„Vilniaus rajono mero pasidalinta idėja dėl galimybės įtraukti merus į subjektų, galinčių atlikti santuokos registravimo ceremoniją, sąrašą yra galima. Iš pirmo žvilgsnio ji dera ir su Vietos savivaldos įstatyme numatytomis mero funkcijomis“, – komentare BNS šią savaitę nurodė ministerija.

Anot jos, įgyvendinti šį sprendimą galima tik „paliečiant visas Lietuvos savivaldybes ir visus merus“. 

„Svarbu išgirsti daugiau merų nuomonių, dėl to nusprendėme visų pirma kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją. Jei Lietuvos merai sutiks priimti tokias naujas pareigas, Teisingumo ministerija pasiūlys galimus būdus, kaip tinkamai reglamentuoti galimybę merams sutuokti to norinčias poras“, – rašė ministerija.

Vilniaus rajono meras siūlo papildyti merais subjektų, galinčių atlikti santuokos registravimo ceremoniją, sąrašą. Prašydamas apsvarstyti šią galimybę jis ketvirtadienį kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską.

Jo manymu, santuoka, sudaroma dalyvaujant merui, taptų „žymiai patrauklesnė“, ypač dėl to, kad santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama ne tik civilinės metrikacijos įstaigos patalpose, bet ir jaunavedžių pasirinktose vietose Vilniaus rajono teritorijoje.

The post Teisingumo ministerija vertins Vilniaus rajono mero siūlymą dėl santuokos registravimo ceremonijos appeared first on LAIKMETIS.

Sausio pradžioje į Lietuvą atvykus egzarchato vadovui kunigui iš Estijos Justinusui Kiviloo (Justinusui Kivilui), šalyje baigta kurti Konstantinopolio patriarchato bažnytinė struktūra.

„Šią savaitę Teisingumo ministerija gavo dokumentus, skirtus Visuotinio Patriarchato Egzarchato Lietuvoje įtraukimui į Juridinių asmenų registrą“, – BNS sakė teisingumo ministrės atstovas spaudai Paulius Žeimys.

Anot jo, ministerija nustatė kelis trūkumus ir paprašė papildyti pateiktus dokumentus.

„Gavusi šiuos trūkstamus dokumentus, ministerija galės įvertinti jų atitiktį teisės aktams ir priimti sprendimą religinės bendrijos įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“, – teigė ministrės atstovas.

Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Įtraukimas į  Juridinių asmenų registrą leistų šiai organizacijai gauti finansinę valstybės paramą, skirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms.

Penki egzarchatui priklausantys dvasininkai užpernai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos buvo pašalinti iš kunigų luomo kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.

Egzarchatui iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose Lietuvos miestuose.

The post Konstantinopolio stačiatikių bendruomenė siekia teisinio pripažinimo appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien Teisingumo ministerija pateiks institucijoms derinti Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą“, – BNS trečiadienį sakė ministrė Ewelina Dobrowolska.

Šitaip ministerija reaguoja į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2023-iųjų pradžioje paskelbtą sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

E. Dobrowolska viliasi, kad Vyriausybė dėl šio kreipimosi į KT apsispręs dar sausį.

„Kadangi yra įstatymo projektas, kuris buvo teiktas Seimui, jis buvo derintas su institucijomis, kritinių pastabų nebuvo gauta. Tikimės, kad institucijos taip pat pritars, kad Vyriausybė galėtų kreiptis į KT ir pasiklaustų, ar šiuo metu galiojanti nuostata neprieštarauja Konstitucijai“, – kalbėjo ministrė.

„Tikimės, kad sausio pabaigoje, vasario pradžioje šitas klausimas atsidurs Vyriausybės posėdyje“, – pridūrė ji.

Nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarė širdis“ leidybą.

Dalis teisininkų sako, kad dėl tebegaliojančio teisinio reglamentavimo galima kreiptis į KT, jog šis išaiškintų, ar minėta įstatymo nuostata nediskriminuoja dalies visuomenės.

Tuo metu įstatymo keitimo oponentai tikina, kad dabartinė nuostata draudžia niekinti šeimos vertybes ir skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, tačiau nedraudžia apie tai informuoti, todėl jos keisti ir nereikėjo.

E. Dobrowolskos teigimu, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai. Anot jos, tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

„Teismas gali tiek išaiškinti, kaip ji (įstatymo nuostata – BNS) turėtų būti taikoma, jei neprieštarauja Konstitucijai, jeigu prieštarauja – atitinkamai turėtų būti keičiama“, – kalbėjo teisingumo ministrė.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.

The post Teisingumo ministerija kovoja toliau už LGBT: rengia vyriausybės kreipimąsi į Konstitucinį Teismą appeared first on LAIKMETIS.

„Garbės teismo sprendimą gerbiu ir priimu jį kaip profesinės savivaldos sprendimą dėl etikos standartų, kurie yra priimtini. Skųsti advokatų garbės teismo sprendimo neketinu“, – komentare BNS sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Būtent ji ir iškėlė drausmės bylą I. Vėgėlei.

Anot ministrės, advokatas viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.

Garbės teismas nutraukė drausmės bylą, nenustatęs, kad pasisakymais būtų pažeista profesinė etika.

Viešame komentare pernai liepos viduryje I. Vėgėlė kėlė abejones dėl paramos medikams per koronaviruso pandemiją ir Rusijos užpultiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumo.

„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus...“ – naujienų portale „Delfi“ paskelbtame komentare teigė I. Vėgėlė.

Dėl šio komentaro skundą teisingumo ministrei parašė „Laisvės TV“ įkūrėjas, visuomenininkas Andrius Tapinas. Nors I. Vėgėlės komentare jis nėra minimas, būtent A. Tapinas organizavo lėšų rinkimo akciją pirkti kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos kariuomenei ir vėliau vyko į JAV žaisti pokerio.

Pats A. Tapinas teigė dar nežinantis, ar skųs teismo sprendimą.

„Aš dar nežinau. Norėčiau gauti pilnus sprendimo motyvus, juos pasinagrinėti“, – BNS kalbėjo visuomenininkas.

Pagal įstatymą, drausmės bylą advokatui gali iškelti arba Advokatūra, kaip savivaldos institucija, arba teisingumo ministras, sulaukęs skundo. Garbės teismo posėdžiai yra uždari.

The post Teisingumo ministerija neskųs Advokatų garbės teismo sprendimo, kuriuo nutraukta drausmės byla prieš I. Vėgėlę appeared first on LAIKMETIS.

Ministerija parengė pataisą iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo išbraukti, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma ta, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

„Atėjo laikas ištaisyti reguliavimo klaidą, kuri lėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį (saviraiškos laisvė)“, – savo socialinio tinkle „Facebook“ paskyroje paskelbė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

„Tikiu, kad galime būti vienu žingsniu arčiau laisvės ir pagarbos bei vienu žingsniu toliau Vengrijos (vienintelės ES, turinčios analogišką reguliavimą)“, – teigė ji.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad minėtos nuostatos atsisakymas pašalins galimybę diskriminaciniu būdu riboti saviraiškos laisvę.

Teigiama, kad pataisa parengta įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) šių metų sausio 23 dienos sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą.

Vasarį Teisingumo ministerija teigė, kad artimiausiu metu nesirengia inicijuoti įstatymo pataisų.

„Kadangi pavasarį dar tik buvo analizuojamas pats sprendimas, todėl pavasario sesijoje to neplanavome ir nenešėme“, – BNS penktadienį sakė ministrė.

Ji taip pat pridūrė, kad atitinkamai tuo metu buvo rengiamas veiksmų planas, kai reaguoti į EŽTT sprendimą.

„EŽTT priėmė sprendimą sausio mėnesį. Kaip visada, yra sudaromas veiksmų planas, kokiu būdu Lietuva įvertins priimtą sprendimą, kokius veiksmus – tiek reguliacinius, tiek individualius – gali priimti“, – sakė E. Dobrowolska.

„Būtent tas veiksmų planas sudaromas pagal terminą iki liepos pabaigos, na ir vienas iš tų veiksmų – teisėkūrinės priemonės“, – pridūrė ji.

Rašytoja Neringa Dangvydė Macatė laimėjo bylą dėl 9–10 metų vaikams skirtos pasakų knygos „Gintarinė širdis“ leidybos, joje aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai. 

Teismas pripažino, kad Lietuva, apribojusi knygos platinimą, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnį, apibrėžiantį saviraiškos laisvę, ir priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją bei 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

2013 metais pasakų rinkinį išleidęs Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė. Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų.

Vėliau knygos platinimas atnaujintas, bet ji paženklinta įspėjamuoju ženklu, kad knygos turinys gali pakenkti jaunesniems nei 14 metų vaikams.

Knygos autorė tąsyk sakė patyrusi diskriminaciją, todėl po rezultatų nedavusio kreipimosi į Lietuvos teismus, 2019-aisiais kreipėsi į EŽTT.

The post Teisingumo ministerija siūlo atsisakyti draudimo vaikams pasakoti apie LGBTQ appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo metu Teisingumo ministerija neinicijuoja (...) įstatymo pakeitimo. Jis nėra Vyriausybės planuojamas teikti Seimo pavasario sesijos darbų programai“, – BNS sakė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas Paulius Žeimys.

Sausio pabaigoje premjerė Ingrida Šimonytė interviu BNS teigė, kad Vyriausybė įvertins „teismo sprendimo visus priekaištus, kurie yra pateikti“.

„Jei matysime, kad turime gerą pasiūlymą Seimui ir gerą projektą, kuris galėtų ištaisyti esamą situaciją – taip ir padarysime“, – tuomet sakė premjerė.

Pasak ministrės patarėjo, EŽTT savo sprendime tiesiogiai neįpareigoja keisti egzistuojančio reguliavimo, o pabrėžia jo taikymo proporcingumą.

Ministerija neįvardijo konkrečių tolimesnių veiksmų, tačiau pranešė planuojanti įvertinti esančio reguliavimo taikymą, pakeitimų poreikį ir galimas alternatyvas.

EŽTT sausio pabaigoje pranešė, kad Lietuva pralaimėjo bylą dėl rašytojos Neringos Macatės pasakų knygos „Gintarinė širdis“ leidybos, kurioje aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai. 

Teismas pripažino, kad Lietuva, apribojusi N. Macatės knygos platinimą, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnį, apibrėžiantį saviraiškos laisvę, ir priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją bei 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

2013 m. pasakų rinkinį išleidęs Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė. Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų.

Knygos autorė tąsyk sakė patyrusi diskriminaciją, todėl po rezultatų nedavusio kreipimosi į Lietuvos teismus, 2019-aisiais kreipėsi į EŽTT.

Knygos autorė mirė 2020 m. kovo 21 d., beveik sulaukusi 45 m. Rašytoja ir literatūros kritikė Neringa Macatė (buv. Mikalauskienė) turėjo literatūrinį pseudonimą – Neringa Dangvydė.

The post Teisingumo ministerija: neinicijuojame įstatymo dėl nepilnamečių apsaugos pakeitimo appeared first on LAIKMETIS.

Ministerija informavo, kad kandidatų į komisijas rengiantis kitų metų savivaldos ir merų rinkimams ieškoma maždaug trijuose ketvirtadaliuose komisijų. Norintieji tapti jų nariais ar pirmininkais, dar gali teikti kandidatūras iki lapkričio 8-osios.

Be ministerijos, po kelis kandidatus dar gali siūlyti Teisininkų draugija, savivaldybių administracijos vadovai, jie bendrai turi deleguoti mažiausiai tris narius į rinkimų komisijas. Po vieną kandidatą gali siūlyti du ir daugiau du narių savivaldybės taryboje per pastaruosius rinkimus užsitikrinusios politinės partijos, komitetai ir jų sudarytos koalicijos.

Įstatymai įpareigoja VRK sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas likus 95 dienoms iki rinkimų, šis terminas sukaks lapkričio 30-ąją. Visi siūlantieji kandidatus į komisijas juos pateikti VRK turi iki lapkričio 23-iosios.

Visi siūlantieji kandidatus į komisijas juos pateikti VRK turi iki lapkričio 23-iosios

Tuo metu jau sudarytos savivaldybių rinkimų komisijos turės sudaryti apylinkių rinkimų komisijas – šios ir organizuos bei vykdys balsavimo procesą rinkimų apylinkių teritorijose. Tai padaryti bus privaloma sausio 12–19 dienomis.

VRK tvirtina, kad nepaisant užtrukusių narių paieškų, pasirengimas komisijoms sudaryti yra sklandus. Anot jos, šiuo metu jau yra keletas savivaldybių, kurios pateikė galutines siūlomų komisijų sudėtis. 

„Pasiruošimas sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas vysta sklandžiai. Ankstesnių rinkimų organizavimo patirtis rodo, kad problematiškiau būna su apylinkių rinkimų komisijų formavimu, ypač prieš savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, nes daug asmenų kandidatuoja į savivaldybių tarybas ir partijoms sunkiau rasti žmonių, kuriuos galėtų deleguoti dirbti rinkimų apylinkėse“, – BNS informavo Rinkimų komisija.

The post Trūksta rinkimų komisijų narių, ministerija pratęsė paieškas appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmą kartą Lietuva pasinaudojo Romos statuto galimybe ir liko neabejinga Ukrainos atžvilgiu. Akivaizdu, kad ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras supranta reakcijos greičio svarbą. Džiaugiuosi, kad vienu žingsniu priartėjome teisingumo link“, – vėlai pirmadienį išplatintame komentare sakė ministrė Evelina Dobrovolska.

„Rusijos ir Baltarusijos vadovybės karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui negali likti be atsako“, – pridūrė ji.

Rusijos ir Baltarusijos vadovybės karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui negali likti be atsako

Lietuva šią savaitę dėl Maskvos ir Minsko vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kreipėsi į Hagos prokurorą. 

Savo pareiškime apie pradedamą tyrimą prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) pareiškė, kad „yra svarus pagrindas manyti, jog Ukrainoje buvo įvykdyta tiek karo nusikaltimų, tiek nusikaltimų žmoniškumui“.

Prokuroras nagrinės padėtį nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Rytų Ukrainą apėmė karas tarp Kijevo vyriausybės ir promaskvietiškų separatistų.

„Atsižvelgiant į konflikto išsiplėtimą pastarosiomis dienomis, ketinu pasirūpinti, kad šis tyrimas taip pat apimtų bet kokius naujus įtariamus nusikaltimus, patenkančius į mano institucijos jurisdikciją, įvykdytus bet kurios šalies per konfliktą bet kurioje Ukrainos teritorijos dalyje“, – teigė jis.

TBT jau yra atlikęs parengiamąjį tyrimą dėl nusikaltimų, susijusių su proeuropietiškų protestų smurtiniu malšinimu Kijeve per 2013–2014 metų Maidano revoliuciją, taip pat įtariamų nusikaltimų Kryme ir Rytų Ukrainoje.

2020 metų gruodį tuometė TBT prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) sakė, kad atliekant tyrimą buvo rasta požymių, jog Ukrainoje „įvykdyta įvairių veiksmų, prilygstančių karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, patenkančiais į Teismo jurisdikciją“.

Tačiau Teismo prokurorai dar nebuvo prašę teisėjų atlikti visavertį tyrimą.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai.

The post Lietuva kreipėsi į Hagos teismą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ministrės, tai yra svarbus žingsnis, padėsiantis Lietuvai užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo daugiau nei prieš dešimtmetį priimto sprendimo dalinį įgyvendinimą, taip pat žmogaus teisių standartų įtvirtinimą.

„Privalome įsiklausyti į tarptautinių įstaigų raginimus, atsižvelgti į mūsų šalies teismų praktiką ir pagaliau imtis realių veiksmų socialiai jautrios visuomenės grupės – translyčių asmenų, geresnės teisinės padėties užtikrinimui, kadangi šios visuomenės grupės poreikiai negali ir neturi likti teisinio reguliavimo paraštėse“, – akcentuoja E. Dobrovolska.

Pranešime teigiama, kad pagal naują reglamentavimą, translyčiai asmenys galėtų pasikeisti savo asmenvardžius ir iš jų nebūtų reikalaujama medicininio lyties pakeitimo patvirtinimo, tačiau tik esant Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos išduotai pažymai arba Europos Sąjungos valstybės narės sveikatos priežiūros įstaigos išduotam medicinos dokumentui apie diagnozuotą transseksualumą. Tam dar reiktų Teisingumo ministerijos leidimo. Tokiu atveju, būtų keičiamas tiek asmens vardas, tiek pavardė, išskyrus atvejus, kai turima pavardė tinkama abiem lytims.

Taip pat pranešime sakoma: „Svarbu akcentuoti, kad asmenvardžiai nesikeistų tokio asmens nepilnamečių vaikų gimimo įrašuose. Šia teise galėtų pasinaudoti tik pilnamečiai, nesusituokę Lietuvos piliečiai".

Nauji pakeitimai inicijuoti atsižvelgiant ir į Lietuvoje nuosekliai formuojamą teismų praktiką, rašoma jame.

„Lietuvos teismai, atsižvelgdami į prigimtines žmogaus teises, įskaitant teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties, oriai gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, pačiam spręsti dėl savo privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo, įpareigoja civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti asmenvardžius asmenims, kuriems diagnozuotas transseksualumas", - tęsiama toliau.

Be to pranešime teigiama, kad, teismai konstatuoja, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, taip siaurinant „medicininio būdo“ sąvoką, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai psichologijos, psichiatrijos, laboratorinių tyrimų duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, ir pan.).

Ministerija sako, kad šiuo metu Lietuvos piliečiui pasikeitus vardą ir pavardę užsienio valstybėje, kurioje jis nuolat gyvena ar yra jos pilietis, Lietuva pripažįsta užsienio valstybėje pakeistus asmenvardžius, neatsižvelgdama, ar jie atitinka lytį. Atsižvelgiant į tai, jau dabar Gyventojų registre yra įregistruotų asmenvardžių, kurie būdingi kitai lyčiai. Todėl, siekiant objektyviai pagrįsto teisinio reglamentavimo, kuris būtų taikomas visiems piliečiams vienodai, nauju reguliavimu sudaromos galimybės ir translyčiams asmenims turėti asmenvardžius, atitinkančius jų lytinę tapatybę.

Atsižvelgiant į tai, jau dabar Gyventojų registre yra įregistruotų asmenvardžių, kurie būdingi kitai lyčiai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje L. prieš Lietuvą vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas yra primygtinai paraginęs kompetentingas Lietuvos institucijas siekti, kad būtų priimti translyčių asmenų teises užtikrinantys teisės aktai, suderinami su EŽTT praktikoje bei Rekomendacijoje ir Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje (2015) įtvirtintais principais.

Todėl teisingumo ministerijai siekiant „veiksmingai užtikrinti translyčių asmenų teisių apsaugą, o kartu imtis bylos L. prieš Lietuvą vykdymo priemonių, yra itin svarbu užtikrinti galimybę translyčiams asmenims pasirinkti lytinę tapatybę atitinkančius vardą ir pavardę. Ši priemonė būtų itin reikšminga ir bylos vykdymo kontekste, kadangi prisidėtų prie translyčių asmenų situacijos teisinio tikrumo pagerinimo ir padėtų pasiekti Europos Tarybos Ministrų Komiteto reikalaujamų praktinių rezultatų".

Gruodį Teisingumo ministerijoje vykusiame susitikime, skirtame teisinei ir praktinei translyčių padėčiai aptarti, aptarta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo pažanga.

Renginyje taip pat pristatyta Europos Tarybos užsakymu atliekamos asmens lytinės tapatybės pripažinimo padėties Lietuvoje analizės preliminari ataskaita. Jame pritarta ir administracinės procedūros dėl asmenvardžių keitimo įgyvendinimui, tokiu būdu užtikrinant translyčių asmenų teisių apsaugą.

Susitikime dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi translyčių asmenų bendruomenės nariai, Europos Tarybos ekspertai, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, Seimo Žmogaus teisių komiteto, ministerijų, kitų institucijų atstovai.

The post Gerės translyčių asmenų teisinė padėtis, žada teisingumo ministrė appeared first on LAIKMETIS.

Šią sumą sudaro statybų brokas ir galbūt netinkami statybų ir neatlikti konservavimo darbai bei tariamais konservavimo darbais paslėptas ankstesnės statybos brokas. Iš viso į statybas investuota daugiau nei 2 mln. eurų.

„Tyrimas atsakys į klausimą, kas yra kaltas (..) Kiek pareigūnų, kiek statybų kompanijų kaltės, manau, tyrimas atsakys. Tam tikri darbai buvo nereikalingi ir netikslingi“, – per spaudos konferenciją Vilniuje sakė teisingumo viceministras Elanas Jablonskas. 

Teisingumo ministerijai pradėjus aiškintis situaciją, pasak E. Jablonsko, paaiškėjo, jeigu ant tokių pamatų ir polių tvirtinimai, kokie yra, būtų statomas pastatas, „tikėtina, kad jis sugriūtų“, o tam tikri darbai buvo nereikalingi ir netikslingi, konstrukcijos pastatytos neturint projekto.

Pasak ministerijos, kreiptis į teisėsaugą nuspręsta atliktus auditą Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl statybos darbų ir lėšų panaudojimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Audito išvadose nurodoma, kad perkant ir vykdant statybos darbus, galėjo būti netinkamai atlikta arba neatlikta darbų už 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

„Tikimės, kad ikiteisminis tyrimas padės atskleisti tikrąją situaciją ir galimai padarytos žalos valstybei mastą, ir paaiškėjus netinkamų valstybės lėšų panaudojimo ar iššvaistymo faktams, imsimės skubių priemonių tiek atsakomybės už galimai netinkamą pareigų atlikimą bei neteisėtą veiklą taikymui, tiek tokios ydingos praktikos užkardymui ateityje“, – pranešime cituojamas teisingumo viceministras.  

Pasak ministerijos, dar šių metų pradžioje naujajai Teisingumo ministerijos vadovybei aplankius Šiaulių tardymo izoliatorių ir įvertinus statybvietę, kilo įtarimų dėl statybos darbų pagrįstumo, kokybės bei atitikties teisės aktų nuostatoms. Todėl gegužės mėnesį pasitelkus nepriklausomą statybos ir statybos darbų organizavimo ekspertą, inicijuotas atliktų darbų vertinimas.

Vertinimo metu analizuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikti duomenys bei dokumentai, gilintasi, ar pateikta informacija ir duomenys yra teisingi, dokumentai  išsamūs ir galutiniai, ar atlikti projektuose numatyti statybos darbai.  

Tyrimas atskleidė, kad inicijuojant ir įsigyjant statybos darbų projekto rengimo bei ekspertizės atlikimo paslaugas, darbų sampratos ir turinio neatitinkančius darbus, galėjo būti sudarytos išskirtinės sąlygos privačiam juridiniam asmeniui valstybės biudžeto sąskaita išvengti atsakomybės už netinkamai atliktų darbų taisymą, o Kalėjimų departamento ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai netinkamai vykdydami pareigas ar jų nevykdydami, galėjo valstybės biudžetui padaryti daugiau nei 519 tūkst. eurų žalą.

Liepos mėnesį gautos audito išvados paskatino Teisingumo ministeriją kreiptis į Generalinę prokuratūrą siekiant įvertinti, ar audito metu nustatyti pažeidimai neturi Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymių. 

Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai netinkamai vykdydami pareigas ar jų nevykdydami, galėjo valstybės biudžetui padaryti daugiau nei 519 tūkst. eurų žalą.

Paaiškėjus ikiteisminio tyrimo išvadoms ir nustačius pažeidimus, ministerija vertintų už juos atsakingų asmenų veiklą bei imtųsi priemonių, kad valstybės biudžetui padaryta žala būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Kalėjimų departamentas 2015 metais pradėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo projektą – Šiaulių rajone turėjo būti pastatyta 600 vietų įkalinimo įstaiga, o senasis Šiaulių tardymo izoliatorius, esantis miesto centrinėje dalyje, – uždarytas.

Šiam projektui buvo numatyta skirti apie 43 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, o naująją įkalinimo įstaigą galutinai įrengti 2022 metais.

Statyba sustabdyta negavus finansavimo iš biudžeto. 

Ministerijos duomenimis, pastačius naują modernią įkalinimo įstaigą, kasmet tikimasi sutaupyti bent po milijoną eurų komunalinėms paslaugoms, personalui.

Šiemet kovo mėnesį nuvykęs į statybvietę E Jablonskas teigė pamatęs „gražią tvorą“, jis taip pat atkreipė dėmesį į konservavimo darbus ir jų sumą. Pastariesiems skirta 200 tūkst. eurų.

„Buvo matyti tik balos, pastoliai, netvarkinga statybvietė“, – tvirtino viceministras. 

Pasak E. Jablonsko, situaciją vertino auditas, nepriklausomas ekspertas.

Jis stebėjosi, jog paaiškėjus, kad už 300 tūkst. eurų yra neatliktų darbų arba jie nekokybiški, nei Kalėjimų departamento, nei Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, turėdami informacijos apie netinkamą statybą, iki šiol nesiėmė veiksmų išieškoti pinigus iš statybų kompanijų.

Per spaudos konferenciją įvardyta viena iš statybos kompanijų – bendrovė „Versina“.

„Lietuvai reikia naujos įkalinimo įstaigos, ji turi šiuolaikiškai atlikti savo funkciją“, – sakė E. Jablonskas.

The post Teisingumo ministerija kreipėsi į prokuratūrą dėl galimo pusės milijono eurų iššvaistymo appeared first on LAIKMETIS.