krikščionys, tikime", rašo popiežius, „kad žmogaus orumo ir brolybės šaltinis slypi Jėzaus Kristaus Evangelijoje. Didieji mūsų tikėjimo slėpiniai, kuriuos švenčiame šiomis svarbiausiomis liturginių metų dienomis, mus skatina sutelkti dėmesį į kristologinį brolybės pagrindą, kalbėjo kardinolas". 

„Žodžiai „brolis“ ir „sesuo“ visų pirma reiškia tų pačių tėvų vaikus", tęsė pamokslininkas. „Kiek platesne prasme broliais ir seserims taip pat vadinami žmonės, priklausantys tai pačiai tautai. Plėsdami akiratį, broliais ir seserims vadiname visus žmones. „Brolis“ reiškia tą patį, ką ir kitas Biblijoje dažnai vartojamas žodis – „artimas“. Kai Jėzus sako: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40), jis galvoja apie kiekvieną žmogų, kuriam reikia pagalbos.

Tačiau greta visų šių senų ir visiems žinomų reikšmių, pamokslo metu buvo sakoma, kad Naujajame Testamente žodis „brolis“ įgauna ir kitą reikšmę. Broliai ir seserys yra Jėzaus mokiniai. „Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mt 12, 48–50). Tokiam brolybės suvokimui lemtingas įvykis yra Velykos. Kristus tampa „pirmagimiu tarp daugelio brolių“ (Rom 8, 29), o jo mokiniai tampa broliais ir seserimis nauja ir labai gilia prasme: jie dalijasi ne tik Jėzaus mokymu, bet ir jo Dvasia, naujuoju Prisikėlusiojo gyvenimu. Po Velykų broliai ir seserys – tai visų pirma tikėjimo broliai ir seserys, krikščionių bendruomenės nariai. Ir juos galime vadinti kraujo broliais, tik šiuo atveju – Kristaus kraujo.

Žiūrėdami ir pasaulio ir Bažnyčios istoriją ir dabartinį gyvenimą konstatuojame, kad žmonių brolybė taip ir lieka neįgyvendintas idealas

„Žiūrėdami į pasaulio ir Bažnyčios istoriją ir dabartinį gyvenimą konstatuojame, kad žmonių brolybė taip ir lieka neįgyvendintas idealas. Žiūrėdami į Kristaus mokinių bendruomenę irgi su liūdesiu matome, kad jų brolybė sužeista. Kristaus tunika yra suplėšyta į gabalus", sakė kardinolas R. Cantalamessa.

„Krikščionys ne tik pasidalinę į atskiras Bažnyčias, bet nėra vienybės ir tarp tos pačios konfesijos narių. Kokios yra dažniausios katalikų nesantaikos priežastys? Katalikus tarpusavy skaldo ne skirtingi požiūriai į dogmas, sakramentus ar tarnystes, bet politiniai nesutarimai", - pamokslavo kardinolas R. Cantalamessa. Be kita ko, jis taip pat sakė: „Kai tikintieji politinius įsitikinimus kelia aukščiau savo religinės ir bažnytinės tapatybės, tuomet jų religija tampa ideologija. Tai yra nuodėmė, griežčiausia šio žodžio prasme. Tai reiškia, kad žmogaus širdyje „šio pasaulio karalystė“ yra tapusi svarbesnė nei Dievo karalystė. Tai yra didžiojo mūsų priešo velnio darbas. „Diabolos“ ir reiškia skaldytoją, tą, kuris sėja nesantaiką".

Ką mums daryti, kad išsivaduotume iš tokio susipriešinimo? Pasak pamokslininko, turime mokytis iš Evangelijos ir Jėzaus pavyzdžio. Tarp žmonių, kuriems Jėzus skelbė Gerąją naujieną, irgi buvo labai dideli skirtumai, labai stipri politinė poliarizacija – fariziejai, sadukiejai, Erodo šalininkai, zelotai. Jėzus nesitapatino su nė viena šių grupių ir energingai priešinosi bandymams patraukti jį į vieną ar kitą pusę.

Ankstyvoji krikščionių bendruomenė ištikimai sekė Jėzaus politiniu nešališkumu. Tai pavyzdys ir mums, ypač Bažnyčios ganytojams, kurie turi būti visos kaimenės, o ne tik vienos jos dalies ganytojai. Todėl jie pirmieji turi rimtai ištirti savo sąžinę ir paklausti savęs, kur veda savo kaimenę: paskui Jėzų ar paskui savęs. Vatikano II Susirinkimas pasauliečiams, o ne dvasininkams, suteikė pareigą diegti Evangelijos vertybes socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime, tačiau visada taikiai ir gerbiant kitus.

Į tą, kuris mirė ant kryžiaus, kad „suburtų į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus“ (Jn 11, 52), šiandien nusižeminę ir gailesčio kupinomis širdimis kreipiamės malda, kurią Bažnyčia kartoja per kiekvienas Mišias prieš Komuniją:  „Viešpatie Jėzau Kristau, tu savo apaštalams esi pasakęs: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę“. Žiūrėk tad ne mūsų nuodėmių, o savosios Bažnyčios tikėjimo, ir suteik jai žadėtą ramybę ir vienybę. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.“„

The post Kardinolas Raniero Cantalamessa OFM Cap.: katalikus tarpusavy skaldo ne skirtingi požiūriai į dogmas, sakramentus ar tarnystes, bet politiniai nesutarimai appeared first on LAIKMETIS.