W. Kosiniakas-Kamyszas penktadienį pareiškė, kad Lenkijoje bus pradėta tankų K2 gamyba, o Pietų Korėja sutiko sudaryti sąlygas skubiam tam reikalingų technologijų perdavimui.

„Taip, tai nuspręsta“, – žurnalistams sakė ministras.

Be kita ko, planuojama Lenkijoje įkurti aptarnavimo centrą, kuriame bus remontuojama Pietų Korėjos įranga, įsigyta Lenkijos ir kitų Europos šalių, pavyzdžiui, Rumunijos, reikmėms.

Penktadienį Varšuvoje vykusioje konferencijoje „Lenkijos ir Pietų Korėjos strateginis dialogas“ W. Kosiniakas-Kamyszas susitiko su savo Pietų Korėjos kolega Shin Won-sik (Šin Vonsiku).

Politikai susitarė dėl bendrų sutarčių dėl tankų K2, haubicų K9, lėktuvų FA-50 ir raketų paleidimo įrenginių „Chunmoo“ įsigijimo Lenkijos kariuomenei grafiko.

Lenkija taip pat pateikė Pietų Korėjai pasiūlymą pirkti lenkišką karinę įrangą, kuris, pasak W. Kosiniako-Kamyszo, buvo preliminariai priimtas.

„Mes daug perkame iš Pietų Korėjos ir norėtume, kad Pietų Korėja taip pat pirktų iš Lenkijos“, – sakė ministras.

Be to, pasak pareigūnų, Lenkija siekia pasinaudoti Pietų Korėjos patirtimi sienų apsaugos srityje.

The post Lenkija: gaminsime ir aptarnausime Pietų Korėjos tankus appeared first on LAIKMETIS.

Kaip ketvirtadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius, Krašto apsaugos ministerija informavo, kad šiuo metu dar derinamas tarptautinis susitarimas su Vokietijos gynybos ministerija dėl derybų inicijavimo.

„Nėra jokio dokumento teisiškai įpareigojančio. Preliminarios derybos – tai visų galimybių vertinimas kartu su gamintojais. Kada tos preliminarios derybos baigtųsi ar baigsis, kol kas pasakyti sunku. Gali būti, kad tai bus rudeniop. Tada visa ta informacija turi būti pristatyta Valstybės gynimo tarybai“, – LRT tyrimų skyriui teigė L. Kasčiūnas.

Dėl „Leopard 2“ įsigijimo Lietuvoje kuriamai divizijai sausio pabaigoje sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT), tuomet Krašto apsaugos ministerijai pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

girdžiu ir kitą pusę, kuri sako, kad galbūt reikėtų pradėti divizijos kūrimą nuo kitų dalykų, pavyzdžiui, nuo oro gynybos sistemų įsigijimo

Paklaustas, ar tankai yra garantuotas Lietuvos pirkinys, L. Kasčiūnas tvirtino girdintis tiek sausį išsakytą karinį patarimą, tiek nuomones ir dėl kitų įsigijimų prioritetų. 

„Girdžiu ir karinį patarimą, kuris remiasi aiškia nuostata, kad, norint turėti ir manevriniame kare su kuo manevruoti, reikia ir šito pajėgumo. Bet girdžiu ir kitą pusę, kuri sako, kad galbūt reikėtų pradėti divizijos kūrimą nuo kitų dalykų, pavyzdžiui, nuo oro gynybos sistemų įsigijimo. Visa tai bus vertinama. Be abejo, VGT sprendimas bus esminis“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Anot jo, tolimesni sprendimai priklausys ir nuo diskusijų dėl papildomo gynybos finansavimo ir kai kurių politikų keliamų sąlygų.

„Na, tarkime, kontekstas toks. Pavyzdžiui, politinė jėga sako: „Gerai, mes pritariam vienai ar kitai mokestinei kompozicijai, bet mes norim, kad už tuos pinigus būtų perkamos oro gynybos sistemos.“ Aš girdžiu, kad kai kurie ir sako, kad su tokia išlyga pritars. Mes turėsime tą įskaičiuoti į visą planavimą, į visą tolesnį matymą“, – LRT sakė L. Kasčiūnas.

The post L. Kasčiūnas: sprendimo dėl vokiškų tankų įsigijimo dar nėra appeared first on LAIKMETIS.

„Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų – Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po VGT posėdžio antradienį sakė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys.

Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Klausimą dėl galimo vokiškų ar kitos šalies gaminamų tankų įsigijimo VGT svarstė dar vasarą, tačiau galutinio sprendimo tada nepriėmė. Vis tik vėliau Gynybos resursų agentūra išsiuntė ketinimų protokolą Vokietijos gynybos ministerijai dėl „Leopard“ įsigijimo, tačiau pabrėžė, jog tai nerodo galutinio Lietuvos apsisprendimo.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje iki 2030 metų įkurti diviziją.

A. Anušauskas teigė plačiau planuojamo įsigijimo negalintis komentuoti, nes derybos dar neprasidėjo.

„Lietuvos įsijungimas į patį procesą dar tik įvyks, – sakė ministras. – Žinoma, kalba eina apie tankų batalioną.“

K. Budrys taip pat pabrėžė, kad VGT nesvarstė galimų įsigijimo detalių.

„Už kokią tiksliai sumą turi būti vienas tankas, kiek jam šaudmenys turi kainuoti, visa tai bus tolesnių derybų rezultatas tiek su gamintoju, tiek su šalimis partnerėmis, ir dėl to VGT ir paprašė sugrįžti KAM, inicijavus tuos pokalbius, su konkrečiais pasiūlymais, kad galėtume matyti bendresnį paveikslą ir tada, tikėtina, kad tiksliai žinosime, kada ir kiek“, – sakė patarėjas.

Už kokią tiksliai sumą turi būti vienas tankas, kiek jam šaudmenys turi kainuoti, visa tai bus tolesnių derybų rezultatas tiek su gamintoju, tiek su šalimis partnerėmis

Pasak jo, siekiama, kad pilna operacinį pajėgumą divizija pasiektų iki 2030 metų.

Tobulinama kariuomenės struktūra

K. Budrio teigimu, VGT taip pat sutarė, kad be divizijos Lietuvos kariuomenėje būtų įsteigiamas ir divizijos lygmens artilerijos pulkas, du batalionai – oro gynybos ir inžinerijos – didinami į pulkus, pildoma struktūra kitose pajėgose.

„Karinėse jūrų pajėgose yra įsteigiama uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, – sakė patarėjas. – Dar yra papildomai įsteigiama Kibernetinės gynybos valdyba, daromi kiti pakeitimai.“

A. Anušausko teigimu, šie vienetai yra kuriami pasitelkiant kariuomenėje jau esančius pajėgumus.

„Jie steigiami esamų pajėgumų pagrindu, nes jau yra ir įsigijimai padaryti, daromi ar numatyti, žinomas grafikas“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, taip pat svarstoma Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į tankų batalioną.

„Bet šiuo atveju sprendimas priklausys nuo kitų veiksnių – tankų galimo įsigijimo“, – teigė A. Anušauskas.

Didinami šauktinių ribiniai skaičiai

K. Budrys antradienį taip pat pranešė, kad už šalies gynybą atsakingi pareigūnai sutarė maždaug 2 tūkst. padidinti didžiausią galimą šaukiamų jaunuolių skaičių per metus.

Šiuo metu per metus pakviečiama tarnauti apie 3,8 tūkst. šauktinių.

„VGT pritarė judėjimui link visuotinio šaukimo“, – teigė K. Budrys.

Savo ruožtu A. Anušauskas pabrėžė, šis pokytis priklausys nuo to, kaip Seimui seksis patvirtinti KAM parengtą šaukimo reformą. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui.

Parlamentas praėjusių metų pabaigoje po pateikimo pritarė šauktinių reformai. Pagal naująjį variantą, tarnauti būtų kviečiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams.

Įgyvendinus šiuos pokyčius, atsirastų galimybė vaikinams pasirinkti – tarnauti šešis arba devynis mėnesius.   

KAM tikisi, kad sukurta teisinė bazė leistų ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo.

„Nuo 2025 metų šauktinių skaičius turėtų būti skaičius apie 5 tūkstančius. Kiekvienais metais numatomas tam tikras didėjimas“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad tam bus reikalinga papildoma ginkluotė, ekipuotė, aprūpinimas.

Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metais, reaguodamas į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.

The post Lietuva pirks tankų iš Vokietijos „Leopard 2" appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvos poreikis tankams ir visai kitai sunkiajai ginkluotei niekur nedingo, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė generolas. – Be tankų mes galėtume tik užsidaryti kokiam nors apkase, nes manevrinės gynybos negalėtume vykdyti.“

Taip jis kalbėjo Berlynui paskelbus, kad Lietuvoje dislokuojamos brigados branduolį sudarys tankų ir mechanizuotų pėstininkų batalionai. Trečiąjį manevro batalioną iš pradžių turėtų sudaryti Lietuvoje jau esanti vokiečių vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

„Lygiagrečiai su dviem batalionais bus dislokuotas artilerijos batalionas savaeigių haubicų, bus dislokuoti ryšio ir štabo vienetai, oro gynybos vienetai, žvalgybos vienetai, logistikos batalionas“, – sakė vadas.

Lygiagrečiai su dviem batalionais bus dislokuotas artilerijos batalionas savaeigių haubicų

Iš viso Lietuvoje, planuoja, bus dislokuota daugiau nei 5 tūkst. vokiečių karių.

Tuo metu Lietuva kelia sau tikslą iki 2030 metų sukurti diviziją, o jos sudėtyje turėti ir tankų batalioną.

Gynybai kitų metų biudžeto projekte numatyta daugiau nei 2 mlrd. eurų – apie 2,71 proc. BVP, tačiau dalį šių lėšų sudarys laikinai iš bankų imamas solidarumo įnašas. Dalis politikų, įskaitant Prezidentūrą, kritikuoja Vyriausybę ir sako pasigendantys lėšų divizijos kūrimui.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas yra sakęs, kad dabartinių pajėgumų stiprinimas yra susijęs ir su divizijos kūrimu, nes pastaroji bus steigiama jų pagrindu.

Savo ruožtu kariuomenės vadas šio klausimo detaliau nekomentavo.

„Aš pateikiu rekomendaciją, poreikį, o politikai sprendžia, ar tai finansuoti, ar ne. Jei bus matyti, kad finansavimo nepakaks, reiks apriboti savo poreikius, – kalbėjo V. Rupšys. – Nenoriu kalbėti vietoje politikų. Poreikis pateiktas.“

„Sudėtingas klausimas, bet kariuomenei visada trūks pinigų“, – pridūrė generolas.

Lietuva, svarstydama tankų įsigijimą, kreipėsi į Vokietiją dėl galimo „Leopard“ pirkimo.

The post Nepaisant vokiečių sprendimo, Lietuvos poreikis tankams išlieka, sako V. Rupšys appeared first on LAIKMETIS.

„Geros žinios iš ministro Umerovo. „Abrams“ jau yra Ukrainoje ir ruošiasi sustiprinti mūsų brigadas. Esu dėkingas mūsų sąjungininkams už susitarimų vykdymą! Ieškome naujų sutarčių ir plečiame tiekimo geografiją“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Telegram“ paminėdamas gynybos ministrą Rustemą Umerovą.

Vašingtonas anksčiau šiais metais pažadėjo Kyjivui tris dešimtis tankų.

Vašingtonas anksčiau šiais metais pažadėjo Kyjivui tris dešimtis tankų.

Vienas JAV kariuomenės aukšto rango pareigūnas sakė, kad pirmieji tankai bus išsiųsti artimiausiomis dienomis, o visas procesas bus užbaigtas per kelias savaites.

Sprendimas skirti Ukrainai tankų „Abrams“ žymi visišką JAV pozicijos pasikeitimą – anksčiau amerikiečių gynybos pareigūnai ne kartą sakė, kad šie tankai dėl savo sudėtingumo nėra labai tinkami ukrainiečių pajėgoms.

The post V. Zelenskis: tankai „Abrams“ jau Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

„Tyrimai gali nuvesti labai įvairiais keliais ir tyrimo išvados gali būti labai įvairios“, – BNS pirmadienį sakė premjerė.

„Ikitisminis tyrimas gali būti pradėtas dėl paties fakto, ir tai nereiškia, kad kažkoks žmogus yra kažkuo kaltinamas ir dar tą reikia įrodyti“, – pridūrė ji.

Pasak prokuratūros, ikiteisminis tyrimas pradėtas norint surinkti daugiau duomenų, kurių gavimas yra susijęs su papildomomis procedūromis.

A. Anušauskas prezidento ir dalies kitų politikų kritikos sulaukė po to, kai po VGT posėdžio viešai paskelbė informaciją, susijusią su ketinimais įsigyti tankų.

Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie svarstymus pirkti vokiškų „Leopard“ tankų turėjo riboto naudojimo žymą.

Savo ruožtu pats ministras kartoja neviešinęs įslaptintos informacijos, tačiau teigė, kad ji galėjo būti panaši į tokią.

Dėl A. Anušausko pasisakymo su prašymu įvertinti, ar ministras neatskleidė įslaptintos informacijos, į Generalinę prokuratūrą kreipėsi opozicijos parlamentarė Agnė Širinskienė.

„Ministras turi įprotį daug dalykų komunikuoti savo feisbuke, kartais galbūt dėl tų įpročių tokios problemos ir kyla, bet to pakomunikavimo buvo – kažkas kažkokiomis sumomis galbūt pasidalino, kažkas dar kažko – čia tokiais atvejais visiems yra geriausia viešai kalbėti tiktai tiek, kiek yra būtina, tam, kad visuomenei nesusidarytų vaizdas, kad vyksta kažkokie dalykai, kurie yra po kilimu“, – sakė premjerė.

tokiais atvejais visiems yra geriausia viešai kalbėti tiktai tiek, kiek yra būtina

Jos teigimu, toks žingsnis – įprastas demokratinėje valstybėje.

„Jeigu (teisėsauga – BNS) mato reikalą pradėti tyrimą, būna tokie tyrimai pradedami ir prieš veikiančius politikus, būna, kad jie baigiasi ir kažkokiomis bylomis, ir kažkuo, būna, kad baigiasi nutrauktais tyrimais, būna įvairiausių tų situacijų. Tai man atrodo, kad tada, jeigu bus nustatytas pažeidimas, tai reikia labai aiškiai suvokti, koks bus to pažeidimo turinys ir kokia atsakomybė“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak premjerės, jausdama būtinybę, ji yra pasiruošusi pareikalauti ministro politinės atsakomybės, tačiau kol kas jos nemato.

„Jeigu bus tokia situacija, aš tikrai ministrą įvertinsiu atitinkamai, galbūt ir tuo būdu, kad paprašysiu jo pasitraukti, bet kol kas aš tikrai tam pagrindo nematau“, – sakė premjerė.

Interviu BNS ministrė pirmininkė davė prieš Generalinei prokuratūrai paskelbiant apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, bet Vyriausybės spaudos tarnyba BNS patvirtino, jog premjerės nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė.

„Generalinės prokuratūros sprendimą vertinu kaip nepriklausomos institucijos sprendimą, kurį ji priėmė, kaip pati ir pranešė, siekdama objektyviai ir išsamiai išnagrinėti situaciją. Toks sprendimas savaime nereiškia jokios konkrečios šio tyrino baigties ir išvados, todėl ir pagrindo reikalauti politinės ministro atsakomybės šiuo metu, mano nuomone, nėra“, – teigiama jau po sprendimo BNS persiųstame I. Šimonytės komentare.

The post I. Šimonytė: ikiteisminis tyrimas savaime A. Anušausko kaltės nereiškia appeared first on LAIKMETIS.

„Krašto apsaugoje viešinimui nenaudota ir nenaudojama jokia informacija, kuri turi kokius nors slaptumo grifus. Nei mano paskelbtoje informacijoje, jau apie tai skelbiau ne kartą, nei Krašto apsaugos ministerijos, nei Lietuvos kariuomenės“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė ministras. 

„Mažai kas žino, bet nepagrįstas slaptumo grifų uždėjimas irgi draudžiamas įstatymu. Jei šio principo būtų nesilaikoma, tai, matyt, nesužinotumėt nei apie atvykstančius sąjungininkus, nei apie pratybas, nei kariuomenės gaunamą techniką, nei apie planuojamus įsigijimus naudojant visų mokesčių mokėtojų pinigus“, – teigė A. Anušauskas. 

G. Nausėda trečiadienį sukritikavo A. Anušauską dėl jo paskelbtos informacijos, susijusios su tankų pirkimu Lietuvos kariuomenei.

Anot prezidento, Valstybės gynimo taryboje buvo sutarta, jog laikomasi nuostatos, „kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne išėjus tuoj pat skelbti feisbuke“.

Šalies vadovo teigimu, tokiais atvejais svarbu pagalvoti apie antrines pasekmes informacijai pasklidus viešai.

Tuo metu Seimo narė Agnė Širinskienė, reaguodama į susidariusią situaciją, pranešė kreipusis į prokuratūrą, jog ši įvertintų ar A. Anušauskas „neišdavė valstybės paslapties“.

„O iš to, kas paaiškėjo vakar, manau, yra pagrindo įtarti, kad galėjo įvykti būtent taip. Prezidentūra viešai žėrė kritiką ministrui, kad Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu pateikta riboto naudojimo informacija tuoj po VGT skambėjo ministro „Facebook“ paskyroje. Gėda, neprofesionalu, vaikiška. Piemeniška, netgi sakyčiau, iš rizikos valstybės saugumu užsidirbinėti pigius patiktukus“, – rašė ji.

Tuo metu ministras tvirtino neketinantis „stabdyti vienos Seimo ponios išlavintų gebėjimų rašyti skundus, nes ji jau visus metus saugo jų trafaretus“.

„Yra lūkestis, kad bent taip pradės daugiau domėtis ir daugiau sužinos apie kariuomenę, valstybės gynybinės galios stiprinimo procesą“, – teigė A. Anušauskas.

Šią savaitę Lietuva planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo.

Antradienį feisbuke ministras rašė, kad rinkdamasi tankus Lietuva vertino „Leopard“, amerikietiškų „Abrams“ ir korėjietiškų „Black Panther“ gamintojų pasiūlymus.

Anot ministro, pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Jis taip pat pridūrė, kad tankų gamintojų pateiktų pasiūlymų analizė ir vertinimas truko apie pusmetį.

Pasak A. Anušausko, nors visų vertintų tankų pristatymo terminai yra panašūs ir siekia nuo ketverių iki šešerių metų, „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai yra paprastesni ir greitesni nei kitų.

Jo teigimu, nors minimi du tankai kainuoja panašiai, tačiau „Leopard“ tankų išlaikymo išlaidos yra gerokai mažesnės.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Tam, Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, iki 2030-ųjų kasmet gali vidutiniškai prireikti 200 mln. eurų.

Detalesne informacija apie tankų pirkimą A. Anušauskas pasidalino po parlamentaro Raimundo Lopatos kritikos. Jis teigė, kad pasirinkimo procesas vyko nepakankamai skaidriai.

The post Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas neigia skelbęs slaptą informaciją appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę Lietuva planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo.

„Lietuvos kariuomenė vertino vokiškus „Leopard”, amerikietiškus „Abrams” ir korėjietiškus „Black Panther” tankus“, – feisbuke rašė ministras.

„Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo iškeltus operacinius reikalavimus geriausiai atitinka „Leopard”, o JAV ir Pietų Korėjos gamintojų tankai atitiko ne visus keliamus reikalavimus arba atitiko juos iš dalies“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, tankų gamintojų pateiktų pasiūlymų analizė ir vertinimas truko apie pusmetį.

„Pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Atlikdama šią analizę, Lietuvos kariuomenė taip pat įvertino visas galimas grėsmes ir reikiamus pajėgumus toms grėsmėms atremti“, – nurodė A. Anušauskas.

JAV ir Pietų Korėjos gamintojų tankai atitiko ne visus keliamus reikalavimus arba atitiko juos iš dalies

Jo teigimu, „Leopard” įvairios versijos yra paplitusios tarp 23 pasaulio šalių, iš jų – 14 yra NATO narės.

Ministras sakė, kad nors visų vertintų tankų pristatymo terminai yra panašūs ir siekia nuo ketverių iki šešerių metų, „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai yra paprastesni ir greitesni nei kitų. Anot jo, nors minimi du tankai kainuoja panašiai, tačiau „Leopard“ tankų išlaikymo išlaidos yra gerokai mažesnės.

„Leopard” pritaikomumas yra geriausias, nes ant tos pačios platformos yra visos kovinės paramos mašinos (evakuatoriai, inžinerinės mašinos, tiltatiesės), kas užtikrina gerą suderinamumą, lengvina logistinį aprūpinimą, mechanikų parengimą“, – teigė A. Anušauskas.

Pasak jo, Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas, todėl „Leopard“ būtų geriausiai suderinami su šiuo metu naudojama technika.

Ministras nurodė, kad kol kas nėra aišku, kiek Lietuvai kainuos tankų įsigijimas.

Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Tam, Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, iki 2030-ųjų kasmet gali vidutiniškai prireikti 200 mln. eurų. 

The post A. Anušauskas sako, kad Lietuva rinkosi tarp vokiškų, amerikietiškų ir P. Korėjos tankų appeared first on LAIKMETIS.

„Įėjimas į, sakykime, tam tikrą artimesnį ryšį grupėje valstybių, ir čia eina kalba apie ketinimų protokolo pasirašymą, dar nėra įsipareigojimas ir jau įsigyti, nes dar tiktai prasidėtų tada pokalbiai, kokios tai galėtų būti sąlygos, kokios galėtų būti kainos, kitas dalyvavimas ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po pirmadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio nurodė, kad ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo su šios šalies gamintojais Lietuva planuoja pasirašyti šią savaitę.

„Jeigu žinote, kiek gamina leopardų kitose šalyse, tai pasidalinkit“, – tuomet kalbėjo ministras, paklaustas, ar susitarimą planuojama pasirašyti su viena gamintojų grupe.

Jis taip pat teigė, kad kol kas detalių negalintis komentuoti, nes „tai yra ketinimų protokolas“.

Paklaustas, kodėl pasirinktas vokiečių gamintojas, ministras sakė nedetalizuosiantis, nes „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą“.

kodėl pasirinktas vokiečių gamintojas, ministras sakė nedetalizuosiantis, nes „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą

„Valstybės gynimo tarybos nariai paprašė kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos papildomai pateikti politinį, ekonominį, pramoninį ir finansinį alternatyvų vertinimą. Mes suprantame, ne tik operaciniai reikalavimai yra, bet ir daug kitų elementų, atsižvelgiant į tai, kad tai bus vienas didžiausių (...) Lietuvos įsigijimų. Eina kalba apie du milijardus eurų“, – kalbėjo K. Budrys.

„Tačiau sprendimų, kad yra vienas ar kitas modelis pasirinktas, nebuvo. Dėl to ir komunikacija buvo, kad mes esame procese vertinimo“, – pažymėjo patarėjas.

Jo teigimu, tikėtina, jog sulaukus papildomų vertinimų prie šio klausimo bus grįžtama artimiausiame VGT posėdyje ankstyvą rudenį.

Lietuva tankų įsigyja siekdama sukurti šalies kariuomenėje diviziją.

Su tuo susiję teisės aktų pakeitimai turėjo būti pristatyti dar birželį, tačiau tai planuojama padaryti rugsėjį, Seimui susirinkus į rudens sesiją.

The post Prezidentūra: protokolo dėl „Leopard“ tankų įsigijimo pasirašymas nėra įsipareigojimas appeared first on LAIKMETIS.

„Artimiausiu metu, šią savaitę, pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį sakė Arvydas Anušauskas.

„Jeigu žinote, kiek gamina leopardų kitose šalyse, tai pasidalinkit“, – kalbėjo ministras, paklaustas, ar susitarimą planuojama pasirašyti su viena gamintojų grupe.

Jis taip pat teigė, kad kol kas detalių negalintis komentuoti, nes „tai yra ketinimų protokolas“.

„Detalės (...) yra ateities klausimas, nes reikalingi tvarūs finansiniai šaltiniai“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Paklaustas, kodėl pasirinktas vokiečių gamintojas, ministras sakė nedetalizuosiantis, nes „karinis patarimas seka prieš politinį sprendimą“.

Lietuva tankų įsigyja siekdama sukurti šalies kariuomenėje diviziją.

Su tuo susiję teisės aktų pakeitimai turėjo būti pristatyti dar birželį, tačiau dabar tą planuojama padaryti rugsėjį, Seimui susirinkus į rudens sesiją.

Su tuo susiję teisės aktų pakeitimai turėjo būti pristatyti dar birželį, tačiau dabar tą planuojama padaryti rugsėjį

 „Čia yra darbinis procesas. Mes, bet kokiu, atveju diviziją įrašysime (...) į savo įstatymus. Nes, neįrašius į įstatymus, mes negalėsime vystyti tos veiklos“, – sakė A. Anušauskas.

Kalbėdamas apie divizijai reikalingus įsigijimus, krašto apsaugos ministras teigė, kad Lietuva tariasi su partneriais „apie papildomus paramos vienetus, kurie galėtų mus kurį laiką, kol jų neturime, remti“.

Divizija yra daugelio valstybių kariuomenės pagrindinis taktinis junginys, kurį sudaro 2–4 brigados ar pulkai, 10–20 tūkst. karių.

Valdžios institucijos kurti diviziją sutarė gegužės pradžioje vykusiame VGT posėdyje. Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, išlaidos kuriant diviziją kasmet vidutiniškai sieks 200 mln. eurų.

The post Lietuva šią savaitę pasirašys ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo appeared first on LAIKMETIS.