Abiem atvejais kalbame apie minas. Tik vienos sprogsta iš karto, o kitos – po tam tikro laiko. Vienos terioja kūnus, kitos – galvas. Vienos skirtos apsiginti nuo priešų, o kitos – priešus augina, gydo, daugina.

Neseniai perskaičiau Timothy Snyderio knygą „Kelias į nelaisvę. Rusija, Europa, Amerika“ (leidykla „Hubris“, 2024). Pateikęs aibes įžvalgų autorius puikiai aprašo nuolatinius rusijos bandymus Vakarus tapatinti su nuodėminga seksualine indoktrinacija „nekaltai rusijai“. Suprask, ji, rusija, yra nekalta dėl savo amžino į(si)pareigojimo saugoti „tikrąsias vertybes“ nuo iš Vakarų sklindančios degradacijos, kuri pirmiausiai sietina su LGBTQ ideologijos plėtra.

ar nėra taip, kad neramiais laikais patys sau po kojomis dedame minas?

Po minėto KT sprendimo girdžiu į teisines peripetijas nesigilinančių piliečių reakcijas (ne visi privalome būti teisininkais, tačiau gera ir teisinga, kai visi gerbia Konstituciją). Daugumai KT verdiktas nepatinka, netinka ir piktina.

Natūraliai kyla klausimas, ar šis sprendimas, sąmoningai paskelbtas prieš pat Šv. Velykas, didina mūsų atsparumą ir pasiryžimą ginti valstybę ar ją silpnina? Ar turėdami begales kitų teisinių būdų užtikrinti suinteresuotų žmonių teises, pasirinkome geriausią? Pastaba: kad jie tvarkytini ir kelia bėdų – faktas.

Žodžiu, ar nėra taip, kad neramiais laikais patys sau po kojomis dedame minas? Kodėl būtent dabar reikėjo tokio KT sprendimo? Tuo metu, kai judame dėl teisingo ir racionalaus atsisakymo vykdyti Jungtinių Tautų konvenciją dėl priešpėstinių minų uždraudimo, tokie sprendimai yra labai pavojingi. Racionaliai mąstantis žmogus visada vengia pavojingų kelių ir juda ten, kur saugu, kur mažiausiai galimų nuostolių.

Jeigu manote, kad priešiška propaganda nepasinaudos šiuo precedentu – klystate. Reikalui esant reikia turėti galimybę sprogmenimis blokuoti okupantų kelius, bet nesuteikime jiems šanso minuoti mūsų smegenis.

The post Dr. Valdas Kilpys. Apie minas okupantams ir saviems appeared first on LAIKMETIS.

Respublikonų lyderis, siekiantis sugrįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį vyksiančius rinkimus, nori užginčyti Niujorko civilinių bylų teismo vasario mėnesio sprendimą, o tai padarius jo vykdymas būtų automatiškai sustabdytas.

Tačiau pirmiausia jis turi sumokėti pinigus į apeliacinio teismo administruojamą sąskaitą arba pervesti visos sumos užstatą. Tačiau neseniai paskelbtame pareiškime D. Trumpo advokatai nurodė, kad 30 draudimo bendrovių atmetė jo pagalbos prašymus. 

„Mes kovosime ir nugalėsime šią apgaulę“, – pirmadienį nurodė D. Trumpas ir bylą pavadino „raganų medžiokle“ prieš jį. 

Trūkstant lėšų, Niujorko valstija gali pradėti areštuoti buvusio prezidento turtą jau kitą pirmadienį, nebent teismas sutiktų atidėti.

„Atsakovai susidūrė su, kaip paaiškėjo, neįveikiamais sunkumais siekdami gauti apeliacinio skundo užstatą už visą 464 milijonų JAV dolerių sumą“, – teismui pateiktame pranešime teigė „Trump Organization“ generalinis patarėjas Alanas Gartenas.

Teisėjas Arthuras Engoronas (Arturas Engoronas) nusprendė, kad D. Trumpas ir jo bendrovė neteisėtai išpūtė savo turtą ir manipuliavo nekilnojamojo turto verte, kad gautų palankesnes banko ar draudimo sąlygas. 

Praėjusį mėnesį teisėjas nurodė eksprezidentui sumokėti 355 mln. dolerių (327,27 mln. eurų) kartu su palūkanomis, o D. Trumpo sūnums – Ericui (Erikui) ir Donui jaunesniajam – sumokėti po daugiau nei 4 mln. dolerių (3,69 mln. eurų).

Kiek anksčiau šį mėnesį D. Trumpas sumokėjo atskirą 91,6 mln. dolerių (84,45 mln. eurų) užstatą po to, kai apskundė teismo sprendimą dėl seksualinės prievartos ir šmeižto Niujorko rašytojos Elizabeth Jean Carroll (Elizabet Džin Kerol) pateiktame ieškinyje.

„Bandoma išvengti teismo sprendimo“

Buvusio prezidento advokatams paskelbus apie su užstatu susijusias problemas, D. Trumpas paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė susierzinimą dėl JAV prezidento ir galimo varžovo lapkričio rinkimuose Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo bylą tiriančių pareigūnų. Tačiau jis taip pat nepraleido progos pasigirti savo verslumu. 

„Sukūriau nuostabų verslą, kuris padėjo atstatyti Niujorką ir valstiją, turėdamas nuostabių, neprilygstamų, istorinių nekilnojamojo turto objektų ir daugybę grynųjų pinigų, kuriuos iš manęs neteisėtai ir nelegaliai bando atimti sukčius Joe Bidenas ir jo persekiotojai maniakai“, – teigė jis. 

Jis pridūrė, kad teismo nustatyta užstato suma yra „antikonstitucinė, neamerikietiška, beprecedentė ir praktiškai neįmanoma jokiai įmonei, įskaitant tokią sėkmingą įmonę kaip mano“. 

Jis pridūrė, kad teismo nustatyta užstato suma yra „antikonstitucinė, neamerikietiška, beprecedentė ir praktiškai neįmanoma jokiai įmonei

2023-iųjų balandį duodamas parodymus toje pačioje byloje D. Trumpas teigė, kad jo turima pinigų suma „gerokai didesnė nei 400 mln.“. Tačiau jis jau yra pagarsėjęs tuo, kad perdeda kalbėdamas apie savo turtus. 

Jis paprašė apeliacinio teismo atidėti užstato sumokėjimo terminą, kol bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas.

D. Trumpas taip pat pageidauja, kad jam būtų paskirtas mažesnis užstatas. Tačiau Niujorko generalinė prokurorė Letitia James (Letiša Džeims) prieštarauja tokiam žingsniui, sakydama, kad taip būtų „bandoma išvengti teismo sprendimo arba apsunkinti jo vykdymą“.

Net ir sumokėjęs užstatą, D. Trumpas ir toliau turėtų mokėti didžiules palūkanas, kol bus nagrinėjama apeliacija. Tai gali užtrukti kelerius metus, nebent visa bauda būtų sumokėta į teismo sąskaitą. 

The post Teisininkai: D. Trumpas neturi pakankamai lėšų apskųsti šimtamilijoninę baudą appeared first on LAIKMETIS.

V. Šiliauskas pirmadienį nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Teismas jam skyrė 70 tūkst. eurų baudą, taip pat nusprendė konfiskuoti kyšio dydžio sumą.

Anot Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docento Gintauto Sakalausko, V. Šiliausko paimtas didelis 260 tūkst. eurų kyšis yra sunkus nusikaltimas, už kurį turėtų būti skiriama reali vidutiniškai penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. 

„Tai yra sunkus nusikalimas, sankcija už jį yra nuo dvejų iki aštuonerių metų ir pagal bendrą taisyklę bausmė yra skaičiuojama nuo vidurkio. (...) Penkeri metai yra vidurkis bausmės, kuri turėtų būti taikoma. Tai sunkus nusikaltimas jo bausmės negalima atidėti vykdymo“, – BNS sakė G. Sakalauskas. 

Anot jo, teismui kilo dilema – ar įkalinti kaltinamąjį, ar paskirti kitą bausmę, kuri teoriškai galėtų būti laisvės apribojimas, viešieji darbai, tačiau teismas pasirinko skirti mažesnę nei vidurkis baudą.

„Baudos vidurkis už sunkų nusikaltimą yra 150 tūkstančių. Teismas ne tik neskiria tos bausmės, kuri yra sankcijoje, bet skiria kitą bausmę ir dar ją trečdaliu sumažina“, – teigė docentas. 

Teisininkas taip pat priminė, kad 2019 metais Seimas pakeitė baudų dydžius, atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pastabas, kad už korupcinius nusikaltimus baudos šalyje yra per mažos.

„2019 metais Seimas drastiškai padidino. Vidurkis, kuris neatitinka normalaus Lietuvos gyventojo pajamų. Šiuo atveju, dėl to buvo daroma, kad kurie daug uždirba, baudos būtų adekvačios, o teismas sumažino du su puse karto nei baudos vidurkis gresia už sunkų nusikaltimą – tai atrodo keistai“, – teigė jis. 

Neįtikina teigiamos asmenybės argumentas

G. Sakalausko teigimu, nors suprantama, kad kalėjimas nėra į gera jokiam žmogui, žinomas jo vardas, ar ne, motyvas, kad V. Šiliauskas charakterizuojamas teigiamai, šiuo atveju neįtikina. 

„Žmogus, kuris buvo teistas, pavyzdžiui, dar kartą kažką pavogė, gal du šimtus eurų, greičiausiai keliaus į kalėjimą, nes teismui pasirodys, kad charakterizuojamas neigiamai. Kitas klausimas – kaip gali dirbti administracijos direktoriumi ir būti kitaip charakterizuojamas nei teigiamai – čia savaime suprantamas dalykas. Tie argumentai manęs neįtikina“, – teigė G. Sakalauskas. 

Žmogus, kuris buvo teistas, pavyzdžiui, dar kartą kažką pavogė, gal du šimtus eurų, greičiausiai keliaus į kalėjimą, nes teismui pasirodys, kad charakterizuojamas neigiamai

„Už tokią pačią veiką žmonės turi būti baudžiami vienodai, į asmenybinį kontekstą žiūrima šalia to. Kyšininkavimas yra veika. Man atrodo, nutolstama per stipriai žiūrint į asmenybę, o ne į tai, ką žmogus padarė“, – pabrėžė jis. 

Teismas, kaip ir prašė kaltinamojo advokatas, perkvalifikavo baudžiamąją veiką, kuria kaltintas V. Šiliauskas, ir vietoje aštuonių kyšininkavimo epizodų pripažino jį kaltu dėl vienos tęstinės veikos.

G. Sakalausko vertinimu, tai buvo logiškas sprendimas.

Visuomenė tikėjosi išgirsti kitokią žinią

Buvęs ilgametis su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS teigė, kad teismo sprendimas visuomenei pasiuntė ne tokią žinutę, kokios ji tikėjosi.

„Manau, kad kai kalbame apie tokio masto įvykį, didžiausią visų laikų kyšį, akivaizdu, kad turime nemažai priemonių, kuriomis galime pasinaudoti aiškiai nubausti žmogų už korupcinį elgesį, taip pat preventyviai nusiųsti žinutę kitiems, kad taip elgtis neapsimoka“, – teigė S. Muravjovas. 

„Šiuo atveju visuomenė galėjo išgirsti žinią, kad jei esi apsukrus ir žinai, kaip elgtis tuo atveju, jei tave pagauna, galėsi lengvai išsisukti ir žiūrėk, gal veltis į tokio pobūdžio veiklą apsimokėjo“, – pastebėjo jis.

Nevyriausybininkas vylėsi, kad ši byla atsidurs aukštesnės instancijos teismuose ir sprendimas bus peržiūrėtas. 

S. Muravjovo teigimu, pasaulinė praktika rodo, kad už tokio masto korupcinius nusikaltimus taikomos pakankamai griežtos bausmės, tarp jų gali būti ir laisvės atėmimas.

„Teismo valia spręsti, kaip reikėtų įvertinti vieną arba kitą atvejį, tačiau mano užduotis pasakyti, kad Lietuvoje yra pakankamai įrankių griežtai vertinti tokio pobūdžio elgesį“, – teigė jis. 

Anot jo, „Transparency International“ tyrimai rodo, kad Kauno savivaldybėje buvo netinkamai tvarkomasi su antikorupcija ir skaidrumo prasme savivaldybė turi kur pasitempti. 

Pagal V. Šiliausko parodymus teisėsauga yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.

The post NVO ir teisininkai: motyvai V. Šiliauskui skirti švelnesnę bausmę – neįtikina appeared first on LAIKMETIS.

Prel. J. Bertomeu i Farnós vadovaujami seminarai rengti jau daugelyje pasaulio valstybių. Seminarų metu svarstomi aktualūs dvasiniai, pastoraciniai, teisiniai, psichologiniai ir kt. nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo klausimai, šio pobūdžio nusikaltimų prevencija, saugios aplinkos Bažnyčioje kūrimas ir užtikrinimas.

Į dvi dienas trunkantį seminarą Panevėžyje susirinko teisininkai, pastoracijos darbuotojai, psichologai ir kitų sričių specialistai iš Lietuvos, dirbantys nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusių apsaugos srityje. Birželio 28 d. su prel. J. Bertomeu i Farnós susitiko visų Lietuvos vyskupijų vyskupai ir LVK generalinis sekretorius.

Drauge svarstyta, kaip tobulinti naujausių Šv. Sosto dokumentų ir 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusių naujųjų nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusių apsaugos gairių taikymą, padėti nukentėjusiems, vykdyti kandidatų į tarnystę bei darbą Bažnyčioje atranką, užtikrinti atvirumą bei visų Bažnyčios institucijų glaudų bendradarbiavimą, kad Dievo tautos kūno nežalotų nusikaltimai.

The post Panevėžyje vyko seminaras, skirtas nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusių apsaugai nuo seksualinio išnaudojimo appeared first on LAIKMETIS.

Spaudos konferencijoje trečiadienį I. Vėgėlė pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas ir kiti teismai šiuo metu nagrinėja individualius skundus dėl pandemijos valdymo priemonių, įskaitant galimybių paso nuostatas, susitikimų uždarose erdvėse ribojimus.

„Tikiuosi, kad tos bylos atsakys į daugelį klausimų ir jomis remiantis, tikėtina, kad bus galima kelti klausimus dėl teisinės atsakomybės“, – spaudos konferencijoje kalbėjo advokatas.

„Džiaugiuosi Sveikatos teisės instituto stipriais teisininkais, specialistais, kurie šiuo metu atlieka ir finansavimo tyrimą. Tikiuosi, kad tai bus didžiulis pagrindas ir pamatas gauti duomenų kelti šiuos klausimus (...). Kai bus atliktas tyrimas, manau, tikrai atsiras drąsių teisininkų, aš tikrai prisidėsiu, kiek turėsiu laiko ir pajėgų, kad reikalautumėme teisinės, politinės atsakomybės ar bent jau moralinės atsakomybės“, –  sakė jis.

Kai bus atliktas tyrimas, manau, tikrai atsiras drąsių teisininkų, aš tikrai prisidėsiu, kiek turėsiu laiko ir pajėgų, kad reikalautumėme teisinės, politinės atsakomybės

I. Vėgėlė ir STI atstovai trečiadienį taip pat pristatė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ šių metų lapkričio 10-19 dienomis atliktos reprezentatyvios apklausos apie pandemiją rezultatus.

Joje buvo klausiama: „Ar 2020-2022 metais priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti?“

Apklausos duomenimis, beveik 66 proc. respondentų pritarė ar greičiau pritarė tokiai formuluotei, nepritarė 17 proc., dar apie 17 proc. neturėjo aiškios nuomonės.    

„Visuomenės lūkestis labai akivaizdus, visuomenė pati konstatuoja, kad žala buvo, kad jos buvo galima išvengti: du trečdaliai visos Lietuvos tą sako. Šalia to sako, kad tie, kurie sukėlė tą žalą, tai yra prisiėmė neteisėtus veiksmus, turi atsakyti“, – teigė I. Vėgėlė.

„Savaime suprantama, kad mes darysime taip ir stengsimės to, ko nori visuomenė, nepaisant jokių trukdžių“, – sakė advokatas, paklaustas, ar ketina bylinėtis su valstybės institucijomis dėl, jo teigimu, pandemijos valdymo sprendimų žalos visuomenei.

Anot jo, teisinės atsakomybės būtų galima reikalauti tiek iš Vyriausybės, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, sprendimus priėmusių ministrų-operacijų vadovų. 

STI didžiausiomis pandemijos valdymo klaidomis įvardija galimybių pasą, judėjimų ribojimą, įpareigojimą dėvėti kaukes ir kitus suvaržymus.

The post I. Vėgėlė svarsto reikalauti teisinės valstybės atsakomybės dėl pandemijos valdymo appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentas birželio pabaigoje priėmė tokias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas, kurios į nurodytų profesijų atstovams draudimo dirbti kitą darbą išimčių sąrašą įrašė krašto apsaugos nenuolatinę tarnybą.

Teisingumo ministerija tokias pataisas parengė pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, kad privalu sudaryti teisines prielaidas visiems piliečiams iš anksto pasirengti tam, kad paskelbus mobilizaciją galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę.

Seimo priimtas įstatymas leidžia minimų profesijų atstovams stoti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.

Tarnyba čia dažniausiai vyksta savaitgaliais. Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus.

Pataisas Seime pristačiusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžė, kad karo Ukrainoje akivaizdoje reikia imtis visų valstybės apginamumą didinančių priemonių, kad kuo daugiau visuomenės grupių būtų įgiję praktinių šalies gynybos gebėjimų ir prireikus galėtų ginti Lietuvą nuo ginkluoto užpuolimo. 

The post Teisininkai galės tapti kariais savanoriais appeared first on LAIKMETIS.

Konferencija vyks Viešbutyje „Novotel Vilnius“, Gedimino pr. 16, Vilniuje.

Spaudos konferencijoje bus pristatyta deklaracija, kurios pagrindu buriasi teisės, medicinos ir kitų sričių ekspertai, norintys padėti valstybei, ieškant geriausių sprendimų COVID-19 valdyme.

Deklaraciją pasirašė akademikai, gydytojai, teisininkai ir žinomi visuomenės, meno, kultūros ir švietimo atstovai. Visi Lietuvos gyventojai taip pat bus kviečiami ją pasirašyti.

Panešama, kad Sveikatos teisės instituto (STI) medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertų komanda susibūrė tam, kad padėtų Lietuvos valstybei rasti protingą išeitį iš COVID-19 infekcijos protrūkio pasekmių.

Pabrėžiama, kad STI neatstovauja jokių politinių partijų, verslo interesų grupių, bet yra įsipareigojęs demokratijai, Konstitucijai, teisinei valstybei ir visuomenės bendrajam gėriui.

 Valandos trukmės konferencijoje dalyvaus ir pasiūlymus teiks:

STI direktorius doc. dr. farmakologas Rimas Jankūnas.

STI tarybos narys advokatas dr. Justas Sakavičius.

STI tarybos narė onkologė - chemoterapeutė doc.dr.Rasa Jančiauskienė.

STI ekspertė kardiologė Loreta Strom.

STI ekspertė prof. dr. ginekologė- akušerė Dalia Railaitė.

STI ekspertas imunologas doc. dr. Gintaras Zaleskis.

STI ekspertas krizių valdymo specialistas Darius Radkevičius.

Teisininkas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis.

The post Teisės ir medicinos ekspertai teiks pasiūlymus valstybei dėl pandemijos valdymo appeared first on LAIKMETIS.

The post Justas Sakavičius. Bet kokios problemos sprendimas prasideda nuo jos įvardijimo appeared first on LAIKMETIS.

Padidinus sumą, Norvegija išdalys 59,2 mln. eurų įvairioms Lenkijos pilietinės visuomenės grupėms, įskaitant milijoną eurų šalies teisėjų mokymams. Šios lėšos gali būti išmokėtos iki 2024 metų.

„Siekiama propaguoti demokratines vertybes ir lyčių lygybę, apsaugoti pažeidžiamų grupių teises“, – sakoma Norvegijos užsienio reikalų ministrės Ine Eriksen Soreide (Inės Eriksen Sioreidės) pranešime.

„Įvairi ir stipri pilietinė visuomenė yra gyvybiškai svarbus gerai veikiančios demokratijos komponentas“, – pabrėžė ministrė.

„Norvegija susirūpinusi dėl įvykių, susijusių su įstatymų viršenybe Lenkijoje, – prikdūrė I. Eriksen Soreide. – Esu tikra, kad bendradarbiavimas su Europos Taryba padės padidinti Lenkijos teismų žinias ir išmanymą apie Europos teisinės valstybės ir žmogaus teisių normas.“

Norvegija nėra Europos Sąjungos nare, bet ši naftos turtinga valstybė reguliariai teikia pagalbą rytinėms Bendrijos šalims per Europos Ekonominę Bendriją, siekdama mažinti nelygybę žemyne.

Lenkija vis labiau nesutaria su ES dėl dešiniosios konservatyvios vyriausybės politikos, įskaitant kontroversišką teismų reformą, anot kritikų, besikertančią su Bendrijos teise, taip pat kampaniją prieš „LGBT ideologiją“.

The post Norvegija padidino finansavimą Lenkijos visuomeninėms organizacijoms, nori „apsaugoti pažeidžiamų grupių teises" appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentūra BNS informavo, kad G. Nausėda yra jau ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką V. Landsbergį prezidentu ir sakęs, kad jam „nekyla abejonių“, jog 1990-1992 metais V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas.

„Prezidento nuomone, valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas tik ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – teigiama Prezidentūros Komunikacijos grupės BNS pateiktame atsakyme.

Seimo valdantieji pirmadienį registravo Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą, siūlantį įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Tačiau parlamento teisininkai teigia, kad toks siūlymas gali prieštarauti Konstitucijai, remdamiesi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad „valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. prezidentas, kurį išrenka Lietuvos piliečiai“.

Anot dokumento, Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui. 

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė anksčiau antradienį Žinių radijui teigė, kad iki šiol nesuteiktas šalies vadovo statusas V. Landsbergiui  „yra tam tikra skola“, o Seimo politinis sprendimas galėtų būti „priimtinas visoms pusėms“.

Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

Seimo teisininkai: siūlymas dėl V. Landsbergio statuso gali prieštarauti Konstitucijai

Valdančiųjų siūlymas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai, konstatuoja Seimo teisininkai.

Įstatymo projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas antradienį paskelbtoje išvadoje pažymi, kad dėl prezidento kaip valstybės vadovo statuso jau yra pasisakęs Konstitucinis Teismas (KT).

„Konstitucinis Teismas ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. prezidentas, kurį išrenka Lietuvos piliečiai“, – sakoma išvadoje.

Anot dokumento, KT taip pat yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui. 

Seimo teisininkai cituoja Konstitucinio Teismo 2002 metų birželio 19 dienos nutarimą, kur konstatuota, jog „pagal Konstituciją prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso“.

KT nutarime taip pat įvardijama, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė Konstitucijoje numatyta kaip laikina, todėl „akivaizdu, jog 1990–1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui.“

„Konstitucijoje Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė skiriasi nuo prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto. Atsižvelgdami į išdėstytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai“, – sakoma teisininkų išvadoje.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą registravo trijų valdančiųjų partijų atstovai. Šio projekto pateikimas įtrauktas į paskutinės pavasario sesijos dienos, trečiadienio, darbotvarkę.

Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

The post G. Nausėda: iniciatyva dėl V. Landsbergio sveikintina, tik reikėtų kitos teisinės formos appeared first on LAIKMETIS.