Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tokioms pataisoms sako nepritarianti.

„Šios temos (lytiškumo – BNS) neatsiejamos nuo šiuolaikinio pasaulio, o pamokų metu įgyjama informacija – būtina visapusiškam jauno žmogaus žinių ir asmenybės formavimuisi“, – rašoma BNS perduotame ministerijos komentare.

„Todėl ministrė Raminta Popovienė nepritaria keleto Seimo narių iniciatyvai leisti tėvams spręsti, ar privalomos lytiškumo ugdymo pamokos jų vaikams yra reikalingos“, – teigiama jame.

Su pataisomos dėl lytiškumo ugdymo taip pat siūloma atsisakyti patikrinimų atostogų metu.

Lytiškumo ugdymas negali vykti be tėvų žinios

Seimo nario Igno Vėgėlės inicijuotų pataisų aiškinamajame rašte teigiama, jog taip siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje.

„Lytiškumo ugdymas yra pasaulėžiūros dalykas. Pedagogikos teorija vienareikšmiškai pasisako, kad su pasaulėžiūra susiję dalykai negali būti primetami kuriuo nors mokomuoju dalyku be tėvų žinios ir sutikimo“, – rašoma dokumente.

„Gera pedagoginė praktika reikalauja dėl lytiškumo ugdymo mokykloje tartis su tėvais, kaip pirminiais ugdytojais, juos informuojant apie siūlomą lytiškumo ugdymo turinį, sudarant galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo įgyvendinimo formą ir būdą, galiausiai apskritai nuspręsti, ar jo vaikui apskritai reikia lytiškumo ugdymo mokykloje“, – teigiama jame.

Aiškinamajame rašte akcentuojama, jog 2016 metais priimta Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa numatė bendradarbiavimo principą, kuriuo remiantis mokyklos bendruomenė galėjo susitarti, kokio lytiškumo ugdymo jiems reikia, o tėvai parinkti savo vaikams šeimos pasaulėžiūrą atitinkančią lytiškumo ugdymo programą ir jos įgyvendinimo būdą.

Anot politiko, ją 2022 metais pakeitusioje Gyvenimo įgūdžių bendroji programoje minėto bendradarbiavimo principo nebeliko.

Pokyčio iniciatoriai sako, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka proporcingumo principo, įpareigojančio nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

Turi būti suteiktas visapusiškas išsilavinimas

Savo ruožtu Švietimo ministerija pabrėžia, jog lytiškumo ugdymą apimanti Gyvenimo įgūdžių programą dėstantys mokytojai turi kompetencijų pateikti mokiniams jų amžiaus tarpsnius atitinkančią informaciją, iki šiol dėl nesulaukta jokių skundų.

„Lytiškumo ugdymo pamokos sklandžiai vyksta jau antrus metus, ministerija dėl jų negauna nusiskundimų nei iš mokinių, nei iš tėvų, nei iš pedagogų“, – rašoma BNS perduotame komentare.

„Lytiškumo ugdymas turi būti kompleksinis ir nuoseklus, apimantis kognityvinių ir socialinių, emocinių įgūdžių ugdymą. Ugdant svarbu atsižvelgti į vaikų raidą, pasitelkti specialistus bei medžiagą, atitinkančią mokinių amžių, laiku pateikti moksliškai grįstą informaciją“, – tikina ministerija.

Ji pabrėžia ir tai, jog ugdymo proceso metu apimamas platus ir įvairus temų spektras: didelis dėmesys skiriamas savęs pažinimui, santykių kūrimui ir išlaikymui, įvairovės priėmimui, pagalbos ieškojimui ir suteikimui, gebėjimams priimti atsakingus sprendimus sudėtingose situacijose ir kitiems įgūdžiams.

Nepritarimą siūlomoms pataisoms išreiškė ir Švietimo ir mokslo komiteto narys, socialdemokratas Darius Jakavičius. Jo nuomone, vaikams turi būti suteiktas visapusiškas išsilavinimas.

„Valstybė investuodama į mūsų vaikus (turi – BNS) suteikti visapusišką išsilavinimą, tai lytiškumas taip pat yra išsilavinimo dalis. Nes kitu atveju mes galim prieiti prie tokio dalyko, kad paneigti Čarlzo Darvino teoriją, kaip kai kuriose yra JAV valstijose. (...) Nuo šitos evoliucijos teorijos galim nueiti iki kreacionistinės teorijos, kad Dievas sukūrė pasaulį ir taip toliau“, – BNS sakė politikas.

„Su visu tuo yra susijęs tas taip vadinamasis kritinio mąstymo ugdymas. Tai protingi žmonės sugeba priimti vienokią ir kitokią informaciją, bet ir ją pasverti mokslo pažanga“, – pridūrė jis.

Ne – patikrinimams atostogų metu

Registruotomis pataisomis taip pat siūloma uždrausti pasiekimų patikrinimus organizuoti mokinių atostogų metu, siekiant užtikrinti galimybes vaikams pailsėti nuo mokslų.

„Vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį apima ir vaiko teisę pailsėti ugdymo proceso organizavimo ir įgyvendinimo metu, t. y. turėti pertraukas tarp pamokų, pertrauką pavalgyti, ilsėtis savaitgaliais ir turėti atostogas. Mokymo procesas turi būti organizuojamas taip, kad vaikas galėtų tinkamai pailsėti“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Pasak iniciatorių, mokinių pasiekimų vertinimas yra ugdymo proceso dalis, tad jie neturėtų būti organizuojami poilsiui skirtu laikotarpiu.

Šį siūlymą švietimo ministerija ruošiasi svarstyti.

„Dėl pasiekimų patikrinimų per atostogas bus diskutuojama, būtina išklausyti visus argumentus, kad sprendimas neišbalansuotų visos sistemos“, – BNS teigė ministerija.

Tuo metu D. Jakavičius BNS sakė, kad tai „dar viena skaudi tema“, mat jei patikrinimai rengiami pamokų metu – nukenčia kiti moksleiviai.

„Kada atsirado tarpiniai patikrinimai ir plius yra visokios įskaitos, ir kiti dalykai, tai jeigu patikrinimai vyksta pamokų metu, tada nukenčia ir kiti mokiniai, jeigu tai yra ugdymo proceso metu, – sakė švietimo komiteto narys. – Jeigu pamokų metu (vyksta pasiekimų vertinimai – BNS), tada mokytojai nedalyvauja savo tiesioginiame darbe, tada kažkam tas pamokas palieka.“

Pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte pabrėžia, kad jei egzaminai ar jų dalis organizuojama ne pirmąją atostogų dieną, bet atostogų viduryje, paprastai mokinys jos laikymui ruošiasi ir kitomis, prieš tai einančiomis atostogų dienomis, tačiau jiems kompensuojama yra tik atsiskaitymo diena.

„Tai reiškia, jog mokinys de facto netenka dalies atostogų“, – rašoma dokumente.

BNS inform.

The post Iniciatyva Seime lytiškumo ugdymo pamokų poreikį perduoti tėvams appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pabrėžia „Depresijos įveikimo centro“ įkūrėjas psichologas Antanas Mockus, „ilgalaikis vidinis konfliktas tarp asmeninių norų ir tėvų lūkesčių gali tapti vienu iš depresijos veiksnių. Kai žmogus nuolat stengiasi įtikti kitiems, bet pamiršta savo poreikius, ilgainiui gali prarasti ryšį su savimi, todėl jauniems žmonėms labai svarbu suprasti, kad jie turi teisę rinktis savo kelią, net jei tai neatitinka kitų lūkesčių. Tikroji savirealizacija įvyksta tada, kai žmogus drįsta priimti savo sprendimus, o ne vykdyti kitų primestas vizijas.“

Apie tai, kaip rasti pusiausvyrą tarp nepriklausomybės ir sveikų santykių su tėvais, kalbamės su psichologu Tomu Ulecku.

Kokios pagrindinės jaunų suaugusiųjų ir jų tėvų konfliktų priežastys?

Jauno suaugusiojo gyvenime vyksta reikšmingi pokyčiai – sprendimai dėl studijų, karjeros, santykių keičia jo gyvenimo kryptį bei aplinką. Tėvai ne visuomet pritaria vaikų pasirinkimams ir bando juos „apsaugoti“, būdami tvirtai įsitikinę, kad turi daugiau patirties ir žinių. Tėvų kontrolė gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo bandymo nukreipti vaiką „saugesnės“ profesijos link iki kišimosi į jo romantinius santykius, draugų ar net būsto pasirinkimą.

Kodėl tėvams sunku paleisti savo vaikus?

Dažniausiai tėvai imasi kontroliuoti ne iš blogos valios, bet vedini nuoširdaus rūpesčio. Tėvai ilgus metus buvo pagrindiniai savo vaikų globėjai, patarėjai, todėl vaikams užaugus gali patirti tuštumą, nerimą. Kitaip sakant, tėvai stipriai prisiriša prie savo tėviško vaidmens ir kai vaikas tampa savarankiškas, jiems tenka iš naujo atrasti savo gyvenimo prasmę, o tai – sunkus uždavinys.

Be to, tėvai neretai vaikams projektuoja savo neišpildytus lūkesčius. Nesakau, kad tėvai turėtų visiškai atsisakyti patarimų vaikams, tačiau būtų naudinga reflektuoti savo kontrolės poreikį – pasigilinti, ar patarimai kyla iš tikro rūpesčio, ar iš vidinių baimių ir noro išlaikyti įtaką. Tėvams labai svarbu mokytis neprimesti savo nuomonės kaip vienintelės teisingos.

Kaip tinkamai brėžti ribas bendraujant su tėvais?

Ribų nustatymas prasideda nuo atviro ir pagarbaus dialogo, todėl svarbu aiškiai įvardyti savo poreikius, o kritiką priimti ramiai. Pavyzdžiui, jei patiriate spaudimą dėl karjeros pasirinkimo, verta argumentuotai paaiškinti savo sprendimus ir parodyti, kad jie yra gerai apgalvoti.

Santykiams esant įtemptiems, galima susitarti dėl bendravimo taisyklių, pavyzdžiui, reguliarių susitikimų ar skambučių, kurie atitiktų abiejų pusių poreikius. Jei situacija negerėja, verta ieškoti ir išorinio palaikymo – psichologo ar šeimos terapeuto, kuris padėtų surasti abipusį supratimą.

Kai ribos aiškiai nubrėžiamos, santykiai gali tapti brandesni ir mažiau įtempti. Tėvai išmoksta gerbti vaikų autonomiją, o vaikai labiau pasitiki savimi. Ilgainiui sukuriamas sveikesnis ryšys, pagrįstas pagarba ir pasitikėjimu, o ne priklausomybe ir nuolatine kontrole.

Kas rodo, kad jauno suaugusiojo santykiai su tėvais yra toksiški?

Jaunam suaugusiajam svarbu savęs paklausti, ar sprendimai dėl darbo, santykių ar gyvenimo būdo kyla iš asmeninių poreikių, ar iš baimės nuvilti tėvus. Jei jaunas žmogus jaučia nuolatinę kaltę, kad nepajėgia atitikti tėvų lūkesčių, arba jei jam sunku priimti savarankiškus sprendimus be tėvų pritarimo, tai gali būti ženklai, kad santykiai nėra sveiki. Kiti pavojingi ženklai – manipuliacija, stipri kontrolė ar nesibaigiantys konfliktai.

Perdėtas tėvų rūpestis gali tapti sunkiai pakeliamas emociškai. Tarkime, tėvų lūkestis, kad vaikas visada būtų pasiekiamas telefonu, arba pasisakytų, kada ir su kuo susitinka, gali kelti kaltės jausmą ir emocinę įtampą. Kitas vaikų savarankiškumo ribojimo pavyzdys – siūlymas padėti įsigyti būstą, tačiau reikalaujant, kad vaikai įsikurtų šalia tėvų namų.

Nuolatinis spaudimas dėl gyvenimo pasirinkimų gali lemti ir psichikos sveikatos sunkumus – ilgalaikį stresą, nerimo sutrikimus, psichosomatinius simptomus, panikos atakas, depresiją. Jeigu jaučiate, kad stresas ir nerimas tampa problema, kreipkitės specialisto pagalbos.

Ką svarbu atsiminti jauniems suaugusiems, patiriantiems sunkumus su tėvais?

Nepamirškite, kad jūs turite teisę rinktis savo gyvenimo kelią. Supraskite, kad nors tėvai jus myli ir nori jums geriausio, jie nebūtinai yra teisūs. Nebijokite ieškoti palaikymo, kalbėtis ir atvirai reikšti savo jausmus. Svarbiausia – kurti savo gyvenimą taip, kad jame jaustumėtės laimingi ir savarankiški.

The post Psichologas Tomas Uleckas: kai tėvai nenori paleisti, ribų nustatymas tampa būtinybe, o ne maištu appeared first on LAIKMETIS.

Šiandien vienos mamos istorija, kuri gyvena su dviguba negalia. Jos negalia – tai ne tik fiziniai ar sveikatos apribojimai, bet ir gyvenimo draugija su sunkios negalios vaiku. Būtent dėl šios priežasties ji pasirinko ne lengviausią kelią – auginti vaiką namuose, o ne atiduoti į globos įstaigą. Tai buvo jos pasirinkimas, paremtas meile ir pasiryžimu.

Tačiau pasirinkimas atnešė aukų. Kad užtikrintų savo vaikui tinkamą priežiūrą, mama praleido daugybę darbo valandų, atsisakė karjeros galimybių ir, galiausiai, prarado dalį darbo stažo. Nors sukauptas stažas – 45 metai – atrodo įspūdingai, šiandien tai neatsispindi jos senatvės pensijoje. Pensijos dydis – švelniai tariant – neatitinka nei jos įdėtų pastangų, nei gyvenimo realijų. Jis beveik toks pat, kokį gauna tie, kurie neturi darbo stažo.

Kyla klausimas – kaip galėjo taip nutikti? Ar valstybė atsižvelgia į tokias situacijas? Akivaizdu, kad ne. Ši istorija atspindi didesnę problemą – sisteminį neteisingumą, su kuriuo susiduria tėvai, auginantys vaikus su sunkiomis negaliomis. Nepakanka tik užtikrinti išmokas ar kompensacijas – būtina peržiūrėti pensijų skaičiavimo tvarką, kad tokie žmonės nebūtų užmiršti.

Tačiau motinos pasirinkimas atnešė aukų.

Nevyriausybinės viešosios naudos organizacijos, kreipėsi į sprendimų priėmėjus, kad ši problema būtų iškelta į viešumą ir sprendžiama. Ar įmanoma peržiūrėti senatvės pensijų skaičiavimo mechanizmą? Ar valstybė gali atsižvelgti į tėvų, ypač motinų, kurios visą gyvenimą rūpinosi vaikais su negalia, pastangas? Tikime, kad atsakymai į šiuos klausimus egzistuoja, tačiau tam reikia politinės valios.

Ši problema nėra vienintelė. Tikime, kad tokių istorijų yra ir daug daugiau. Kuo daugiau balsų bus išgirsta, tuo didesnė tikimybė sulaukti pokyčių. Mama, apie kurią pasakojame, yra pavyzdys. Ji užaugino vaiką, kurio negalia reikalavo viso dėmesio. Ji dirbo, kiek galėjo, nepaisant visų sunkumų. Ir vis dėlto jos pastangos šiandien atrodo nuvertintos. Tokios istorijos neturi kartotis – būtina užtikrinti, kad tėvai, auginantys vaikus su negalia, būtų tinkamai įvertinti.

Tai ne tik finansinis klausimas. Tai klausimas apie teisingumą, empatiją ir pagarbą tiems, kurie aukojasi dėl savo vaikų ir dėl visuomenės. Pokyčių reikia dabar, nes šios istorijos – mūsų visų atsakomybė.

The post Žilvinas Miseikis. Pamestos pastangos: kai rūpestis vaiku su negalia neatsispindi senatvės pensijoje appeared first on LAIKMETIS.

Pagal įsigaliojusį Išmokų vaikams įstatymą, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos dydis – 5,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiai per mėnesį. 2025 m. BSI dydis – 70 eurų, išmokos dydis – 364 eurai.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėviui) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.

Pagrindiniai šios išmokos tikslai – spręsti vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo problemą, taip pat suteikti tėvams, įtėviams ar globėjams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, anksčiau grįžti į aktyvią darbo rinką. Todėl vaiko priežiūros kompensacinė išmoka mokama tik dirbantiems vaiko tėvams, įtėviams ar globėjams, išskyrus atvejus, kai jie turi negalią ir jiems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama, jei fizinis asmuo prižiūri savo, sutuoktinio ar sugyventinio auginamą vaiką. Be to, siekiant užtikrinti vaikų tinkamą priežiūrą, išmoka neskiriama už daugiau nei 5 to paties fizinio asmens tuo pačiu metu prižiūrimus vaikus, išskyrus, kai visi prižiūrimi vaikai yra iš vienos šeimos.

Vaiko tėvai, įtėviai ar globėjai, kuriems išmoka paskirta, turi pranešti savo gyvenamosios vietos savivaldybei apie visas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, pavyzdžiui, apie nutrauktą vaiko priežiūros ar darbo sutartį, vaiko pradėtą lankyti darželį ar laikinai sustabdytą vaiko priežiūrą (pavyzdžiui, dėl ligos, atostogų).

Planuojama, kad vaiko priežiūros kompensacinę išmoką gaus apie 2500 vaikų ir tam iš valstybės biudžeto reikės skirti apie 10 mln. eurų.

Norintys gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti www.spis.lt

Svarbu pažymėti, kad šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ir kitas išmokas vaikams, pavyzdžiui, išmoką vaikui (vaiko pinigus), vienkartinę išmoką vaikui ir kt.). Išmokų vaikams dydžiai yra susieti su socialinės paramos išmokų atskaitos baziniais dydžiais, kurie kasmet indeksuojami. Nuo 2025 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo nuo 96,25 iki 122,5 euro, o papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidėjo nuo 56,65 iki 72,1 euro. Gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos iš viso gauna 194,6 euro per mėnesį.

The post Aukles samdantiems tėvams jau skiriama 364 eurų išmoka appeared first on LAIKMETIS.

Pagalvokime apie vaikų išnaudojimą darbe. Šiandien, pasak popiežiaus, tyrinėjame Marsą ar kuriame virtualius pasaulius, bet nesugebame pažvelgti į akis vaikui, kuris buvo apleistas ir yra išnaudojamas bei skriaudžiamas. Šimtmetis, kuriame kuriamas dirbtinis intelektas ir planuojamas gyvenimas kitose planetose, dar neišsprendė pažemintos, išnaudojamos ir mirtinai žeidžiamos vaikystės rykštės. „Pamąstykime apie tai“, – dar kartą pakvietė Šventasis Tėvas.  

Jis priminė, kad žodis „vaikas“ Šventajame Rašte yra paminimas kone penkis tūkstančius kartų, ypač Senajame Testamente. „Vaikai iš tikrųjų yra Viešpaties dovana, įsčių vaisius – palaiminimas“, – sako 127 psalmė. Tačiau pačioje Biblijoje matome, kad dažnai džiaugsmo giesmes keičia aukų skundas.

Evangelistas Matas pasakoja, kaip ir virš naujagimio Jėzaus galvos susitvenkė Erodo pykčio ir prievartos debesys: jis paliepia išžudyti Betliejaus naujagimius, o Jėzus su tėvais tampa pabėgėliais svetimame krašte. Tai drama, kuri vėl ir vėl įvairiais pavidalais kartojasi istorijoje, kurią vėl ir vėl patiria daug vaikų ir suaugusiųjų.

Popiežius citavo Jėzaus žodžius iš Evangelijos pagal Luką: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, neįeis į ją“. Jis juos ištarė tada, kai su mokiniais keliavo per kaimus ir pamokslavo. Mokiniai subarė mamas, kurios norėjo Jėzui atnešti savo kūdikius, kad palaimintų (žr. Lk 18). O Jėzus, savo ruožtu, subarė mokinius, tuo pačiu, pasak popiežiaus, nutoldamas nuo paprotinės tradicijos, kuriai vaikas buvo tik pasyvus objektas. Priešingai, vaikas yra pavyzdys mokiniams. Panašiai, kitoje vietoje pasakojama: „Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę““ (žr. Mt 18, 3).

Ir šiandien daug vaikų, kurie priversti dirbti, iš kurių atimtos šypsenos ir svajonės, galimybės išvystyti savo talentus. Kiekvienoje žemės dalyje yra vaikų, kurie išnaudojami gyvybės ir gyvenimo negerbiančios ekonomikos, švaistančios ir deginančios didžiausią mūsų vilties ir meilės telkinį.

„Brangūs broliai ir seserys, tie, kurie pripažįsta save Dievo vaikais, ypač tie, kurie siunčiami skleisti gerąją Evangelijos naujieną kitiems, negali likti abejingi. Jie negali susitaikyti su tuo, kad mūsų mažieji broliukai ir sesutės, užuot būdami mylimi ir saugomi, netenka savo vaikystės, savo svajonių, tampa išnaudojimo ir marginalizavimo aukomis. Prašykime Viešpatį atverti mūsų protus ir širdis rūpesčiui ir švelnumui, kad kiekvienas vaikas „augtų amžiumi, išmintimi ir malone (žr. Lk 2, 52), priimdamas ir dovanodamas meilę“, – meldė Pranciškus.

The post Negalima susitaikyti su tuo, kad vaikai netenka savo svajonių - Pranciškus appeared first on LAIKMETIS.

Kosminiai vaikų auginimo standartai

Tiesa, dėl politinių tendencijų, dėl šeimas atakuojančio paslaugų marketingo bei tėvų tarpusavio konkurencijos, vaiko auginimo standartai išaugo iki kosminių aukštumu.

Šiais išmaniais laikais pagimdyti vaiką neužtenka. Toliau 24 val. per parą 7 dienas per savaitę be jokių atostogų tėvai turi užtikrinti, kad vaiko emociniai, socialiniai, akademiniai, dvasiniai, mitybos, laisvalaikio ir kiti poreikiai būtų patenkinti saugant nuo pavojų, bet auginant savarankiškumą, kuriant artimą santykį, bet išlaikant savo autoritetą, švariai, bet ne steriliai, skiriant individualų dėmesį, bet neužgožiant, švelniai, bet nustatant teisingas ribas, atsižvelgiant į tai, kad kritiniai vaiko vystymosi laikotarpiai yra nuo 0 iki 3 metų, nuo 4 iki 7 metų, nuo 9 iki 13 metų, nuo 14 iki 18 metų, visą laiką turint omenyje karjeros perspektyvas ir atitinkamai rūpinantis užklasine fizine, kultūrine bei intelektine veikla...

Žodžiu, institucinė sistema ir socialinė aplinka spaudžia tėvus iš visų jėgų stengtis, bet nepersistengti.

N. Bunkės žodžiais, tai reiškia daug minusų gyvenime. Vaikiai brangiai kainuoja finansinių, laiko, sveikatos ir visų kitų resursų prasme.

Apversta vertybių hierarchija

Tuo tarpu progresyvūs politikai ir feministės kovoja, kad mamos „neliktų prie puodų“, kad kuo skubiau grįžtų į darbo rinką, kad daugiau moterų dirbtų vadovaujančiose pozicijose, kad siektų ambicingos karjeros, kad vyrų ir moterų atlyginimai susilygintų...

Kultūra rėkte rėkia, neva reikšmingiausi dalykai vyksta kažkur biuruose, posėdžių salėse, vakarėliuose, socialiniuose tinkluose, o ne namuose. „Socialinis statusas“ tapo svarbesnis nei motinystė.

Taip, teisinga ir verta moterims siekti karjeros, profesinių, politinių, mokslinių aukštumų... Tačiau negalima pamiršti, kad visos karjeros, mokslas, verslas, politika sukasi žmonėms ir dėl žmonių. Vaikai yra ne šiaip nepatogūs šeimos atributai, bet nauji žmonės!

Tik mamos gali išnešioti, pagimdyti ir padovanoti pasauliui žmogų. Vaikams geriausia augti su savo tėvais, stabilioje santuokoje, o pirmaisiais gyvenimo metais ypač svarbu daug laiko praleisti su mamomis. Tada vaikai instinktyviai jaučia, kad yra mylimi. Mylinčioje ir saugioje aplinkoje nepastebimai jie įsisavina gyvenimo tiesas, moralines vertybes, sukauptą išmintį... Kas gali būti vertingiau, kilniau ar prasmingiau už šią mamos misiją?

Ne, nei visuomenė, nei moterys nelaimės, jei „savirealizacija“ įsitvirtins vertybių hierarchijos viršūnėje, o vaikai bus laikomi trukdžiu, nešančiu vien minusus. Laimėsime tada, kai suprasime begalinę kiekvieno vaiko vertę ir mamos pašaukimo svarbą.

Kai motinystė bus išskirtinai gerbiama todėl, kad teikia žmonijai gyvybę, tęstinumą ir prasmę kitiems gyvenimo pasirinkimams.

The post Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Moralinė košė appeared first on LAIKMETIS.

Remiantis naujais Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, 2023 m. pirmą kartą populiariausiu berniukų vardu Anglijoje ir Velse tapo vardas Mohamedas.

Šis vardas dar nuo 2016 m. JK buvo populiariausių berniukų vardų dešimtuke, tačiau tik 2023 m. atsidūrė reitingo viršūnėje.

Praėjusiais metais tėvai Anglijoje ir Velse savo sūnums vardą Muhamedas išrinko 7097 kartus.

The post Musulmoniškas vardas tapo populiariausias tarp JK naujagimių appeared first on LAIKMETIS.

Ji pati akcentuoja, kad toks praleistų pamokų šuolis susijęs su išaugusiu moksleivių sergamumu, o ne su įvestais pokyčiais.

Kaip BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), 2023–2024 mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų, o metais anksčiau – 25,9 mln. pamokų.

Tuo metu lapkričio, sausio, vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais du-tris kartus buvo išaugęs ir pamokų, kurios buvo pateisintos dėl ligos, skaičius.

Ministerijos duomenimis, pernai lapkritį fiksuota trečdaliu daugiau vaikų susirgimų negu 2022 metų lapkritį – pernai tokių buvo 18,7 tūkst., o užpernai – 12,7 tūkstančio. Tuo metu pavasario mėnesiais – balandį ir gegužę – vaikų sergamumas infekcinėmis ligomis buvo penktadaliu didesnis negu tuo pačiu metu ankstesniais mokslo metais.

„Mes labai aiškiai matome iš statistikos, kuri yra kasmėnesinė, kad didesnis praleistų pamokų skaičius yra labai aiškiai koncentruotas į kelis mėnesius – tai yra sausis, vasaris, balandis. Tai yra būtent tie mėnesiai, kuriais buvo labai smarkiai išaugęs sergamumas ir tą rodo statistika“, – BNS sakė švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas.

Dėl to, anot ministerijos, praėjusiais mokslo metais, lyginant su ankstesniais, 72 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl ligos, kaip pateikiama informacija apie mokinio apsilankymą gydymo įstaigoje.

„Būtų prasminga bent dar šituos antrus metus palaukti“

Nuo 2023-ųjų rugsėjo įsigaliojus pakeitimams tėvai gali pateisinti penkias vaikų dėl ligos praleistas mokymosi dienas per mėnesį. Jei mokinys serga ilgiau, reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. 

Anksčiau tėvai galėjo pateisinti daugiau pamokų – papildomi kontrolės mechanizmai įsijungdavo, kai be pateisinamos priežasties būdavo praleidžiama apie pusę pamokų.

Ministerijos duomenimis, įsigaliojus naujai tvarkai, 38,5 proc. išaugo pamokų, kurios pateisintos dėl mokinių dalyvavimo sporto varžybose, olimpiadose ar kituose renginiuose, 16,6 proc. – pamokų, kurios pateisintos mokyklos vadovo įsakymu.

Atitinkamai 19,3 proc. sumažėjo pamokų, kurios yra pateisinamos tėvų dėl ligos, 8,3 proc. – pamokų, kurios pateisinamos tėvų dėl kitos priežasties.

I. Gaižiūno teigimu, pasikeitusios tvarkos rezultatai ministeriją tenkina.

„Nes mes matome pagerėjimą kitais mėnesiais. Ar tvarką būtų galima tobulinti, tikriausiai būtų galima rasti, kaip ją tobulinti, tačiau šiandien, mūsų vertinimu, tai dar per ankstyvas klausimas“, – teigė viceministras.

Anot jo, prireiks bent poros metų duomenų įsigaliojusiais tvarkai įvertinti, kadangi yra nemažai faktorių, tokių kaip sergamumas, lemiančių mokinių pamokų lankomumą.

 Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa. 

„Mes manome, kad šiais metais poreikio (keisti tvarką – BNS) dar nėra. Poreikis gali būti, bet manome, kad tikrai būtų prasminga bent dar šituos antrus metus palaukti ir po jų žiūrėti ir įsivertinti, matyti tendenciją“, – BNS sakė jis.

Be to, anot J. Trumpos, mokiniai pastebi, kad ne visos mokyklos įsigaliojusios tvarkos laikosi.

Daugiausia pamokų praleidžia vienuoliktokai, dvyliktokai

Pasak ministerijos, geriausias mokinių lankomumas išlieka 5 klasėje: daugiau kaip penkias dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis šioje klasėje praėjusiais mokslo metais siekė 9 proc., kai ankstesniais – 13 procentų.

Tuo metu daugiausia pamokų praleidžia III ir IV gimnazijos klasės mokinių: daugiau kaip penkias dienas per mėnesį praleidusių mokinių dalis III gimnazijos klasėje praėjusiais mokslo metais siekė 27 proc., o IV gimnazijos klasėje – 32 procentus (atitinkamai 2022–2023 metais 33 proc. ir 38 proc.).

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mokiniui praleidus daugiau nei penkias mokymosi dienas, mokyklos atstovai apie tai kalbasi su tėvais. 

„Jeigu pokalbis nepadeda, tai turi įsijungti mokyklos gerovės komisija su pagalbos specialistais ir žiūrėti, kokia čia situacija, galbūt tai yra ir vaiko teisių pažeidimas, nes mokyklą lankyti yra vaiko teisė“, – sakė I. Gaižiūnas.

Jo teigimu, jei toks vaiko teisių pažeidimas tęsiasi ir toliau, apie tai turi būti pranešta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Tvarką vadina antikonstitucine

Tuo metu Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas galiojančią lankomumo tvarką vadino antikonstitucine ir pridūrė manantis, kad reikia skatinti tėvų atsakomybę, o ne nepasitikėjimą jais.

„Šiai dienai tėvai yra priversti pažeidinėti vaikų teises, vaikų konstitucines teises, pateikti duomenis apie vaiko sveikatą mokyklai, nors tai su ugdymu visiškai nėra susiję“, – BNS kalbėjo jis.

„Sistema vis bando nepasitikėti tėvais ir tai, man atrodo, griauna sistemą iš pamatų“, – sakė K. Mikolajūnas.

Anot tarybos pirmininko, dėl to, kad vaikas sloguoja ar jam nežymiai pakilo temperatūra, nereiškia, kad jis turi eiti į polikliniką, kur šansai, jo nuomone, užsikrėsti yra dar didesni.

„Tėvai yra arčiau vaiko, jie geriausiai žino, kada reikia eiti pas medikus, o kada ne, kada infekcija lengvai praeina ir viskas“, – sakė K. Mikolajūnas.

„Reikia skatinti tėvų atsakomybę ir tėvai noriai prisiima tą atsakomybę, ją neša. Aš nemanau, kad čia yra kažkas, ką reikėtų papildomai daryti, ar kažką keisti“, – kalbėjo jis.

The post Praėjusiais mokslo metais mokiniai praleido dviem milijonais pamokų daugiau nei anksčiau appeared first on LAIKMETIS.

Ką galima pasakyti vaiko netekusiems tėvams? Kaip juos paguosti? Nėra žodžių.

Pagalvokime: kai vienas sutuoktinis netenka kito, jis tampa našliu arba našle. Vaikas, netekęs vieno iš tėvų, yra našlaitis arba našlaitė. Yra tam skirti žodžiai. Tačiau tėvams, netekusiems vaiko, nėra žodžio. Skausmas toks didelis, kad net nėra žodžio jam apsakyti.

Nėra natūralu tėvams laidoti savo vaikus. Netekties sukeltas skausmas yra ypač stiprus. Paguodos žodžiai tokiais atvejais gali atrodyti banalūs, sentimentalūs ar išvis nereikalingi. Net jei ištariami su geriausiais ketinimais, jie gali dar labiau pagilti skausmą. Norint suteikti paguodą vaiko netekusiems tėvams, reikia juos išklausyti, būti šalia su meile, stengtis suprasti jų skausmą, sekant Jėzumi Kristumi, guodusiu kenčiančiuosius.

Šitie tėvai, palaikomi tikėjimo, gali sulaukti paguodos iš kitų šeimų, kurios, patyrusios tokią baisią tragediją, atgimė su viltimi.

The post Popiežiaus maldos intencija lapkričiui: už vaikų netekusius tėvus appeared first on LAIKMETIS.

Valia priešintis (arba tiesiog maištingumas)

Pasirodo paauglių priešgyniavimas turi savo konstruktyvų vaidmenį! Man buvo labai naudinga tai sužinoti. Valia priešintis – gamtos būdas padėti paaugliams sužinoti, kas jie yra, ir atrasti savo galią veikti savarankiškai. Šiame pereiname gyvenimo etape jiems būtinas padidėjęs savarankiškumo apetitas.

Pasak Neufeldo, maištaujantis paauglys tarsi sako: „atsitrauk, netrukdyk manęs dabar, aš bandau galvoti! Jų maištinga valia yra buldozeris, stumiantis iš kelio menamas kliūtis, kad jie atrastų tai kas yra jų viduje. Gera žinia  tai, kad maištingumas bei prieštaravimai išaugami. Neufeldas palygino paauglišką maištingumą su nėštumu, kuris baigiasi savęs pagimdymu.

Viena svarbi taisyklė yra tai, kad padidinta prievarta (pvz., griežtos bausmės už maištavimą ar ką nors darymas vien per prievartą) paaugliui atsilieps neigiamai. Dabar turime auklėti kitaip nei tada, kai jie buvo jaunesni nei 12 metų. Kuo labiau primetame savo valią, tuo labiau ji atsigręžia prieš mus. Kuo stipresnė mūsų įtaka, tuo didesnis paauglio pasipriešinimas. Mūsų tikslas yra padėti jiems atrasti savo valią. Jei mums pavyks tai padaryti, maištingumas dings.

Atminkite, kad tai nėra tas pat kaip leisti vaikams patiems nusistatyti taisykles. Turime būti jų gyvenuimo alfos, ir kartais turime skirti pasėkmes už netinkamą elgesį. Esmė yra ta, kad galiausiai paaugliams subręsti padės ne bausmės, o santykis su mumis.

Be to, yra kitas kelias – apdovanojimai už gerą elgesį! Apdovanojimai parodo paaugliams ko nori tėvai. Štai mano akis atvėrę vienos mano mergaičių žodžiai, ištarti kai jai buvo 14 metų: „kad ir ką man liepsi, aš darysiu priešingai“. Man, žinoma, nebuvo malonu tai išgirsti, bet galvoje užsidegė lemputė apie tai, kaip galiu bendrauti toliau. Užuot reikalavus iš jos atlikti kasdienes užduotis, drauge padarėme šeimos narių atsakomybių tvarkaraštį, parodantį kas už ką yra atsakingas ir pagirdavome visus, kurie jo laikydavosi.

Mano pagrindinė mintis yra ta, jog tikėtina, kad kiekvienas pokalbis su mano paaugliais gali būti apibūdinamas kaip maištavimas. Aš tiesiog turiu tai suprasti ir nepriimti asmeniškai. Lengva, ar ne? Žinau, kad nelengva.  Ir dėkoju, kad galiu pasidalinti šiais išgyvenimais su savo vyru ir, maldoje, su Dievu.

Sumišimas

Sumišimas padeda vystytis prefrontalinei smegenų žievei. Tai padeda paaugliui suprasti, kad viskas nėra juoda ar balta. Jie jaučia norą pabėgti nuo painiavos, bet galiausiai ima apdoroti prieštaringus jausmus. Kuo daugiau paaugliai patiria prieštaringų jausmų, tuo labiau auga prefrontalinė žievė. Sumišimas padeda jiems pažvelgti į kelias problemos puses ir išmokti ištarti, „kita vertus…“  Paaugliai pradeda geriau vertinti situaciją ir mato tiek X, tiek ir Y, o ne vien X arba Y, kaip darė būdami jaunesni.

Savaime suprantama, kad ištrūkti iš šios painiavos yra sudėtinga. Paaugliai, kuriems nepavyksta suaugti, vienu metu galės jausti tik vieną jausmą. Jie bus impulsyvūs, nestabilūs, nuotaikos žmonės stokojantys perspektyvos. Neufeldas daug dirbo su nepilnamečiais nusikaltėliais ir pastebėjo, kad šie jaunuoliai nebuvo sėkmingai išgyvenę vidinio konflikto. Naktį jie miegdavo ramiai, kaip kūdikiai. Bet norint subręsti, paaugliams reikia vidinio konflikto.

Subrendę jaunuoliai, kita vertus, pažįsta save. Susidūrę su prieštaringais jausmais, jie susivaldo. Jie būna dėmesingi, teisingi ir pasižymi gera darbo etika. Supranta, kad didžiąją laiko dalį darbas yra sunkus, tačiau jie vis tiek sugeba aukotis siekdami užsibrėžto tikslo.

Tuštumos užpildymas blogais dalykais

Užuot priėmę savo jausmus, paaugliai gali nuspręsti juos nutildyti. Nuobodulys, priklausomybės ir agresija yra to pavyzdžiai. Šie jausmai užmaskuoja liūdesį, tarsi kokie socialiniai tinklai.

Kiti klaidingi skylės užpildai yra maistas, perteklinė veikla, blaškymasis, nenutrūkstamos pramogos, skaitmeniniai užsiėmimai bei vaizdo žaidimai. Pasak Neufeldo, „šie užpildai ne tik nepadeda išgydyti nuobodulio (išskyrus trumpalaikį palengvėjimą), bet ir sustiprina norą pabėgiti nuo savo jausmų, kurie yra pagrindinė blogos savijautos priežastis“. Tada skylė virsta juodąja skyle, kuri įsiurbia viską ir niekada neužsipildo.

Tuštumos užpildymas gerais dalykais

Paaugliams reikia erdvės savo liūdesiui išreikšti, o tam puikiai tinka įvairūs konstruktyvūs užsiėmimai. Saviraiškos būdai yra saugi erdvė, kurioje jie gali išspręsti emocines problemas. Puikūs pavyzdžiai yra muzika, menas, eilėraščių, prozos ar  dienoraščio rašymas ir knygų skaitymas. Laikas, praleistas prie vaizdo žaidimų bei socialinių tinklų ir kita, labai stimuliuojanti veikla, nėra geri užsiėmimai, nes jiems trūksta asmeninės išraiškos, leidžiančios suprasti savo jausmus.

Be to, daugiau laiko praleisdami veiklose su savo paaugliu, sustiprinsime mūsų santykius. Šeimos žygiai, apsilankymas simfonijoje, šeimos žaidimų ar filmų vakarai – štai keletas puikių idėjų.

The post Kaip elgtis su maištaujančiu paaugliu? appeared first on LAIKMETIS.