Translyčių klausimai yra visos Vakarų Europos reiškinys. Visose šalyse LGBT bendruomenės ir lygybės judėjimai prašo vyriausybės palengvinti žmonių galimybes įregistruoti savo naują lytį.

Dėl to daugelyje sostinių svarstomi įstatymų projektai, kuriais siekiama palengvinti gimimo liudijimų keitimą. Ispanijos parlamentas praėjusį mėnesį priėmė translyčių įstatymą.

Nepilnamečiai nuo 16 metų gali pasikeisti lytį be trečiosios šalies sutikimo; vaikai nuo 12 metų gali to prašyti su kitų asmenų pagalba.

Norvegija tai jau padarė 2016 m. Vaikams nuo 6 iki 16 metų reikia tėvų leidimo. Nuo 16 metų amžiaus šis klausimas yra laisvas. Tai padarė ir Šveicarija.

Kitos Vakarų Europos šalys vis dar ieško savo kelio. Vokietijos vadinamoji „šviesoforo" koalicija turi labai progresyvių planų šeimos ir lyčių klausimais. Tačiau Bundestagas dar nebalsavo dėl translyčių įstatymo projekto. Šiaurėje esanti Švedija vis dar sprendžia, ar amžius turi būti 12, ar geriau 16 metų.

Nyderlandų parlamento žemieji rūmai praėjusį rudenį pradėjo svarstyti translytiškumo įstatymo projektą, tačiau to nebaigė. Atrodo, kad didžiosios koalicijos partijos abejoja, ar pernelyg lengvas pakeitimas yra teisingas.

Didžiosios Britanijos vyriausybė praturtino europinę įvairovę, blokuodama gruodžio mėnesį Škotijos parlamento priimtą sprendimą. Londonas baiminasi, kad šis įstatymas sutrikdytų visos Jungtinės Karalystės lygybės įstatymus.

Kaip apibendrina BBC, Škotijos lyties pripažinimo įstatymo projekte lyties pakeitimo amžius sumažinamas nuo 18 iki 16 metų. Jis taip pat panaikintų būtinybę turėti medicininę lyties disforijos diagnozę ir sąlygą, kad pareiškėjai turi būti dvejus metus gyvenę pagal naująją lytį su kuria identifikuojasi.

Translyčių kampanijos dalyviai palankiai įvertino įstatymo projektą. Žmonės, pasisakantys prieš, baiminasi nenumatyto poveikio moterų teisėms ir tokių asmenų galimybės naudotis vienos lyties asmenų erdvėmis, pavyzdžiui, persirengimo kambariais.

vyrauja tendencija mažinti lyties keitimo amžių bent iki 16 metų ir atverti kelią lyties keitimui nuo 12 -os metų.

Kai Jungtinė Karalystė sukūrė decentralizaciją su Škotija - dešimtojo dešimtmečio pabaigoje - valdžios institucijos įvedė taisyklę, kuri leistų blokuoti Škotijos parlamento sprendimus.

Anksčiau Londonas niekada tuo nesinaudojo. Vyriausybė galėjo tai padaryti, kai Škotija 2014 m. įvedė tos pačios lyties asmenų santuokas. Tačiau vietoj to D. Camerono vyriausybė Londone pasinaudojo galimybe tą patį padaryti ir Anglijoje bei Velse (Šiaurės Airijai tai nebuvo taikoma).

Iš tikrųjų Ministras Pirmininkas R. Sunakas elgiasi priešingai nei kitos vyriausybės. Europos žemyne vyrauja tendencija mažinti lyties keitimo amžių bent iki 16 metų ir atverti kelią lyties keitimui nuo 12-os metų.

Didžiojoje Britanijoje vyriausybė ir leiboristų opozicija teigia, kad 16 metų yra „per jaunas" amžius tokiam sprendimui priimti.

Neaišku, kokios bus Sunako žingsnio pasekmės. Tokie sprendimai vadinami „branduoliniu variantu"; žinai, kurį mygtuką paspaudei, bet negali prižiūrėti, ką paleidai. Daug kas priklausys nuo to, ką apie tai pagalvos Bendruomenių Rūmai.

Škotijos vyriausybė, vadovaujama SNP nacionalistų, neabejotinai panaudos šį incidentą Škotijos nepriklausomybės kampanijoje. Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon šį žingsnį jau pavadino „visapusišku puolimu" prieš Škotijos parlamentą.

The post Blokuodama lengvą lyties keitimą britų vyriausybė priešinasi europinei tendencijai appeared first on LAIKMETIS.

„Young America's Foundation“, konservatyvi jaunimo gynimo organizacija, paskelbė apklausą, kurioje jaunimui pateikė įvairius klausimus, įskaitant mokesčius, ekonomiką, studentų skolas, koronavirusą, švietimą ir žymiausius šalies politinius veikėjus.

Apklausą, paskelbtą bendradarbiaujant su „Townhall“, atliko „Echelon Insights“. Kovo 30 - balandžio 7 dienomis internete buvo apklausta 801 vidurinės mokyklos mokinių ir 819 aukštesnės mokyklos studentų nuo 13 iki 24 metų amžiaus.

Apklausoje respondentų buvo klausiama: „Kaip dažnai prieš COVID-19 pandemiją lankėtės religinėse pamaldose?“ Apklausos rezultatai parodė, kad 27% visų respondentų „niekada nesilanko pamaldose". 26% vidurinės mokyklos moksleivių teigė niekada nelankantys religinių pamaldų. Tuo tarpu tarp tų, kurie nebaigė vidurinės mokyklos, šis skaičius išaugo iki 28%.

Beveik ketvirtadalis (24%) jaunų amerikiečių teigė, kad jie bent kartą per savaitę lankosi pamaldose, įskaitant 28% vidurinių mokyklų mokinių. Tačiau kassavaitinis pamaldų lankomumas tarp aukštųjų mokyklų studentų buvo žymiai mažesnis (19%).

Apie 14% respondentų teigė, kad bažnyčią lanko „vieną ar du kartus“ per mėnesį: 12% vidurinių mokyklų mokinių ir 16% aukštesniųjų mokyklų studentų.

Tuo tarpu 15% pranešė, kad jie dalyvauja religinėse pamaldose „kelis kartus per metus“, o 12% teigė, kad religinėse pamaldose dalyvauja tik religinių švenčių metu.

Aštuoni procentai respondentų pageidavo neatskleisti savo religinių lankymų dažnumo.

Tarp vidurinių mokyklų moksleivių 15% teigė, kad jie keletą kartų per metus lanko religines apeigas, 10% teigė, kad jie dalyvauja religinėse pamaldose tik per religines šventes, o 9% neatsakė į klausimą. Penkiolika procentų vidurinės mokyklos moksleivių teigė kelis kartus per metus lankantys religines pamaldas, o 14 proc. teigė lankantys tik religines šventes, o 9 proc.

Be to, beveik pusė respondentų (48 proc.) atsisakė tapatintis su tam tikra religija. Apie 16% atsakė, kad „nenori sakyti“, kai paprašė apibūdinti savo religiją, 15% savo religiją nurodė kaip „ką nors kita“, 10% įvardijo kaip ateistus ir 7% save apibūdino kaip agnostikus.

Dauguma apklaustų jaunų amerikiečių laiko save katalikais (23 proc.), 14 proc. save apibūdina kaip evangelikus protestantus ir 6 proc. teigė, kad jie priklauso Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčiai. Žydais save laiko tik 4 proc. Mažai respondentų save apibūdino kaip protestantus (3 proc.) arba musulmonus (2 proc.).

Interviu laikraščiui „The Christian Post“ YAF atstovė spaudai Kara Zupkus žemą jaunų amerikiečių religinių pamaldų lankomumo rodiklį tapatina su „mūsų kultūros tendencija“, kai „daug jaunų žmonių šiais laikais dievina popkultūrą … [ir] politiką“.

„Jaunimas nemano, kad jiems reikia vietos, kur jie galėtų garbinti Dievą“, - pareiškė Zupkus. Apibūdindama tendenciją kaip „keliančią susirūpinimą“, Zupkus perspėjo, kad dėl jos gali „užaugti žmonės, kuriems labiau rūpės asmeninė valdžia, o ne jų bažnyčios ir vietos bendruomenės“.

Paklausta, kaip pakeisti amerikiečių, kurie niekada nesilanko bažnyčiose, tendenciją, Zupkus atsakė, kad „daug kas turi prasidėti šeimoje“. „Manau, svarbu, kad tėvai išmokytų savo vaikus suprasti religijos ir jos bendruomenės kūrimo svarbą. Svarbu, kad vaikai tai būtų patyrę dar vaikystėje. Manau, kad tai yra tinkamas būdas pakeisti dabartinę tendenciją“, - sakė ji.

„Tai yra daug sunkiau padaryti, jei vaikai auga šeimoje, kur religija nėra vertinama, ir jie reguliariai nelanko bažnyčių. Akivaizdu, kad kai jie paliks mokyklą, eis į koledžą, nepradės lankyti bažnyčios. Jiems bus daug sunkiau pradėti ką nors naujo, sukurti naują bažnyčios lankymo tradiciją “, - pridūrė ji. „Manau, kad labai svarbu išplėsti įvairias jaunimo grupes būtent bažnyčiose".

Zupkus prisiminė savo patirtį jaunimo grupėje, pažymėdama, kad ji „tikrai ją įkvėpė ir motyvavo, ypač ryšis su bendraamžiais, kurie noriai domisi religija ir tikėjimu“.

Atsižvelgdama į tai, kad popkultūra „kritikuoja ir demonizuoja religingus žmones“, ji pabrėžė, kad svarbu „turėti bendraamžių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį“, kurie, pasak jos, gali būti paskata ir padėtų didinti jaunų žmonių pasitikėjimą".

Be to, Zupkus patarė bažnyčioms naudotis socialine žiniasklaida, kad susisiektų su jaunais amerikiečiais.
„Manau, kad bažnyčios turėtų labiau įsitraukti į socialinius tinklus ir jaunimą informuoti apie galimybes prisijungti prie bažnyčios bendruomenės."

The post JAV apklausa parodė, kad beveik 30% aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentų niekada nėra lankęsi pamaldose appeared first on LAIKMETIS.