Kovo 19 d. arkivyskupas Georgas Gaensweinas (Georgas Gėnsveinas) žurnalistams sakė, kad nedidelis piniginis palikimas buvo mirusio popiežiaus asmeninėje banko sąskaitoje, tačiau sumos jis nenurodė, pranešė italų dienraštis „La Stampa".

„Maniau, kad jis turėjo du giminaičius - pusbrolius ir pusseseres, tačiau jų yra penki", - sakė arkivyskupas, kuris yra popiežiaus Benedikto XVI turto administratorius. – „Pagal įstatymą turiu parašyti pusbroliams ir pusseserėms, kurie yra jo artimiausi giminaičiai, ir jų paklausti ar priima palikimą."

Pasak arkivyskupo, palikimas neapima jokių išmokų ar honorarų už ką nors, ką Benediktas XVI parašė iki išrinkimo popiežiumi 2005 m., pontifikato metu ar po atsistatydinimo 2013 m. Tapęs popiežiumi, jis visas autorines teises ir honorarus perdavė Vatikano leidyklai.

Arkivyskupas Gaensweinas žurnalistams taip pat sakė, kad popiežiaus Benedikto XVI pageidavimu jis sunaikino visą asmeninę savo mirusio viršininko korespondenciją.

„Gaila? Aš irgi taip maniau, - sakė jis, - bet jis davė tokį nurodymą ir nebuvo kitos išeities.“

Atsakydamas į žurnalistų klausimus arkivyskupas sakė, kad vis dar nežino, koks bus kitas jo paskyrimas, ir „melagingomis naujienomis" pavadino gandus, kad popiežius Pranciškus neva iškeldina jį iš Vatikano ir ketina siųsti nuncijumi į Lotynų Ameriką.

The post Popiežiaus Benedikto XVI asmeninis sekretorius sunaikino visą jo korespondenciją appeared first on LAIKMETIS.

Mano dvasinis testamentas

Kai šią vėlyvą savo gyvenimo valandą pažvelgiu atgal į dešimtmečius, per kuriuos klajojau, pirmiausia pastebiu, kiek daug turiu priežasčių dėkoti. Visų pirma dėkoju pačiam Dievui, visų gerų dovanų teikėjui, kuris davė man gyvybę ir vedė mane per įvairias sumaištis; kuris visada mane pakeldavo, kai pradėdavau slyst; kuris visada iš naujo dovanodavo man savo veido šviesą. Žvelgdamas atgal, matau ir suprantu, kad net tamsūs ir sunkūs šio kelio ruožai buvo skirti mano išgelbėjimui ir kad būtent tuose ruožuose Jis mane vedė.

Dėkoju savo tėvams, kurie sunkiais laikais suteikė man gyvybę ir savo meile paruošė man nuostabius namus, iki šiol šviečiančius kaip ryški šviesa per visas mano dienas. Mano tėvo aiškus tikėjimas mokė mus, brolius ir seseris, tikėti ir buvo tvirtas vedlys tarp visų mano mokslo žinių; mano motinos nuoširdus pamaldumas ir didelis gerumas išlieka palikimas, už kurį negaliu jai pakankamai padėkoti. Mano sesuo dešimtmečius man tarnavo nesavanaudiškai ir kupina geranoriško rūpesčio; mano brolis visada tiesė man kelią savo įžvalgiais sprendimais, galingu ryžtu ir linksma širdimi; be šio nuolatinio ėjimo kartu ir pirmyn nebūčiau galėjęs rasti teisingo kelio.

Iš visos širdies dėkoju Dievui už daugybę draugų, vyrų ir moterų, kuriuos Jis visada statė šalia manęs; už bendradarbius visais mano kelio etapais; už mokytojus ir mokinius, kuriuos Jis man davė. Visus juos dėkinga širdimi patikiu Jo gerumui. Dar norėčiau padėkoti Viešpačiui už savo gražiuosius namus Bavarijos Alpių papėdėje, kur galėjau vėl ir vėl išvysti paties Kūrėjo spindesį. Dėkoju savo tėvynės žmonėms už tai, kad ne kartą leido man patirti tikėjimo grožį. Meldžiuosi, kad mūsų šalis išliktų tikėjimo šalimi, o jūsų, brangūs tautiečiai, prašau neleisti, kad jūsų tikėjimas būtų išblaškytas. Galiausiai dėkoju Dievui už visą grožį, kurį galėjau patirti įvairiais savo kelionės etapais, bet ypač Romoje ir Italijoje, tapusioje mano antraisiais namais.

Iš visos širdies prašau atleidimo visų, kuriems padariau ką nors blogo.

mačiau, kaip keičiantis kartoms žlunga iš pažiūros nepajudinamos tezės, kurios po to pasirodė esančios tik hipotezės: liberalioji karta (Harnackas, Jülicheris ir kt.), egzistencialistų karta (Bultmannas ir kt.), marksistų karta

Tai, ką anksčiau sakiau apie savo tėvynainius, dabar sakau visiems, kurie buvo patikėti mano tarnystei Bažnyčioje: Stovėkite tvirtai tikėjime! Nepasiduokite sumaiščiai! Dažnai atrodo, tarsi mokslas – iš vienos pusės gamtos mokslai, iš kitos pusės istoriniai tyrinėjimai (ypač Šventojo Rašto egzegezė) – gali pasiūlyti neginčijamų įžvalgų, prieštaraujančių katalikų tikėjimui. Jau ilgai stebiu gamtos mokslų pokyčius ir mačiau, kaip išnykdavo tikėjimui prieštaraujantys tariami tikrumai, pasirodę esą ne mokslas, o filosofinės interpretacijos, tik neteisingai priskiriamos mokslui.

Beje, būtent dialoge su gamtos mokslais ir tikėjimas išmoko suvokti savo teiginių apimties ribas, taigi ir savo specifiškumą. 60 metų ėjau teologijos, ypač Biblijos studijų, keliu ir mačiau, kaip keičiantis kartoms žlunga iš pažiūros nepajudinamos tezės, kurios po to pasirodė esančios tik hipotezės: liberalioji karta (Harnackas, Jülicheris ir kt.), egzistencialistų karta (Bultmannas ir kt.), marksistų karta. Mačiau ir matau, kaip iš hipotezių raizgalynės iškilo ir iš naujo iškyla tikėjimo pagrįstumas. Jėzus Kristus tikrai yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, o Bažnyčia, su visais savo trūkumais, tikrai yra Jo Kūnas.

Baigdamas aš nuolankiai prašau: melskitės už mane, kad Viešpats, nepaisydamas visų mano nuodėmių ir trūkumų, priimtų mane į amžinąsias buveines. Už visus man patikėtus žmones nuoširdžiai diena iš dienos meldžiuosi.

The post Šventojo Tėvo Benedikto XVI dvasinis testamentas appeared first on LAIKMETIS.

„Šią vėlyvą savo gyvenimo valandą atsigręždamas atgal į išgyventus dešimtmečius, matau, už kiek daug dalykų turiu dėkoti, – rašo Benediktas XVI testamente. – Pirmiausia dėkoju pačiam Dievui, visų dovanų teikėjui, kuris davė man gyvenimą ir vedė mane per įvairias sumaišties akimirkas; visada pakeldavo mane, kai pradėdavau svyruoti, visada vėl dovanodavo man savo veido šviesą.“

Toliau testamente jis dėkoja savo tėvams, seseriai ir broliui. Dėkoja Dievui už daugybę draugų, už bendradarbius įvariais gyvenimo laikotarpiais, už mokytojus ir mokinius. Ypatingą padėką Benediktas XVI reiškia savo tėvynei, Bavarijos Alpių priekalnėje esančiam nuostabaus grožio gimtajam kraštui. „Meldžiuosi, kad mūsų šalis išliktų tikėjimo šalimi, – rašo jis. –  Visiems Bažnyčioje sakau: išlaikykite tvirtą tikėjimą!“

Toliau savo testamente Benediktas XVI pereina prie jam gyvenime labiausiai rūpėjusio dalyko – tikėjimo ir mokslo santykio. „ Dažnai atrodo, kad mokslas – gamtos mokslai ir istoriniai tyrimai, ypač Šventojo Rašto egzegezė, – gali pateikti neginčijamų rezultatų, prieštaraujančių katalikų tikėjimui. Jau daug metų sekdamas gamtos mokslų pokyčius taip pat mačiau priešingą dalyką – kaip išnyko tikėjimui prieštaraujantis tariamas tikrumas, kuris pasirodė esą ne mokslas, o filosofinės interpretacijos, tik tariamai susijusios su mokslu.

Kita vertus, būtent dialoge su gamtos mokslais tikėjimas išmoko geriau suvokti savo teiginių ribas ir savo specifiškumą. Jau šešiasdešimt metų dirbu teologijos, ypač biblinių mokslų, sferoje ir, keičiantis skirtingoms kartoms, matau, kaip žlunga tezės, kurios atrodė nepajudinamos ir, pasirodo, kad jos buvo tik hipotezės. [...] Mačiau ir matau, kaip iš prielaidų raizgalynės iškilo ir vėl iškyla tikėjimo racionalumas. Jėzus Kristus tikrai yra kelias, tiesa ir gyvenimas, o Bažnyčia, su visais savo trūkumais, tikrai yra jo kūnas.“

Benediktas XVI savo testamente atsiprašo visų, kuriuos per savo gyvenimą nuskriaudė, ir prašo: „Melskitės už mane, kad Viešpats, nepaisydamas visų mano nuodėmių ir trūkumų, priimtų mane į amžinąją buveinę.“

The post Paskelbtas Benedikto XVI dvasinis testamentas appeared first on LAIKMETIS.