Tokį skandalingą pasiūlymą pateikė Matthew Parrisas, buvęs britų konservatorių parlamento narys, kuris praėjusią savaitę laikraštyje " Times" rašė, kad "būtų sveika", jei seni ir neįgalūs žmonės ne tik svarstytų galimybę nusižudyti su pagalba, bet ir būtų "raginami" tai padaryti.

Jo straipsnis pasirodė netrukus po to, kai leiboristų lyderis seras Keiras Starmeris pareiškė, kad sieks įteisinti pagalbinę savižudybę, jei laimės kitus visuotinius rinkimus.

Parris atkreipė dėmesį į klausimą, kuris Britanijos politikoje tyliai įgauna vis didesnį pagreitį. Per Covido uždarymus piliečiams buvo patariama "nežudyti močiutės", net kai pagyvenę ligoninės pacientai pasakojo, kad sulaukdavo baikščių medikų prašymų pasirašyti formas "Negalima gaivinti" (angl. Do Not Resuscitate, DNR).

Alisteris Tompsonas (Alistair Thompson), organizacijos " Care Not Killing", agituojančios už geresnę paliatyviąją priežiūrą ir prieš savižudybę su pagalba, atstovas spaudai "The European Conservative" sakė, kad Parriso straipsnyje pateikiamas pasakojimas "rodo, kad XX a. trečiojo dešimtmečio eugenikos judėjimo dvasia gyva ir gali būti stumiama žmogaus, kuris skelbiasi esąs pažangus".

„XX a. trečiojo dešimtmečio eugenikos judėjimo dvasia gyva ir gali būti stumiama žmogaus, kuris skelbiasi esąs pažangus"

Savo gyvenimą neigiančioje skiltyje Parrisas rašė:

„Nesiginčiju su prieštaravimų reiškėjais, kad, kai mirtis su pagalba taps normali, mes būsime labiau linkę klausti savęs, kiek ilgai dar galime pateisinti šią kovą. Ar gyvenimas vis dar teikia mums daugiau malonumo nei skausmo? Kiek visa tai kainuoja artimiesiems ir sveikatos apsaugos tarnybai? Kokią naštą užkrauname tiems, kurie mus myli? Kokią naštą užkrauname sau? Pastebėsime, kad kiti užduoda sau šiuos klausimus, ir jausimės įgalinti keisti socialines normas, kad galėtume juos užduoti patys. Diskusijos taps atviresnės. Taps įprasta praktika be gėdos užduoti šį klausimą ir pasverti atsakymą", - dėstė komentatorius.

Dvigubai didesniame straipsnyje tariamai "konservatyviam" žurnalui " Spectator" jis pridūrė, kad pagalbinė savižudybė "nėra naujas troškimas", ir sutiko, kad jos šaknys glūdi "darvinistiniame" mąstyme.

"Visa garbė Matthew Parrisui už tai, kad sąžiningai pasisakė už savižudybę su pagalba", - sarkastiškai atsakė Danny Krugeris iš Naujųjų konservatorių frakcijos. Jis pajuokavo, kad tų, kurie mano esą per daug apsunkinantys, kūnai galbūt "galėtų būti paversti žaliąja energija? Kuklus pasiūlymas", - parašė Krugeris tviteryje.

Dominicas Cummingsas, kuris buvo ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausiasis patarėjas, pridūrė, kad "tai, kad torių establišmento širdyje esantis mokslininkas dabar agituoja žudyti senus žmones, kad sutaupytų svarų yra konservatyvumo "firminis ženklas".

Tai logiška išpuikusios [konservatorių] partijos raida - didesni mokesčiai, paleisti į laisvę didžiausius nusikaltėlius... džiūgauti dėl translyčio vaikų išnaudojimo beprotybės, žlugdyti skubios pagalbos sveikatos apsaugos sistemą - tada, kai rinkėjai jau ruošiasi jus sunaikinti, pasakykite jiems, kad senus žmones reikia žudyti.

Thompson sakė šiam leidiniui, kad nors Parriso argumentas yra "siaubingas", nes jis "stumia gąsdinantį ir nusistovėjusį pasakojimą, kad kai kurie gyvenimai tiesiog neverti gyventi dėl amžiaus, negalios ar ligos ir todėl turėtų būti nutraukti", jis anaiptol nėra unikalus.

Dar pernai vienas Gernsio aukšto rango politikas pakartojo ekonominį argumentą už pagalbinę mirtį, teigdamas, kad būtų galima "sutaupyti nemažai lėšų... jei Britanijoje būtų įvesta pagalbinė mirtis".

Leiboristai, gavę valdžią per ateinančius rinkimus, ketina iškelti šį klausimą į pirmą vietą, nors greičiausiai ne su Parriso atvirumu, o toriai jau davė suprasti, kad šiuo klausimu laikysis nuošalyje.

The post Britanija: senoliai turi būti skatinami „savižudybei su pagalba" appeared first on LAIKMETIS.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė sako, kad tarnyba siūlys fiksuotą trumpą tokių produktų pardavimo laiką. 

„Kalbant skaičiais, tai apie 50 tūkst. tonų per metus, tai yra tiek, kiek per metus suvalgo Alytaus gyventojai (...) Tai mums leistų sutaupyti 147,6 mln. eurų per metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė Aušrinė Armonaitė. 

Anot ministrės, toks siūlymas yra tik maisto švaistymo problemos sprendimo pradžia ir pirmas veiksmas. Jos teigimu, šiuo metu tik dešimtadalis tokio maisto yra paaukojama. 

„Iš tiesų reikia problemą sprendžiant pradėti nuo kažko ir jeigu mes nepradėsime nuo šito žingsnio, jeigu sakysime, kad jis nepakankamas, tai dėl to reikia nepradėti, mes nieko nepadarysime. Mes siūlome startuoti su šiuo pasiūlymu“, – sakė A. Armonaitė.

„Pradėdami gilintis į problemą pastebėjome, kad čia tik ledkalnio viršūnė, o maisto išnaudojama (iššvaistoma – BNS) 10 kartų daugiau (nei  paaukojama – BNS) (...), bus ir ką paaukoti, ir ką parduoti“, – pridūrė ministrė. 

A. Armonaitės teigimu, prognozuoti, kada toks sprendimas galėtų įsigalioti, dabar sunku. 

„Man sunku prognozuoti, kada tai įsigalios, bet kad vien apie tai kalbame, yra ženklas, kad žmonėms tai yra geri produktai“, – sakė A. Armonaitė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė teigė, kad dar nėra išspręsta dalis tokio pasiūlymo techninių klausimų, tačiau tarnyba siūlys fiksuotą trumpą tokių produktų pardavimo laiką.

„Techninius klausimus dar reikia aptarti, yra keletas variantų. Bent jau mes Maisto ir veterinarijos tarnyboje manome, kad turėtų būti ribojamas laikas (...) Kiek ilgai dar galima vartoti, turbūt negalėsime pasiekti tokio vieningo sprendimo, dabartinė praktika su labdarai atiduodamu maistu tai yra maždaug nuo 5 dienų, tarkim, duonos produktams iki metų laiko, tarkim,  gėrimams gazuotiems. Mūsų siūlymas būtų kalbėti apie fiksuotą trumpą pardavimo laiką“, – spaudos konferencijoje teigė I. Drulytė. 

Jos teigimu, tokių produktų pardavimą turės riboti ne tik įstatymai, tačiau ir patys žmonės.

Reiktų naudotis trijų P principu – pasižiurime, pasiuostome ir paragaujame (...) jeigu trijų P taisyklę išlaikė produktas, jis turi teisę gyventi ir būti vartojamas toliau

„Reiktų naudotis trijų P principu – pasižiurime, pasiuostome ir paragaujame (...) jeigu trijų P taisyklę išlaikė produktas, jis turi teisę gyventi ir būti vartojamas toliau“, – sakė I. Drulytė.

Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sakė, kad jei prekė bus netinkama vartoti, pirkėjai turės teisę ją grąžinti arba kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

„Tikrai galės gražinti, tikrai galės kreiptis į prekybininką, tos prekės bus prilyginamos visoms kitoms prekėms ir nusipirkus, jeigu bus negera kokybė, rekomenduojama kreiptis į prekybininką“, – pasakojo R. Vainienė.

Ji taip pat pridūrė, kad bus taikomi papildomi prekybos apribojimai – tokių produktų nebus galima parduoti pirkėjui jų prieš tai neapžiūrėjus, taip pat jų negalės naudoti parduotuvės savo gaminiuose.

„Prekybininkams šių prekių nebus galima naudoti pačių gaminiuose ir tokių prekių negalėsite nusipirkti internetinėse parduotuvėse, kad pirkėjas galėtų ir pats įsivertinti jų kokybę, tai saugiklių yra“, – teigė ji. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pristatė iniciatyvą, kuria siekiama mažinti maisto švaistymą. Pakeitus Maisto įstatymą ir prekybos maistu tvarką siūloma sudaryti galimybę pratęsti maisto, paženklinto žymeniu „geriausias iki...“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Žymuo „geriausias iki...“ nurodo rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą, todėl iš tikrųjų tokį maistą dažniausiai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės.

Diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai. 

The post Parduodant gerą maistą pasibaigus jo galiojimui kasmet būtų sutaupoma 148 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 1 d. „Reuters" ir „Vatican News" pranešė, kad kardinolai ir kitas aukštas pareigas Vatikane užimantys asmenys nebegalės gyventi su Vatikanu susijusiuose butuose nemokamai arba už specialią kainą.

Vatikanui priklauso daug nekilnojamojo turto tiek Vatikano ribose, tiek už jų ribų. Butus iš esmės valdo Apaštalų Sosto Nuosavybės administracija (APSA).

Apie popiežiaus sprendimą atsisakyti būsto lengvatų aukštesniesiems vadovams pranešta naujojo Vatikano Ekonomikos sekretoriato prefekto Maximino Caballero Ledo (Maksimino Kabajero Ledo) pranešime. Pasak „Reuters", šis raštas, vadinamas rescriptum ex audientia, buvo iškabintas Vatikano esančiame Šv. Damazo kieme.

Po vasario 13 d. susitikimo su popiežiumi Pranciškumi Vatikane paskelbtame rašte sakoma, kad aukštiems Vatikano pareigūnams mažinamos būsto lengvatos, kad būtų patenkinti augantys Bažnyčios poreikiai „ypač sunkiomis ekonominėmis sąlygomis".

M. C. Ledo notoje prašoma „visų nepaprastai pasiaukoti ir skirti daugiau išteklių Šventojo Sosto misijai, taip pat didinant pajamas iš nekilnojamojo turto paveldo valdymo".

Sprendimas priimtas praėjus dvejiems metams po to, kai popiežius Pranciškus paskelbė, kad 2021 m. kovo mėn. 10 proc. sumažins kardinolų atlyginimus.

Kitų aukštų Šventojo Sosto ir Vatikano Miesto Valstybės pareigūnų ir darbuotojų atlyginimai buvo sumažinti 8 proc., o kai kurių Vatikane dirbančių dvasininkų ir vienuolių atlyginimai sumažinti 3 proc.

Kai kurių Vatikano pareigūnų ir darbuotojų atlyginimų indeksavimas taip pat buvo sustabdytas dvejiems metams. Ši priemonė turėjo baigtis kovo 31 d.

Remiantis naujuoju sprendimu dėl būsto, jau sudarytos nuomos sutartys galės būti tęsiamos iki jų galiojimo pabaigos.

Naujos nuomos sutartys turės būti siūlomos už visą kainą.

Tik popiežius Pranciškus gali daryti išimtis iš naujosios politikos, sakoma rašte.

Naujoji būsto politika taikoma kardinolams, dikasterijų vadovams, sekretoriams, sekretorių pavaduotojams, vadovams ir Romos Rotos tribunolo auditoriams.

Šv. Mortos svečių namai, kuriuose gyvena popiežius Pranciškus, ir dar dveji Romos svečių namai, kuriuose nuolat apsistoja Vatikane tarnaujantys kunigai, taip pat turės laikytis pakeitimų.

The post Popiežius „apkarpė" nemokamą ir lengvatinę nuomą - Vatikanas taupo appeared first on LAIKMETIS.

„Vyriausybė atėjo kaip vagis naktį", - krikščioniškam Danijos dienraščiui „Kristeligt Dagblad" sako Danijos ekosocialistinio Raudonųjų ir žaliųjų aljanso parlamento narė Viktorija Velaskes (Victoria Velásquez).

Gruodžio viduryje ministrė pirmininkė Mette Fredriksen (Mete Fredriksen) paskelbė panaikinanti krikščionišką šventę Didžiąją maldos dieną. Ketvirtadienį įstatymo projektas buvo išsiųstas konsultacijoms. Jei viskas vyks pagal planą, įstatymo projektas bus priimtas per kiek daugiau nei mėnesį. Dėl trumpo konsultacijų termino, kuris nustatytas sausio 19 d., opozicija turi mažiau laiko nei įprastai pateikti savo pastabas.

Tai daug pasako apie dabartinės vyriausybės darbą, sako Velásquez. Pasak jos, nė viena iš trijų valdančiųjų partijų rinkimų kampanijos metu neminėjo, kad ketina panaikinti valstybinę šventę. „Dabar jie staiga atima iš žmonių dar vieną nedarbo dieną ir daro tai net viduryje derybų dėl kolektyvinės sutarties".

Valstybinės šventės panaikinimo priežastis - Danijos gynybos biudžetas. Siekdama padidinti išlaidas gynybai iki dviejų procentų bendrojo skaitmeninio produkto, kaip numatyta NATO standartuose, vyriausybė nusprendė atsisakyti šventės. Papildoma darbo diena, Danijos finansų ministerijos duomenimis, padidina bendrąjį vidaus produktą (BVP) 1,3 mlrd. eurų. Be to, valstybės iždas kasmet padidėja 430 mln. eurų.

Šis sprendimas Danijoje yra jautrus. Ši diena populiari, nes dirbantys danai pavasarį turi ilgąjį laisvą savaitgalį.

Dauguma profesinių sąjungų kritikavo šią priemonę. Jų nuomone, neįsivaizduojama, kad valstybinė šventė turėtų būti sutrumpinta mainais į papildomas valstybės pajamas. Dešiniojo sparno partijos apgailestauja, kad bus prarasta dalis Danijos kultūros paveldo.

Dešiniojo sparno partijos apgailestauja, kad bus prarasta dalis Danijos kultūros paveldo.

Viešojo sektoriaus profesinės sąjungos FOA pirmininkės Monos Striib (Monos Stryb) teigimu, nariai turėtų balsuoti prieš naują kolektyvinę sutartį, jei vyriausybė neatsisakys savo pasiūlymo, kuris paskelbtas prieš pat prasidedant deryboms dėl kolektyvinės sutarties. „Derybos dėl kolektyvinės sutarties ir taip yra labai sudėtingos dėl didelės infliacijos. Vyriausybė turi kuo greičiau nuimti šį pasiūlymą nuo stalo", - finansų dienraščiui „Borsen“ sakė Striib.

Birthe Rønn Hornbech (Birte Riun Hornbech) po 48 metų atsisakė narystės liberalioje Venstre partijoje. Hornbech buvo parlamento narė 1984-1987 m. ir 1990-2015 m. Per šį laikotarpį ji taip pat ėjo pabėgėlių, imigrantų ir integracijos bei bažnytinių reikalų ministrės pareigas.

Interviu laikraščiui „Jyllands-Posten" ji kaltina vyriausybės politikus „teologiniu ir krikščionišku neraštingumu". Kartu ji tai vadina „išraiška, kad Danijos liberalioji partija mirė".

Danijos bažnyčios yra nusivylusios vyriausybės planais. Per Nacionalinę maldos dieną daugelis bažnyčių rengia tokias apeigas, kaip vaikų krikštas ar dvasininkų patvirtinimas.

Pasak Haderslevo vyskupės Marianne Christiansen (Marian Christiansen), sutartis tarp vyriausybės ir Bažnyčios žlunga. Ji tai vadina „liūdna ir nerimą keliančia situacija", nes ji atskleidžia, kad nėra jokios apsaugos nuo valstybės kišimosi į nacionalinės bažnyčios vidaus reikalus.

Darbo ministras Halsboe-Jørgensenas (Halsbo-Jorgensenas) mano, kad šventės panaikinimas yra geriausia išeitis siekiant gauti pinigų kariuomenei. „Didžiosios maldos dienos neturi jokio pagrindo krikščioniškame tikėjime. Tai diena, su kuria nesusijusios pagrindinės krikščioniškos tradicijos. Taigi, jei reikia rinktis tarp valstybinių švenčių, manau, kad tai geriausias pasirinkimas".

The post Norėdama didinti gynybos biudžetą, Danijos vyriausybė atšaukė nacionalinę maldos dieną appeared first on LAIKMETIS.

Tomas Petersas sako, kad kai kuriose bažnyčiose suma, esanti sąskaitos už energiją apačioje, išaugo keturis kartus. Jis yra olandų kolektyvo „Energie voor Kerken" (išvertus „Energija bažnyčioms") patarėjas. Ši bendrovė perka ir parduoda elektros energiją ir dujas bažnyčioms Nyderlanduose.

Paprastai bendrovė gali palyginti pigiai pirkti dujas, nes vienu metu ima didelius jų kiekius. Šiuo metu jie dar gali naudoti 2020 m. sukauptas dujas. Tačiau šių metų pabaigoje teks pirkti naujas dujas, olandų dienraščiui „Reformatorisch Dagblad" pasakoja T. Petersas.

Jis įspėja, kad kai kurioms bažnyčioms už energiją gali tekti mokėti tris ar keturis kartus daugiau nei iki šiol. Dėl to kyla išgąsčio, sako T. Petersas. Kai kurios jų turi peržiūrėti finansinius planus, nes joms pritrūks pinigų. Kitos svarsto galimybę vėl perkelti savo bažnyčios pamaldas į internetą, kad nereikėtų naudotis bažnyčios pastatu. Kitas sprendimas, kurį mato bažnyčios, yra efektyvesnis pastatų energijos vartojimas.

Energijos kainai įtakos turi daug veiksnių. T. Petersas nedrįsta prognozuoti, kas bus su rinka. „Jei žiema bus šalta, kaina šoktels į viršų. Tačiau jei žiema bus švelni, galimas ir tam tikras kainos sumažėjimas".

Temperatūra mažėja

Kai kurios bažnyčios taupo energiją sumažindamos šildymą. Viena iš jų - reformatų bažnyčia Olandijos vidurio Ede mieste. Bažnyčios valdytojų komisijos pirmininkė Addy Hekking sako, kad vietos bendruomenė turi penkis bažnyčios pastatus ir vieną bendruomenės pastatą. „Kasmet už energiją sumokame apie 90 000 eurų", - sako jis laikraščiui „Reformatorisch Dagblad".

Iki šiol bažnyčiai nereikėjo susidurti su didelėmis energijos kainomis, nes jos sutartis dėl dujų tiekimo galioja iki 2023 m. balandžio mėn. Tačiau jei nauja sutartis bus tris ar keturis kartus didesnė nei dabartinė sąskaita, bažnyčios komisija turi keletą sprendimų. „Mes negalėtume sau to leisti", - sako A. Hekking. - Todėl susirinkome kaip bažnyčios valdytojai, kad pamatytume, ką galime padaryti".

Bažnyčia galėtų, pavyzdžiui, sumažinti šildytuvą vienu laipsniu arba net išjungti jį per pamaldas, kai pastate yra daug žmonių. Kitas sprendimas - stebėti energijos naudojimą, kad bažnyčia galėtų įsikišti, kai jos naudojimas pasiekia piką. Pasak A. Hekking, labai svarbu informuoti bažnyčios prižiūrėtojus apie tai, kaip taupyti energiją. „Taip jie nepaliks įjungto šildymo visą naktį", - sako ji. Jei niekas nepadės, bažnyčia prašys parapijiečių paaukoti daugiau pinigų.

Sujungti bažnyčios pamaldas arba pereiti prie internetinių pamaldų šiuo metu nėra galimybės, sako A. Hekking. Kitaip yra su veikla savaitės metu: „Norime pasistengti, kad kuo daugiau jų vyktų tame pačiame pastate." Be to, šiuo metu nėra galimybių renovuoti bažnyčią, kad ji taptų energetiškai efektyvesnė. „Šiuo metu negalime daryti šių investicijų."

Daugiau aukų

Jei kainos kyla, visada atsiranda narių, kurie bažnyčiai paaukoja daugiau pinigų, pastebi Gertas ten Bolscheris. Jis yra Nyderlandų reformatų kongregacijų bažnytinių paslaugų biuro (Bureau voor Kerkelijke Dienstverlening) direktorius. „Kol rinkliavos atneša pakankamai pinigų, didėjančios energijos sąnaudos nėra problema."

Jis nėra girdėjęs apie bažnyčias, kurios nebegali apmokėti sąskaitų už energiją. Tačiau jis pastebi, kad kai kurios bendruomenės nerimauja dėl artėjančios žiemos. Vietoj to, anot jo, bažnyčios pradeda taupyti, kur tik gali. Jos klausia savęs, ar reikia šildyti bažnyčias tiek pat, kiek pernai, ar tikrai būtina šildyti ir bažnyčios pastate esančią virtuvę. „Vadovaujantis sveiku protu galima sutaupyti nemažai pinigų", - mano jis.

Šis biuras taip pat padeda bažnyčioms nurodydamas subsidijas, kurių jos gali prašyti, pavyzdžiui, iš vyriausybės.

Didelių remontų atidėjimas

Krikščionių reformatų bažnyčia Olandijos Urko mieste galės apmokėti sąskaitas už energiją net ir tuo atveju, jei kainos kils. Tačiau kiti planai, pavyzdžiui, bažnyčios renovacija, atidedami. Bendruomenės seniūnas Harco Mulderis laikraščiui „Reformatorisch Dagblad" sakė, kad reikia pakeisti bažnyčios stogą. Be to, susirinkimų patalpos sensta.

Tačiau kylant energijos kainoms bažnyčia turi permąstyti savo prioritetus. „Ieškome, kaip galėtume taupyti energiją. Bažnyčia nėra labai gerai apšiltinta, todėl pirmiausia norime išspręsti šį klausimą. Svarstome galimybę apšiltinti sienas ir stogą, taip pat įrengti naują vėdinimo sistemą, kuri pakartotinai naudotų šilumą", - sako jis.

Be to, bažnyčia ką tik gavo naują šildytuvą, kurį galima valdyti per atstumą. „Paprastai šildymą įjungdavau 12 val. jau tada, kai 17 val. prasidėdavo katekizmo pamokos. Dabar galiu jį įjungti prieš valandą iš namų", - džiaugiasi H. Mulderis. Jis nemėgsta išjungti šildytuvo sekmadienį. Jis teigia, kad klausydamiesi Dievo žodžio žmonės neturėtų blaškytis dėl šalčio.

The post Olandijos reformatų bažnyčios ruošiasi žiemai, kuria taupymo planus appeared first on LAIKMETIS.

27-ių valstybių blokas, kaltinantis Maskvą kariaujant „energijos karą“, nuo 2022 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2023 metų kovo 31 dienos planuoja sumažinti dujų suvartojimą 15 proc., kad įveiktų krizę. 

Viešojo naudojimo pastatai

Šių metų pradžioje Italija pradėjo operaciją „Termostatas“, skirtą sumažinti šildymą ir oro kondicionavimą mokyklose ir viešojo naudojimo pastatuose. 

Prancūzija ir Vokietija taip pat paragino savo viešąjį sektorių tokiu pat būdu taupyti energiją. Vokietijoje viešieji pastatai, įskaitant Bundestagą, turės apsieiti be karšto vandens. 

Uždarytos dirbančių parduotuvių durys

Prancūzijoje parduotuvės, kuriose naudojami oro kondicionieriai, privalo laikyti duris uždarytas, priešingu atveju gresia baudos. 

Tuo metu Vokietijoje parduotuvės pradėjo reklaminę kampaniją, siekdamos informuoti klientus, kad parduotuvės dirba, net jei jų durys yra uždarytos. 

Ispanijoje nuo rugpjūčio 10 dienos oro kondicionierių pajėgumas turi būti sumažintas ir nustatyta ne žemesnė kaip 27 laipsnių pagal Celsijų temperatūra šilčiausiais metų mėnesiais. Šios taisyklės galioja įvairiems sektoriams – nuo ​​viešojo transporto iki parduotuvių, biurų, teatrų ir kino teatrų. 

Tuo metu žiemą patalpos galės būti šildomos nustatant ne didesnę nei kaip 19 laipsnių temperatūrą. 

O iki rugsėjo pabaigos visos kondicionuojamos ar šildomos viešojo naudojimo patalpos Ispanijoje turės būti su automatiškai užsiveriančiomis durimis, kad būtų išvengta energijos švaistymo.

Apšviestos reklamos

Prancūzijoje reklamų apšvietimas bei reklaminiai ekranai turės būti išjungti nuo 1 val. nakties iki 6 val. ryto, išskyrus oro uostus ir geležinkelio stotis. Draudimas, kuris netrukus gali būti paankstintas iki 22 val., atspindi Vokietijoje taikomą energijos taupymo priemonę.

Dviejų kvadratinių metrų skaitmeninis skystųjų kristalų ekranas per metus vidutiniškai sunaudoja tiek elektros energijos, kiek jos sunaudoja namų ūkis apšvietimui ir buitinei technikai, išskyrus šildymą.

Baseinai ir pirtys

Vokietija nuo rugsėjo uždraudė šildyti privačius baseinus.

Kai kurie miestai sumažino temperatūrą savo baseinuose bei sumažino viešųjų erdvių apšvietimą.

Vienas būstų kooperatyvas rytiniame Drezdeno mieste sulaukė šalies žiniasklaidos dėmesio, kai paskelbė, kad karštas vanduo bus ribojamas tam tikru paros metu. 

Tuo metu didžiausia Vokietijos nekilnojamojo turto grupė „Vonovia“ planuoja apriboti nakties metu temperatūrą savo 350 tūkst. administruojamų būstų iki 17 laipsnių pagal Celsijų. 

Suomijoje gyventojai raginami mažiau laiko praleisti itin mėgstamose pirtyse.

Viešųjų erdvių apšvietimas

Vienoje šiemet be kalėdinių šviesų liks garsusis Žiedo bulvaras, tuo metu Kalėdų mugėje, vyksiančioje aikštėje priešais rotušę, Tuo metu šviesos Kalėdinėje mugėje, rengiamoje aikštėje priešais rotušę, užsidegs tik gerokai vakare, o ne vos pradedant temti, kaip ankstesniais metais. 

Ispanijoje nuo 22 val. parduotuvės turi išjungti vitrinų apšvietimą, o tai turi įtakos ir viešųjų pastatų apšvietimui. 

Vokietijoje Bavarijos miestas Augsburgas išjungė fontanus, nakčiai pritemdė viešųjų pastatų fasadus ir svarsto galimybę išjungti kai kuriuos nenaudojamus šviesoforus. 

Gyventojų indėlis į energijos taupymą

Suomija nuo spalio ragins piliečius sumažinti būsto šildymą, trumpiau praustis po dušu ir nešildyti garažų. 

Vokietijoje gyventojai paraginti įsigyti vandenį tausojančias dušo galvutes.

The post ES valstybės suskubo taupyti elektrą - būdai skiriasi appeared first on LAIKMETIS.

„Prieš tris savaites paskelbtos gairės atitinka ankstesnes Europos Komisijos gaires. Jos patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos ribojamąsias priemones Rusijos veiklos vykdytojams neleidžiama vykdyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito keliais“, – interviu BNS sakė EK vadovė.

Jos teigimu, naujausios gairės išleistos siekiant užtikrinti vienodą sankcijų Rusijai taikymą. 

„Tai yra patikslinimas, paskelbtas siekiant pateikti papildomos informacijos apie tai, kaip valstybės narės turėtų stebėti prekių judėjimą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo pasibaigus dėl kai kurių prekių, kurioms taikomos sankcijos, nustatytiems pereinamiesiems laikotarpiams“, – sakė EK pirmininkė. 

Birželį įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) ribojimams Rusijai, Lietuva sustabdė sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą. Šalies pareigūnai tuomet teigė, kad tai padaryta remiantis balandį pateiktu Komisijos išaiškinimu.

Kremliui ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, EK liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta leisti tranzitą geležinkeliais. Jis atnaujintas liepos pabaigoje.

Liepos 26 dieną ES energetikos ministrams susitarus 15 proc. savanoriškai sumažinti dujų vartojimą, U. von der Leyen, jog Lietuva šioje srityje eina teisingu keliu. Pasak EK pirmininkės, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas bei Latvijoje esanti Inčukalno dujų saugykla yra svarbūs užtikrinant ne tik Lietuvos, bet ir didesnio regiono dujų tiekimo saugumą.

„Klaipėdos SGD terminalas, o taip pat, pavyzdžiui, Inčukalno saugykla Latvijoje yra labai svarbūs Lietuvos ir didesnio regiono dujų tiekimo saugumui. Klaipėdos SGD terminalu naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių bei Suomijos siuntėjai“, – teigė EK pirmininkė. 

Į klausimus U. von der Leyen atsakė raštu. 

– Liepos 26 dieną už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai susitarė, jog Bendrijos narės iki kitų metų kovo pabaigos sieks savanoriškai 15 procentų sumažinti vidutinį pastarųjų penkerių metų dujų suvartojimą. Lietuvos politikai sako, kad Lietuvai tai problemų nesukeltų – dujų vartojimas šalyje ir taip nuosekliai mažėja, todėl papildomų priemonių imtis nereikėtų. Ar Komisija Lietuvai siūlytų tokiu atveju prisiimti papildomų įsipareigojimų?

– Kiekvienas sutaupytas kubinis metras dujų didina mūsų atsparumą Rusijos energetiniam šantažui. Svarbus net ir mažiausias indėlis. Kuo daugiau sutaupysime ir kuo greičiau tai padarysime, tuo saugesni būsime. Džiaugiuosi, kad Lietuva eina teisingu keliu.

Iš tiesų, remiantis mūsų skaičiavimais, Europos Sąjungos mastu 15 procentų sumažinus dujų suvartojimą, kartu įvairinant tiekimo šaltinius ir plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, galėtume saugiai išgyventi nuosaikią arba šaltą žiemą. Žinoma, situacija gali greitai pasikeisti. Kitą Kremliaus žingsnį nuspėti sunku. Ateityje gali prireikti dar daugiau pastangų. Tačiau dabar sutelkime visas pastangas tam, kad pasiektume 15 procentų tikslą.

– Kaip vertinate tai, jog Europos Sąjungos narės liepos 26 dieną atmetė Komisijos siūlymą suteikti jai įgaliojimus kritiniu atveju privalomai apriboti dujų vartojimą?

– Šis susitarimas yra labai teigiamas žingsnis į priekį ir aš jam labai pritariu. Turime platų konsensusą dėl sąlygų, kuriomis turėtų būti pradėtas privalomas dujų paklausos mažinimas, ir tai yra svarbiausia. Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Komisija šiuo metu glaudžiai bendradarbiauja bendroje energijos valdymo sistemoje, kad padėtų suvaldyti šią krizę.

Remiantis bendru valstybių narių sprendimu paklausos mažinimo tikslas taptų privalomas tik tuo atveju, jei Rusija visiškai nutrauktų dujų tiekimą arba padėtis labai pablogėtų. Be abejo, tikiuosi, kad padėtis ir valstybių narių veiksmai padės mums pasiekti to, kad privalomų tikslų įvesti nereikėtų. Tam dedame visas pastangas.

– Kokiomis aplinkybėmis Lietuva savo turima dujų infrastruktūra – suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu Klaipėdoje – turėtų dalintis su Europa ir prisidėti prie regiono bei visos Europos energetinio saugumo?

– Klaipėdos SGD terminalas, o taip pat, pavyzdžiui, Inčukalno saugykla Latvijoje yra labai svarbūs Lietuvos ir didesnio regiono dujų tiekimo saugumui. Klaipėdos SGD terminalu naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių bei Suomijos siuntėjai.

Kiekvienas sutaupytas kubinis metras dujų didina mūsų atsparumą Rusijos energetiniam šantažui

Mūsų bendroji rinka užtikrina, kad Europos Sąjungos šalys galėtų lengvai naudotis įrenginiais kitose valstybėse narėse. Kaip pabrėžėme pasirengimo plane, labai svarbu išsaugoti sklandų mūsų vidaus rinkos veikimą, kad dujos galėtų tekėti ten, kur jų labiausiai reikia.

– Europos Sąjungos narės įpareigotos turimas požemines gamtinių dujų saugyklas iki šių metų lapkričio užpildyti 80 procentų, o vėlesniais metais – 90 procentų. Ar Rusijai visiškai nutraukus dujų tiekimą, tiek prieš šį, tiek prieš kitą sezoną pavyktų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?

– Mūsų atsargų lygis nuosekliai didėja, šiuo metu siekia beveik 67 procentus. Kuo greičiau pasieksime saugyklų užpildymo tikslą, tuo geriau būsime pasiruošę kitai žiemai. Štai kodėl taip svarbu pasiekti tikslą sumažinti dujų suvartojimą 15 procentų. Tai reiškia papildomas dujas saugyklose. Kaip žinote, mes taip pat dedame daug pastangų, kad Europos Sąjunga per ES energetikos platformą galėtų naudotis alternatyviais tiekimo šaltiniais. Pasiekėme beprecedentę pažangą atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje ir didelį pasiūlos padidėjimą iš kitų partnerių nei Rusija.

Jei įvyktų didelis tiekimo sutrikimas, kuris labai paveiktų dujų kiekį, kuris galėtų būti laikomas vasaros mėnesiais, reglamente nustatyti tikslai ir trajektorija būtų sustabdyti. Tai būtų krizinė padėtis, kuri būtų atitinkamai valdoma, visų pirma per Dujų koordinavimo grupę. Šiuo atžvilgiu mūsų dujų laikymo reglamentas suteikia lankstumo.

Laimei, kol kas taip nėra. Tikiuosi, kad ir nebus. Visos mūsų pastangos turėtų būti sutelktos į pasirengimą.

– Europos Sąjungos lyderiai kovo pabaigoje pritarė Komisijos pasiūlymui, panašiai kaip ir COVID-19 vakcinų atvejų, bendrai pirkti dujas ir šį įgaliojimą suteikti Europos Komisijai. Kada planuojama pradėti bendrą dujų pirkimą? Ar dalyvavimas jame būtų privalomas visoms ES narėms, įskaitant ir SGD terminalą turinčią Lietuvą?

– Mūsų bendra Energetikos platforma sukurta ir veikia. Balandžio mėnesį sudarytos penkios regioninės valstybių narių grupės, įskaitant Sofijoje įsteigtą regioninę darbo grupę, kuriai talkina speciali Europos Komisijos komanda. Šios grupės pradėjo dirbti siekdamos nustatyti bendrus poreikius, bendro infrastruktūros naudojimo galimybes ir galimus naujus tiekėjus. Pirmas konkretus šio darbo pavyzdys yra neseniai Bulgarijos ir JAV pasiektas susitarimas užtikrinti papildomą dujų tiekimą.

Be to, Europos Komisijos nariai ir aš daug dirbame politiniu lygmeniu, kad ateinančiais metais būtų užtikrintas papildomas dujų (SGD arba dujotiekiu) tiekimas Europos Sąjungai pagal naujausius susitarimo memorandumus su JAV, Egiptu, Izraeliu ir Azerbaidžanu.

Bendras pirkimas yra bendra atsakomybė. Jis taip pat savanoriškas, todėl turi atitikti rinkos realijas ir būti patrauklus įvairioms šalims ir suinteresuotiesiems subjektams, kad galėtume užsitikrinti kritinę masę. Todėl valstybės narės turi aiškiai nustatyti savo poreikius.

Be to, mes taip pat kuriame bendro pirkimo mechanizmą. Šiuo metu vyksta labai daug darbo, tačiau taip, mintis yra ta, kad tai leis mums derėtis dėl sutarčių ir pirkti dujas dalyvaujančių valstybių narių vardu.

– Pasak Lietuvos žiniasklaidos, Lietuva dar balandį buvo informuota apie tai, kad Europos Komisija ketina pateikti papildomas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą. Gaires Komisija pateikė liepos viduryje. Kodėl papildomų išaiškinimų dėl tranzito teko laukti tris mėnesius?

– Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus su valstybėmis narėmis praktinio sankcijų įgyvendinimo klausimais. Mes nuolat bendraujame su valstybėmis narėmis ir vykdome reguliarų techninio pobūdžio keitimąsi informacija. Tai vyko ir su Lietuva kelis mėnesius po to, kai buvo priimti įvairūs sankcijų rinkiniai.

Natūralu, kad bėgant laikui iškyla kai kurių įgyvendinimo neaiškumų ir klausimų, nes baigiasi sankcijų reglamente nustatyti pereinamieji laikotarpiai ir nacionalinėms valdžios institucijoms kyla labai konkrečių praktinių klausimų. Po konstruktyvių ir išsamių diskusijų su Lietuvos valdžios institucijomis Europos Komisija liepos mėnesį paskelbė papildomas gaires, kad padėtų užtikrinti vienodą sankcijų taikymą. Žinoma, ir toliau esame pasirengę teikti tolesnes gaires, įskaitant dėl prekių iš Rusijos tranzito, taip pat gaires dėl abipusių srautų stebėsenos, geriausios administracinės praktikos pavyzdžius bei konsultacijas valstybėms narėms.

– Lietuvos pareigūnai teigia balandį gavę Europos Komisijos išaiškinimą, draudžiantį Kaliningrado tranzitą daliai prekių, kurių įvežimui į Europos Sąjungą buvo įvestos sankcijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Lietuvai birželio viduryje apribojus rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis tuomet teigė, jog Lietuva nesiima vienašališkų ribojimų. Tuo metu liepos viduryje Komisijos išleistos gairės leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningrado sritį per Europos Sąjungos teritoriją, tai yra ir Lietuvą. Kodėl Europos Komisija pakeitė savo poziciją?

– Prieš tris savaites paskelbtos gairės atitinka ankstesnes Europos Komisijos gaires. Jos patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos ribojamąsias priemones Rusijos veiklos vykdytojams neleidžiama vykdyti prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzito keliais.

Geležinkeliais prekės iš principo gali būti gabenamos, nedarant poveikio valstybių narių pareigai vykdyti kontrolę.

Tačiau visiškai draudžiamas sankcionuojamų karinių ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo transporto rūšies.

Šios gairės yra praktinė informacija, kurią Europos Komisija teikia už sankcijų įgyvendinimą atsakingoms valstybėms narėms. Tai yra patikslinimas, paskelbtas siekiant pateikti papildomos informacijos apie tai, kaip valstybės narės turėtų stebėti prekių judėjimą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, kad būtų išvengta sankcijų apėjimo pasibaigus dėl kai kurių prekių, kurioms taikomos sankcijos, nustatytiems pereinamiesiems laikotarpiams.

The post U. von der Leyen: naujausios EK gairės dėl Kaliningrado tranzito atitinka ankstesniąsias appeared first on LAIKMETIS.