Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Seimo narys Mindaugas Puidokas raštu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, ragindamas skubiai imtis konkrečių priemonių, kurios spartintų pacientų patekimą pas kritinių ligų gydytojus specialistus. Dabartinė situacija yra visiškas pasityčiojimas iš žmonių, kurie nesulaukia adekvačios pagalbos ir skubaus problemos sprendimo.

Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra susidariusi apie 700 pacientų, laukiančių kardiologo konsultacijos, eilė. Prastą situaciją dėl eilių pas gydytojus specialistus patvirtina ir minėtos ligoninės vadovybės komentaras, kuriame patvirtinama, kad pas kai kurių specialybių gydytojus eilės yra didesnės nei įprasta. Įstaiga registruoja pacientus į laukimo eilę, tačiau neatsisako ir gyvų eilių, nes didžioji dalis senjorų negeba naudotis elektronine registracijos sistema. Gyvose ilgose eilėse garbaus amžiaus senjorai ir kiti žmonės šąla ir laukia jiems teisėtai priklausančių gydymo paslaugų suteikimo galimybės, kaip vilties išsaugoti savo sveikatą ir gyvybę.

Kaip aiškina ligoninės atstovai, patekti pas specialistus pacientams yra sudaryta galimybė registruojantis E.sveikata sistemoje, telefonu ar gyvai, atvykus į ambulatorinių konsultacijų skyriaus registratūrą, tačiau pas kai kuriuos specialistus (dažniausiai pas kardiologus, hematologus ir neurologus) talonai dingsta akimirksniu. Tokiais atvejais pacientai registruojami į laukimo eilę tikintis, kad kitą mėnesį taloną tikrai gaus.

Laukimo eilė daugeliui pacientų palengvina patekimą pas gydytoją, tačiau turi keletą trūkumų: E.sveikata sistemoje veikianti išankstinės pacientų registracijos sistema, kurią administruoja Registrų centras, neleidžia pacientui pačiam registruotis į laukimo eilę. Pacientai susiduria su nepatogumais ir yra priversti skambinti į registratūrą arba stoti į gyvą eilę. Gyvos eilės, nuo kurių jau esame atpratę, prie ligoninės nusidriekia prieš 8 val. ryto, prieš prasidedant darbo dienai.

Apie eilių mastą galima spręsti iš to, kad vieną iš registracijos pas kardiologus dienų iki 15.30 val. pas Jūrininkų ligoninės kardiologus gyvai ir telefonu buvo užregistruota 850 pacientų!

Apie eilių mastą galima spręsti iš to, kad vieną iš registracijos pas kardiologus dienų iki 15.30 val. pas Jūrininkų ligoninės kardiologus gyvai ir telefonu buvo užregistruota 850 pacientų! Pasak ligoninės atstovų, paskutinieji užsiregistravę kitą mėnesį pas kardiologą tikrai nepateks, nes per mėnesį išdalinama apie 300 talonų. Taigi akivaizdu, kad nežiūrint gydymo įstaigos pastangų, didelė dalis pacientų šias paslaugas gaus tik už kelių mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ligų sudaro bene didžiausią dalį, tai yra grėsmė tiek šalies piliečių gyvybėms, tiek valstybės saugumui, nes žmonių pasitikėjimas Lietuvos valstybe po tokių skandalingų situacijų tampa kritiškai žemas. Ligonių patiriama įtampa dėl laiku negaunamos pagalbos dar labiau blogina jų sveikatos būklę. Akivaizdu, kad be centrinių sveikatos institucijų pagalbos padėtis šioje srityje artimiausiu metu nepagerės, todėl M. Puidokas ragina Sveikatos apsaugos ministeriją skubiai imtis konkrečių priemonių gerinant pacientų patekimą pas kritinių ligų gydytojus specialistus. Savo ruožtu, aptarti šią problemą parlamentaras inicijuos specialų Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį.

The post Mindaugas Puidokas ragina sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį skubiai spręsti eilių pas gydytojus specialistus klausimą appeared first on LAIKMETIS.

„Šis žingsnis sudaro technologines galimybes vartotojams pateikiamuose duomenų rinkiniuose ieškoti juos dominančios informacijos ir, remiantis ja, atlikti reikiamus sprendimus. Tai atveria platesnes galimybes ne tik grįsti politinius sprendimus, tačiau sudaro palankesnes sąlygas vystyti mokslinius tyrimus, kurti inovacijas ir kt.“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Anot ministerijos, bendradarbiaujant su valstybės įmone Registrų centras, palaipsniui yra atveriami elektroninių receptų duomenų rinkiniai. Kol kas atveriami išrašytų elektroninių receptų duomenys, tai yra, gyventojams paskirtų vaistų. Ateityje numatoma atverti duomenis ir apie gyventojų įsigytus vaistus.

Anot valstybinės įmonės „Registrų centras“ strateginio vystymo direktorius Adrijaus Jusio, „Registrų centre“ kaupiami milžiniški kiekiai duomenų ir informacijos, o apdorojimas yra imlus laikui. Elektroninių receptų duomenų rinkiniai po truputį pildomi ir šių metų įrašais.

„Sukauptų duomenų poreikis ir potenciali nauda yra neginčijami, tad duomenų atvėrimas visuomenei yra vienas iš įmonės strateginių veiklos prioritetų. Šįkart visuomenei atveriame bene didžiausios šalyje informacinės sistemos E.sveikata turimus duomenis apie išrašytus e. receptus. Neabejojame, kad atverti duomenys taps reikšmingu pagalbininku, analizuojant visuomenės sveikatos situaciją ir priimant duomenimis grįstus sprendimus“, – teigė „Registrų centro“ atstovas.

Šįkart visuomenei atveriame bene didžiausios šalyje informacinės sistemos E.sveikata turimus duomenis apie išrašytus e. receptus.

Elektroninių receptų duomenys pateikiami Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) ir pasiekiami per Lietuvos atvirų duomenų portalą data.gov.lt. Šiuo metu atverti pernai metų el. receptų duomenys, taip pat ruošiamasi atverti ir kitų laikotarpių duomenų sankaupas.

Anot viceministro, maksimaliai atverti viešojo sektoriaus valdomi duomenys ir pagerintas jų prieinamumas kelia sveikatos sektoriaus valdomos informacijos kokybę bei užtikrina skaidrumą.

Kitas ne mažiau svarbus aspektas ir siekis, atveriant duomenų panaudojimo galimybes, – didinti visuomenės pasitikėjimą, kad nuasmenintų sveikatos duomenų naudojimas yra saugus ir naudingas pacientams, mokslui, sveikatos priežiūros sistemai ir verslui, rašoma pranešime.

„Duomenų, taip pat – sveikatos srities, pakartotinis naudojimas neabejotinai svarbus, tad džiugu, kad šiuo metu turimų sveikatos duomenų kiekis ir atvirų rinkinių skaičius vis auga“, – teigia A. Pečkauskas.

Nuo 2020 m. veikiančiame data.gov.lt portale jau yra patalpinta daugiau kaip 680 aukštos kokybės duomenų rinkinių. Tai leidžia vieno langelio principu verslui ir visuomenei patogiai gauti ir naudoti viešojo sektoriaus tvarkomus duomenis, pranešė ministerija.

Šiuo metu Informacinės visuomenės plėtros komitetas įgyvendina projekto „Atvirų duomenų platformos, įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“ antrąjį etapą.

Anot ministerijos, tarp projekto dalyvių yra septynios SAM pavaldžios įstaigos. Ruošiamasi iki kitų metų kovo 31 d. atverti apie 60 šių institucijų tvarkomų duomenų rinkinių Lietuvos atvirų duomenų portale.

The post Nuo šiol gyventojams išduotų elektroninių receptų duomenys taps prieinami verslui ir mokslininkams appeared first on LAIKMETIS.

„(...) kiekvienas gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, priėmęs ar reikalavęs kyšio iš paciento, turi žinoti, kad rizikuoja ne tik užsitraukti baudžiamąją atsakomybę, tačiau rizikuoja ir netekti savo veiklos licencijos“, – antradienį Seime sakė Arūnas Dulkys.

Dešimt parlamentarų jį pakvietė atsakyti į klausimus, susijusius su gydytojo chirurgo ir abdominalinio chirurgo licencijos panaikinimo buvusiam Santaros klinikų vadovui Kęstučiui Strupui. Teismas jį yra pripažinęs kaltu paėmus kyšį iš pacientės.

Seimo nariams kilo klausimų, kokiu pagrindu žinomam medikui panaikinta licencija.

Ministro teigimu, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba licenciją panaikino vadovaudamasi Medicinos praktikos įstatymo norma, kad licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu gydytojas šiurkščiai pažeidė paciento teises: pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų.

„Taigi, tolerancijos šioje vietoje nebus“, – sakė A. Dulkys.

Jis tvirtino, kad per pastarąjį dešimtmetį, iki šios Vyriausybės veiklos pradžios, minėtu pagrindu panaikintos vos dvi medicinos praktikos licencijos, nors už kyšininkavimą nuteisti 22 asmens sveikatos priežiūros specialistai.

įstatymų leidėjas jau seniai suteikė realų įrankį korupcijai asmens sveikatos priežiūros sektoriuje mažinti, iki šiol nebuvo sukurta efektyvi jo įgyvendinimo sistema

„Dar daugiau, gilinantis į situaciją paaiškėjo, kad nors įstatymų leidėjas jau seniai suteikė realų įrankį korupcijai asmens sveikatos priežiūros sektoriuje mažinti, iki šiol nebuvo sukurta efektyvi jo įgyvendinimo sistema. Gydytojai nežino, kad už kyšininkavimą jiems gali būti stabdomos ar panaikinamos licencijos, o Akreditavimo tarnyba savo iniciatyva nesiima įstatyme numatytų veiksmų, kol į juos kažkas raštu nesikreipia“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Jis tvirtino sieksiąs, jog minėtas teisinis reguliavimas veiktų visa apimtimi.

„Išimčių nebus niekam“, – pabrėžė A. Dulkys.

Jo duomenimis, pernai ir šiemet Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sulaukė teisėsaugos institucijų kreipimųsi dėl dviejų sveikatos priežiūros specialistų licencijų panaikinimo, nes tie specialistai yra nuteisti už korupcinių veikų padarymą.

SAM taip pat informuota, kad dar aštuoniems sveikatos priežiūros specialistams yra pateikti įtarimai dėl korupcijos.

Kita vertus, A. Dulkys teigė, jog licencijos panaikintos ne visam laikui – po trijų mėnesių gydytojas gali kreiptis dėl naujos išdavimo.

„Šiuo metu svarstoma tokius terminus ilginti“, – sakė ministras.

Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo.

Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausio mėnesį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.

K. Strupui skirta 5 tūkst. eurų, pacientei – 4,5 tūkst. eurų bauda.

The post A. Dulkys apie kyšius imančius gydytojus: tolerancijos šioje vietoje nebus appeared first on LAIKMETIS.

„Visi rodikliai po truputį gerėja, tai labai natūralu, kad galime aptarti ir srautų valdymo temas mokyklose. Pavyzdžiui, galbūt apsvarstyti, kad kaukių reikėtų pertraukų metu, didesnių susibūrimų metu, bet galbūt pačioje pamokoje galbūt ne“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.

Visi rodikliai po truputį gerėja, tai labai natūralu, kad galime aptarti ir srautų valdymo temas mokyklose.

„Apie tai šiuo metu kalbama, galutiniai sprendimai – kitą savaitę“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar nesvarstoma iš viso atsisakyti kaukių dėvėjimo uždarose patalpose, jis teigė, kad sprendimų dar teks palaukti.

„Nuoseklumas toks: šią savaitę tariamės dėl švietimo, ugdymo srities, kitą savaitę – sprendimai. Kitą savaitę sėdam prie stalo dar su gydymo įstaigomis ir renginių organizatoriais ir tada žiūrėsim, kokie gali būti dar tolimesni sprendimai“, – kalbėjo A. Dulkys.

Siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, pernai gruodžio mokyklose įvestos privalomos medicininės kaukės pradinių klasių moksleiviams.

The post A. Dulkys: planuojama atsisakyti kaukių, sprendimai - kitą savaitę appeared first on LAIKMETIS.

Islandija ir Lichtenšteinas į raudoną zoną perkeltos iš geltonosios, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pasak pranešimo, kitą savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai keliautojams nesikeičia.

Iš raudonos zonos atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems asmenims ir toliau išlieka privalomas tyrimas prieš kelionę ir dešimties dienų izoliacija atvykus.

Atvykstantieji iš geltonos zonos privalo atlikti tyrimą prieš kelionę ir 3–5 dieną po atvykimo jį pakartoti, tačiau jiems neprivaloma dešimties dienų izoliacija.

Keliautojams, atvykstantiems iš žalios zonos, privaloma tik užpildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketą, kaip ir atvykstantiems iš raudonos ir geltonosios zonos, bei atlikti COVID-19 tyrimą prieš kelionę.

Paveiktų šalių sąrašas atnaujinamas kiekvieną penktadienį ir įsigalioja artimiausią pirmadienį.

The post Į raudoną zoną grįžta Islandija, Lichtenšteinas ir Ispanija appeared first on LAIKMETIS.

Tai numatyta Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame nutarimo projekte dėl karantino režimo pakeitimo.

Ministrų kabinetas projektą svarstys trečiadienį.

Švelnesnės sąlygos galėtų būti taikomos po savaitės, kai žmogus gauna antrąjį „Moderna“ ar „Pfizer“ vakcinos skiepą, taip pat praėjus keturioms savaitėms po pasiskiepijimo „Johnson & Johnson“ vakcina bei pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze.

Praėjus 12-kai savaičių žmogus privalėtų pasiskiepyti antrąja „AstraZeneca“ vakcinos doze arba palengvinimai jam nustotų galioti.

Be to pasas galios persirgusiems COVID-19 ir tiems, kurie turės ne anksčiau nei prieš 24 valandas atliktą neigiamą testą: PGR tyrimą ar antigeno testą, ir gautą neigiamą atsakymą.

Taip pat visi palengvinimai galiotų vaikams iki 16 metų be papildomų sąlygų.

Galėtų dalyvauti didesniuose renginiuose

Pagal siūlomus pakeitimus, su galimybių pasu būtų leidžiama burtis viešose erdvėse po dešimt asmenų, kai kitais atvejais šis skaičius yra perpus mažesnis, tai galiotų ir asmeninėms šventėms.

Be to imunitetą turintys asmenys galėtų teikti kontaktines paslaugas valstybės ir savivaldybių institucijose.

Taip pat su galimybių pasu nebebūtų taikomas reikalavimas viename kambaryje, teikiant apgyvendinimo paslaugas, apgyvendinti tik tos pačios šeimos narius.

Taip pat numatyta leisti keliones pramoginiais laivais: jose galėtų dalyvauti ne daugiau dešimties žmonių arba neribojamas kiekis dalyvių, atitinkančių galimybių paso kriterijus.

Viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, lošimo vietos ir lažybų punktai taip pat galėtų teikti paslaugas viduje asmenims, turintiems galimybių pasą.

Galimybių paso reikalavimus atitinkantiems žmonėms būtų leidžiama rengti iki 500 žiūrovų turinčius renginius tiek uždarose, tiek atvirose vietose. Jie privalėtų užimti sėdimas vietas ir užimti ne daugiau kaip 75 proc. jų. Šiuo metu leidžiami renginiai tik iki 150 žmonių, užimant ne daugiau trečdalio vietų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau yra teigusi, jog galimybių pasas būtų virtualus dokumentas, kurį galėtų gauti žmonės, atitinkantys minėtus kriterijus dėl imuniteto. Kiekvienu atveju asmeniui būtų suteiktas imunitetą patvirtinantis QR kodas, kurį jis turėtų pateikti prieš lankydamasis renginyje ar maitinimo įstaigoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau svarstė, kad iniciatyva galėtų pradėti veikti nuo gegužės pabaigos ir būtų kaip laikinas sprendimas, o vėliau, įsibėgėjus masinei vakcinacijai ir atsiradus europiniam žaliajam sertifikatui, galimybių paso galėtų nelikti.

The post Galimybių pasas įsigaliotų gegužės pabaigoje: leistų didesnius renginius, pramogas viduje appeared first on LAIKMETIS.