Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Valdančioji Konservatorių partija paskelbė, kad naujas lyderis bus išrinktas iki spalio 28 dienos, taip išvengiant atsistatydinus Borisui Johnsonui (Borisui Džonsonui) vasarą susiklosčiusio scenarijaus, kai per įnirtingas kelias savaites trukusias varžybas L. Truss nugalėjo Rishi Sunaką (Rišį Sunaką).

Su vis didesniu partiečių spaudimu trauktis susidūrusi L. Truss pripažino, kad „negali įvykdyti mandato“, dėl kurio buvo išrinkta, ir paliko postą gilėjant politiniam chaosui.

Įstatymų leidėjų maištas prieš L. Truss kilo po to, kai ji buvo priversta atšaukti katastrofiškus mokesčių mažinimo planus, sukėlusius chaosą rinkose, šaliai ir taip išgyvenant sunkią pragyvenimo išlaidų krizę.

Įstatymų leidėjų maištas prieš L. Truss kilo po to, kai ji buvo priversta atšaukti katastrofiškus mokesčių mažinimo planus.

Leiboristų lyderis Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), kurio opozicinės partijos reitingai per trumpą ir audringą L. Truss darbo laikotarpį smarkiai pakilo, paragino nedelsiant surengti visuotinius rinkimus.

„Tai ne šiaip muilo opera torių partijos viršūnėje“, – sakė jis ir įspėjo apie „didžiulę žalą“ JK ekonomikai, nors svaro kursas po dramatiško L. Truss pareiškimo šiek tiek pakilo.

Kalbėdama Dauningo gatvėje L. Truss sakė, kad liks premjere, kol bus išrinktas jos įpėdinis, kuris taps ir partijos, ir šalies lyderiu.

„Sutarėme, kad per kitą savaitę bus surengti lyderio rinkimai“, – sakė ji po susitikimo su įtakingo konservatorių parlamentarų 1922-ųjų komiteto pirmininku Grahamu Brady (Grejemu Breidžiu).

„Taip bus užtikrinta, kad ir toliau vykdysime savo fiskalinį planą, išlaikysime šalies ekonominį stabilumą ir nacionalinį saugumą“, – kalbėjo L. Truss.

Nesileisdamas į detales, G. Brady žurnalistams sakė, kad naujasis lyderis bus paskirtas iki kitos savaitės penktadienio, prieš naujajam iždo kancleriui Jeremy Huntui (Džeremiui Hantui) spalio 31-ąją pateikiant svarbų biudžeto planą.

G. Brady pareiškimas rodytų, kad partija gali rasti būdą, kaip apeiti eilinių torių gretas, išrinkusias L. Truss.

R. Sunakas buvo perspėjęs, kad jos pažadai sumažinti mokesčius ir reguliavimo mastą neribojant vyriausybės išlaidų, siūlomas priemones finansuojant papildomu skolinimusi, yra neapgalvoti ir gali dar labiau padidinti į dešimtmečių aukštumas pakilusią infliaciją bei pakirsti rinkos pasitikėjimą šalies ekonomika.

Lažybininkų favoritas – R. Sunakas

R. Sunako perspėjimai pasitvirtino ir ketvirtadienį buvęs iždo kancleris greitai tapo lažybų bendrovių favoritu pakeisti L. Truss. Tačiau B. Johnsono lojalistai ir toliau į jį žiūri labai įtariai.

Apie atsistatydinimą L. Truss paskelbė po to, kai vėlų trečiadienį atsistatydino vidaus reikalų sekretorė, o daugelis torių parlamentarų sukilo dėl svarbaus balsavimo, Bendruomenių Rūmuose vyraujant chaotiškoms scenoms.

Iki ketvirtadienio ryto keliolika torių parlamentarų buvo viešai paraginę L. Truss trauktis. Kiek anksčiau ji buvo priversta atšaukti katastrofiškus mokesčių mažinimo planus, sukėlusius chaosą rinkose, šaliai ir taip išgyvenant sunkią pragyvenimo išlaidų krizę.

Pranešama, kad dar daugiau torių buvo pateikę G. Brady laiškus, raginančius pašalinti L. Truss iš posto, nors pagal partijos taisykles metus būtų draudžiama rengti naujo lyderio rinkimus.

„Premjerė pripažįsta, kad vakar buvo sunki diena, ir supranta, kad visuomenė norėjo, jog vyriausybė mažiau dėmesio skirtų politikai, o daugiau – prioritetų įgyvendinimui“, – žurnalistams anksčiau sakė jos atstovas spaudai.

Premjerė pripažįsta, kad vakar buvo sunki diena, ir supranta, kad visuomenė norėjo, jog vyriausybė mažiau dėmesio skirtų politikai, o daugiau – prioritetų įgyvendinimui.

Nepraėjus nė dviem valandoms po šio komentaro, L. Truss paskelbė atsistatydinanti. Premjerės pareigas ji ėjo vos 45 dienas – trumpiausiai iš visų JK ministrų pirmininkų. Antrasis trumpiausiai JK premjeru dirbęs asmuo buvo George'as Canningas (Džordžas Kaningas), dirbęs 119 dienų, bet 1827-aisiais miręs.

Rusijos karo Ukrainoje ir didėjančių ekonominių problemų akivaizdoje Britanijos sąjungininkės susirūpinusios stebi šiuos neramumus, nes nuo 2016 metų, kai šalis nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, politinis nestabilumas nuolat kartojasi.

„Svarbu, kad Didžioji Britanija labai greitai atgautų politinį stabilumą, tik to ir linkiu“, – po L. Truss pareiškimo apie atsistatydinimą sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė, kad Britanija „niekada nėra turėjusi tokios gėdos premjero poste“.

„Nepaprasto chaoso diena“

Aukščiausią tašką įvykiai pasiekė trečiadienį, kurį dešinysis bulvarinis laikraštis „The Sun“ pavadino „nepaprasto chaoso diena“.

Trečiadienį iš pareigų pasitraukė vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman (Sjuela Breiverman). Dingstis buvo tai, kad ji panaudojo savo asmeninį elektroninį paštą oficialiam dokumentui išsiųsti, tačiau pasitraukdama ji sukritikavo L. Truss.

Pusantro mėnesio dirbusi S. Braverman buvo antras šį mėnesį pasitraukęs vyriausybės narys. Anksčiau, kilus triukšmui dėl mokesčių mažinimo, L. Truss atleido iždo kanclerį, savo artimą sąjungininką Kwasi Kwartengą (Kvazį Kvartengą) ir pakeitė jį J. Huntu. Šis iškart atšaukė beveik visus planus dėl mokestinių priemonių.

Laikraštis „The Daily Telegraph“ pranešė, kad S. Braverman pasitraukė po „pikto ginčo akis į akį“ su L. Truss ir J. Huntu „dėl jų reikalavimų švelninti jos poziciją imigracijos klausimu“.

„Padariau klaidą, prisiimu atsakomybę, atsistatydinu“, – rašė ji savo atsistatydinimo laiške. Tačiau ji išreiškė „didelį susirūpinimą“ tuo, kad L. Truss laužo programos pažadus.

L. Truss sulaukė daug kritikos dėl to, kad neatsistatydina, privertusi K. Kwartengą prisiimti kaltę už rugsėjo 23 dieną pristatytą ir nepalankiai įvertintą biudžetą.

„Apsimesti, kad nepadarėme klaidų, dirbti toliau, tarsi niekas nematytų, kad mes jų padarėme, ir tikėtis, kad viskas stebuklingai susitvarkys, nėra rimta politika“, – rašė S. Braverman, aiškiai užsimindama apie L. Truss elgesį.

L. Truss naujuoju vidaus reikalų sekretoriumi paskyrė Grantą Shappsą (Grantą Šapsą), kurį atėjusi į valdžią atleido iš susisiekimo sekretoriaus posto. Partijos lyderio rinkimuose G. Shappsas rėmė L. Truss varžovą R. Sunaką.

„Ne pasidavėlė“

S. Braverman pranešimas apie atsistatydinimą pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai L. Truss kovingu pasisakymu parlamente stengėsi išsklaidyti abejones dėl savo vadovavimo.

Dalyvaudama pirmojoje ministrės pirmininkės klausimų ir atsakymų sesijoje po žeminančių posūkių dėl mokesčių mažinimo, L. Truss sulaukė griežtų opozicinių leiboristų lyderio K. Starmerio replikų.

Kol opozicijos parlamento nariai juokėsi ir šūkavo, o jos pačios partijos parlamentarai tylėjo, K. Starmeris paklausė Bendruomenių Rūmų narių: „Kokia nauda iš premjerės, kurios pažadai netrunka net savaitės?“.

L. Truss tvirtino, kad ji neatsistatydins, sakydama: „Aš esu kovotoja, o ne pasidavėlė.“

Vėliau trečiadienį parlamente vyravo chaotiškos scenos, opozicijai pasiūlius surengti debatus dėl prieštaringai vertinamo L. Truss sprendimo atnaujinti hidraulinį ardymą – dujų gręžimą sausumoje.

Konservatorių politikas Edas Vaizey (Edas Veizis) sakė, kad „vienintelis kelias iš šios maišaties yra Liz Truss atsistatydinti, o konservatorių parlamentarams paskirti ministru pirmininku kokį nors kitą žmogų“.

Apklausos rodo, kad tiek politikės asmeniniai, tiek jos partijos reitingai smarkiai nukrito, o sociologinių tyrimų agentūra „YouGov“ antradienį pareiškė, kad per šešias savaites nuo atėjimo į valdžią ji tapo nepopuliariausia lydere per visą jos vykdytų apklausų istoriją.

The post Naujasis JK lyderis bus išrinktas jau netrukus appeared first on LAIKMETIS.

Prasidėjus lenktynėms pakeisti Borisą Johnsoną konservatorių (Britanijoje vadinamų Toriais) partijos lyderio ir ministro pirmininko poste, katalikai šiame procese užėmė svarbias pozicijas tiek kaip kandidatai, tiek kaip įtakingi galimo premjero sąjungininkai.

Tonbridge ir Malling apygardai atstovaujantis parlamentaras Tomas Tugendhatas, pažadėjęs „švarią pradžią“ nuo Johnsono skandalų. Politikas laikomas pirmaujančiu nuosaikiu kandidatu dešimties žmonių varžybose, yra praktikuojantis katalikas.

T.Tugendhat yra viešas krikščionybės gynėjas, savo pirmojoje kalboje pacitavęs Thomasą More'ą, studijavęs teologiją Bristolio universitete, pažadėjęs „kariniu būdu“ susidoroti su nusikalstamumu, sumažinti mokesčius ir vėl skirti daugiau dėmesio nacionaliniam saugumui.

Kiti kandidatai, turintys katalikiškų sąsajų, yra buvęs religijų ministras Kemi Badenochas, parlamentaras, vedęs praktikuojančią katalikę ir save vadinantis „garbės kataliku“.

2018 m. pateko į antraštes, kai paprašė Vatikano pakeisti Bažnyčios mokymą apie kontracepciją

Taip pat buvusi gynybos sekretorė Penny Mordaunt parlamentarė, laikoma socialiai liberaliausia iš kandidatų, lankė katalikišką vidurinę mokyklą, o 2018 m. pateko į antraštes, kai paprašė Vatikano pakeisti Bažnyčios mokymą apie kontracepciją.

Jeremy Huntas parlamentaras, buvęs užsienio reikalų sekretorius, praktikuojantis anglikonas, ir Steve'as Bakeris, anksčiau lankęs Sekmininkų ir evangelikų bažnyčias, anksčiau viešai skelbė apie savo krikščionišką tikėjimą.

Portsmuto vyskupas Philipas Eganas rekomendavo kandidatams kreiptis į katalikų socialinį mokymą, kaip „tikrai gerą pagrindą“ diskusijoms apie bendras vertybes ir standartus viešajame gyvenime. Atrodo, kad Boriso Johnsono „aiškaus moralinio kompaso“ trūkumas, sakė vyskupas, „visiškai pakirto jo autoritetą“ ir padarė jo atsistatydinimą „neišvengiamu“.

Gyvybę palaikanti kampanijų grupė „Teisė į gyvybę“ išleido šių varžybų stebėjimo priemonę, kurioje nurodoma, kaip kandidatai praeityje balsavo gyvybės klausimais. Nors kai kurie kandidatai, pavyzdžiui, Jeremy Huntas, turi gyvybę palaikančių įstatymų leidėjo reputaciją, tik du – Steve'as Bakeris ir Rehmanas Chistis – balsavo prieš abortų įvedimą Šiaurės Airijoje 2018 m.

Parlamentaras Chisti, kuris yra imamo sūnus, yra praktikuojantis musulmonas ir kovotojas už religijos laisvę, 2019 ir 2020 m. ėjo ministro pirmininko specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės klausimais pareigas.

Buvęs premjeras Johnsonas, krikštytas kataliku, mokykloje atsivertė į anglikonizmą ir atsisakė komentuoti, ar šiuo metu laiko save praktikuojančiu kataliku. Jo žmona Carrie Johnson - Symonds, katalike pasiskelbė 2016 m. Su Johnsonu jiedu susituokė 2021 m. gegužę per katalikišką ceremoniją Vestminsterio katedroje.

The post Tarp kandidatų į britų konservatorių lyderius ir premjero postą - ir katalikai appeared first on LAIKMETIS.