Pasak jo, Žemės ūkio ministerija jau pradėjo rengti įstatymo projektą, pagal kurį įvežant ir išmuitinant grūdus Latvijoje bus būtina nurodyti pristatymo vietą – Latviją ar kitą ES šalį.

A. Krauzė pabrėžė, jog importuoti grūdus iš Rusijos ir Baltarusijos į Latviją nebus leidžiama, bet Latvija, kaip ES vidaus rinkos dalis, negalės riboti kitų ES šalių įmonių galimybių įsivežti rusiškus ar baltarusiškus grūdus per Latviją.

Latvija, kaip ES vidaus rinkos dalis, negalės riboti kitų ES šalių įmonių galimybių įsivežti rusiškus ar baltarusiškus grūdus

Kaip jau buvo skelbta, Latvijos valdančioji koalicija sutarė uždrausti rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į Latviją, o tai įtvirtinantį įstatymą Saeima (šalies parlamentas) turėtų priimti vasarį.

Latvijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, Latvija pernai buvo antra pagal dydį Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importuotoja į Europos Sąjungą, po Ispanijos.

Šių planų kritikai Latvijoje kritikai teigia, jog rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimas gali šalies geležinkeliams ir uostams kainuoti maždaug 100 mln. eurų negautų pajamų.

The post Latvijos žemės ūkio ministras: nedrausime rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, šį klausimą trečiadienį žadama aptarti nuotoliniame susitikime su Latvijos susisiekimo ministru Kasparu Briškensu ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu.

„Labai konkretus klausimas yra – rusiškų grūdų gabenimas, pavyzdžiui, per Baltijos šalis. Lietuvoje tai nėra reikšmingas klausimas, apimtys yra labai nežymios, bet Latvijoje tai yra vis dėlto didelė problema“, – žurnalistams sakė M. Skuodis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas gruodį teigė, kad rusiški grūdai tranzitu dideliais kiekiais pervežami per Latviją, o dalis šių grūdų patenka ir į Lietuvą.

rusiški grūdai tranzitu dideliais kiekiais pervežami per Latviją, o dalis šių grūdų patenka ir į Lietuvą

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tada sakė, kad Rusijos grūdai gabenami per Latvijos uostus, tačiau į Klaipėdos uostą jie nepatenka. Vis dėlto jis neatmetė, kad rusiški grūdai gali būti įvežami klastojant jų kilmės dokumentus. 

Pasak K. Navicko, Latvijos vyriausybė turėtų imtis veiksmų.

Apie įtarimus, kad per Latviją iš Rusijos vežami grūdai patenka į Lietuvos rinką, kalbėjo sausį protestavusių šalies ūkininkų atstovai.

The post M. Skuodis: rusiškų grūdų tranzitas per Latviją – didelė problema appeared first on LAIKMETIS.

„Visada atsiras tokių, kurie bandys apeiti, bandys piktnaudžiauti sistema, net panaudodami teisėtus ir neteisėtus dokumentus. Tikrai reikia vertinti kiekvieną konkrečią situaciją“, – LRT radijui antradienį sakė J. Neliupšienė. 

„Sienų priežiūrą visų pirma vykdo mūsų muitinė, ir tas kontrolės mechanizmas kartu su kitomis institucijomis turi būti labai aiškus ir labai griežtas. Kadangi nei Europa, nei Lietuva neturėjo sankcijų tiek daug, kiek jų turi dabar, tai, aišku, didžiulis srautas ir didžiulis spaudimas pareigūnams viską tikrinti ir viską sukontroliuoti“, – teigė vicemininstrė. 

Pasak jos, ES taikomose sankcijose turėtų būti numatyta kuo mažiau išimčių.  

„Kadangi sankcijos yra labai išplėtusios, kiekvieną kartą, kai ateina koks nors naujas sankcijų paketas, ar tai būtų Rusija, ar Baltarusija, mes visada sakome, kad reikia kuo mažiau išimčių. Bet kokios išimtys visą laiką sukuria papildomas skyles ir galimybes apeiti vienokias ar kitokias nustatytas sankcijas ir sankcijų taisykles“, – teigė J. Neliupšienė.

„Jeigu sankcionuojamos trąšos, tai jos turėtų būti sankcionuojamos visos“, – pridūrė ji.  

ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą, kuriame su partneriais išsiaiškino, jog pernai sustabdytas ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo.

Pasak tyrimo, karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.

„Siena“, bendradarbiaudama su „Belarusian Investigative Center“ (BIC), „Atvira Klaipėda“ ir „Kas vyksta Kaune“, atskleidė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi ES sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose. 

The post J. Neliupšienė: reikia vertinti, kodėl sankcionuotų trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo appeared first on LAIKMETIS.

Ar valdantieji slepia tikruosius migracijos iš Rusijos į Lietuvą skaičius? Kas konservatoriams svarbiau nei karas ir elektros kainos?

Šimonytė vs. Prezidentas. Ar Lietuvoje pradedama persekioti už pažiūras? Kokios reakcijos Europoje sulaukė Italijos rinkimus laimėjusi G. Meloni?

Apie visą tai savaitės apžvalgoje.

The post Dovilas Petkus. Svarbiausių savaitės įvykių apžvalga. appeared first on LAIKMETIS.

„Šis klausimas yra svarstomas, vyksta diskusijos ir, matyt, kažkoks sprendimas vienu ar kitu metu bus priimtas. Aš matau labai aiškiai, kad Baltarusijos režimas taip pat dalyvauja karo veiksmuose, vykdo hibridinę ataką su nelegaliais migrantais prieš Lietuvą. Aš manau, kad labai labai rimti argumentai yra svarstyti ir apie Baltarusijos įtraukimą“, – sakė ministrė, pirmadienį lankydamasi Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

Pasak jos, siekiama sutarti „regioniniu ir netgi europiniu lygmeniu“.

„Čia yra mano asmeninė pozicija, ji yra principinga, bet, kaip suprantate, reikia rasti regioninių sutarimų ir tada imtis tų priemonių, kad jos būtų veiksmingos ir efektyvios“, – teigė A. Bilotaitė.

Neįleista keliolika Rusijos piliečių

Pirmadienį įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių įleidimo tvarkai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad nuo vidurnakčio iki 9 val. ryto į Lietuvą neįleista 11 šios šalies piliečių, dauguma jų bandė vykti per Lietuvos-Rusijos pasienyje esantį Kybartų kontrolės punktą, kiti – per pasienį su Baltarusija.

Viena pilietė teigė esanti Kaliningrado srities gyventoja, bet nepateikė dokumentų dėl supaprastinto tranzito.

Latvijos kolegos, anot jo, pranešė, kad neįleistų Rusijos piliečių iki šio ryto nebuvo.

Anot A. Bilotaitės, sprendimą riboti Rusijos piliečių keliones Baltijos šalys ir Lenkija priėmė toliau stebint Rusijos karą prieš Ukrainą ir konstatavus, kad „Rusija kaip valstybė yra neprognozuojama, ji yra agresyvi“.

„Matome, kad trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko šiuos Rusijos veiksmus. Tikrai nepriimtina, kad Rusijos piliečiai, kurie remia Rusijos karą, šiandien gali laisvai keliauti po pasaulį, Lietuvą, Europos Sąjungą. Tai yra ir saugumo aspektai, kadangi toks karo veiksmų rėmimas gali kelti grėsmes mūsų valstybės ir visos Europos Sąjungos saugumui“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji taip pat sako besitikinti, kad šis regioninis sprendimas „taps įkvėpimu“ ir kitoms šalims ar net visai Europos Sąjungai. 

„Aš labai tikiuosi, kad šis regioninis sprendimas bus įkvėpimas ir kitoms šalims, labai tikiuosi europinio sprendimo, nes tai, kas vyksta šiandien, man atrodo, reikalauja rimto atsako, viena iš tokių rimtų, veiksmingų priemonių yra būtent ribojimas Rusijos piliečiams atvykimo į ES“, – teigė ji.

Gali paaštrinti migrantų krizę

A. Bilotaitė tai pat informavo, kad artimiausiu metu bus rengiamas vidaus reikalų ministrų susitikimas aptarti valstybių bendrus veiksmus taikant ribojimus rusams. 

Ji priminė, kad nuo pirmadienio bus įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Anot ministrės, ilgalaikės vizos dažniausiai išduodamas dėl galimybės dirbti.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

„Jei kalbėsime apie Rusijos piliečių srautus rugpjūčio mėnesį, galima paminėti, kad vidutiniškai per parą į Lietuvos respubliką atvykdavo 2,5 tūkst. asmenų, dauguma, 50 proc. šių asmenų, vyko pagal supaprastinto Kaliningrado tranzito schemą, – sakė VSAT vadas . – Visi likusieji – dauguma jų buvo krovininių transporto priemonių vairuotojai“.

Jo nuomone, minėtas sprendimas gali paaštrinti Minsko sukeltą migrantų krizę pasienyje.

„Manau, kad tokių rizikų tikrai bus, pirmiausia, neatmesčiau, kad situacija prie sienos su Baltarusija vėl paaštrės, kalbant apie neteisėtą migraciją, nes bet kokie politiniai sprendimai, daromi Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, susilaukia kritikos ir neigiamų veiksmų iš mūsų rytinių kaimynų“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Tikrina dviem etapais

Anot jo, patikrinimai pasienio kontrolės punktuose šiuo metu vyksta dviem etapais: pirmuoju Rusijos piliečiai tikrinami kartu su visais atvykstančiaisiais iš trečiųjų šalių, žiūrima, ar jie priklauso minėtoms išimtims, kai draudimai netaikomi, ir tokiu atveju yra įleidžiami į šalį.

„Jei asmuo kriterijų neatitinka, tokiu atveju asmuo siunčiamas į antros linijos patikrinimo procedūrą, kur jau pareigūnai papildomai individualiai vertina kiekvieno atvykstančio piliečio situaciją, priima sprendimą dėl jo įleidimo ar neįleidimo. Dažniausiai – neįleidimo motyvuojant, kad jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir politikai, visuomenės sveikatai bei tarptautiniams santykiams“, – procedūras paaiškino R. Liubajevas.  

Pasak VSAT vado, pareigūnai gali įleisti, pavyzdžiui, į giminaičio laidotuves atvykusius Rusijos piliečius, arba kai kuriais kitais atvejais dėl humanitarinių pagrindų, tačiau kiekvienu jų būtina pateikti įrodymus, nustatytus dokumentus.

Planuojama, kad pasieniečiai taip pat vertins kiekvieno atvykstančio piliečio požiūrį į karą Ukrainoje, tai bus taip pat vienas iš argumentų, kurio pagalba būtų priimamas sprendimas dėl asmens įleidimo arba neįleidimo

Į Lietuvą įleidžiami tik turintieji D tipo ilgalaikes vizas, tuo metu turintieji C tipo vizas, anksčiau leidusias viešėti Lietuvoje 90 dienų per metus, kirsti sienos nebegali.

Norintieji įrodyti, kad yra persekiojami Rusijos valdžios, turi pateikti šaukimą į teismą, jo nutartį, arba panašius dokumentus iš policijos, tinka ir viešoje erdvėje išplatinta informacija.

Vertins požiūrį į karą

„Planuojama, kad pasieniečiai taip pat vertins kiekvieno atvykstančio piliečio požiūrį į karą Ukrainoje, tai bus taip pat vienas iš argumentų, kurio pagalba būtų priimamas sprendimas dėl asmens įleidimo arba neįleidimo“, – tvirtino jis.

R. Liubajevas sako, jog VSAT yra pasiruošusi skirti papildomas pareigūnų pajėgas, tačiau kol kas tam poreikio nėra, stebint sumažėjusį vykstančiųjų srautą. 

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

R. Liubajevo teigimu, kol kas nebuvo panaikinta nė viena viza.

Anot A. Bilotaitės, tikimasi, kad tai veiks kaip atgrasymo priemonė, jog į šalį nebandytų patekti Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys Rusijos piliečiai.

The post A. Bilotaitė: ėmus drausti keliones rusams, svarstomas sprendimas ir dėl baltarusių appeared first on LAIKMETIS.

LRT televizijai jis pabrėžė, kad iš Rusijos „retorikos arba iš propagandos turbūt galima bet kada bet ko tikėtis“.

„Aš manau, kad mūsų nacionaliniam saugumui didžiausia grėsmė turbūt yra mūsų geografinė padėtis, ir jos nepakeisime. Visų institucijų pareiga ir atsakomybė yra tiesiog numatyti tas grėsmes ir būti pasiruošusioms reaguoti“, – sakė ministras.

„Mes esame pasiruošę maksimaliai ir geležinkeliai savo klientus yra labai aiškiai informavę, kaip skaičiuojami vidurkiai, kiek, pagal kokius prekių kodus, ar jie artėja prie viršijimo, ar jau yra ir viršyti, kas gali važiuoti, kas ne, kaip vyksta procedūros“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Skuodžio, Lietuva yra atvira ir pateikia visus krovinių vežimo duomenis Rusijai ir tai „paliekama kitai pusei vertinti“.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ penktadienį pranešė atnaujinusi nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, kaip tai numato Europos Komisijos paskelbtos gairės. 

„LTG Cargo“ penktadienį pranešė atnaujinusi nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado

Sankcijomis draudžiamų prekių tranzitas leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos, nėra laikomos neįprastu srautu ar prekybos modeliu ir kurios neapeina ribojimų.

Krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai, o jų kiekiui pasiekus metinius vidurkius, paraiškos bus atmetamos.

M. Skuodis teigė, kad pirminę prekių patikrą atlikus geležinkeliams, traukiniai yra stabdomi Lietuvos pasienyje su Karaliaučiumi, juos tikrina muitinės atstovai. Anot jo, viršijus vidurkius, „Lietuvos geležinkeliai“ tiesiog atmes paraiškas.

„Pirmiausia geležinkeliai nederintų tokios paraiškos ir teoriškai traukinys negali atvažiuoti. Na, o jeigu taip atsitiktų, kad jis atvažiuoja, tiesiog būtų sustabdytas ir išsiųstas atgal. Čia nieko naujo, yra kaip ir su bet kuria trečiąja šalimi. Tokios procedūros yra įprastos“, – tvirtino jis.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, birželio viduryje įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi ankstesniu tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis. Rugpjūčio 10-ąją įsigalios draudimas vežti anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.

Liepos 13-ąją Europos Komisija išleido gaires, kuriomis ji leido Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais. 

The post M. Skuodis: Lietuva pasiruošusi galimoms tolesnėms Rusijos provokacijoms dėl tranzito appeared first on LAIKMETIS.

Pranešimas pasirodė Maskvai kaltinant Oslą, kad šis blokuoja Rusijos krovinių gabenimą į Svalbardo salyną, o Kremliaus ryšiams su Europos šalimis trūkinėjant dėl rusų karinės invazijos Ukrainoje.

2010 metais Rusija ir Norvegija pasirašė sutartį dėl jūros sienos nustatymo ir bendradarbiavimo Barenco jūroje bei Arkties vandenyne, taip užbaigdamos 40 metų trukusį ginčą.

Tačiau antradienį Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas V. Volodinas pavedė deputatams svarstyti „susitarimo su Norvegija dėl bendradarbiavimo Barenco jūroje ir Arkties vandenyne denonsavimo klausimą“, paskelbė Valstybės Dūma.

V. Volodinas parėmė komunistų deputatą Michailą Matvejevą, sakiusį, kad 2010-aisiais Rusija „užleido Norvegijai 175 tūkst. kv. km Barenco jūros“.

„Šiandien Norvegija neleidžia gabenti maisto ir krovinių į Špicbergeną“, – sakė M. Matvejevas. Jo žodžiai cituojami Valstybės Dūmos pareiškime.

Praėjusią savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę, apkaltino Oslą blokuojant krovinių gabenimą į Svalbardą ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais.

Praėjusią savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę, apkaltino Oslą blokuojant krovinių gabenimą į Svalbardą ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais

Norvegijos Užsienio reikalų ministerija antradienį pabrėžė, kad Oslas ir Maskva „abu suinteresuoti“ palaikyti susitarimą.

„Susitarime dėl demarkacinės linijos nėra nutraukimo išlygos. Bendra praktika ta, kad tokios sutartys dėl sienų nustatymo taikomos neribotam laikui“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP nurodė Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos komunikacijos direktorė Ane Haavardsdatter Lunde (Anė Hovardsdater Lundė).

„Manome, kad Rusija tai gerbia“, – pridūrė ji.

Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalių piliečiams lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias gamtinių išteklių atsargas.

Maskva jau seniai siekia turėti didesnę įtaką šiame salyne, kuriuo nuo XVI a. naudojosi jos medžiotojai ir žvejai.

Rusija primygtinai vadina salyną Špicbergenu, o ne Svalbardu. Taip salynas oficialiai vadinamas nuo 1920 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jo perdavimo Norvegijai.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario mėnesį pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vakarai įvedė kelis beprecedenčių sankcijų Rusijai paketus.

Praėjusią savaitę Norvegija paskelbė apie beveik milijardo eurų pagalbą Ukrainai.

The post Rusija kaltina Norvegiją blokuojant krovinių tranzitą į Svalbardo salas appeared first on LAIKMETIS.

Vieno iš šaltinių teigimu, pagal vieną kompromisinį variantą, krovinių judėjimui tarp Rusijos ir Kaliningrado srities ES sankcijų atžvilgiu būtų pritaikyta išimtis, nes toks judėjimas nėra laikomas normalia tarptautine prekyba. 

Tokia išimtis būtų pritaikyta tik su sąlyga, kad kroviniai būtų naudojami tik Kaliningrade bei nebūtų eksportuojami per jo uostą. Kito šaltinio teigimu, išimtis Kaliningradui galėtų būti padaryta humanitariniais pagrindais.

Pasak vieno iš šaltinių, kompromisą tikimasi pasiekti iki liepos 10 dienos, tuo metu antrasis šaltinis teigė, kad kompromisas gali būti pasiektas jau kitą savaitę. 

Birželio 17-ąją įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Reaguodama į tai Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. 

Reaguodama į situaciją, EK šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.

The post Pasak šaltinių, kompromisas dėl Kaliningrado srities - liepos pradžioje appeared first on LAIKMETIS.

Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Heberstreitas) per spaudos konferenciją sakė, kad Vokietija „griežtai atmeta“ Rusijos grasinimus apie „rimtas pasekmes“ dėl tranzito apribojimų.

„Raginame Rusiją nesiimti jokių priemonių, pažeidžiančių tarptautinę teisę“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo dalies rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo praėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

Rusijos valdžios pareigūnai įspėja Lietuvą dėl rimtų pasekmių, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Kaliningrado sritį.

Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) vėliau trečiadienį pareiškė, kad dėl susidariusios padėties Vokietija ir jos NATO partnerės siūlo Lietuvai „didžiulę paramą“ – „karius, ginklus“ ir „įrangą“

Dėl praėjusią savaitę įsigaliojusių ribojimų Maskva kaltina tranzito valstybę Lietuvą, tačiau šalies pareigūnai tvirtina tik įgyvendinantys ES paskelbtas sankcijas dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) vėliau trečiadienį pareiškė, kad dėl susidariusios padėties Vokietija ir jos NATO partnerės siūlo Lietuvai „didžiulę paramą“ – „karius, ginklus“ ir „įrangą“.

„Neatiduosime nė milimetro“ NATO teritorijos, sakė Ch. Lambrecht.

„Tai stiprybė, kurią parodėme pastarosiomis savaitėmis ir kurios (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas tikriausiai nesitikėjo“, – kalbėjo ji.

Vokietija pažadėjo Lietuvoje dislokuoti daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, kuris ribojasi su Rusija.

The post Vokietija „griežtai atmeta“ Rusijos grasinimus Lietuvai dėl tranzito į Kaliningrado sritį appeared first on LAIKMETIS.

Koridorius ilgą laiką buvo laikomas potencialia silpnąja vieta NATO kare su Rusija. Įtampa ten pastaruoju metu išaugo Lietuvai užblokavus kai kurių prekių gabenimą geležinkeliu į Kaliningradą, todėl Maskva perspėjo apie „rimtus padarinius“.

Danielis Domoradzkis, vietos NVO Aktyvios Mozūrijos asociacijos vadovas, naujienų tarnybai Wirtualna Polska sakė, kad „daugelis gyventojų klausė [mūsų], ar yra pakankamai slėptuvių karo atveju“.

„Tokių pastatų nėra“, – pridūrė jis ir paragino „vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų, kad ši padėtis būtų pakeista“. Jo asociacija išsiuntė klausimus apie tokias slėptuves 14-ai rajono administracinių padalinių. Kaip paaiškėjo, nei vienas rajonas tokių neturi.

Suvalkų miesto tarybos narys Jacekas Roszkowskis taip pat teiravosi apie slėptuves, tačiau jam buvo išsiųstas tik sąrašas vietų, kurias galima pritaikyti kaip tokias. Meras Czesławas Renkiewiczius sakė, kad jos nebus paskelbtas internete, „kad nepadidintų gyventojų nerimo“, praneša Wirtualna Polska.

Jo asociacija išsiuntė klausimus apie tokias slėptuves 14-ai rajono administracinių padalinių. Kaip paaiškėjo, nei vienas rajonas tokių neturi

Elko miesto savivaldybės sekretorius Marcinas Radziłowiczius pataria gyventojams prireikus naudoti rūsius, garažus ir požemines automobilių stovėjimo aikšteles kaip laikiną prieglobstį.

Trys opozicijos parlamentarai – Michałas Wypij, Anna Wojciechowska ir Iwona Maria Kozłowska – pateikė klausimą apie slėptuves Mozūrijoje Lenkijos gynybos ministerijai, kuri atsakė, kad už juos atsako vietos valdžios institucijos ir nacionalinės civilinės gynybos vadovas bei priešgaisrinės tarnybos vadovas.

Buvęs Lenkijos GROM specialiųjų pajėgų karininkas, pulkininkas Andrzejus Kruczyńskis „Wirtualna Polska“ tikino, kad „po nuostolių, patirtų Ukrainoje, Rusija negali pulti jokios kitos šalies“. Jis sako, kad Rusijai atsigauti prireiks „metų, net dešimtmečių“.

Kruczyńskis pripažino, kad svarbu pagalvoti apie slėptuvių sistemos atkūrimą Lenkijoje po invazijos į Ukrainą, tačiau pridūrė, kad tai ilgalaikė užduotis, o ne panikos priežastis.

The post Suvalkų gyventojai reikalauja Varšuvos užtikrinti slėptuvių poreikį potencialios Rusijos invazijos į Lietuvą metu appeared first on LAIKMETIS.