Ši paroda, kurią planuojama atidaryti 2026 metų kovą-gegužę, bus skirta kompozitoriaus 150 gimimo metinėms. Jos bus minimos 2025 metais. Kartu su ja turėtų vykti koncertai, susitikimai, edukaciniai renginiai. Šių metų gegužę į Lietuvą tiriamojo vizito ketina atvykti Nacionalinio Vakarų meno muziejaus delegacija.

1959 metais atidarytas Nacionalinis Vakarų meno muziejus yra pirmasis Japonijoje valstybinis muziejus, sistemiškai kaupiantis ir pristatantis Vakarų meną nuo Renesanso iki XX a. pradžios. 

M. K. Čiurlioniu Japonijoje susidomėta dar septintajame dešimtmetyje. Muzikologo profesoriaus Ichiro Kato (Ičiro Kato) pastangomis suburta Čiurlionio draugija rengė pirmąsias muzikos perklausas ir reprodukcijų parodas.

„Čiurlionio tapyba, ypač jos spalvos ir tematika, yra unikali. Mes, japonai, jo paveiksluose netgi randame nemažai bruožų, būdingų ir japonų tapybai“, – 1969 metais savo laiške, kurio pabaigoje linkėjimus perdavė Jadvygai ir Valerijai Čiurlionytėms, rašė I. Katas.

Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje apsilankęs Japonijos premjeras Yasuhiro Nakasone (Jasuhiras Nakasonė) domėjosi galimybėmis surengti M. K. Čiurlionio dailės parodą Japonijoje, tačiau į Kauną atvykusios japonų delegacijos ketinimai buvo sutrikdyti įvertinus kūrinių trapumą ir komplikuotą transportavimą, o daugiausiai iššūkių kėlė sudėtinga politinė situacija šalyje, todėl planus pristatyti M. K. Čiurlionio kūrybą Japonijoje teko atidėti.

1992 metais „Sezon“ meno muziejuje surengta pirmoji užsienyje lietuvių kūrėjo paroda „Čiurlionis: Fin-de-siècle Lietuvos fantastas ir mistikas“

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Tokijo „Sezon“ meno muziejaus atstovai vėl aplankė Kauną. Kaip teigia Kultūros ministerija, matydami sunkią Lietuvos ekonominę situaciją bei ribotus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus resursus, japonai ėmėsi iniciatyvos. 

1992 metais „Sezon“ meno muziejuje surengta pirmoji užsienyje lietuvių kūrėjo paroda „Čiurlionis: Fin-de-siècle Lietuvos fantastas ir mistikas“. Joje rodyti 165 eksponatai – daugiausia tapybos darbai, tušo grafika, fluorofortai, piešiniai, atvirukai, laiškai, muzikos rankraščiai. Parodą atidarė imperatorius Akihito ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Joje skambėjo kompozitoriaus muzika, vyko paskaitų ciklas.

Žiūrovų dėmesio sulaukė ir archyvinė medžiaga, du parodos katalogai, atvirukų kolekcija. Įrašų kompanija „King’s Records“ specialiai šiai progai išleido keletą M. K. Čiurlionio kūrinių kompaktinių plokštelių.  

The post 2026 metais Tokijuje planuojama surengti M. K. Čiurliono dailės parodą appeared first on LAIKMETIS.

Šeštadienį ryte regėjimo negalią turintis sportininkas svorio kategorijos iki 73 kilogramų bronzinėje dvikovoje įveikė Sakartvelo atstovą Giorgį Kaldanį.

Priminsime, kad šių varžybų atrankoje lietuvis iškovojo dvi pergales iš trijų ir pateko į finalinę dalį, kurioje po atkaklios kovos palaužė kartvelą, kuriam praeityje buvo pralaimėjęs du sykius.

„Varžovas žinomas. Buvome neseniai susitikę ir kovoję Anglijoje. Aš jį permečiau, tiesa, tada jis mane irgi permetė ir laimėjo. Dabar svarbiausia pailsėti ir taupyti jėgas“, – prieš kovą sakė O.Bareikis.

Pasveikino šalies vadovai

Prezidentas Gitanas savo feisbuko paskyroje pasveikino sportininką su pergale: „Antra! Osvaldas Bareikis Lietuvai iškovojo antrąjį paralimpinį bronzos medalį! Nuostabi kova! Sveikinimai Osvaldui ir visai Lietuvos dziudo bendruomenei, neabejoju – didžiuojasi visi".

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė taip pat pasveikino Lietuvos dziudo imtyninką Osvaldą Bareikį, Tokijo paralimpinėse žaidynėse iškovojusį bronzos medalį.

„Jūsų pergalė – didelė garbė ir džiaugsmas visai Lietuvai. Tegul tolesnėje Jūsų sporto karjeroje Jus visuomet lydi sėkmė, o iškovoti medaliai paskatina dirbti dar atkakliau", – sakoma premjerės sveikinime.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat prisidėjo prie sveikinimų.

„Dar viena džiaugsminga diena Lietuvai! Nuoširdžiai sveikinu Osvaldą su bronzos medaliu. Šiandien po finalo sportininkas sakė, kad šią pergalę lėmė jo užsispyrimas viską daryti iki galo, stengtis ir siekti tikslo. Tad linkiu jam begalinio užsispyrimo siekti didelių tikslų“, – sakė parlamento vadovė.

Tai antrasis Lietuvos paralimpinės rinktinės medalis Tokijuje. Penktadienį mūsų šaliai bronzą iškovojo plaukikas Edgaras Matakas.

The post Antras medalis Lietuvai - dziudo imtynininką Osvaldą Bareikį pasveikino šalies vadovai appeared first on LAIKMETIS.

„Vakar Tokijuje prasidėjo paraolimpinės žaidynės. Sveikinu sportininkus ir dėkoju jiems, nes jie visiems liudija viltį ir drąsą. Jie parodo, kaip sportui būdingas atkaklumas padeda įveikti, atrodytų, neįveikiamus sunkumus.“

The post Popiežius paraolimpiečiams: atkaklumas padeda įveikti, atrodo, neįveikiamus sunkumus appeared first on LAIKMETIS.

Šalies vadovas renginio metu sakė, kad paralimpinės rinktinės atstovai yra pavyzdys mūsų visuomenei, kaip atkaklaus darbo dėka pasiekiama didžių tikslų. Jis taip pat pažymėjo, kad šiemet vykstančios žaidynės yra nepaprastos, nes simbolizuoja ir vienybės jėgą valdant pasaulį užklupusią pandemiją.

„Jūs jau esate laimėtojai, kurie savo valia ir ryžtu įrodė, kad galima pasiekti tokių aukštumų. Žmogaus orumas ir užsispyrimas geba padaryti neįmanomus dalykus – galime tuo tik žavėtis. Išlydime su pačia geriausia nuotaika ir jaudindamiesi už jus“, – išlydėdamas komandą kalbėjo Prezidentas.

Iš viso šiemet Lietuvai atstovauti į Tokiją išvyksta 11 sportininkų – golbolo rinktinė, lengvosios atletikos, plaukimo, dziudo atstovai.

Prezidentui ir visiems paralimpinės komandos atstovams renginio metu buvo įteikti Tokijo vasaros paralimpinių žaidynių atminimo medaliai.

The post G. Nausėda Lietuvos nacionalinei paralimpinei komandai: didžiuojamės jumis appeared first on LAIKMETIS.

43 metų sportininkė iš Naujosios Zelandijos tapo pirmąja olimpinėse žaidynėse dalyvaujančia translyte atlete, tačiau jos kova dėl medalių baigėsi gana anksti. Baigdama pasirodymą ji parodė širdelės ženklą tuščioms arenoms.

Trumpame pareiškime žurnalistams nusilenkusi  ji padėkojo Japonijai už tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis surengtas žaidynes. Sportininkė taip pat išreiškė padėką sporto organizacijoms, be kurių jos olimpinė kampanija nebūtų įmanoma.

„Žinoma, nėra taip, kad ničnieko nežinočiau apie diskusijas, kurias sukelia mano dalyvavimas šiose žaidynėse apskritai. Norėčiau padėkoti TOK (Tarptautiniam olimpiniam komitetui), kad jis tikrai įvykdė savo įsipareigojimą laikytis olimpinių principų ir patvirtino, kad sportas yra skirtas visiems žmonėms ir kad [jis] yra įtraukus, prieinamas“, – kalbėjo L. Hubbard.

„Na, o Tarptautinė sunkumų kilnojimo federacija yra ypatinga“, – pridūrė sportininkė.

L. Hubbard gimė vyriškos lyties ir varžėsi kaip vyras, tačiau eidama trečią dešimtį pakeitė lytį ir vėl sugrįžo į sportą, įvykdžiusi TOK numatytus reikalavimus translyčiams sportininkams dėl testosterono mažinimo.

Jos dalyvavimas Tokijo olimpinėse žaidynėse yra istorinis, daro žaidynes dar įtraukesnes, sako žaidynių organizatoriai. Tuo metu kritikai baiminasi, kad tai kelia pavojų moterų sportui. 

The post Pirmoji olimpinių žaidynių translytė sunkiaatletė baigė savo pasirodymus finale appeared first on LAIKMETIS.

24 metų sprinterė Kryscina Cimanouskaja nedalyvavo moterų 200 metrų bėgimo rungtyje olimpiniame stadione.

Japonijos vyriausybės atstovas Katsunobu Kato (Kacunobus Katas) sakė, jog pareigūnai suprato, kad K. Cimanouskaja „pareiškė norą prašytis prieglobsčio“. Daugiau jokių detalių jis nepateikė.

K. Cimanouskaja praleido naktį oro uosto viešbutyje, sekmadienį vėlai vakare paprašiusi Tokijo olimpinių žaidynių pareigūnų apsaugos, kad nebūtų įsodinta į lėktuvą, nurodė Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).

„TOK ir olimpiados pareigūnai praėjusį vakarą pasikalbėjo su pačia baltarusių sportininke Kryscina Cimanouskaja“, – pirmadienį sakė TOK atstovas Markas Adamsas.

„Ji mus patikino, kad jaučiasi saugi. Ji praleido naktį oro uosto viešbutyje saugioje aplinkoje“, – pridūrė jis.

Remiantis pranešimais, baltarusių bėgikė ketina prašyti prieglobsčio, galbūt Europoje. TOK „šįryt vėl su ja pasikalbės, kad suprastų,.. ko ji ketina siekti, ir mes palaikysime jos sprendimą“, sakė M. Adamsas.

Jis pridūrė, kad prie šio reikalo prisijungė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) pareigūnai.

Japonijos policija ir Užsienio reikalų bei Teisingumo ministerijos atsisakė pateikti komentarų. UNHCR Tokijo biuras taip pat kol kas nieko nekomentavo.

K. Kato žurnalistams sakė, kad K. Cimanouskaja tariasi su TOK, organizatoriais ir „kitomis susijusiomis organizacijomis“ dėl tolesnių žingsnių.

„Vyriausybė toliau glaudžiai bendradarbiaus su atitinkamomis organizacijomis ir imsis reikiamų priemonių“, – sakė jis.

Japonija spręs šį reikalą „remiantis teise“, pridūrė vyriausybės atstovas.

„Jaučiu spaudimą“

K. Cimanouskaja praėjusį vakarą sakė, kad jos komanda bandė išsiųsti ją namo, nes sportininkė viešai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, kai ši neįspėjusi užregistravo ją į moterų 400 metrų estafetės rungtį Tokijuje.

„Pasirodo, mūsų didieji viršininkai, kaip visada, viską nusprendė už mus“, – sakė K. Cimanouskaja savo „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše, kuris jau nebeprieinamas.

Vėliau paskelbtoje žinutėje bėgikė pridūrė, kad nebūtų reagavusi taip griežtai, jei „mane būtų įspėję iš anksto, jei būtų paaiškinę visą situaciją ir paklausę, ar galiu bėgti 400 metrų“.

„Tačiau jie nusprendė viską padaryti man už nugaros“, – rašė sportininkė.

Praėjusį vakarą opozicinis Baltarusijos sportinio solidarumo fondas (BSSF) pareiškė, kad baltarusių olimpinės komandos pareigūnai bandė „deportuoti“ K. Cimanouskają.

Vaizdo įraše sportininkė prašė TOK įsikišti ir įspėjo: „Jaučiu spaudimą, jie bando išgabenti mane iš šalies be mano sutikimo.“

M. Adamsas sakė, kad TOK pareikalavo iš Baltarusijos olimpinio komiteto raštu pateikti išsamią ataskaitą apie incidentą. Jis pridūrė, kad TOK pastaraisiais mėnesiais ėmėsi virtinės priemonių Baltarusijos olimpinio komiteto atžvilgiu.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis Aliaksandras Lukašenka išprovokavo masinius protestus, pasiskelbęs pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų laimėtoju ir užsitikrinęs sau šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

Minsko režimas ėmėsi griežtų priemonių protestams numalšinti. Buvo areštuota daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų buvo sumušti teisėsaugininkų.

Pernai gruodį TOK nušalino A. Lukašenką ir vyresnįjį jo sūnų Viktarą nuo olimpinių žaidynių ir kitų organizacijos renginių dėl Baltarusijos olimpinio komiteto vykdomo sportininkų persekiojimo už jų politines pažiūras.

Kovo mėnesį TOK atsisakė pripažinti V. Lukašenką Baltarusijos olimpinio komiteto vadovu, kai jis perėmė šias pareigas iš savo tėvo. A. Lukašenka Baltarusijos olimpiniam komitetui vadovavo nuo 1997 metų.

V. Lukašenkai kartu su Baltarusijos olimpinio komiteto valdybos nariais ir keliais vyriausybės pareigūnais buvo uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Virtinė baltarusių sportininkų išreiškė palaikymą autoritarinio prezidento kritikams ir pareikalavo nutraukti represijas.

Dėl neramumų iš Baltarusijos taip pat buvo atimta teisė organizuoti šių metų ledo ritulio pasaulio čempionatą.

The post Baltarusių olimpietė, bandyta prievarta išsiųsti namo, saugoma Tokijuje appeared first on LAIKMETIS.

Olimpinės žaidynės Tokijas 2020, kaip sako oficialus jų pavadinimas, turėjo įvykti pernai, tačiau dėl pandemijos buvo nukeltos į šių metų vasarą. Tebesitęsianti pandeminė situacija ir dabar verčia peržiūrėti numatytas programas, neleidžia žiūrovams gyvai tribūnose stebėti žaidynes. Sugriežtintos sveikatos apsaugos priemonės privertė ir Tokijo arkivyskupiją atšaukti olimpiados proga sukurtą pastoracinę programą, skirtą sportininkams ir visiems dalyviams.

Tokijo arkivyskupas Tarcizijus Isao Kikuchi paaiškino, jog buvo planuota, kad kiekviena miesto parapija būtų įtraukta į specialią sielovadinę programą, tačiau dabar dėl saugumo tenka atšaukti sumanytas iniciatyvas. Vyriausybės sprendimu Tokijo mieste paskelbus nepaprastąją padėtį, sportininkai negalės išvykti iš olimpinio miestelio, o kunigai negalės į jį patekti.

Arkivyskupas apgailestauja, kad sumanytą programą tenka atšaukti, o kartu ragina visus tiksliai laikytis visų vyriausybės įvestų normų. Laikysimės saugos reikalavimų, pakartojo arkivyskupas, nes rimtai vertiname kiekvieno žmogaus atsakomybę ne tik už savo, bet ir kitų žmonių gyvybes ir sveikatą.

Nepaisant žlugusių planų Tokijo olimpiadą švęsti ir kaip dvasinį arkivyskupijos gyvenimo įvykį, arkivyskupas informuoja, kad kai kurios numatytos pamaldos vyks už uždarų durų ir jose bus galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Savo žinią arkivyskupas baigia optimistiškai: Tokijuje šiomis dienomis baigėsi liūčių laikotarpis, danguje pasirodė vaivorykštė – vilties simbolis, stiprinantis tikėjimą, kad ir pandemija greit pasibaigs. 

The post Tokijo olimpiadoje atšaukta sielovados programa appeared first on LAIKMETIS.

Praėjus aštuoneriems metams po Tokijo džiūgavimo iškovojus teisę rengti olimpines žaidynes, jų atidarymo ceremonija penktadienį įvyks Japonijos sostinėje.

Numatoma, kad susirinks 11 tūkst. sportininkų iš viso pasaulio.

Pirmą kartą per olimpiadų istoriją į stadionus nebus įleidžiami nei vietos, nei užsienio žiūrovai.

Sportininkai, juos lydintys asmenys ir žiniasklaidos atstovai privalo laikytis griežtų protokolų, įskaitant reguliarų testavimą ir kasdienius sveikatos patikrinimus.

Ekskursijos draudžiamos, tad sportininkai iš esmės galės būti tik savo apgyvendinimo ir varžybų vietose.

Visuomenės nuomonės tyrimai nuolat rodydavo, kad dauguma japonų nepritaria olimpiadai pandemijos sąlygomis. Šios visuomenės dalies nuomonės varijuoja nuo abejingumo iki atviro priešiškumo.

Naujausia apklausa, kurią atliko laikraštis „Asahi Shimbun“, parodė, kad 55 proc. respondentų nepritaria olimpiadai šią vasarą.

„Prarandu bet kokį susidomėjimą. Jaučiu, kad negaliu iš visos širdies sveikinti olimpiados, tikrai nejaučiu jokio džiaugsmo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tokijo gyventoja Seira Onuma.

„Net nesu tikra, kad žiūrėsiu žaidynes per televiziją“, – pridūrė ji.

„Toli gražu ne lengva užduotis“

Tradiciškai visų vasaros žaidynių akcentu tampančios atidarymo ceremonijos – šalių atstovų parado ir olimpinės ugnies uždegimo kelių tūkstančių sportininkų akivaizdoje – mastas šįkart bus smarkiai sumažintas.

Kiek mažiau nei 1 000 garbingų svečių ir pareigūnų 68 tūkst. vietų Olimpiniame stadione stebės šį renginį, prasidedantį 20 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.

Svarbiausias svečias bus Japonijos imperatorius Naruhito (Naruhitas), bet taip pat dalyvaus keli kiti pasaulio lyderiai ir svarbūs asmenys, tarp jų JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). Pastarojo šalyje vasaros olimpiada turi įvykti 2024-aisiais.

Tačiau kelios stambios olimpiados rėmėjos, įskaitant „Toyota“, „Panasonic“, „Fujitsu“ ir NEC, demonstruodamos antipatiją žaidynėms nusprendė nesiųsti savo vadovų į atidarymo ceremoniją.

„Tai virsta olimpiada, kuri nesugeba gauti supratimo (iš visuomenės) įvairiais atžvilgiais“, – sakė „Toyota“ vadovaujantis pareigūnas Jun Nagata (Džun Nagata).

Tuo metu Japonijos imperatorius pripažino sunkumus, užgulusius olimpines žaidynes pandemijos metu. Kalbėdamas su Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentu Thomas Bachu (Tomu Bachu) jis pavadino tai „toli gražu ne lengva užduotimi“.

Th. Bachas, ištisus mėnesius atmetinėjęs raginimus atšaukti ar darkart atidėti Tokijo olimpiadą, savo ruožtu tikina, kad žaidynes įmanoma surengti saugiai.

„Pastaruosius 15 mėnesių turėjome priimti daug sprendimų labai neaiškiu pagrindu, – šią savaitę sakė TOK vadovas. – Kasdien turėjome abejonių. Būta bemiegių naktų.“

„Pagaliau matome [šviesą] tamsaus tunelio gale. Atšaukimas niekad nebuvo mūsų variantas. TOK niekada neapleidžia atletų... padarėme tai dėl atletų“, – teigė jis.

Finansiniai stimulai 

Svarbus veiksnys yra ir dideli finansiniai stimulai. Informuoti žmonės nurodo, kad TOK būtų praradusi maždaug 1,5 mlrd. dolerių (1,27 mlrd. eurų) pajamų iš transliavimo, jei žaidynės būtų atšauktos.

Tuo metu olimpiados organizatorių nebus galima kaltinti dėl palengvėjimo atodūsio, kad dėmesys po visų vargų ir nemalonumų pagaliau nukrypsta į sportą.

Pasirengimą olimpiadai temdė įvairiausi skandalai – nuo korupcijos siekiant teisės organizuoti žaidynes iki įtarimų plagiatu dėl jų logotipo dizaino.

Kontroversija tęsėsi ir olimpiados išvakarėse – ketvirtadienį dėl dešimtmečių senumo komiškos scenos paminint Holokaustą buvo atleistas atidarymo ceremonijos režisierius.

Kalbant apie sportą galima būtų spėti, kad per šias žaidynes iškils nauja olimpinių žvaigždžių karta, po dešimtmetį trukusio tokių sportininkų kaip Usainas Boltas ir Michaelas Phelpsas (Maiklas Felpsas) dominavimo.

Šeštadienį prasidėsiančiose plaukimo rungtyse į septynis aukso medalius galėtų pretenduoti amerikietis Caelebas Dresselas (Keilebas Dreselas).

Lengvosios atletikos padangėje galėtų įsižiebti tokių sportininkų kaip kliūtinio bėgimo atstovai norvegas Karstenas Warholmas (Kaštenas Varholmas) ir amerikietė Sydney McLaughlin (Sidni Makloklen) žvaigždės. Abu šie sportininkai šiemet pasiekė 400 m kliūtinio bėgimo pasaulio rekordus.

Tuo metu JAV gimnastė Simone Biles (Simon Bailz) bandys apvainikuoti savo įspūdingą karjerą Larisos Latyninos devynių olimpinių aukso medalių rekordo pakartojimu.

24 metų S. Biles yra viena iš nedaugelio superžvaigždžių, vėl dalyvaujančių olimpiadoje po Rio de Žaneiro žaidynių.

Tokijuje vyks ir naujų olimpinių sporto šakų varžybos: banglenčių sporto, riedlenčių sporto, laipiojimo sporto ir karatė.

The post Tokijuje pagaliau prasideda metams atidėta olimpiada appeared first on LAIKMETIS.

Tai dar vienas smūgis dėl pandemijos atidėtoms 2020-ųjų Tokijo olimpinėms žaidynėms.

Kentaro Kobayashi (Kentaro Kobajašio) komentaras apie Holokaustą yra 1998 metų vaizdo įraše, pasirodžiusiame internete prieš olimpiados atidarymą šį penktadienį.

„Paaiškėjo, kad per vieną pasirodymą praeityje… [jis] pasišaipė iš tragiško istorijos fakto“, – žurnalistams sakė olimpiados vadovė Seiko Hashimoto (Seiko Hašimoto).

„Organizacinis komitetas nusprendė atleisti Kobayashi iš jo posto“, – pridūrė ji.

Minėtame vaizdelyje K. Kobayashi ir kitas komikas apsimeta dviem garsiais vaikų televizijos vedėjais. Jiems kalbantis apie veiklą panaudojant popierių, K. Kobayashi pamini popierinių lėlių iškarpas ir sako: „[Jos] iš tų laikų, kai sakei „pažaiskime Holokaustą“.“ Auditorija šiuos žodžius palydi juoku.

Tuomet abu komikai juokauja apie tai, kaip vienas televizijos prodiuseris supyko dėl pasiūlymo apie Holokaustą.

Scena Japonijoje kai kam sukėlė šoką.

„Neišvengiama, kad jie sulauks kritikos sprogimo“, – rašė vienas interneto vartotojas.

Vis dėlto kiti reiškė abejones dėl reakcijos į daugiau kaip dviejų dešimtmečių senumo komišką vaizdelį.

K. Kobayashi savo pareiškime atsiprašė.

„Įraše, kuris buvo paskelbtas 1998 metais jauniems komikams pristatyti, vienoje mano parašytoje komiškoje scenoje buvo itin nederamų frazių, – rašė jis. – Tai buvo tais laikais, kai nesugebėdavau prajuokinti taip, kaip norėdavau, ir, manau, lėkštu būdu bandžiau patraukti žmonių dėmesį.“

K. Kobayashi, kuris yra gerai žinoma Japonijos teatro figūra, yra ne pirmas gėdingai pasitraukiantis olimpiados atidarymo ceremonijos komandos narys.

Pirmadienį atsistatydino ceremonijos kompozitorius, kilus pasipiktinimui dėl jo senų interviu apie tai, kaip jis mokykloje ujo ir išnaudojo neįgalius bendramokslius.

Olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijų kūrybos direktorius Hiroshi Sasaki (Hirošis Sasakis) kovo mėnesį taip pat atsistatydino kilus triukšmui dėl jo pasiūlymo vienai „plius dydžio“ komikei pasirodyti apsirengus kiaule.

The post Olimpiados atidarymo ceremonijos režisierius atleistas dėl komiškos scenos apie Holokaustą appeared first on LAIKMETIS.