Ketvirtus metus iš eilės organizuojamą akciją „Eglutė gyvenimui“ miškininkai organizuoja kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centru.

„Kraujo donorystė – nieko nekainuojantis ir itin kilnus poelgis, todėl kviečiame visus, turinčius galimybę, prisijungti prie šios iniciatyvos ir artėjant gražiausioms metų šventėms atlikti gerą darbą“, – pranešime cituojamas Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Idėją kraujo donorams padovanoti eglutes vazonėliuose prieš ketverius metus Kraujo centrui pasiūlė patys miškininkai.

„Be galo džiaugiamės šia besitęsiančia tradicija ir tikime, kad padovanota „Eglutė gyvenimui“ neša labai svarbią žinutę – būkime vieni dėl kitų, nes tik drauge galime padaryti didžius darbus“, – teigė Santaros klinikų Kraujo centro kraujo atstovė Vaida Strakšytė.

Anot Miškų urėdijos, vazonėlyje dovanojama eglutė pasirinkta neatsitiktinai – visi, aukoję kraujo ir gavę šią dovaną, pavasarį ją galės pasodinti, tokiu būdu prisidėdami prie aplinkos tausojimo.

Kasmet Santaros klinikų Kraujo centre kraujo aukoja apie 25 tūkst. žmonių, iš kurių net 80 procentų – nuolatiniai kraujo donorai.

The post Kraujo donorams - dovanų kalėdinės eglutės appeared first on LAIKMETIS.

Daugumai šiuolaikinių krikščionių adventas praeina beveik nepastebimai, nes „Kalėdos“, kaip pasaulietinė ir itin komercinė šventė, pradedamos švęsti vos baigus minėti Vėlinių dieną. Tačiau advento laikas mums suteikia galimybę giliau pasinerti į kontrkultūrinį ramaus apmąstymo metą, viltingo ir kantraus laukimo etapą bei Dievo įsikūnijimo slėpinio prasmės ir kaip jis veikia šiandienos pasaulyje, erdvę.

Iki IV a. vidurio nebuvo liturginių laikotarpių, tokių kaip adventas ar gavėnia, tad nebuvo jokios „liturginių metų“ idėjos, kurią šiandien daugelis krikščionių laiko savaime suprantamu dalyku. Didžioji Velykų šventė buvo pagrindinis krikščioniškųjų metų akcentas kartu su sekmadienio susirinkimais, laikomais „mažosiomis Velykomis“.

Adventas pirmą kartą paminėtas apie 350-uosius metus, maždaug tuo pačiu metu, kai pirmą kartą paminėtas Kalėdų šventimas. Kalėdų data galėjo būti nustatyta netoli žiemos saulėgrįžos, pakeičiant Romos imperijoje vykusias pagoniškas šventes.

Liturginiai metai su daugiasluoksniais Advento- Kalėdų ir Gavėnios-Velykų laikotarpiais susiformavo Romos imperijos pasaulyje - šiauriniame pusrutulyje. Imperijoje gyvenę žmonės atpažino ir pritaikė paraleles tarp gamtos pasaulio, kuriame jie gyveno, ir žodžių, muzikos bei vaizdinių, naudojamų jų šventimo metu.

Trumpėjant dienos šviesai, jie troško ir laukė sugrįžtančios šviesos. Matydami Dievo ranką sezoninių pokyčių ritme, jie tikėjo ir skelbė, kad Jėzaus, „pasaulio šviesos“, gimimas paskelbs tą taip trokštamą šviesos sugrįžimą, pranašaujantį Dievo taikos ir harmonijos viešpatavimą (Iz 2, 1-5, iš „A“ ciklo pirmojo advento sekmadienio skaitinių).

advento laikas mums suteikia galimybę giliau pasinerti į kontrkultūrinį ramaus apmąstymo metą.

Kaip ir kituose metiniuose liturginiuose cikluose, šio advento laikotarpio skaitiniai atspindi keturių savaičių judėjimą nuo apokaliptinio ir kosminio Dievo įsiveržimo pirmaisiais sekmadieniais iki intymesnių istorijų, kurių pagrindinė figūra yra Marija, ketvirtaisiais sekmadieniais, kurie mus ruošia Dievo įsikūnijimui pačiu netikėčiausiu ir nenuspėjamiausiu būdu.

Visi trys šio sekmadienio skaitiniai yra padrąsinimo ir ateities vilties žinia. Jeremijas pranašauja Izraeliui ir Judui, kad Dievo išrinktasis atneš teisingumo, teisumo ir saugumo viešpatavimą. Paulius, rašydamas besikuriančiai krikščionių bendruomenei Tesalonikoje (tikėdamas, kaip ir jie, kad antrasis Kristaus atėjimas yra neišvengiamas), meldžiasi, kad jie, kantriai laukdami, būtų sustiprinti tikėjimu ir kupini meilės.

Nors Jėzaus įspėjamieji žodžiai Evangelijoje gali atrodyti griežti, jie nėra tokie griežti kaip ta pati žinia iš Morkaus evangelijos (skaityta praėjusį adventą). Jėzaus padrąsinimas Luko evangelijoje skamba taip: „atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti.“

Advento muzika turėtų atspindėti tiek kosminį Kristaus viešpatavimo pilnatvės matmenį (kaip skelbta praėjusią savaitę Kristaus Karaliaus sekmadienį), tiek įsikūnijusio Dievo, kuris yra taip arti, kaip mūsų kvėpavimas, imanentiškumą.

Taigi šį šventąjį laikotarpį, kai pasaulis yra toks pat pašėlęs kaip bet kuriuo kitu metų laiku, pradedame su stipria vilties žinia ir kvietimu (Izraeliui, pirmiesiems krikščionims Tesalonikoje, Jėzaus mokiniams, mums) iš tiesų įsisąmoninti ir pagilinti tikėjimą bei meilę savo gyvenime bei bendruomenėse.

Parengta pagal Marty Haugen advento apmąstymus

The post Pirmuoju advento sekmadieniu prasideda vilties ir išsipildymo laikotarpis appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienį gausiai susirinkę tikintieji dalyvavo padėkos šv. Mišiose, koncerte ir agapėje.

Bendruomenės feisbuko paskyroje rašoma: „Prabėgo, praskubėjo ir ši diena... Nuostabus Pakutuvėnų bažnyčios gimtadienis, kupinas šilumos, džiaugsmo, vilties, pokalbių, naujų ar seniai matytų draugų... O svarbiausia – kupinas Jo malonių, Jo darbų, Jo prisilietimų. Kad ir kaip norėtųsi sustabdyti, diena prabėgo...“

„Dėkojame kiekvienam atvykusiam, o ypatingai - visiems parapijiečiams ir savanoriams, surengusiems tokią įspūdingą šventę“, - baigiama parapijos pranešime.

The post Pakutuvėnų bendruomenė atšventė savo bažnyčios 80 m. jubiliejų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Prezidentūra, priešpiet šalies vadovas su pirmąja ponia dalyvaus šv. mišiose Palūšės Šv. Juozapo bažnyčioje. Vėliau lankysis tradicinėje Medkopio pabaigos šventėje „Ulioja bitelė“ Stripeikių kaime esančiame Senovinės bitininkystės muziejuje.

Šiame renginyje Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ketina perduoti dovaną Bitininkystės muziejui – bičių avilį, pažymint šių vabzdžių reikšmę planetos ekosistemai.

Popiet šalies vadovas savo ir partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago, kovojusio su sovietine okupacija, vardu pasodins du ąžuoliukus prezidentų ąžuolų alėjoje ant Ladakalnio.

Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode Kairėnuose Žolinės proga lankytojai galės pamatyti daugiau kaip 100-to skirtingų skonių ir kvapų mėtų parodą bei aromatingiausios mėtos rinkimus.

„Šventės parodoje eksponuosime per 100 skirtingų pavadinimų mėtų. Pipirinių mėtų hibridai ir veislės pasižymi stipriausiu aromatu – mentolio ir aštroko pipirų kvapo. Bus ir kiek lengvesnio aromato, greipfruto poskonio mėtų. Parodoje aptiksite kiek saldoko kvapo mėtų, primenančių azijietiškus aromatus“, – pranešime cituojama šventės mėtų parodos kuratorė, VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė Regina Juodkaitė. 

Popiet šalies vadovas savo ir partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago, kovojusio su sovietine okupacija, vardu pasodins du ąžuoliukus prezidentų ąžuolų alėjoje ant Ladakalnio

Renginio metu taip pat vyks koncertai, kermošius, kūrybinės dirbtuvės bei ekskursijos. Šventės dalyviai patys galės pasigaminti žolelių arbatos, įsitraukti į amatininkų dirbtuves.

Tuo metu Rumšiškėse esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje šventė prasidės iškilmingomis šventomis mišiomis muziejaus miestelio bažnyčioje, kur bus pašventinti žolynai ir derlius. Kaip praneša muziejus, lankytojai taip pat galės pamatyti Žolinės puokščių parodą.

Savo ruožtu kiekviename muziejaus Aukštaitijos gatvinio kaimo kieme vyks įvairios pramogos: sutartinės ir romansai, meistravimai, skanavimai, uostymai ir ragavimai, varžytuvės, labirintas ir šokiai, kelionės arkliais.

Šventės minėjimas vyks ir Žaliūkių malūnininko sodyboje Šiauliuose. Čia organizatoriai kvies į žolynų turgelį, jojimo žemaitukų žirgais pamokas, šventines apeigas, edukacinius žaidimus.

2000 metais Seimas Žolinę įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą ir paskelbė nedarbo diena. Žolinė kasmet švenčiama rugpjūčio 15-ąją.

The post Lietuvoje švenčiama Žolinė, prezidentas lankysis Ignalinos rajone appeared first on LAIKMETIS.

Taryba tokią išvadą paskelbė išanalizavusi Seime registruotas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas, siūlančias sekmadieniais ir švenčių dienomis uždrausti dirbti maisto prekių ir gėrimų parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 500 kv. metrų.

„Savaitgaliais ir švenčių dienomis leidžiant dirbti tik mažiesiems prekybos centrams gali sumažėti konkurencija lokaliose rinkose, kas galimai lemtų kainų didėjimą ir prekių bei aptarnavimo kokybės sumažėjimą“, – nurodo Konkurencijos taryba.

Pasak jos, prekybos tinklai, turintys daugiau mažų parduotuvių, atsidurtų palankesnėje padėtyje, kas vėlgi iškreiptų konkurenciją ir galėtų pabloginti vartotojų padėtį.

Taryba pataisų iniciatoriams siūlo atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, o nustačius, jog neigiama įtaka konkurencijai bus didesnė nei galimos teigiamos pasekmės, pakeitimų siūloma atsisakyti.  

Nuo 2024 metų sausio riboti prekybą savaitgaliais, per šventes yra pasiūlęs Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius narys Andrius Kupčinskas. Jo pataisą Konkurencijos tarybos įvertinti paprašė Lietuvos laisvosios rinkos institutas.  

Savaitgaliais ir švenčių dienomis leidžiant dirbti tik mažiesiems prekybos centrams gali sumažėti konkurencija lokaliose rinkose, kas galimai lemtų kainų didėjimą ir prekių bei aptarnavimo kokybės sumažėjimą

A. Kupčinskas siūlo sekmadieniais ir Darbo kodekse nurodytomis švenčių dienomis – iš viso tokių yra 14 – uždrausti   prekybą maisto prekių ir gėrimų prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 500 kv. metrų. 

Parlamentaras siūlo leisti joms dirbti tik keturis sekmadienius per metus – po du prieš Kalėdas ir Velykas, kad gyventojai spėtų apsipirkti. Jis taip pat siūlo neleisti dirbtinai sumažinti prekybos ploto, o už tvarkos pažeidimą skirti baudą iki 0,7 proc. pajamų. 

Pataisas yra sukritikavę ir Seimo teisininkai: jie atkreipė dėmesį, kad beveik visi prekybos tinklai verčiasi nuotoline prekyba, kuri vyksta ir sekmadieniais. Jie, be kita ko, įspėja, kad priėmus pataisą, negalėtų prekiauti ir didesnės turgavietės, pavyzdžiui, Vilniaus  Kalvarijų, Benedikto ar Halės.  

Švenčių dienų dabar yra 12: sausio 1-oji, vasario 16-oji, kovo 11-oji, gegužės 1-oji, birželio 24-oji, liepos 6-oji, rugpjūčio 15-oji, lapkričio 1-oji ir 2-oji, gruodžio 24-26 dienos. Be to, sekmadieniais minima Motinos ir Tėvo dienos, o Velykos – sekmadienį ir pirmadienį.   

Lietuvoje diskusijos dėl prekybos centrų darbo laiko kyla nuo 2002 metų, kai didieji prekybininkai susitarė nedirbti per šventes, tačiau visi susitarimo laikėsi vos kartą – per tų metų Kalėdas.     

The post Konkurencijos taryba: negalima drausti prekybos savaitgaliais ir per šventes, nes tai ribotų konkurenciją appeared first on LAIKMETIS.

Keliose sostinės vietose Vilniaus etninės kultūros centras kelionėje kvies lydėti Morę. V. Kudirkos aikštėje galima bus pamatyti Kanapinio ir Lašininio dvikovą.

„Morės vežiojimas – viena įdomiausių ir ryškiausių Užgavėnių tradicijų. Triukšmaujančių, muzikuojančių persirengėlių palydimas, žemę bildinantis Morės pavėžinimas pažadina miegančią gamtą, po žiemos budina gyvybę“, – teigiama pranešime.

Tuo metu Šiaulių kultūros centras organizuos „Baisiai gražių Morių“ parodą, raganų, velnių, meškų, ožkų, arklių ir kitų persirengėlių eiseną, joje žygiuos apie 300 dalyvių.

Tikėta, kad per šią šventę negalima stipriai dirbti, mat tada visus metus poilsio neturėsi

„Užgavėnės – viena seniausių bendruomenės švenčių, kurios papročiai mūsų senoliams buvo itin svarbūs. Tikėta, kad per šią šventę negalima stipriai dirbti, mat tada visus metus poilsio neturėsi“, – cituojama kultūros direktorė Deimantė Bačiulė.

Užgavėnės kasmet švenčiamos pažymint žiemos pabaigą, likus septynioms savaitėms iki Velykų. Pagrindiniai jos akcentai – persirengėliai su kaukėmis, įvairūs žaidimai, pokštai, tradicinė Kanapinio ir Lašininio, žyminčių žiemą ir pavasarį, kova, Morės – žiemos dvasios deginimas, žiemos „varymas iš kiemo“.

Tikėta, kad Užgavėnių dieną negalima dirbti ir reikia ypač daug valgyti, tradiciniai šventės kulinariniai atributai –  šiupinys, blynai, kiti sotūs patiekalai.

Užgavėnes Kauno, Klaipėdos, Panevėžio gyventojai ir svečiai minėjo praėjusį savaitgalį.

The post Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės appeared first on LAIKMETIS.

Suomijoje vyko daug diskusijų dėl Kalėdų šventimo mokyklose turinio, praneša „Yle".

Mokyklose vykstančioms šventėms taip pat taikomas Lygybės įstatymas. Prieš kelerius metus ombudsmeno pavaduotojas pareiškė, kad mokykloms neteisėta organizuoti Kalėdų šventę, kaip religinį renginį bažnyčioje. Taigi, mokyklos turi rasti kompromisą tarp krikščioniškojo šventimo ir kitų vertybių bei įsitikinimų , rašo „Yle".

Suomijos švietimo taryba rudenį atnaujino nacionalines instrukcijas mokykloms dėl bendrų švenčių turinio. Gairėse rašoma, kad kalėdinis vakarėlis mokykloje negali būti religinė proga.

Tačiau vis dėlto lieka vietos atskiriems religiniams elementams, pavyzdžiui, kalėdinės giesmės giedojimui. Valdybos teigimu, šie elementai yra Suomijos kultūros dalis. Tačiau neaišku, kokio dydžio gali būti ta religinė šventės dalis.

Švietimo valdybos patarėjas švietimo klausimais Outi Raunio-Hannula sako, kad mokyklos turi atsižvelgti į tai, jog jų rengiamos šventės skirtos visiems mokiniams. Be to, mokykla turi informuoti tėvus apie renginių turinį, o mokiniams leidžiama praleisti dalį švenčių, jei jie to nori.

Kitas iškilęs klausimas dėl Kalėdų švenčių mokyklose - ar jas leidžiama rengti bažnyčioje. Ombudsmeno pavaduotoja, kalbėdama apie kalėdinį vakarėlį, kuriame buvo giedamos giesmės, skaitoma Kalėdų evangelija ir kunigas sako pamokslą, atsakė, kad ne.

Tuo pat metu mokyklinių vakarėlių organizavimas bažnyčioje neprieštarauja Konstitucijai, teigė Konstitucinės teisės komitetas. Todėl Valdyba nedraudžia mokykloms to daryti, bet pataria mokykloms atsargiai svarstyti šį klausimą.

Vakarų Suomijoje esančiame Teuvos mieste viena mokykla nusprendė surengti dvi šventes: vieną - bažnyčioje, kitą - su alternatyvia programa.

„Tėvai informuojami, kad vaikai su savo globėjais galėtų pasirinkti, kurioje šventėje jie nori dalyvauti", - „Yle" sakė mokyklos direktorius Reijo Sjöblomas. Mokykla Kristiinakaupunkyje, taip pat Vakarų Suomijoje, į savo šventę įtraukia religinius elementus, tačiau suteikia mokiniams galimybę iš jos pasitraukti.

Norvegijoje viena mokykla krikščioniškąją šventę paminėjo lyčiai neutraliu ir nereliginiu būdu.

Norvegijoje viena mokykla krikščioniškąją šventę paminėjo lyčiai neutraliu ir nereliginiu būdu. Praėjusį antradienį buvo minima Šventosios Liucijos diena - krikščioniška šventė, skirta Šventajai Liucijai atminti.

Tačiau Norvegijos Umeo miesto Mariehemsskolan mokykla nusprendė, kad šventė turėtų būti įtraukesnė ir neįžeisti musulmonų mokinių. Apie tai praneša „Dagen", remdamasis SVT straipsniu. Vietoj šventosios minėjimo šiemet šventėje daugiausia dėmesio skirta šviesai ir meilei.

„Esame nekonfesinė mokykla ir nusprendėme atsisakyti kalėdinių elementų, - SVT sakė choro vadovas Jörgenas Perssonas. Jis pabrėžia, kad musulmonų mokiniai jau kelerius metus nedalyvauja renginiuose.

„Kai kuriems tėvams buvo nepatogu, kad jų vaikai dalyvautų, nes Liucija asocijuojasi su Kalėdomis", - aiškina jis. Todėl mokykla patikslino, kad šiemet šventėje nebus religijos. „Per daugelį metų neįtraukėme tiek daug vaikų, tačiau dabar čia stovime su įvairialypiu vaikų choru. Džiaugiamės."

Ne visi patenkinti mokyklos sprendimu. Dešinysis Švedijos demokratas Kentas Ekerotas ir jo kolega Richardas Jomshofas atsakė, kad mokykla nusileido musulmonų reikalavimams. Leidinio „Dagen" redaktorė Frida Park rašo, kad mokyklos pasirinkimas siunčia „nelaimingą ir aiškų signalą visiems mokiniams, kad religija yra kažkas pavojingo ir netinkamo".

The post Skandinavijos šalyse tampa neteisėta organizuoti Kalėdų šventę mokykloje, kaip religinį renginį appeared first on LAIKMETIS.

„Latvijos nepriklausomybės paskelbimo diena – tai metas, kai galime atsigręžti atgal ir pamąstyti apie tai, ką pasiekėme – apie visus gerus dalykus, apie tai, kaip mes, kaip šalis, vystėmės iki šiol ir kaip tai darysime ateityje“, – sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas, sveikindamas žmonės šventės proga.

Jis pabrėžė, kad Latvijos gyventojai turi būti vieningi.

„Buvome vieningi, kai šalis buvo įkurta, kai atkūrėme nepriklausomybę, turime būti vieningi ir dabar, kai pasaulyje ir Europoje kyla sunkumų“, – sakė prezidentas.

Jis išreiškė įsitikinimą, kad šalis ir jos gyventojai sugebės tai padaryti.

„Istoriškai esame išgyvenę daug sunkesnius laikus“, – pažymėjo E. Levitas.

Rygoje ir visoje šalyje penktadienį planuojama šventinių renginių ir koncertų, taip pat karinis paradas.

Latvija nepriklausomybę paskelbė 1918 metų lapkričio 18 dieną, 16 valandą, tuometiniame Rygos 2-ajame teatre – dabartiniame Latvijos nacionaliniame teatre.

Istoriniam posėdžiui pirmininkavo Gustavas Zemgalas. Delegatams buvo perskaitytas lapkričio 17 dieną įvykusio Tautos Tarybos posėdžio protokolas, o tada G. Zemgalas aidint griausmingiems aplodismentams paskelbė, kad nuo šiol suvereni valdžia šalyje priklauso Tautos Tarybai.

Kiek vėliau žodis buvo suteiktas pirmajam Latvijos ministrui pirmininkui Karliui Ulmaniui, kuris laikinosios vyriausybės vardu paskelbė apie demokratinės respublikos įkūrimą. 

The post Latvija mini savo valstybingumo šventę appeared first on LAIKMETIS.

Jis trečiadienį įregistravo tą numatančias Atmintinų dienų, Švenčių dienų įstatymų ir Darbo kodekso pataisas.

Anot jo, ši diena Lietuvoje – sovietinis palikimas.

„Jeigu valomės nuo imperinės praeities likučių, padarykime tai iki galo. Su Rusija nutraukėme prekybą ir diplomatiją, šaliname rusų primestus paminklus, todėl laikas atsisakyti ir bolševikinės Rusijos išpopuliarinto Gegužės 1-osios fetišo“, – pranešime teigė parlamentaras.

„Mes seniai nebevaikštome į darbininkų demonstracijas, todėl švęsti šitos dienos nebeliko jokio pagrindo. Darbą švęskime ilgiau atostogaudami“, – pridūrė jis.

Mes seniai nebevaikštome į darbininkų demonstracijas, todėl švęsti šitos dienos nebeliko jokio pagrindo. Darbą švęskime ilgiau atostogaudami

Gegužės 1-oji, kaip stojimo į Europos Sąjungą ir darbo diena, liktų atmintinąja.

Pasak Seimo nario, vietoje gegužės 1-osios laisvadienio papildžius kasmetinių darbuotojų atostogas viena diena, žmonėms būtų suteikta teisė patiems apsispręsti, kada skirti laiką poilsiui, šeimai, draugams.

Remiantis pataisomis, samdomiems darbuotojams būtų suteikiamos 21 darbo dienų (vietoje 20) arba atitinkamai 25 darbo dienų (vietoje 24) kasmetinės atostogos.

„XIX amžiuje, kai gamybos procesas buvo nuožmus ir žmonės dirbo sunkiomis sąlygomis, tokios šventės kaip Gegužės 1-oji turėjo aiškią prasmę. Vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai ir vis plačiau samdomą darbą keičiant savarankišku darbu, šventės idėja liko neaktuali“, – sakė A. Bagdonas.

Idėja atsisakyti laisvadienio gegužės 1-ąją Seime nėra nauja. Anksčiau ne kartą bandyta ją išbraukti iš šventinių dienų sąrašo, bet pasiūlymas nesulaukdavo reikiamo palaikymo.

The post Seime siūloma atšaukti gegužės 1 -osios laisvadienį appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų šventės dalis, apie kurią gal ir ne taip garsiai kalbėjome, bet nuoširdumo ir tauriausių jausmų čia, tikime, bus daugiausia! Ir labai nuoširdžiai kviečiame tėvelius su vaikučiais - vežimėliuose dar vežiojamus, didesnius brolius ir seseris! Nepamirškite ir močiučių su seneliais!", - rašoma Pakruojo rajono savivaldybės pranešime.

Čia pat priduriama: „Šių metų miesto šventės iškilmingos šv. Mišios bus kiek kitokios, bet visi kartu Dievo palaimos prašysime mūsų mažiesiems, mūsų Pakruojo ateičiai, o J. E. vyskupas kiekvieną vaiką palaimins. Po Šv. Mišių ir palaiminimo visi kartu trauksime į skverelį esantį šalia bažnyčios - čia lauks koncertas, muilo burbulai, saldainiai ir kitokios pramogos!"

„Sukurkime tikrą šventę!" - ragina Pakruojo rajono savivaldybė.

Rugpjūčio 27 - 28 d. vyks tradicinė Pakruojo šventė „Iki mėnulio ir atgal".

The post Šiaulių vyskupas Vežimėlių šventėje laimins Pakruojo krašto vaikus appeared first on LAIKMETIS.