„Nuoširdžiai sveikinu Donaldą J. Trumpą. ES ir JAV yra ne tik sąjungininkės. Mus sieja tikra mūsų žmonių partnerystė, vienijanti 800 mln. piliečių. Taigi dirbkime kartu, kad įgyvendintume stiprią transatlantinę darbotvarkę, kuri ir toliau teiktų jiems naudos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė U. von der Leyen.

D. Trumpas yra priartėjęs prie pergalės antradienį įvykusiuose JAV prezidento rinkimuose, nors šiuo metu dar nėra surinkęs 270 rinkikų balsų, reikalingų pergalei, o JAV žiniasklaida dar neskuba skelbti jo laimėjimo.

Prieš balsavimą daugelis Briuselyje buvo sunerimę dėl D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyvos, nes D. Trumpas grasino sužlugdyti NATO, greitai sudaryti susitarimą su Rusija dėl Ukrainos ir įvesti naujus muitus.

U. von der Leyen antrino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), kuris Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą apibūdino kaip sąjungininkes ir drauges, kurias sieja istorinis ryšys.

„ES tikisi tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą“, – „X“ rašė Ch. Michelis, kuris anksčiau yra sakęs, kad bloko ateitis neturėtų priklausyti nuo JAV rinkimų rezultatų.

„ES laikysis savo kurso pagal strateginę darbotvarkę kaip stipri, vieninga, konkurencinga ir suvereni partnerė, gindama taisyklėmis grindžiamą daugiašalę sistemą“, – pridūrė jis.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas sveikina D. Trumpą ir vadina jį draugu

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį pasveikino ir savo draugu pavadino D. Trumpą, šiam paskelbus pergalę JAV prezidento rinkimuose.

„Tikiuosi, kad Turkijos ir JAV santykiai stiprės, kad regioninės ir pasaulinės krizės bei karai, ypač palestiniečių klausimas ir Rusijos bei Ukrainos karas, baigsis“, – socialiniame tinkle „X“ parašė R. T. Erdoganas.

Sveikina ir Lietuvos vadovai

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pasveikino D. Trumpą.

„Transatlantinė vienybė yra būtina“, – rašė šalies vadovas, sveikinime naujajam JAV prezidentui klaidingai nurodęs Lietuvos gynybos biudžetą.

Savo įraše socialiniame tinkle „X“ šalies vadovas trečiadienį nurodė, kad Lietuva gynybai skiria 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors, paskutiniais duomenimis, šiemet Lietuva kartu su metų eigoje pasiskolintomis lėšomis gynybai skyrė apie 3,2 proc. BVP.

Kitąmet planuojamas apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas.  

„Sveikinu D. Trumpą laimėjus JAV prezidento rinkimus! JAV yra strateginė Lietuvos sąjungininkė, abi šalys rimtai žiūri į savo saugumą. Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir ketina didinti finansavimą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė šalies vadovas.

„Sveikinimai išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui. Lietuva itin vertina mūsų stiprią sąjungą su Jungtinėmis Valstijomis. Tikimės tęsti mūsų artimą bendradarbiavimą ir partnerystę. Stiprūs kartu“, – socialiniame tinkle „X“ trečiadienį rašė parlamento vadovė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prisidėjo prie sveikinimų.

„Sveikinimai prezidentui Donaldui Trumpui su istoriniu perrinkimu Jungtinėse Valstijose. Lietuva yra ištikima sąjungininkė visur, kur kovojama dėl laisvės. Ilgalaikė ir besitęsianti mūsų tautų draugystė įveiks visus mūsų priešus“, – socialiniame tinkle „X“ trečiadienį rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

V. Zelenskis pasveikino D. Trumpą su pergale, viliasi, kad jis priartins teisingą taiką

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Donaldą Trumpą su „įspūdinga pergale“ JAV rinkimuose ir išreiškė viltį, kad jo prezidentavimas priartins „teisingą taiką Ukrainoje“.

Tikėtina antroji D. Trumpo kadencija kelia klausimų dėl ilgalaikės Vašingtono paramos Ukrainai, kuri jau beveik trejus metus kovoja su Rusijos invazija, nes respublikonų kandidatas labai kritikavo JAV karinę pagalbą Kyjivui.

„Vertinu Prezidento Trumpo įsipareigojimą laikytis požiūrio „taika per jėgą“ pasauliniuose reikaluose. Būtent šis principas praktiškai gali priartinti teisingą taiką Ukrainoje“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

„Tikimės stiprių Jungtinių Amerikos Valstijų eros, kuriai ryžtingai vadovaus prezidentas D. Trumpas. Tikimės nuolatinės tvirtos abiejų partijų paramos Ukrainai Jungtinėse Valstijose“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas yra „įsipareigojęs užtikrinti ilgalaikę taiką ir saugumą Europoje ir transatlantinėje bendruomenėje su mūsų sąjungininkų parama“.

V. Zelenskis rugsėjį viešėdamas JAV susitiko su D. Trumpu derybų. Šis susitikimas įvyko po į viešumą iškilusios įtampos tarp abiejų politikų.

Stovėdamas šalia V. Zelenskio D. Trumpas tada gyrė savo darbinius santykius su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

D. Trumpas teigė, kad galėtų išspręsti konfliktą „per 24 valandas“, nepateikdamas detalių, ir ne kartą kaltino Ukrainą dėl karo.

Politinė įtampa tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio tvyrojo dar iki Maskvos invazijos 2022 metais.

2019 metais, pirmosios kadencijos metu, D. Trumpas buvo kaltinamas spaudęs V. Zelenskį ištirti jo oponento Joe Bideno (Džo Baideno) sūnaus Hunterio (Hanterio) verslo sandorius Ukrainoje.

Pirmasis žinią pranešė „Fox News“

Kanalas „Fox News“ anksti trečiadienį paskelbė Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) JAV prezidento rinkimų nugalėtoju. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė tai padariusi televizija.

Kiek anksčiau  „Fox News“ prognozavo respublikono pergalę Pensilvanijoje ir Viskonsine.

„Donaldas Trumpas išrinktas naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu“, – skelbia pirmasis „Fox News“ interneto svetainės puslapis.

Floridoje po JAV prezidento rinkimų ir skambių D. Trumpo pergalių svarbiose valstijose trečiadienio rytą laukiama jo kreipimosi į susirinkusius šalininkus.

Nuotaikos renginių centre Palm Biče, kur darbuotojai ruošė sceną D. Trumpui, pozityvios – susirinkusieji jau nujaučia artėjančią respublikono pergalę. Tokia nuojauta sustiprėjo po „Fox News“ pranešimo apie laimėjimą, transliuotą renginių centre.

Šiuo metu demokratės Kamalos Harris (Kamalos Haris) pergalei reiktų stipraus finišo „svyruojančiose“ valstijose, tokiose kaip Pensilvanija, Viskonsinas ar Mičiganas, kur ji atsilieka nuo D. Trumpo.

Nors galutinių rezultatų ir rinkimų nugalėtojo patvirtinimo gali tekti laukti net kelias dienas, D. Trumpo pergalės Džordžijoje ir Šiaurės Karolinoje sudavė stiprų smūgį K. Harris viltims.

Žūtbūtinė pergalė Pensilvanijoje taip pat jai slysta iš rankų – pranešama, kad D. Trumpo pasirodymas pranoksta ankstesnes prognozes.

The post D. Trumpui – sveikinimai tapus JAV prezidentu appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį užsienyje gyvenančiuosius ragino aktyviais Lietuvos kūrėjais.

Anot jo, pasaulio lietuviai įvairiais istoriniais tarpsniais telkė ir teikė Lietuvai politinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, todėl dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas užsienio lietuviams aktyviai dalyvauti šalies gyvenime ir jaustis reikalingiems tėvynėje.

„Esame viena Lietuva. Mūsų valstybei svarbu, kad svetur gyvenantys tautiečiai išsaugotų savo tautinę tapatybę ir neatitoltų nuo tėvynės. Vertiname visų lietuvių indėlį puoselėjant lietuvybę, pristatant Lietuvos kultūrą ir istoriją visame pasaulyje“, – teigė šalies vadovas.

G. Nausėda pabrėžė, jog džiaugiasi kiekvienu lietuviu, kuris apsisprendžia grįžti į Lietuvą, nes kiekvienas jų yra laukiamas su savo patirtimi, idėjomis, savo svajonių Lietuvos vizija.

„Kviečiu jus būti aktyviais Lietuvos kūrėjais. Kiekvienas iš jūsų esate neatskiriama mūsų tautos dalis. Mus jungia bendras siekis – sėkminga, moderni, saugi Lietuva, kurioje kiekvienam būtų gera kurti savo ateitį“, – sakė prezidentas.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sveikindama teigė, kad „pasaulio lietuviai yra didžiausių Lietuvos pasiekimų ir pergalių dalininkai, prie jų prisidėję bet kokio atstumo neįveikiamu patriotiškumu, svetur sukauptomis žiniomis ir subrandintais talentais“.

„Kad ir kur esame, mokame didžiuotis valstybe, pasitikėti savimi bei vienas kitu – ir tada, kai pasaulio akys krypsta į mus, ir tada, kai Lietuva auginama tyliais kasdieniais darbais“, – sakė ministrė pirmininkė.

Gebame susitelkti, kai to reikia labiausiai. Ir ne tik švęsdami, bet ir remdami kovą už laisvę, kurioje matome mūsų pačių kovų atspindžius

„Gebame susitelkti, kai to reikia labiausiai. Ir ne tik švęsdami, bet ir remdami kovą už laisvę, kurioje matome mūsų pačių kovų atspindžius. Tokios vienybės dienų – jau daugiau kaip 500, tiek laiko tęsiasi brutali, kasdienė Rusijos karinė agresija Ukrainoje“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė ragino neleisti „užgesti šiai vienybės, laisvės ir solidarumo dvasiai – joje Lietuva gimė, joje atkūrė Nepriklausomybę, ir tik joje gali toliau klestėti“.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo sveikinime prisiminė Vilniuje viešėjusio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kalbą, kurioje jis teigė, kad „kartu susibūrusių žmonių jėgos neįmanoma užgniaužti“, o „Baltijos kelias – ne Berlyno siena – tapo Europos ateities simboliu“.

„Taigi vienybėje – jėga, padėjusi mums ir laisvę atkovoti. Per visą prezidento kalbą kartojosi vienybės akcentas – ne tik tarp mūsų, gyvenusių čia ir už Atlanto, bet ir tarp JAV bei Lietuvos, Europos ir apskritai NATO valstybių“, – sakė Seimo vadovė.

„Nes tik laikydamiesi vienybės dvasios pasieksime bendrų tikslų, kartu atsakysime į Rusijos agresiją ir sukursime tokį pasaulį, kokio norime savo vaikams“, – pridūrė ji.

Pasaulio lietuvių vienybės diena švenčiama liepos 17-ąją, šią dieną taip pat minima Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūtis, prisimenamas „Lituanica“ skrydis per Atlantą.

The post Šalies vadovai sveikina pasaulio lietuvius vienybės dienos proga appeared first on LAIKMETIS.

„Švęskime Valstybę, kaip savo namus, bendrystę, kuri įsišaknijusi praeityje ir svajonėmis veržiasi į ateitį. Nepriklausoma ir laisva Valstybė yra didis turtas, kurio svarbą geriau galime suprasti matydami, kaip skaudžiai kenčia tautos, kovojančios už laisvę pačioms spręsti dėl savo likimo“, – sveikinime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybės vadovė savo sveikinime priminė, kad valstybės puoselėjimas ir stiprinimas – nesibaigiantis procesas, kuriame kiekviena karta atlieka savas užduotis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikinime linkėjo šią dieną švęsti oriems, išdidiems ir laisviems.

Žengdami Karaliaus Mindaugo pėdomis, ir toliau tęskime istorinę kelionę su Lietuva

„Suvienyti neaprėpiamos meilės Tėvynei, pasirengę kasdien kurti savo valstybę, o prireikus – ją atkakliai ginti. Žengdami Karaliaus Mindaugo pėdomis, ir toliau tęskime istorinę kelionę su Lietuva – vis tolyn į Vakarus ir arčiau Europos, vis giliau jausdami bendrystę,  savitarpio pasitikėjimą ir pilietinę galią“, – rašoma prezidento sveikinime.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad švenčiamos 770-osios Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo metinės yra valstybingumo ir tautos šventė.

„Nesuskaičiuojamą daugybę kartų Lietuvos valstybei kilo didžiuliai pavojai ir grėsmė išnykti. Bet ne mūsų tautai, kuri visada sugebėdavo įveikti tuos pavojus ir neleido valstybei išnykti. Nes dar nuo trylikto šimtmečio žinojo, kad vienybėje – jėga ir stiprybė. Nes visada suprato, kad valstybė – kiekvienas atskirai ir visi kartu. Švęskime Lietuvą ir būkime vieningi!“ – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

The post Šalies vadovai sveikina Valstybės dienos proga appeared first on LAIKMETIS.

Savo sveikinime premjerė pažymi, kad Lietuva ir Lenkija per šimtmečius pasiekė daug bendrų pergalių, viena kurių – ši Konstitucija. Ji pabrėžė „kaip niekada svarbią, dinamišką ir tvirtą Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę“ ir vis plačiau besimezgančią draugystę tarp šalių žmonių.

„Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija įkūnijo pastangas reformuoti valstybę vidinių iššūkių ir imperinių jėgų spaudimo akivaizdoje. Konstitucijos autoriai mąstė principais, kurie buvo pažangios Vakarų politinės minties, Apšvietos idealų vaisius, ir įtvirtino juos šiame dokumente. Tai mums primena apie civilizacinę erdvę, kuriai ne tik priklausė, bet ir kurioje išsiskyrė bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė, priimdama pirmąją rašytinę Konstituciją Europoje ir antrą tokią pasaulyje“, – pranešime cituojama premjerė.

Pasak jos, Gegužės 3-osios Konstitucijos dvasioje „valdinys tapo piliečiu, prisiimančiu atsakomybę už savo valstybę“.

Respublikos nebelikus žemėlapyje, Konstitucijos idealai išliko orientyrais, į kuriuos atsigręžė vėlesnių Lietuvos ir Lenkijos sukilimų prieš carinę imperiją vadai ir dalyviai

„Todėl net ir Respublikos nebelikus žemėlapyje, Konstitucijos idealai išliko orientyrais, į kuriuos atsigręžė vėlesnių Lietuvos ir Lenkijos sukilimų prieš carinę imperiją vadai ir dalyviai. Ši Konstitucija – svarbos nepraradęs laisvų žmonių ir tautų simbolis“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.

V. Čmilytė-Nielsen Seimo Maršalkai Elżbietai Witek ir Senato Maršalkai Tomaszui Grodzkiui siųstuose sveikinimuose pabrėžė, kad 1791 m. gegužės 3-iąją priimta Konstitucija simbolizuoja pažangų to meto Lietuvos ir Lenkijos politikos elito mąstymą, siekį išsaugoti ir modernizuoti valstybę, įtvirtinti pilietines teises.

„To meto politikai pasirinko nelikti nuošalyje, nepristigo drąsos siekti pažangos savo šaliai ir pasipriešinti svetimųjų despotijai. Linkiu, kad šiuo iššūkių Europai laikotarpiu Gegužės 3-iosios Konstitucijos idealai ir toliau padėtų mūsų valstybėms glaudžiai bendradarbiauti, įvertinti bendrus abiejų tautų laimėjimus ir dar labiau stiprintų Lietuvos ir Lenkijos draugystę bei strateginę partnerystę“, – linkėjo Seimo pirmininkė.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

The post Premjerė, Seimo pirmininkė sveikina Lenkiją minint Gegužės 3-iosios Konstituciją appeared first on LAIKMETIS.

„Brangūs broliai ir seserys,

su Šventomis Velykomis! Koks didis džiaugsmas sveikinti su šia iškilme! Mūsų Viešpats Jėzus Kristus mokė, gydė, dovanojo didžius ženklus, kentėjo, mirė ir prisikėlė. Tai kiekvienam iš mūsų nepaprasta dovana – gyvenimo prasmės, vilties, Dievo gailestingumo pajautos“, – džiugiai sako Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas savo velykiniame sveikinime, kuriame, be kita, prašo nepaliauti melstis už mūsų šeimas, Lietuvą, brolius ir seseris Ukrainoje, kurie kaunasi už savo tautos Velykas.

„Broliai ir seserys Kristuje,

Jėzus savo mokiniams net tris kartus kalbėjo Jeruzalėje, kad jam reikės kentėti, mirti ir kad trečią dieną prisikels. Mokiniai matė Jėzaus darbus, stebuklus, bet niekaip negalėjo patikėti, kad Jis bus nukryžiuotas. Bet taip įvyko. Atrodė, viskas baigta. Visos viltys sudužusios į šipulius“, – sako kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, atkreipdamas dėmesį, jog Jėzaus prisikėlimas buvo jėga, auginusi Bažnyčią, o pirmaisiais amžiais krikščionys dėl to ėjo mirti.  Ganytojas linki džiugių šventų Velykų ir būti Jėzaus Prisikėlimo draugais.

„Mieli Kristaus broliai ir seserys,

Sveikiname Jus visus su mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo švente. Švenčiame pagrindinę mūsų tikėjimo šventę, kuri primena visiems, kad mūsų Dievas pakilo iš kapo. Mūsų Viešpats Jėzus Kristus nugalėjo mirtį ir gyvena amžinai“, – sako paskirtasis vyskupas Saulius Bužauskas, savo velykiniame sveikinime, be kita, linkėdamas, kad Prisikėlimo šviesa pasiektų visų namus. 

„Brangūs lietuviai, visi geros valios žmonės,

nuoširdžiai sveikinu su šventomis Velykomis“, – dalijasi jų džiaugsmu LVK delegatas užsienio katalikų lietuvių sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Savo sveikinime atkreipia dėmesį, jog ši šventė kalba apie gyvenimą,  nesibaigiantį mirtimi ir kapu. Daug mirties ženklų matome pasaulyje, pats baisiausias iš jų yra karas, kaip dabar Ukrainoje. Šia proga ganytojas, be kita, kviečia visus būti geraisiais Prisikėlimo ženklais pasaulyje.

The post Kauno arkivyskupijos dvasininkai sveikina su šv. Velykomis appeared first on LAIKMETIS.

„Aš buvau meru aštuonerius metus iš šių 700, o tai yra maždaug vienas procentas. Mažai palyginus su miestu, bet tai buvo puikus laikas (...). Iš šių aštuonerių metų penkerius metus ruošėmės šiai gimtadienio šventei“, – atidarydamas konferenciją sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. 

„Švenčiame, kad mums ne 700 metų, o 700 metų jaunystės, nes geriausios dienos – dar prieš akis“, – kalbėjo jis.

Sostinę konferencijos metu pasveikino ir Čikagos bei Jeruzalės merai. 

„Man malonu visų Čikagos gyventojų vardu pasveikinti Vilnių su 700 metų jubiliejumi. Turiu pasakyti, kad Čikagoje yra įsikūrusi didžiausia, jei ne pati didžiausia lietuvių bendruomenė už Lietuvos ribų, ir tikrai Čikaga šiandien švenčia taip pat“, – sakė miesto merė Lori Lightfoot (Lori Laitfut) savo nuotoliu perduotame sveikinime.

Nuoširdžiausiai sveikinu šiaurės Jeruzalę. Ką reiškia būti Jeruzale – tai reiškia būti vieta, kuri siunčia šviesą ir įkvėpimą visam pasauliui

„Nuoširdžiausiai sveikinu šiaurės Jeruzalę. Ką reiškia būti Jeruzale – tai reiškia būti vieta, kuri siunčia šviesą ir įkvėpimą visam pasauliui“, – nuotoliu kalbėjo Jeruzalės meras Moshe Leonas (Mošė Leonas).

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė savo kalboje pažymėjo, jog „Vilnius – tai svajonių miestas, kuris buvo kuriamas 700 metų“.

Kaip nurodė sostinės savivaldybė, konferencija „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ (Miestų čempionų susitikimas: čempionai mąsto drąsiai) suteiks miestams platformą pasidalinti idėjomis, jos metu bus diskutuojama apie plėtrą, klimato kaitą, švietimą ir įvairovę kaip miesto stiprybę.

Pasak R. Šimašiaus, Vilniaus jubiliejus svarbus ir Europos regionui, kur miestai „vieningai remia tas pačias vertybes: demokratiją, žmogaus teises, lygias galimybes, o svarbiausia – kovą už laisvę, kurią šiuo metu kovoja Ukraina“.

Pagrindinis dėmesys susitikime skiriamas lyderiams, jų gerajai patirčiai, tarptautinės partnerystės ir dialogo stiprinimui.

Konferencijos metu aptarta miestų patirtis priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos, apžvelgtos priemonės, skirtos padėti Ukrainos miestų sunaikintos infrastruktūros atkūrimui.

Konferenciją Vilnius organizuoja bendradarbiaudamas kartu su „Eurocities“, daugiau kaip 200 miestų jungiančiu tinklu 38 šalyse.

Konferencijoje dalyvauja Lvivo meras Andrijus Sadovas, Varšuvos meras  Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis), Rygos meras Martinis Stakis, Talino meras  Mihhailas Kolvartas (Michailas Kelvertas), Reikjaviko meras Daguras Bergthorusonas Eggertssonas (Daguras Bergtourusonas Egertsonas), taip pat atstovai iš Vienos, Stokholmo, Paryžiaus, Gdansko, Oslo, Tamperės ir Podgoricos.

The post Miestų merai sveikina Vilnių su 700 metų jubiliejumi appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentūroje buvusiam šalies vadovui gėlių puokštę įteikė prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

„Visada nelengva parinkti tinkamus palinkėjimo žodžius žmogui, kuris viską gyvenime yra pasiekęs. Bet kas labiausiai žavi jumyse, kad jūs visada politikoje išlikote žmogus, išsaugojote gražiąsias, žmogiškąsias savybes“, – sakė prezidentas.

Jis pasidžiaugė, kad V. Adamkus noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir „dalina save toliau žmonėms“.

„Likite toks stiprus, nuoseklus savo principams“

„Likite toks stiprus, nuoseklus savo principams“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Būkite laimingas ir suraskite sielos ramybę. Stiprybės“, – linkėjo šalies vadovas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kadenciją baigusiam prezidentui linkėjo sveikatos.

„Man atrodo, labai svarbu ir džiugu, kad prezidentas yra su mumis ir gali mus dažnai pradžiuginti ar kartais sudrausminti, sugrąžinti diskursą į etikos, vakarietiškos kultūros ribas. Ta savybė, ta pagalba jo ekscelencijos prezidento yra labai svarbi, ir tikrai labai norėčiau, kad dar daug daug metų prezidentas Adamkus mums šį malonumą suteiktų“, – sveikindama V. Adamkų žurnalistams kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis linkėjo V. Adamkui su žmona Alma Adamkiene ilgai būti kartu.

„Žinoma, aš jam noriu palinkėti kaip paprastai: aišku, visada – sveikatos, ištvermės, geros nuotaikos ir kad jie labai ilgai būtų kartu su ponia Alma“, – sakė profesorius V. Landsbergis.

V. Adamkus prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas: 1998-2003 ir 2004-2009 metais.

The post Šalies vadovai sveikina V. Adamkų su 96-uoju gimtadieniu appeared first on LAIKMETIS.

„Šią prasmingą dieną minint tokiu įtemptu metu, besitęsiant Rusijos karui, linkiu Jums, Jūsų šaliai ir visiems jos gyventojams kuo didžiausios stiprybės ir susitelkimo. Ukraina nugalės. Lietuva visada buvo ir bus su Jumis“, – rašoma trečiadienį paskelbtame prezidento Gitano Nausėdos sveikinime Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui.

Anot jo, Lietuvos žmonės žino, ką reiškia gyventi agresoriaus pašonėje, todėl yra neabejingi Ukrainai ir nepaprastą drąsą bei ryžtą demonstruojantiems jos žmonėms.

G. Nausėda patikino, kad Lietuva ir toliau visapusiškai rems Ukrainą teikdama karinę, humanitarinę, finansinę ir ekspertinę paramą.

„Ir toliau telksime demokratinės tarptautinės bendruomenės partnerius teikti Ukrainai nenutrūkstamą, ilgalaikę ir visokeriopą pagalbą bei didinti spaudimą agresoriui. Būsime kartu su Ukraina iki pergalės. Su visa tarptautine bendruomene esame pasirengę padėti įgyvendinant Ukrainos atstatymo planą“, – tvirtino jis.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Ukrainos parlamentui linkėjo ištvermės, susitelkimo dirbant tautos labui, nutraukiant brutalią agresiją ir atkuriant vientisą šalies teritoriją.

Ji teigė, kad ukrainiečiai kovoja ne tik už savo, bet ir visos Europos laisvę bei suverenitetą.

„Tikime Jūsų tautos vienybe ir ryžtu žengti iki galutinės pergalės, įsitvirtinti Europos Sąjungos ir NATO šeimoje. Esame ir būsime su Jumis šiame kelyje“, – sakė Lietuvos parlamento vadovė.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, šešis mėnesius nuo Rusijos agresijos didvyriškai besiginantiems ukrainiečiams ši Nepriklausomybės diena turi ypatingą vertę.

Tik drąsių ir pasiaukojančių žmonių dėka Kyjive šiandien švenčiama laisvė. Ši kova visam civilizuotam pasauliui rodo, kad įmanoma pasipriešinti kur kas didesnei karinei galybei, kai esi tiesos ir teisės pusėje

„Tik drąsių ir pasiaukojančių žmonių dėka Kyjive šiandien švenčiama laisvė. Ši kova visam civilizuotam pasauliui rodo, kad įmanoma pasipriešinti kur kas didesnei karinei galybei, kai esi tiesos ir teisės pusėje“, – savo sveikinime sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Ji pabrėžė, kad nors agresorius tikisi, jog Ukrainos nepriklausomybę remiančios Vakarų šalys išseks, praras ryžtą, galbūt susivaidys tarpusavyje ir parama ukrainiečiams teliks deklaracijomis, bet ne veiksmais, pastarasis pusmetis parodė, kad to nenutiks.

„Net jeigu buvo abejojančių, kad gebame būti vieningi ir solidarūs, pastarasis pusmetis įrodė, kad tokie esame. Tokiais ir išlikime, kad Ukrainos, o kartu ir mūsų visų pergalė, išauštų kuo anksčiau“, – teigiama I. Šimonytės sveikinime.

Ukraina nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos paskelbė 1991 metų rugpjūčio 24 dieną, Maskvoje žlugus pučui.

Tačiau 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį, o šių metų vasario pabaigoje pradėjo invaziją į šią šalį.

The post Sveikindami Ukrainą Nepriklausomybės dienos proga Lietuvos vadovai linki pergalės appeared first on LAIKMETIS.

„Ilga ir turtinga istorija mums padėjo net didžiausių sunkumų akivaizdoje išlaikyti ryžtą kurti savo valstybę bei tikėjimą jos ateitimi. Ir šiandien mes puikiai žinome tikrąją laisvės kainą ir esame pasirengę ją ginti“, – teigiama prezidento Gitano Nausėdos sveikinime.

„Valstybės dienos proga linkiu, kad kiekvieno iš mūsų širdyje per amžius drąsiai skambėtų meilės Tėvynei giesmė. Tegul ji mus suartina, ir tegul garbingi valstybės kūrimo darbai niekada nesustoja!“, – rašoma jame.

Premjerė Ingrida Šimonytė kvietė visus Lietuvos žmones švęsti vienybėje ir branginti laisvę.

„Liepos 6-ąją turime progą dar kartą prisiminti, kad valstybė yra tarsi giesmė, kuriai būtina bendrystė ir pastangos skirtingas natas sujungti į harmoningą melodiją. Kiekvieno balso skambėjimas yra labai reikšmingas ir reikalingas, nes stipriausi esame tada, kai veikiame drauge“, – sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi solidariai ir ryžtingai kovoti už žmogiškumą, laisvę ir kuo galėdami padėti tiems, kuriems tos pagalbos labai reikia, pavyzdžiui, su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Nuo pat XIII amžiaus, kai kunigaikštis Mindaugas atskiras žemes suvienijo į valstybę, kurią pripažino Europa. Ir iki šiol, kai rodome pasauliui pavyzdį, kaip telkti visus išteklius ir pajėgas, kad padėtume karo niokojamai Ukrainai

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra stipri tada, kai yra solidari.

„Atsigręžus į istoriją matyti, kad taip ir yra – esant svarbiam tikslui ar kilus grėsmei, Lietuvos gyventojai suremia savo pečius. Nuo pat XIII amžiaus, kai kunigaikštis Mindaugas atskiras žemes suvienijo į valstybę, kurią pripažino Europa. Ir iki šiol, kai rodome pasauliui pavyzdį, kaip telkti visus išteklius ir pajėgas, kad padėtume karo niokojamai Ukrainai“, – rašoma parlamento vadovės sveikinime.

Lietuvoje minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo arba Valstybės dieną, visoje šalyje vyks šventiniai koncertai, parodos, ekskursijos ir kiti renginiai.

Tradiciškai šventiniu akcentu vakare taps pasaulyje vienu metu giedama „Tautiška giesmė“.

Trečiadienį švenčiama Valstybės diena žymi Mindaugo karūnavimą Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną. 

Ši diena valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.

The post Šalies vadovas Valstybės dienos proga linki branginti ir ginti laisvę, premjerė teigia, kad kiekvieno balsas yra reikšmingas appeared first on LAIKMETIS.

„Šiomis dienomis mūsų kaimynė Baltarusija susiduria su vis rimtesniu pavojumi prarasti paskutinius nepriklausomybės likučius. Maža to, ją bandoma įvelti į beprasmį ir kruviną karą prieš Ukrainą. Taikiai tautai, kurią su Ukraina ir ukrainiečiais sieja glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai, tai reikštų pačią tikriausią katastrofą“, – savo „Facebook“ paskyroje teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot jo, tokioje situacijoje kaip niekada svarbi tampa baltarusių tautinė savimonė.

„Kiek priešiškos jėgos besistengtų sugniuždyti Baltarusijos žmonių orumą, jie išlaiko valią kovoti dėl laisvės. Įsitikinome tuo prieš pusantrų metų, kai Baltarusijos pilietinė visuomenė vieningai stojo ginti savo teisių, ir tik brutalūs jėgos struktūrų veiksmai užkirto kelią taikiam šalies sugrįžimui į demokratiją“, – rašo jis.

G. Nausėda Baltarusijos demokratinio judėjimo lyderei Sviatlanai Cichanouskajai ir visiems laisviems Baltarusijos žmonėms palinkėjo užsispyrimo, kantrybės ir stiprybės tęsti nelengvą, bet nepaprastai svarbią kovą.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu vylėsi, kad ateityje ši diena bus švenčiama ne tik laisvę mylinčių baltarusių širdyse, tačiau ir demokratinės Baltarusijos miestų bei miestelių gatvėse.

Deja, šiandien esame liudininkai to, kaip Aliaksandras Lukašenka galutinai išduoda baltarusių tautą

„Deja, šiandien esame liudininkai to, kaip Aliaksandras Lukašenka galutinai išduoda baltarusių tautą, atiduodamas jūsų gražios ir taikios šalies teritoriją kaip placdarmą žiauriems Rusijos karo veiksmams Ukrainoje“, – sako premjerė.

„Sveikinu laisvus žmones ir laisvos Baltarusijos lyderius, kurie nedvejodami aiškiai ir viešai palaikė Ukrainą ir pasirinko gėrio, o ne blogio pusę. Džiaugiuosi, kad šiandien mūsų tautų – ukrainiečių, lietuvių, laisvųjų baltarusių – širdys plaka vienu ritmu, kad dalijamės ukrainiečių sielvartu ir švenčiame jų pergales kaip savo“, – savo sveikinime pažymi I. Šimonytė.

Ji palinkėjo šalies žmonėms neprarasti kantrybės ir tikėjimo laisvosios Baltarusijos pergale, o taip pat patikino, kad Lietuva mato ir palaiko nuolatinę laisvų baltarusių kovą už laisvę.

Premjerė pridūrė, kad Lietuvos pareigūnai visuose tarptautiniuose forumuose reiškia palaikymą baltarusių reikalavimams nutraukti represijas, paleisti ir reabilituoti visus politinius kalinius ir savavališkai sulaikytus asmenis Baltarusijoje, o taip pat kuo greičiau surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palaikymą baltarusiams išsakė „Twitter“.

„Palaikau baltarusius, šiandien mininčius savo Laisvės dieną“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.

Pačioje Baltarusijoje Nepriklausomybės diena kovo 25 dieną oficialiai nėra švenčiama. Šią dieną 1918 metais paskelbta Baltarusijos demokratinė respublika, bet ji gyvavo iki 1919 metų pradžios, kai valdžią šalyje perėmė bolševikai. 

Aliaksandro Lukašenkos režimas draudžia švęsti šią dieną Baltarusijoje, jos nepripažįsta. Baltarusijoje kaip nepriklausomybės diena minima liepos 3-ioji, kai 1944 metais iš Minsko pasitraukė nacistinės Vokietijos kariuomenė ir jį užėmė sovietų kariuomenė. 

The post Lietuvos vadovai pasveikino Baltarusijos žmones Laisvės dienos proga appeared first on LAIKMETIS.