Išmokos bus mokamos tol, kol vaikams sukaks 18 metų arba kol jie baigs nuolatines studijas.

Be to, popiežius Pranciškus pailgino tėvystės atostogas. Anksčiau mokamos tėvystės atostogos gimus vaikui, jį įsivaikinus ar globojant buvo tik trys dienos. Dabar jos pailgintos iki penkių dienų.

Stebėtojai ir darbuotojai jau seniai skundėsi dėl Vatikane ribotų tėvystės atostogų, ir nors jų pailginimas nuo trijų iki penkių dienų laikomas žingsniu teisinga linkme, vis dar yra nepatenkintų žmonių, kurie mano, kad atostogos turėtų būti ilgesnės.

Pasak Vatikano komunikato, pakeitimai yra „asmeninė Šventojo Tėvo iniciatyva“, taip pat popiežius Pranciškus nurodė, kad pakeitimai būtų „nedelsiant inicijuoti“.

Italijoje ir toliau mažėja gimstamumas, todėl pontifiko vadovaujamas Vatikanas nusprendė dalį sutaupytų lėšų, be kita ko, neseniai sumažinus atlyginimus kardinolams ir aukščiausiems pareigūnams, panaudoti darbuotojų šeimoms remti.

The post Popiežius skiria premijas Vatikano darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų appeared first on LAIKMETIS.

„Tėvystė – viena svarbiausių žmogaus gyvenime užduočių – ryškiausiai šviečia tuomet, kai yra priimama su didele atsakomybe ir meile vaikui. Kaip neatšaukiamas žmogaus ryšio su žmogumi liudijimas ji geba pasiekti kiekvieną širdį“, – kreipdamasis į apdovanojimų ceremoniją susirinkusius tėčius sakė šalies vadovas.

Prezidentas pažymėjo, kad ne vieno iš susirinkusių tėvų gyvenimo istorijos paženklintos ir skaudžiomis patirtimis, tačiau jos neužgesino jų vidinės šviesos. „Šiandien ji dar ryškiau šviečia Jūsų atžalų darbuose ir pasiekimuose, Jūsų įkvėptose veiklose, rūpestyje iš kartos į kartą perduoti tai, kas niekada nesibaigia, – besąlygišką tėvo meilę. Ne vienam iš Jūsų tėvystė taip pat suteikia energijos visuomeninei, savanoriškai veiklai, pagalbai artimui ar bendruomenei“, – sakė valstybės vadovas.

Apdovanotiems tėvams Prezidentas padėkojo už kantrybę, rūpestį ir atsakomybę einant sudėtingu ir be galo reikšmingu tėvystės keliu. Šalies vadovas palinkėjo, kad apdovanotųjų gyvenimo pavyzdys dar ilgai būtų įkvėpimo šaltiniu ir kitiems Lietuvos vyrams, o juos pačius kasdien apgaubtų vaikų meilė, pagarba ir dėkingumas.

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, cituodama Vitalijos Morkūnienės knygą „Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė esimui“, teigė, kad tėvas yra dvasinės tvirtybes šaltinis ir šviesulys. „Šiandien dėkojame tėvams, kuriems pavyko visuomenei padovanoti vertybes, o savo vaikams – meilę ir ąžuolo tvirtybę. Brangūs tėvai, linkiu Jums gražaus tolesnio gyvenimo kelio ir prasmingų dienų šviesos“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė pirmoji šalies ponia.

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, cituodama Vitalijos Morkūnienės knygą „Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė esimui“, teigė, kad tėvas yra dvasinės tvirtybes šaltinis ir šviesulys.

Prezidento iniciatyva prieš trejus metus buvo priimtos Valstybės apdovanojimų įstatymo pataisos, kurios leidžia valstybei išreikšti padėką ir pagarbą už nuopelnus auginant ir ugdant vaikus ne tik mamoms, bet ir tėčiams.

Prezidentas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo Arvidą Abarių, kartu su žmona Jolanta Dalia užauginusį keturis pilietiškus ir savo srityse sėkmingus vaikus. A. Abarius yra ilgametis tautinių šokių kolektyvų narys, savo aistra šokiams paskatino vaikus taip pat užsiimti šia veikla.

Šalies vadovas apdovanojo Kęstutį Krasauską, kartu su žmona iki pilnametystės užauginusį keturias dukras ir auginantį nepilnamečius vaikus Augustę ir Saulių. Sekdami tėčio pavyzdžiu, visi vaikai domisi ir užsiima kultūra bei menu.

Apdovanojimas įteiktas Arvydui Kuliavui, keturių vaikų tėvui, vertinamam už seniūnijų švenčių organizavimą, pažangų ūkininkavimą, darbštumą ir ūkio puoselėjimą, ilgametį profesionalų darbą audituojant savivaldybės išteklius.

Taip pat apdovanotas Juozas Lenktys, kuris su žmona Aldona šiais metais minės 54-ąsias bendro gyvenimo metines. Pora kartu užaugino penkis vaikus, juos išauklėjo dorais, savo tėvus gerbiančiais ir ligoje globojančiais piliečiais.

Prezidentas apdovanojimą įteikė Antanui Mišeikai, kuris vaikystėje likęs našlaičiu, netekęs savo tėvų augo globos namuose. A. Mišeika savo paties gyvenimu keturiems savo vaikams rodė pavyzdį, kaip pasitikint savo jėgomis ir protu reikia kurti gyvenimą.

Apdovanotasis Henrichas Pečuro yra keturių vaikų tėtis, jo šeima Ropėnų kaimo bendruomenėje vertinama už darbštumą, rūpestingumą ir nuoširdumą.

Apdovanojimas taip pat įteiktas Artūrui Ručinskui, įgimtą judėjimo negalią turinčiam globėjui, kuris nepaisant savo turimos negalios 2020 m. nusprendė į savo namus priimti svečiuotis vaikų globos namuose gyvenusį aštuonmetį Tajų Sidikerskį. 2021 m. berniukui buvo nustatyta nuolatinė globa A. Ručinsko šeimoje. Globėjas rūpinasi berniuku vienas.

Medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanotas Valentinas Šatkauskas, kuris kartu su žmona Violeta užaugino dvylika vaikų, juos tinkamai auklėjo, prižiūrėjo. Šiuo metu Šatkauskai turi aštuoniolika vaikaičių ir vieną provaikaitį.

Apdovanotasis Alfredas Tijūnaitis kartu su žmona Aušra užaugino dvi dukras, o nuo 2018 m. ėmėsi globoti vaikus. Per visą šį laikotarpį šeima globojo daugiau nei dvidešimt vaikų.

The post Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus appeared first on LAIKMETIS.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda „Facebook“ profilyje paskelbtame įraše sako, kad būti tėvu – viso gyvenimo kelionė.

„Dėkoju už tai, kad kantriai, rūpestingai ir atsakingai leidotės į šį sudėtingą, bet be galo reikšmingą kelią. Auklėdami savo vaikus ir neleisdami jiems pasiklysti, jų akyse tampate tikro tėvo pavyzdžiu, kuris kaip tas tvirtai į žemę šaknis suleidęs ąžuolas saugo nuo kasdienybės audrų ir išbandymų“, – sveikinime sako prezidentas.

„Dėkoju už tai, kad augti jūsų pavėsyje vaikams ramu, gera ir prasminga. vidinė šviesa šiandien dar ryškiau šviečia atžalų darbuose ir pasiekimuose, įkvėptose veiklose“, – pridūrė G. Nausėda.  

G. Nausėda atskirai dėkoja globėjams, kurių dėka tūkstančiai Lietuvos vaikų turi šeimas, kuriose yra mylimi ir gerbiami.  

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen tvirtinimu, vertinama ir palaikoma tėvystė suteikia teigiamų įvairių sričių pokyčių.  

„Pirmas birželio sekmadienis ypatingas tuo, kad galime padėkoti ir prisiminti jus. Didžiuotis ir ilgėtis. Kartu galime pasidžiaugti, kad keičiasi požiūris į tėvo vaidmenį, kuris iš tiesų yra toks daugialypis ir reikšmingas vaikui, šeimai ir visuomenei. Šiandien tėvystė vis labiau vertinama, jauni tėčiai vis daugiau dėmesio skiria savo atžaloms, mėgaujasi tėčio vaidmeniu ir atsakomybe. Tai stiprina ir tėčius, ir vaikus, daro abipusį ryšį dar prasmingesnį“, – sveikinime sako V. Čmilytė-Nielsen.  

Visiems tėveliams ji linki, kad Tėvo diena būtų kupina džiaugsmo, šypsenų ir nuoširdžių akimirkų su artimais ir mylimais žmonėmis: „Tegul ji dovanoja jaukias ir įsimintinas patirtis!“ 

Premjerė Ingrida Šimonytė sveikinime tėčiams linki džiaugiantis tėvyste ir jos subrandintais vaisiais. 

„Tėtis – tai stiprybės, drąsos ir saugumo simbolis. Tai ramstis, padedantis mums stiebtis aukštyn ir padrąsinantis, kai mums baisu“, – sveikinime pabrėžia premjerė. 

Ji ragina stipriai apkabinus savo tėčius, padėkoti jiems už rūpestį, išmintį bei atsidavimą. 

„Prisiminkime ir jau iškeliavusius – nors jų jau nebėra su mumis, jie visam laikui turi vietą mūsų širdyse“, – pabrėžė I. Šimonytė, linkinti tėčiams prasmingų, malonių akimirkų šeimos apsuptyje, džiaugiantis tėvyste ir jos subrandintais vaisiais. 

The post Šalies vadovai Tėvo dienos proga: būti tėvu – viso gyvenimo kelionė appeared first on LAIKMETIS.

Trumpame vaizdo įraše trys tėčiai išėjo į sceną kartu su savo dukromis balerinomis. Nors vienas iš tėčių buvo ribotai judrus, jis vis tiek atsidūrė scenos centre ir prisijungė prie šokio, kuriame padėjo parodyti grakščius savo dukters baleto įgūdžius.

Vaizdo įraše miela ne tik tai, kad visos šokėjos turėjo galimybę pasirodyti kartu su savo tėvais, bet ir tai, kad dėl kruopščiai parengtos choreografijos visi galėjo sužibėti scenoje.

Šokis sulaukė daugybės komentarų ir patiktukų internete, o ne vienas gerbėjas atkreipė dėmesį į gražų tėčių ir jų dukrų meilės liudijimą, prisimenant, kad visi sugebame daryti kažką savais unikaliais būdais.

The post Neįgalus tėtis padėjo dukrai šokti baletą appeared first on LAIKMETIS.

Italijos valdančioji partija „Italijos broliai“ pateikė pasiūlymą atmesti šį sertifikatą. Pasiūlymas buvo priimtas 11 balsų „už" ir septyniais „prieš". Pagrindinis argumentas, dėl kurio buvo atmestas tėvystės sertifikatas, - jis sukurtų užnugarį neteisėtai praktikai, pavyzdžiui, surogatinei motinystei, rašo italų dienraštis „Avennire“. Jei bent viena valstybė narė pripažintų numatytus tėvus teisėtais surogatinio vaiko tėvais, visos kitos valstybės narės turėtų padaryti tą patį.

Kai kurie baiminasi, kad Europos Sąjunga pasinaudos laisvo judėjimo teise, kad įteisintų homoseksualų santuokas visose ES valstybėse narėse.

Pasiūlymas dėl tėvystės buvo parengtas siekiant užtikrinti, kad tos pačios lyties tėvai būtų pripažįstami savo vaiko tėvais ir konservatyvesnėse šalyse, kurios gali apskritai nepripažinti gėjų ir lesbiečių santuokų. Šiuo tikslu tėvai gautų pažymėjimą, įrodantį jų tėvystę. Visos ES narės turėtų pripažinti šį pažymėjimą, taigi ir poros tėvystę.

Tos pačios lyties poroms Italijoje leidžiama sudaryti civilinę sąjungą nuo 2016 m. Tačiau jos negavo teisės įsivaikinti vaikų. Konservatyvios grupės teigė, kad įteisinus jiems įvaikinimą būtų skatinamas surogatinis nėštumas, kuris šalyje taip pat neleidžiamas. Apie tai praneša „Euractiv“.

Kadangi aiškių teisės aktų dėl įvaikinimo šioms poroms nebuvo, kai kurie teismai leido tos pačios lyties poroms įsivaikinti vaikus viena iš kitos. Be to, kai kurie merai, įskaitant Milano merą, įregistravo tos pačios lyties tėvų surogatinius vaikus.

Dabar Vidaus reikalų ministerija parašė laišką Milano merui Giuseppei Salai (Džiuzepei Salai), kuriame nurodė jam nutraukti tos pačios lyties porų vaikų registravimą. Sala sako, kad paisys šio prašymo. Kartu jis priduria, kad nenustos kovoti už tos pačios lyties tėvų ir jų vaikų teises.

LGBT organizacijos yra įsiutusios. Vienas pagrindinių jų aktyvistų Fabrizio Marrazzo (Fabricijus Maracas) paragino Salą nepaklusti ministerijos įsakymui. „Kai įstatymas yra neteisingas ir diskriminuojantis, tie, kurie užsiima politika, turi turėti drąsos jam nepaklusti", - sakoma jo pareiškime.

The post Italijos Senatas atmetė pasiūlymą dėl „universalios" tėvystės pripažinimo appeared first on LAIKMETIS.

Anksčiau skelbtą pirmą knygos dalį galima rasti čia.

Antrą dalį galite rasti čia.

Trečia dalis čia.

Ketvirta dalis čia.

Penkta dalis čia.

Šešta dalis čia.

Siela. Jeigu Dvasia vienija, jungia mus pirmiausia su išoriniu pasauliu (nors, aišku, ir su vidiniu, nes juk jis — visur), tai Siela labiausiai vienija mūsų vidinius procesus, kuria tą vidinę vienovę, kuri neišmatuojamai didesnė už dalių sumą. Ir kiekviena „dalis“, procesas, priklausydamas sielai, taip pat tampa neišmatuojamai didesnis, negu yra pats savaime. Tarkime, mūsų protas. Ko jis vertas be atminties? O ko verta atmintis be proto? Protas — be dėmesio? Tai neįtikėtinai sudėtinga vienovė, pusiausvyra. Labai gyva vienovė. Be tokio gyvumo neįmanoma įsivaizduoti nei sielos vienovės, nei jos pusiausvyros. Tad „mirusios sielos“ tėra tik valstybės, ataskaitų išradimas. Vos gyvą sielą dar galima įsivaizduoti, tačiau mirusios — ne.

Pasak Semiono Franko, Sielos iki galo pažinti neįmanoma, tačiau galima eiti pažinimo keliu. Kaip ir daug kas žmogaus gyvenime, ją lengviau suvokti per metaforas, vaizdinius. Siela — tai namas, be kurio šeima negali gyventi. O jame galima gyventi drąsiai, drauge, sugyventi, nes ten natūrali atmosfera, šilta, jauku, yra židinys, kuris ir šildo, ir šviečia, yra šeimininkė, „mama“. Ji kursto ugnį židinyje, rūpinasi visais. Visus nuramina. Vienija. Ji — visų. Nors ir vienintelė. Neretai susirenkama ne dėl šilumos ar maisto, o dėl jos. Kai ji yra, žmonės eina ne į namus, o namo.

Siela — tai namas, be kurio šeima negali gyventi. O jame galima gyventi drąsiai, drauge, sugyventi.

Vaizdinga iliustracija — „einam namo“. Galima sakyti: Siela — iš dalies įsikūnijusi Dvasia. Siela būna arčiau kūno negu dvasios. Kai žmogus sveikas — ji teikia naudą ir dvasiai, ir kūnui. Kai nesveikas — ima tarnauti kūnui.

Tikriausiai čia derėtų priminti dar vieną metaforą, kaip vėjas ir saulė susiginčijo, kuris stipresnis ir kuris nuvilks keleiviui apsiaustą. Vėjas, kaip ir daugelis atskirų sielos procesų, mėgino savo energija nuplėšti apsiaustą, priversti… O saulė sušildė keleivį, ir jis nusivilko pats. Taip ir žmogaus gyvenime daug kas vyksta savaime dėl sielos. Sakome — žmogus jaučiasi, jam norisi; užuot prisiminęs didžiausiomis pastangomis, jis pamena; jam dirbasi, gyvenasi. Ir, žinoma, negydome ligonio — jis gydosi. Ir net jam neblogai sergasi.

Iškelti, išryškinti paciento sielą — ypač svarbi psichoterapeuto ir ligonio užduotis. Deja, neretai ir psichoterapija, ir vaistais siela slopinama. Pabrėžiant atskirus sielos procesus, „gynybinius mechanizmus“, antidepresantų, trankviliantų pagalba siekiamą ramybę, siela užgniaužiama. Vietoje pusiausvyros, harmonijos gauname abejingumą, kai į įvairius dalykus siela reaguoja ne atitinkamai, o vienodai.

Tiesa. Itin svarbi psichoterapijos sąvoka.

Tiesa. Itin svarbi psichoterapijos sąvoka. Žinoma, ir čia sunku apeiti teologiją. Dievas yra tiesa. „Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“. „Jei privalau rinktis — su Tiesa prieš Kristų ar su Kristum prieš Tiesą — argi neaišku, ką pasirinkčiau?“

Deja, daugelis mūsų pacientų tiesą suvokia kaip lygybę: 2+2=4, 2×2=4. Kaip dviejų skirtingų žmonių vienodą to paties reiškinio suvokimą, kaip savą matytą vaizdą („mačiau savo akimis“), pojūtį („pati pajutau“), prisiminimą („gerai prisimenu!“), supratimą („pats supratau!“)… Nesunku įsivaizduoti, kaip toli nuo tiesos gali būti neuroze ar psichoze sergančiojo suvokimas, jausmai, troškimai, atmintis, mąstymas… Ir net psichiatro ir psichoterapeuto įprasti, kasdieniai jausmai, mąstymo stereotipai…

Aišku, psichoterapijoje neverta tiesos ieškoti taip giliai, aukštai, ilgai, kantriai, kaip gyvenime ir teologijoje. Nors, žinoma, neretai tenka, jeigu pas mus gydosi teologas, filosofas.

Tačiau nedažnai būna taip lengva, kad mūsų ligonių tiesos būtų „paprastos kaip teisybė“. Geriausia orientuotis pagal tai, kaip mūsų jutimai, jausmai, vaizdiniai, norai, atmintis, žodžiai atitinka savo pirminį, Dievo mums suteiktą pavidalą. Kaip atitinka mūsų sąžinę, Sielą, Dvasią.

Savo išgyvenimų tikrumą patiriame, užduodami pacientams ir sau maždaug tokius klausimus: kuriais pojūčiais, jutimais pasitikiu labiau? Kurie jutimai labiau artina mane prie tikėjimo? Kurie jausmai, atsiminimai, mintys, sprendimai? Su kuo čia jaučiuosi tvirčiau, su N. ar su M.? Kas tvirčiau jaučiasi su manimi? Su kuo esu tikresnis? Kuri tiesa gyvesnė? Kuri tiesa daro mane tikresnį, artimesnį Dievo skirtam pavidalui? Kaip daro? Kada esu arčiau tiesos: kai sergu ar esu sveikas? Kada geraširdiškesnis — kai sergu ar esu sveikas? Kodėl?

Tėvystė. Ypač svarbi gyvenimiška ir gydomoji esmė. Su ja glaudžiai ir artimai siejasi ir motinystė, sūnystė, pirmagimystė. Daugeliui pacientų ir psichoterapeutų mažai žinomos ir menkai įsisąmoninamos (tačiau ne pasąmonės) sąvokos. Aukščiausioji kūryba. Be jų žmoguje nėra vienovės.

Žmogui, asmenybei tapus tėvu, jam tenka visas įmanomas žmogiškumas, artumas Dievui ir panašumas į jį. Taip atsitinka ne tik tą dieną, kai gimsta jo vaikas, tačiau tęsiasi visą gyvenimą. Yra toks taiklus posakis, kad tėvams tiek pat metų, kiek ir jų vaikui. Vadinasi, jie — partneriai.

Tačiau dabar ypač aišku, kad turime kalbėti ne tik apie laiką, bet ir apie amžinybę. Žmogus negali sukurti, sutverti nieko, prilygstančio jam pačiam. Pagimdyti — taip. Dievas sutvėrė pasaulį. Tačiau sūnų pagimdė. Ir, norint tapti tėvu, Dievui reikėjo moters.

Žmogui, asmenybei tapus tėvu, jam tenka visas įmanomas žmogiškumas, artumas Dievui ir panašumas į jį.

Tas pat atsitinka ir žmogui. Visa, kas jame geriausia, gimsta. Bet negali gimti tik iš jo vieno, jo paties. Reikalingas ir kitas… Vyras — moteris — vaikas, Dvasia — siela — kūnas vienas kitam būtini, sudaro vienovę.

Šimtas merginų be vyro liks tik lytis, viena pusė. Tačiau vyras ir moteris gali tapti vienove. Ypač jeigu sutvirtina šią vienovę gimimu.

Kaip nedaug žmonių šiais laikais realiai išgyvena tokią vienovę! Vienovę dėl to, kad tu — kitas, kad tau būtini kiti, kad tu jiems esi būtinas. Būtinas jų labui. Ir visiškai nesi kliūtis. Ir jie tau padeda būti tėvu, ir tu jiems.

Ką darau pats, o kas manyje gimsta?

Ką mes darome, o kas gimsta tarp mūsų?

Ką reikia uždirbti, o kas duodama kaip dovana, dovanojama už tai, kad aš ne tik AŠ, bet ir MES, kad esame dviese, trise? Už tai, kad ne vien tai darome, bet tuo gyvename, veikiame, gyvename iš širdies, su dvasia, su įkvėpimu. Sergame ne tik patys, bet ir už kitus, su kitais. Kiti serga už mus. Serga su mumis. Kas dėl to gimsta mumyse? Realiai. Konkrečiai. Ką man teikia mano giminaičiai? Mano giminė? Ką aš jiems duodu? Į ką iš manyje gimusių, mano, mūsų pagimdytų dalykų žvelgiu nepakankamai tėviškai? Nesirūpinu? Neauklėju?

Amžinybė. Intensyviame Terapiniame Gyvenime aš ir pacientai pabrėžiame laiką, gyvenimo periodus: vaikystę, jaunystę, brandą, senatvę. Ne gyvenimą papildome metais, o metus — gyvenimu…

Intensyviame Terapiniame Tikėjime akcentas — ties amžinybe. Padedame gyvenime atsirasti amžinybei ir su ja gyvename. Šioje srityje darbo šūkis yra aforizmas „Gyvename vieną kartą, bet kasdien“: tai reiškia suvokti gyvenimą kaip visumą, įsigyventi į amžinybę, auklėti save ir artimuosius amžinybės dvasia. Gyvenimą papildome amžinybe.

Žinoma, teisingiau būtų sakyti, kad ji prisideda pati… Tačiau psichoterapijoje tą procesą galime gerokai skatinti visur kur — nuo išklausymo, išsakymo, priėmimo, bendro jausmo, bendradarbiavimo iki bendros būties sergant ir sveikstant.

Dažniausiai pabrėžti amžinybę imu nuo labai paprastų, toli gražu ne „amžinųjų“ klausimų, po truputį pereidamas prie veiksmų, kurie „palieka pėdsaką“ amžinybėje, ne dabartyje.

Gyvenimą papildome amžinybe.

Kada akimirkas vertinate labiau nei valandas ar net dienas? Kokios tos akimirkos? Kaip dažnai jos atsitinka? Su kuo? Kaip jas galima atgaminti? Kaip jūs, vis ta pati būtybė, jaučiatės būdama 5, 10, 15, 30 metų? Kodėl? Kas jumyse nebijo mirties? Kodėl, bėgant laikui, vis mažiau bijome mirties?

Kas mumyse patikimiausia, amžina? Vyriškumas, tėvystė, moteriškumas, motinystė, sūnystė?.. Kieno mirtis mums būtų baisesnė nei savoji? Kieno gyvybė jums vertesnė už savąją? Kas jumyse vertingiau nei visas jūsų gyvenimas? Be ko gyvenimas netektų 90 proc. vertės? Jūsų artimiesiems?

Kurių jūsų savybių nunykimas, „mirtis“ jūsų nenuliūdintų ir net nudžiugintų? Ką gali teikti liga, grėsusi mirtimi? Ar vaikystėje, jaunystėje, brandžiame amžiuje, senatvėje pasitaikė „atliekamų“ metų? Nenorite gyventi ilgiau negu 40 metų. Kam iš artimų žmonių norėtumėte atiduoti tuos metus? (Kam iš palatos, grupės?)

Kuriuos organus galėtumėte palikti persodinimui: rageną, širdį, inkstus, kraujagysles?.. Kam konkrečiai? Kodėl iš trijų pretendentų išsirinkote kaip tik šitą žmogų, o kitus atmetėte? Dabar atmeskite, žiūrėdamas jam į veidą. Dabar atmeskite jo motinos prašymą… Kaip dabar jaučiatės? Šiame pasaulyje? O kaip laikysitės aname? Ką gavote mainais?

The post Dr. Aleksandras Alekseičikas. Žmonės eina ne į namus, o namo appeared first on LAIKMETIS.

Jis kalbėjo: „Šią akimirką galvoju apie daugybę žmonių, kuriuos slegia gyvenimo našta ir kurie nebegali nei tikėti, nei melstis. Tegul šventasis Juozapas padeda jiems atsiverti dialogui su Dievu, kad atrastų šviesos, stiprybės ir ramybės.“

Kalbėdamas jis taip pat pridūrė: „Taip pat galvoju apie tėvus, susiduriančius su savo vaikų problemomis: vaikai, turintys daugybę ligų, sergantys vaikai, net nuolatinių negalavimų - kiek daug skausmo! Galvoju apie tėvus, kurie savo vaikuose mato kitokias seksualines orientacijas; galvoju, kaip su tuo susidoroti ir kaip jiems lydėti savo vaikus, o ne slėptis smerkimo pozicijoje.“

popiežius paragino tėvus, taip pat ir tuos, kurių vaikai yra kitokios seksualinės orientacijos, kreiptis pagalbos į šv. Juozapą.

„Tėvai, kurie mato, kad jų vaikai išeina dėl ligos - dar liūdniau, apie tai kasdien skaitome laikraščiuose - vaikai, kurie išdykauja ir patenka į autoavariją. Tėvai, kurie mato, kad jų vaikai nedaro pažangos mokykloje... Tiek daug tėvų problemų. Pagalvokime apie tai, kaip jiems padėti. Ir šiems tėvams sakau: nebijokite. Taip, yra skausmo. Labai daug. Bet pagalvokite apie Viešpatį, pagalvokite, kaip Juozapas išsprendė problemas, ir paprašykite, kad Juozapas jums padėtų. Niekada nesmerkite vaiko.“

Kalbėdamas angliškai kalbantiems katalikams, popiežius atkreipė dėmesį į maldos už taiką Ukrainoje dieną, kurią jis paskelbė per praėjusio sekmadienio Viešpaties angelo maldą.

Jis sakė: „Sveikinu angliškai kalbančius piligrimus ir svečius, dalyvaujančius šiandienos audiencijoje, ypač iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šiandien ypač prašau jūsų prisijungti prie maldos už taiką Ukrainoje. Visiems jums ir jūsų šeimoms šaukiuosi Viešpaties džiaugsmo ir taikos palaimos. Telaimina jus Dievas!“

Visiems jums ir jūsų šeimoms šaukiuosi Viešpaties džiaugsmo ir taikos palaimos.

Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, kuri minima sausio 27 d. Popiežius teigė: „Būtina prisiminti milijonų žydų, įvairių tautybių ir religinių tikėjimų žmonių išžudymą. Šis neapsakomas žiaurumas niekada neturi pasikartoti.“

„Kreipiuosi į visus, ypač į pedagogus ir šeimas, prašydamas ugdyti naujosiose kartose supratimą apie šio juodo istorijos puslapio siaubą. Jis neturi būti pamirštas, kad galėtume kurti ateitį, kurioje nebebus trypiamas žmogaus orumas.“

Kreipiuosi į visus, ypač į pedagogus ir šeimas, prašydamas ugdyti naujosiose kartose supratimą apie šio juodo istorijos puslapio siaubą.

Audiencijos pabaigoje popiežius pasakė piligrimams, kad dėl laikinos „problemos su dešine koja“ negalėjo judėti tarp jų: „Man kelio raiščių uždegimas. Bet aš nusileisiu ir pasveikinsiu jus ten, scenos papėdėje, o jūs galėsite praeiti pasisveikinti. Tai praeinantis dalykas.“

Šypsodamasis 85 metų vyras pridūrė: „Sakoma, kad tai nutinka tik seniems žmonėms, ir aš nežinau, kodėl tai nutinka man... Aš nežinau.“

Popiežius Pranciškus jau daug metų kenčia nuo rėmens ligos. Apie tai jis kalbėjo netrukus po savo išrinkimo 2013 m., sakydamas, kad tai „labai skausminga“ ir „niekam to nelinkėčiau“. 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje ši liga atsinaujino, todėl jis buvo priverstas atšaukti viešus pasirodymus.

The post Popiežius Pranciškus tėvams: niekada nesmerkite vaiko appeared first on LAIKMETIS.

Evangelistai Matas ir Lukas Juozapą pristato kaip Jėzaus įtėvį, o ne kaip biologinį tėvą. Evangelijos pagal Matą pradžioje pateiktoje Jėzaus genealogijoje, vardijant visus protėvius ir jų sūnus, yra naudojamas terminas „gimė“. Tačiau kalbėdamas apie Juozapą, evangelistas nesako, kad Juozapui gimė Jėzus, o sako, kad Juozapas buvo vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju (plg. Mt 1,16).

Evangelijos pagal Luką trečiajame skyriuje irgi randame patikslinimą, kad Jėzus buvo laikomas Juozapo sūnumi (plg. Lk 3, 23).

Norint suprasti Juozapo tėvystę, reikia atsiminti, kad senovėje Rytuose buvo labai paplitęs įvaikinimas, labiau nei šiandien, sakė popiežius. Jis taip pat paminėjo senovės Izraelyje galiojusius kitus su tėvystės pripažinimu susijusius papročius. Pagal vadinamąją levirato teisę, jei vyras mirė, mirusiojo brolis privalėjo vesti našlę, o su ja susilaukęs vaikų, juos oficialiai laikyti mirusiojo brolio vaikais.

Norint suprasti Juozapo tėvystę, reikia atsiminti, kad senovėje Rytuose buvo labai paplitęs įvaikinimas, labiau nei šiandien.

Kitas svarbus paprotys buvo susijęs su vardo suteikimu. Senovėje vardas reiškė asmens tapatybę. Abramui Dievas suteikė Abraomo vardą, tai yra, paskyrė jį „daugelio tėvu“ (Pr 17, 5). Tas pat pasakytina ir apie Jokūbą, kuriam buvo suteiktas Izraelio vardas. Juozapui, kuris pagal teisę buvo Jėzaus tėvas, priklausė pareiga suteikti gimusiam kūdikiui Jėzaus vardą, kuris reiškia „Viešpats gelbsti“, kaip jam paaiškino angelas: „Jam duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 21).

Juozapui skirta ypatinga tėvystės misija mus skatina pamąstyti apie tėvystės ir motinystės pašaukimą mūsų laikais, sakė popiežius. Tėvystė – tai daugiau, negu pradėti ir pagimdyti vaiką. „Tėvu negimstama, tėvu tampama. Tėvu tampama ne tik todėl, kad į pasaulį paleidžiamas vaikas, bet kad atsakingai juo rūpinamasi. Kiekvieną kartą, kai kas nors imasi atsakomybės už kito gyvenimą, tam tikra prasme jo atžvilgiu įgyvendina tėvystę“, – citavo popiežius neseniai paskelbtą savo apaštališkąjį laišką „Patris corde“.

Tėvu negimstama, tėvu tampama. Tėvu tampama ne tik todėl, kad į pasaulį paleidžiamas vaikas, bet kad atsakingai juo rūpinamasi.

Popiežius paminėjo įvaikinimą, kuris yra labai kilnus tėvystės pašaukimo vykdymo būdas. Juozapas mums rodo, kad per įvaikinimą užsimezgantis tėvystės ryšys nėra antraeilis. „Toks pasirinkimas yra viena iš aukščiausių meilės, tėvystės ir motinystės formų. Kiek daug vaikų pasaulyje laukia, kad jais kas nors pasirūpintų. Kiek daug sutuoktinių nori būti tėvais ir motinomis, bet dėl biologinių priežasčių negali. Yra ir šeimų, kurios, nors jau turi vaikų, nori pasidalyti savo šeimos meile su tais, kurie liko be jos.

Nebijokime rinktis įvaikinimo kelio, nebijokime rizikos priimti vaikus“, – sakė Pranciškus ir prašė, kad už visuomenės gyvenimą atsakingos institucijos visada bus pasirengusios padėti šioje srityje, kad išsipildytų daugybės vaikų, kuriems reikia šeimos, ir daugybės sutuoktinių, norinčių dovanoti meilę, svajonės.

Nebijokime rinktis įvaikinimo kelio, nebijokime rizikos priimti vaikus.

„Tegul šventasis Juozapas globoja našlaičius ir jiems padeda; tegul jis užtaria poras, norinčias susilaukti vaikų“, – linkėjo popiežius ir katechezę užbaigė malda:

„Šventasis Juozapai, kuris tėviška meile mylėjai Jėzų, būk artimas vaikams, kurie neturi šeimos ir kurie trokšta turėti tėvą ir motiną; remk sutuoktinius, kurie negali susilaukti vaikų, padėk jiems per šią kančią atrasti kitus tėvystės pašaukimo vykdymo kelius. Niekam tenestinga namų šilumos ir mylinčių žmonių. Savanaudiškume užsidariusios širdys teatsiveria meilei.“

The post Popiežius Pranciškus: nebijokime rinktis įvaikinimo kelio appeared first on LAIKMETIS.

„Nesu išrinktas pareigūnas, nesu politikė. Aš, kaip daugelis, esu aktyvi pilietė ir mama“, – rašė N. Markle atvirame laiške Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) ir Senato daugumos lyderiui Chuckui Schumerui (Čakui Šumerui).   

Buvusi JAV televizijos serialo „Kostiumuotieji“ (Suits) žvaigždė, kuri ištekėjusi už britų princo tapo Sasekso kunigaikštiene, su Harry augina du vaikus -  dvejų metų Archie (Arčį) ir 20 savaičių amžiaus Lilibet. 

„Mus, kaip visus tėvus, užliejo džiaugsmas. Mes, kaip daugelis tėvų, sunkiai tvarkėmės“, – rašė 40-metė M. Markle apie dukters gimimą birželį.      

„Mums, kaip nedaugeliui tėvui, neteko susidurti su žiauria tikrove, kai tenka rinktis, ar praleisti tuos kelis pirmus nepaprastai svarbius mėnesius su savo kūdikiu, ar grįžti į darbą“, – rašė ji.  

M. Markle laiške Kongreso demokratų lyderiams rašė, jog kreipiasi į juos „kaip mama“, kad paragintų užtikrinti mokamas atostogas, partijos įstatymų leidėjams svarstant, ar tokia iniciatyva galėtų būti įtraukta į prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) didžiulio masto socialinių išlaidų paketą, vadinamą „Build Back Better“ („Atstatykime dar geriau“). 

Šis atviras laiškas traktuojamas kaip kol kas tvirčiausias viešas politinis M. Markle pareiškimas. Jame buvusi aktorė rašo, kaip nepaprastai svarbu, kad gimus Lilibet ji galėjo parsivežti dukrą namo ir „visiškai pasišvęsti mūsų vaikams ir mūsų šeimai“.     

„Žinojome, kad dėl to mums nereikės daryti neįmanomų pasirinkimų dėl vaikų priežiūros, darbo ir sveikatos priežiūros, kuriuos kasdien tenka daryti daugeliui žmonių“, – rašė ji.  

Britų karališkosios šeimos nariai paprastai nesikiša į politinius kivirčus ir vengia viešai palaikyti kokią nors poziciją aktualiais klausimais. 

Tačiau Meghan laiške pabrėžė, jog mokamos šeimos nario priežiūros atostogos turėtų būti „nacionalinė teisė, o ne padrika galimybė, kuria pasinaudoti gali tik tie, kurių darbdaviai laikosi tokios politikos, ar gyvenantieji kurioje nors iš nedaugelio valstijų, kur egzistuoja atostogų programa“.

Amerika yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, negarantuojančių teisės į tokias atostogas. Baltieji rūmai sako, jog tai naudinga verslui. 

Abejus Kongreso rūmus kontroliuojantys demokratai baigia rengti socialinių išlaidų planą, kuriame veikiausiai bus numatytos iki keturių savaičių trukmės mokamos šeimos nario priežiūros atostogos. J. Bidenas siūlė 12 savaičių atostogas.   

„Suprantu, kokį politinį krūvį gali turėti ir turi šie klausimai, – rašė Meghan. – Tačiau čia svarbu ne dešinė ar kairė – svarbu, kas teisinga, o kas ne.“  

Harry and Meghan pernai pribloškė karališkąją šeimą, kai paskelbė, jog atsitraukia nuo karališkųjų pareigų. Jie persikėlė gyventi į Los Andželą, nutraukė finansinius ryšius su karališkąja šeima ir pasirašė virtinę pelningų sutarčių, įskaitant kontraktus su transliavimo platformomis „Netflix“ ir „Apple TV+".

M. Markle nepalaiko ryšių su savo tėvu Thomu Markle'u (Tomu Marklu), nedalyvavusiu dukters vestuvėse ir dar nemačiusiu savo vaikaičių.

The post Didžiosios Britanijos princo Harry žmona ragina JAV užtikrinti mokamas atostogas gimus vaikui appeared first on LAIKMETIS.

Už tokias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 126  Seimo nariai.

Pakeitimai įsigalios nuo lapkričio ir leis motinystės ir tėvystės išmokas tėvams apskaičiuoti pagal jų pajamas, buvusias iki pirmo karantino paskelbimo – nuo 2019 metų vasario pradžios iki 2020 metų sausio pabaigos.  

Tai galios ir visiems dirbantiems savarankiškai, kurių pajamos karantino metu sumažėjo.  

Didesnes išmokas, kaip sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė, gautų apie 10 tūkst. šeimų.  

Taip pat Seimas leido  nuo šių metų liepos didesnes išmokas mokėti sveikatos, švietimo, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos darbuotojams, dirbusiems kontaktinį darbą ir užsikrėtusiems koronavirusu nuo bendradarbių. Teisę į didesnę išmoką įgytų 14,4 tūkst. žmonių.

Dabar galima mokėti didesnę – 77,58 proc. (o ne 62,06 proc.) algos dydžio ligos išmoką, tačiau konkrečios aplinkybės nustatomos individualiai. Ministerija sako, kad tai kelia sunkumų.  

Bedarbiams leista bedarbio statusą ir nutrauktą nedarbo išmokos mokėjimą atnaujinti du kartus per pusmetį, o dabar tai galima padaryti tik vieną kartą, Naujai tvarkai iš biudžeto reikės papildomai 0,5 mln. eurų.  

Toks pakeitimas taip pat būtų naudingas žmonėms, kurie per pandemiją pabandė dirbti, bet tai jiems nepavyko ir teko grįžti į bedarbių gretas.  

Už šias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus balsavo 127 Seimo nariai.

The post Seimas leido motinystės, ligos, nedarbo išmokas skaičiuoti palankiau appeared first on LAIKMETIS.