Konferenciją atidarė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, savo kalboje pabrėžusi, kad Baltarusija neturi ateities sąjungoje su Rusija.

„Šioje salėje esantiems tai – akivaizdu. Bet tai vis dar nėra akivaizdu visiems baltarusiams Baltarusijoje. Ir mūsų užduotis – kad šis supratimas atsirastų“, – kalbėjo ji.

„Mūsų užduotis – išplėšti Baltarusiją iš Rusijos orbitos“, – pabrėžė S. Cichanouskaja, kuri tvirtina 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimuose įveikusi A. Lukašenką, o po šių rinkimų buvo priversta pasitraukti į užsienį ir gyvena Lietuvoje.

„Mūsų užduotis – neleisti, kad mūsų šalis dėl karo netaptų [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino paguodos prizu. Mūsų užduotis – dekolonizuoti Baltarusiją. Be šito Baltarusijos nepriklausomybei visada kils grėsmė“, – konferencijoje sakė ji.

Rusija su Baltarusija yra sudariusi „sąjunginės valstybės“ susitarimą, kuriame numatyti glaudūs politiniai, ekonominiai ir kariniai ryšiai.

Mūsų užduotis – dekolonizuoti Baltarusiją

Praėjusiais metais A. Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija Ukrainai pulti.

Be to, Rusija neseniai pradėjo gabenti taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją.

Prioritetas – Europa

Kalbėdama Varšuvoje šimtams aktyvistų, įskaitant nepriklausomos žiniasklaidos ir pilietinių grupių atstovus, S. Cichanouskaja ragino opozicines jėgas užsienyje susivienyti ir paremti „Naujosios Baltarusijos“ judėjimo kūrimą.

„Mums nutiko tiek daug nežmoniškų, skaudžių įvykių, kad įpratome tikėtis blogiausio. Tačiau šiandien raginu jus rasti kažką, kas išvaduotų nuo šio blogo įpročio“, – sakė ji.

„Pats faktas, kad šiandien esame čia, rengiame atviras diskusijas, vedame viešus ministrų kabineto svarstymus, yra didelis pasiekimas visuomenei, kuri beveik 30 metų nematė gyvenimo laisvoje šalyje“, – kalbėjo S. Cichanouskaja. 

„Juk skaidrumas, pažiūrų įvairovė ir žodžio laisvė yra pamatas, ant kurio kuriama demokratinė valdžia. Koks pastatas atsiras ant šių pamatų, priklauso tik nuo mūsų su jumis“, – pridūrė ji.

Opozicijos lyderė nurodė, kad bus siekiama grąžinti Baltarusiją į Europą.

„Baltarusijos įėjimas į Europos struktūras nebus greitas. Tačiau svarbu pradėti žingsnius šia kryptimi jau šiandien. Priėmėme deklaraciją dėl narystės Europos Sąjungoje ir dabar tai tampa mūsų politiniu prioritetu“, – teigė ji.
 
„Mes jau šiandien dalyvaujame Europos struktūrose. Europos Taryba turi kontaktinę grupę, kurioje mūsų šaliai atstovauja ne režimas, o demokratinė bendruomenė. Europos Sąjungoje suformuota patariamoji grupė. Tą patį norime padaryti Europos socialinių ir ekonomikos reikalų komitete. Buvimas Europos struktūrose suteiks mums ne tik balsą, bet ir konkrečių įrankių pakeisti situaciją šalies viduje“, – sakė S. Cichanouskaja.

„Europietiška Baltarusija bus patikima partnerė mūsų kaimynams, saugumo ir stabilumo visame mūsų regione garantas“, – kalbėjo ji.

A. Lukašenka Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo nuo 1994 metų.

Po 2020 metais vykusių beprecedenčių protestų prieš ginčijamą jo perrinkimą A. Lukašenka dar įnirtingiau ėmė persekioti savo kritikus, daugelį jų įkalindamas ar priversdamas bėgti į užsienį. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

The post S. Cichanouskaja: mūsų užduotis – dekolonizuoti Baltarusiją appeared first on LAIKMETIS.

2020 metais Baltarusijos vadovo rinkimuose autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai iššūkį metusiai ir opozicijos bei Vakarų šio balsavimo nugalėtoja laikomai S. Cichanouskajai buvo pareikšti įvairūs kaltinimai, tarp jų – valstybės išdavyste, „sąmokslu užgrobti valdžią“, ekstremistinės organizacijos kūrimu ir vadovavimu jai.

Anksčiau šiais metais duodama interviu naujienų agentūrai AFP S. Cichanouskaja, kuri buvo priversta bėgti į Lietuvą, pavadino jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą farsu ir sakė, kad jai bus skirta „daug, daug metų kalėjimo“.

Pirmadienį platformoje „Telegram“ ji parašė: „Šiandien „teismas“ už akių skyrė man vadinamąją 15 metų nelaisvės bausmę. Negalvoju, ką jie man norėjo pasakyti savo „nuosprendžiu“. Su juo ar be jo aš ir demokratinės jėgos darėme ir darysime viską, kas įmanoma, kad išlaisvintume mūsų politinius kalinius ir vestume šalį prie demokratinių pokyčių.“

„Šiandien galvoju apie tuos, kuriems režimas davė realias bausmes, o ne [teisme] už akių. Penkerių, 16 ar 22 metų... Ir nenoriu galvoti apie režimo pareigūnus, teisėjus, prokurorus. Tuos, kurie daro šiuos nusikaltimus. Tegul geriau galvoja apie save: nes Lukašenka jų neapgins tikrame nepriklausomame teisme, kuriam baltarusių teisininkai jau surinko pakankamai daug parodymų. Jis gelbės tik save ir savo artimą ratą“, – pridūrė opozicijos lyderė.

S. Cichanouskajos teismas vyko po to, kai Baltarusijos valdžia į teisiamųjų suolą pasodino arba nuteisė keletą kitų kritikų, įskaitant jos vyrą Siarhejų Cichanouskį, kuriam buvo uždrausta kandidatuoti 2020 metų rinkimuose, ir vieną iš Nobelio taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį.

Be S. Cichanouskajos toje pat byloje už akių buvo teisiami kiti Baltarusijos opozicijos po ginčytinų 2020-ųjų prezidento rinkimų įsteigtos Koordinacinės tarybos nariai Maryja Maroz, Pavelas Latuška, Volha Kavalkova ir Siarhejus Dyleuskis. Buvęs Baltarusijos kultūros ministras P. Latuška nuteistas 18 metų kalėjimo. Kitiems trims skirta po 12 metų nelaisvės.

Beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis A. Lukašenka yra svarbus Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąjungininkas.

The post Baltarusijos teismas skyrė S. Cichanouskajai 15 metų kalėjimo bausmę appeared first on LAIKMETIS.

Susirinkę protestuotojai mojavo istorinėmis Baltarusijos vėliavomis, nešėsi sulaikytų Baltarusijos opozicionierių nuotraukas, prieš autoritarinį šalies lyderį Aliaksandrą Lukašenką nukreiptus plakatus.

Kalbą renginyje sakė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri akciją surengė praėjus lygiai metams po to, kai buvo sulaikytas jos vyras Siarhejus Cichanouskis, siekęs kandidatuoti į prezidento postą.

Vietoje savo vyro praėjusių metų rinkimuose kandidatavusi S. Cichanouskaja kalboje prisiminė dieną, kuomet buvo sulaikytas S. Cichanouskis.

„Tą dieną buvau namuose, su vaikais tiesiogiai žiūrėjau jo sulaikymą. Buvau šoke, nežinojau, ką man daryti toliau“, – Lukiškių aikštėje susirinkusiems žmonėms sakė Baltarusijos opozicijos lyderė.

Ji teigia „kiekviename susitikime, kiekviename interviu“ kalbanti apie tai, kad režimas yra įvykdęs tikrą okupaciją, o pavojuje yra 9 milijonai baltarusių.

„Paskutinė savaitė tapo viso pasaulio reakcijos katalizatoriumi. Skirtingos šalys pradeda tyrimus, įveda sankcijas prieš režimą, pareiškia paramą pagalbos Baltarusijai planams“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

Kalbas renginyje taip pat sakė keli Lietuvos Seimo nariai. Po renginio Lukiškių aikštėje akcijos dalyviai ketina persikelti prie Baltarusijos ambasados Vilniuje.

Kelis mėnesius trukusių masinių protestų banga per Baltarusiją nuvilnijo po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka paskelbė užsitikrinęs šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos autoritariniam lyderiui bei keliolikai jo aplinkos žmonių įvedė sankcijas, įšaldant jų turtą ir uždraudžiant atvykti.

Istoriniai protestai, per kuriuos žuvo mažiausiai keturi žmonės, šiuo metu yra aprimę, tačiau žurnalistai bei aktyvistai ir toliau yra suimami, teisiami.

Naują Vakarų valstybių pasipiktinimo bangą Minsko režimu sukėlė priverstinis keleivinio lėktuvo Atėnai–Vilnius nutupdymas Minske ir juo skridusių opozicijos žurnalisto Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentės Sofijos Sapegos sulaikymas.

The post Pora šimtų žmonių Vilniuje išreiškė solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene appeared first on LAIKMETIS.

Ji praėjusią savaitę svarstė Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos prašymą oficialiu šalies pavadinimu įtvirtinti Belarusia.

Pakomisės nuomone, pavadinimo Baltarusija keisti nereikėtų, nes jis sistemiškai sudarytas iš tautovardžio baltarusiai, jo baigmuo yra tipinis valstybių pavadinimų baigmuo.

„Pavadinimui Baltarusia nepritartina kaip nesisteminės darybos variantui“, – teigiama VLKK pranešime.

Daugumos pakomisės narių nuomone, prireikus būtų galima svarstyti pavadinimų Baltarusija, Gudija sukeitimą vietomis. Anot jų, palaikytini vartosenos tradiciją turintys pavadinimai Gudija, gudai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, gavęs S. Chichanouskajos laišką, sausį kreipėsi į VLKK ketindamas inicijuoti istorikų ir kalbininkų diskusiją dėl šalies pavadinimo keitimo. Anot jo, tokia diskusija būtų „prasminga, prisidedanti prie Baltarusios tautos savimonės formavimosi“.

S. Cichanouskaja laiške ministrui kviečia lietuviškąjį Baltarusijos pavadinimą keisti į artimesnę šiai šaliai formą sakydama, kad toks Lietuvos sprendimas išreikštų pagarbą kaimyninės valstybės suverenumui ir „palaikytų baltarusių tautos kalbinę ir kultūrinę tapatybę“.

Šiuo metu Lietuvoje galioja dvi trumposios (tradicinės) Baltarusijos pavadinimo formos: Baltarusija ir Gudija.

Pernai gruodžio pabaigoje oficialiai pakeistas ir Gruzijos pavadinimas į Sakartvelą, iki tol daugiau nei dvejus metus šį pavadinimą VLKK leido naudoti kaip alternatyvųjį. Pavadinimas pakeistas gavus Sakarvelo diplomatų prašymą, motyvuojant, kad senasis pavadinimas yra rusiškas.

The post Baltarusijos pavadinimo keisti nereikėtų – VLKK pakomisė appeared first on LAIKMETIS.