Politinių organizacijų įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad „valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos politinės partijos gautai baudai sumokėti“.

Dar būtų įrašyta, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos politinės partijos paimtai paskolai apmokėti, jei ši paskola panaudojama baudai sumokėti.

Pataisas registravo grupė opozicinių „valstiečių“, demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų ir Seimo narių Mišrios grupės, po jomis – ir vienas parašas iš valdančiųjų, Laisvės frakcijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus.

Pataisas registravo grupė opozicinių „valstiečių“, demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų ir Seimo narių Mišrios grupės

Iniciatoriai sako, kad partijų gaunamų dotacijų paskirtis yra remti teisėtą partijų veikimą ir lėšos neturėtų būti naudojamos politinės korupcijos byloje nuteistų Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos baudoms apmokėti.

„Galimybė panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas sumokėti baudoms už partijų padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas diskredituoja ne tik dotacijos tikslus, bet ir  mokesčių mokėtojų pasitikėjimą teisine sistema“, – sako iniciatoriai.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį dvi parlamentines partijas – valdantįjį Liberalų sąjūdį ir opozicinę Darbo partiją – pripažino kaltomis „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) politinės korupcijos byloje. Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų, Darbo partijai – 301 tūkst. eurų baudos.

Dalį šių sumų partijos svarsto sumokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino nematanti didelės problemos, jei toks sprendimas bus priimtas, ir pridūrė, kad „finansavimas partijoms yra skiriamas kaip rinkimų rezultatų išdava“, tai susiję su rinkėjų pasitikėjimu.

Anot Seimo vadovės, dėl tokios galimybės buvo kreiptasi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) bei Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ir gauti teigiami atsakymai.

Laisvės partija jau sulaukė priekaištų iš koalicijos partnerių liberalų pusės, kai T. V. Raskevičius su konservatoriumi Matu Maldeikiu registravo Rinkimų kodekso pataisas, kad žinia apie partijos teistumą būtų privalomai nurodoma rinkimų biuletenyje ir plakatuose.

The post Siūloma nustatyti, kad partijos negalėtų sumokėti baudų iš gaunamų valstybės dotacijų appeared first on LAIKMETIS.

„Kol kas nesitraukiu tikrai iš Seimo, kalbėjom ir su advokatu, šitoj vietoj laukiam kasacinio teismo pirmų sprendimų ir tada situacija, manau, kad bus aiškesnė ir parlamentui, ir man pačiam“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Gapšys.

Jis patvirtino, kad penktadienį ketina įteikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) ir prašys stabdyti nuosprendžio vykdymą.

„Jeigu viskas klostysis, kaip anksčiau klostydavosi, ir nebus taikoma man kažkokia specifinė procedūra, mes pateiksim kasacinį skundą rytoj, jis bus siauresnės apimties nei vėliau pateikiamas advokato kasacinis skundas. Aukščiausiasis Teismas, kaip praktika sako, per savaitę–dvi išsprendžia priimtinumo klausimą ir prašymą, kad būtų sustabdytas nuosprendžio vykdymas“, – kalbėjo V. Gapšys.

Jis taip pat teigė esąs nekaltas, o teismo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, pasak politikos, bus sunkiausia ne jam, o šeimai – žmonai ir mokyklinio mažiaus vaikams.

„Bausmę vertinu visų pirma kaip bausmę mano šeimai, o ne man, o pats nesidžiaugiu šituo sprendimu, nes žinau, kad esu nekaltas“, – sakė V. Gapšys.

Bausmę vertinu visų pirma kaip bausmę mano šeimai, o ne man, o pats nesidžiaugiu šituo sprendimu, nes žinau, kad esu nekaltas

Jis sakė nežinantis, kada Lietuvos apeliacinio teismo skirta ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmę būtų pradėta vykdyti, įprasta praktika, jog vykdymas pradedamas per porą savaičių ar mėnesį, bet neatmetė galimybės, kad jam „gali būti padarytas specialus šou“ ir jis išvežtas į bausmės atėmimo vietą nuo Seimo.

Parlamentaras taip pat sakė, kad teoriškai įmanoma situacija, jog jis būtų įkalintas vis dar būdamas Seimo nariu, bet prognozavo, kad ji neužsitęstų. 

„Manau, kad Seimas panaikintų mandatą ir to rezidavimo už grotų, kaip jūs įvardinot, greičiausiai fiziškai nenutiktų arba nutiktų kelioms dienoms, nes mandato panaikinimo klausimas yra procedūra, kuri užima savaitę, dvi savaites. Teoriškai gali susidaryti tokia galimybė, bet aš tikiuosi, jei institucijos žiūrės ne per šou prizmę, o per protingumo prizmę, tokio klausimo išvis neiškils“, – kalbėjo V. Gapšys.

Klausiamas, ar atsisakytų mandato, jei LAT nestabdytų nuosprendžio vykdymo ar nepriimtų skundo, parlamentaras teigė apie tai neturėjęs laiko pagalvoti, kaip ir tolesnės karjeros politikoje galimybes.

Jei V. Gapšys pasitrauktų iš Seimo ar jo mandatas būtų panaikintas supaprastinto apkaltos proceso būdu, įsigaliojus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, į jo vietą Seime pretenduoja pirmasis po brūkšnio rinkiminiame Darbo partijos sąraše likęs buvęs Seimo narys Petras Čimbaras.

Apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) korupcijos byloje.

V. Gapšiui buvo skirta puspenktų metų laisvės atėmimo bausmė. Jis, kaip ir Darbo partija, buvo nuteistas dėl kyšio ėmimo iš buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir prekybos poveikiu.

Kyšiais pripažinta „MG Grupei“ priklausančių televizijų padaryta nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Anot teisėsaugos, už 27,1 tūkst. eurų vertės kyšį V. Gapšys veikė „MG Grupės“ naudai.

Kitiems kaltinamiesiems byloje skirtas laisvės atėmimas, tūkstantinės baudos.

The post Laisvės atėmimu nuteistas parlamentaras V. Gapšys neskuba trauktis iš Seimo appeared first on LAIKMETIS.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, darbdaviai būtų įpareigoti patikrinti šiuos kodus, o to nepadarius grėstų baudos.

„Viliamės, kad per mėnesį laiko pavyktų tai padaryti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė. 

„Mes tikrai siekiame, kad su šia problema būtų kovojama efektyviau, nepaisant to, kad šiuo metu egzistuoja įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras ir asmenys privalo pateikti pažymą, kad nėra teisti dėl sunkių ar seksualinių nusikaltimų. Tačiau ne visada darbdaviai patikrina, ar žmogus turi tokią pažymą, ne visada pats žmogus pasirūpina tuo, o mes siekiame, kad ir būtų didesnis žinojimas ir atsakomybė, kad tai yra privalu patikrinti kiekvieną žmogų, kuris nesvarbu kokioje srityje, dirba su vaikais“, – kalbėjo M. Navickienė. 

Anot jos, QR kodo atsiradimas suteiks galimybę informaciją paprastu būdu pateikti darbdaviui, kuris įpareigotas jį tikrinti prieš priimdamas į darbą, taip pat ir vėliau mažiausiai kartą metuose.

„Svarbiausia, turintys individualios veiklos pažymą žmonės, dirbantys tiesiogiai su šeima, vaikais ar korepetitoriais, ar kita forma, galėtų tokį QR kodą parodyti, tėvai turėtų galimybę patikrinti. Būtų supaprastintas mechanizmas ir stebėsena, kaip yra laikomasi tikrinimo privalomumo“, – sakė M. Navickienė.

Ji teigė siūlanti griežtinsi atsakomybę ir didinti baudas darbdaviams, kurie nesilaikys prievolės patikrinti darbuotojus. 

Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą siūloma bausti iki 500 eurų bauda, už pakartotinį pažeidimą – iki 1 tūkst. eurų. Jeigu būtų aptikta, kad su vaikais vis dėlto dirba teistas asmuo, grėstų bauda nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, antrą kartą nustačius pažeidimą – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.

The post Dirbantiems su vaikais ateityje - specialus brūkšninis kodas appeared first on LAIKMETIS.

Chemijos mokytoju dirbusiam Vytautui Pėstininkui paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau Kauno apygardos teismo sprendimą jis yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui.

Mokyklos steigėjos – Alytaus miesto savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija – apie kaltinimus pedagogui teigė nežinojusios. Tą patį tvirtino Šv. Benedikto gimnazijos direktorė, tuo pačiu pareiškusi, kad sutartis su mokytoju ateinantiems mokslo metams nebebus pratęsta.

Vis dėlto pats V. Pėstininkas sako apie bylą ir jam pareikštus kaltinimus vadovybę informavęs, o ši nusprendusi leisti jam tęsti darbą.

Diagnozuota pedofilija

Teismo nuosprendyje, kurį matė BNS, nurodoma, kad alytiškis nuteistas už mažamečių vaikų prievartavimą, vykusį 2014-2020 metais. Bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusieji nėra susiję su chemijos mokytojo buvusiomis ar esama darboviete.

Tiriant nusikaltimą, alytiškiui 2020-ųjų gruodį buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, jos metu diagnozuota pedofilija.

„V. Pėstininkas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje.

Teismo verdiktą vyras yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui. V. Pėstininkas tvirtino tokį sprendimą priėmęs, nes „ne viskas buvo ištirta teismo proceso metu“.

„Buvo prašyta ekspertizės, kurios taip ir neatliko kol kas“, – BNS sakė alytiškis.

Vis dėlto jis teigė savo kaltę dėl vaikų prievartavimo pripažįstantis: „Neneigiu kaltės, taip.“

Lietuvos apeliacinis teismas BNS nurodė šiuo metu nagrinėjantis bylą. Artimiausias posėdis, kurio metu bus pradėtos sakyti baigiamosios kalbos, numatomas rugsėjį. Tą patį mėnesį numatytas ir dar vienas posėdis.

„Tikėtina, byla bus baigta nagrinėti rugsėjį, o po mėnesio gali būti priimtas sprendimas“, – teigė teismo atstovė Venta Valčackienė.

Tęsė darbą mokykloje

Pirmosios instancijos teismas vyrą nuteisė 2022 metų rugpjūtį, prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią. Vis dėlto pedagogas darbą gimnazijoje tęsė toliau, o Alytaus savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija tvirtino apie tai nieko šiol nežinojusios.

„Mes tokios informacijos neturėjome“, – BNS teigė Alytaus vicemerė Jurgita Šukevičienė.

Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris Linas Baltrušaitis pridūrė, kad mokyklai ateityje teks imtis priemonių, jog tokia situacija ateityje nebepasikartotų.

„Tam tikra prevencija turi būti, visi mokomės iš klaidų... Tikrai mes apie tai nebuvome informuoti“, – BNS teigė dvasininkas.

Apie nuosprendį kolegai BNS sakė iki šiol nežinojusi ir mokyklos direktorė Loreta Šernienė.

„Jūs gal juokaujat? – kalbėjo mokyklos vadovė. – Aš pirmą kartą girdžiu, iš kur aš galėjau žinoti tokius dalykus, niekas manęs neinformavo.“

Direktorės teigimu, dėl vaikų prievartavimo nuteistas chemijos mokytojas gimnazijoje dirbo pagal terminuotą darbo sutartį. Tokią pačią planuota sudaryti ir naujiems mokslo metams.

Direktorės teigimu, dėl vaikų prievartavimo nuteistas chemijos mokytojas gimnazijoje dirbo pagal terminuotą darbo sutartį

„Gerai, čia didelės bėdos nėra, aš jo nepriimsiu daugiau, bet man tiesiog baisu. Toks malonus mokytojas, o Dieve“, – sakė L. Šernienė.

Tuo metu V. Pėstininkas BNS teigė, kad direktorė buvo gavusi teismo raštą, taip pat apie bylą pats su ja yra kalbėjęsis.

„Mes su ja apie tai šnekėjome. Direktorė mane pasikvietė, informavo, sako: „Gavau raštą, viską žinau, bet jūs labai gerai dirbate, vaikai jus myli ir mes jūsų paslaugų neatsisakome kol kas“, – sakė vyras.

„Vadovai stebėjo mano darbą. Jie jokių priekaištų dėl to neturėjo. Nei vadovai, nei vaikai“, – pridūrė jis.

Tuo metu Kauno apygardos teismas BNS nurodė apie teismo sprendimą neinformavęs mokyklos, nes „teisės aktai tokios pareigos nenumato“. 

Su gimnazijos direktore BNS pakartotinai susisiekti nepavyko.

Negali kreiptis savo iniciatyva

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė teigė pasigendanti Alytaus gimnazijos vadovų atsakomybės priimant į darbą žmogų, sulaukusį teisėsaugos įtarimų.

„Kur gimnazijos vadovų sąžinė, skelbiamos vertybės, atsakomybė, galų gale, prieš mokinius ir jų tėvus? Neužtenka apsistatyti trimis pavaduotojais sielovadai, reikia realiai rūpintis patikėtais vaikais“, – BNS sakė centro vadovė.

Ji taip pat kritikavo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kuri buvo įtraukta į V. Pėstininko bylą, tačiau gimnazijos apie kaltinimus neinformavo.

„Vaiko teisių apsaugos darbuotojai, dalyvavę visame teisiniame procese, matę šio žmogaus pavojingumą, turėjo perspėti Šv. Benedikto gimnaziją, jos steigėjus, jog toks asmuo negali dirbti pedagoginio darbo, jo seksualinis potraukis vaikams, vaikų pornografijai dar įtarimų pateikimo stadijoje turėjo užverti jam duris į švietimo įstaigas“, – sakė K. Mišinienė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba BNS nurodė, kad apie V. Pėstininko darbą Alytaus gimnazijoje neturėjo duomenų, nors apie tai skelbiama mokyklos interneto svetainėje.

Ji taip pat nurodo, kad net ir turėdama tokią informaciją nebūtų galėjusi jos perduoti, nes „pagal galiojantį teisinį reglamentavimą institucijos neturi pareigos ir negali savo iniciatyva kreiptis į darbdavius ir informuoti juos apie vykstančius teisminius procesus“.

Siūlomi pokyčiai

Šiuo metu teisės aktai numato, kad žmonėms, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl seksualinio prievartavimo, draudžiama dirbti, savanoriauti vietose, kuriose jie gali turėti kontaktų su vaikais.

Be kita ko, darbdaviai priimdami tokiam darbui žmones turi paprašyti jų pateikti pažymą, kad šie nėra teisti už minėtus nusikaltimus.

Tokią pažymą galima gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą darbdaviai gali gauti informaciją, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir asmuo yra pripažintas kaltu, tačiau nemato jo duomenų, jeigu teismo procesas vis dar vyksta ir nėra įsiteisėjusio nuosprendžio“, – BNS sakė Vaiko teisių tarnybos atstovė Alina Žilinaitė.

Anot jos, siekiant išspręsti šią įstatymų spragą ir apsaugoti vaikus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi darbo grupę, kurioje dalyvauja ir vaiko teisių gynėjai.

„Šiuo metu yra rengiami ir bus siūlomi įstatymų pakeitimai, leisiantys darbdaviams gauti būtiną informaciją apie darbuotojus“, – kalbėjo A. Žilinaitė.

Tuo metu gegužę „valstiečiams" atstovaujantys Seimo nariai registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą. Jo tikslas – nustatyti asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus kontroles priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas.

Anot projekto, tokį registrą sudarytų ribotos prieigos ir viešasis registrai.

The post Alytiškis pedofilas dirbo katalikiškoje gimnazijoje, kurios direktorė teigia nežinojusi apie jo teistumą appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą šią savaitę paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

15min redakcijos vertinimu, tai vienas iš svarbiausių pastarojo meto Lietuvos teismų sprendimų, ginančių žiniasklaidos laisvę, skelbia portalas. 

„Redakcijos pastaraisiais metais vis dažniau užverčiamos pretenzijomis, kuriose esami ar buvę nusikaltėliai, kiti teisės pažeidėjai reikalauja ištrinti informaciją apie juos. Šioje byloje suformuotos taisyklės padės žiniasklaidai tvirčiau ginti visuomenės teisę į svarbią informaciją“, – sako 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

Buvęs pareigūnas 15min redakcijos reikalavo nuasmeninti jo duomenis bei pašalinti nuotraukas iš visų straipsnių, kuriuose aprašomas piktnaudžiavimas tarnyba (orgijos su prostitute policijos komisariato patalpose ir dėl to vykę teismo procesai.

Vyras argumentavo, kad informacija apie jį „neproporcingai suvaržo jo teisę į privatų gyvenimą“.

15min skelbia šį reikalavimą atmetusi kaip nepagrįstą, gindama visuomenės teisę žinoti apie valstybei nusikaltusį asmenį. Dviejų instancijų Vilniaus teismai patvirtino 15min poziciją.

Šią savaitę trijų teisėjų kolegijos Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad darydamas nusikalstamas ar kitas neteisėtas veikas žmogus „neturi ir negali tikėtis privatumo“.

„Neįvardijimas konkretaus asmens, kurio atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, neatitiktų žiniasklaidos pagrindinės funkcijos – skleisti aktualią, teisingą ir išsamią informaciją apie realius įvykius“, – rašoma teismo nutartyje.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išnykus teistumui žiniasklaida neturi keisti savo straipsnių, nes taip būtų paneigiama tiksli ir teisinga informacija.

Teismas paskelbė, kad „visuomenei turėtų būti prieinami paskelbti teisingi duomenys kaip archyvinė informacija apie anksčiau buvusius įvykius“. Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo šią savaitę.

The post Išnykus teistumui žiniasklaida neturi keisti savo straipsnių - teismas appeared first on LAIKMETIS.