Tada jis užsidėjo statulos karūną ant galvos. Apie tai praneša swissinfo.ch.

Tikintieji sulaikė vandalą ir perdavė jį policijai, pradėtas tyrimas.

Pasak Švico kantono policijos, jaunuolis negyveno pačiame kantone, jis buvo atvežtas iš kito rajono. Dabar jis nuvežtas į medicinos įstaigą apžiūrai.

Pasak policijos atstovo spaudai Romano Gislerio, nusikaltimo motyvai kol kas nėra aiškūs.

Paaiškėjo, kad žala senovinei XV a. statulai yra minimali, tačiau ranka, skeptras ir karūna buvo apgadinti.

Vienuolyno atstovai sakė, kad paminklą planuojama restauruoti, ir išreiškė apgailestavimą dėl incidento, ypač atsižvelgiant į įžeistus religinius tikinčiųjų jausmus.

Teisinės pasekmės vandalui gali būti kaltinimai tyčiniu svetimo turto sugadinimu ir tikinčiųjų jausmų įžeidimu, už ką Šveicarijoje gali būti skirta bauda pagal Baudžiamojo kodekso 261 straipsnį.

The post Šveicarijoje iš Afganistano kilęs prieglobsčio prašytojas išniekino Marijos statulą appeared first on LAIKMETIS.

Žurnalistai pasakoja, kad išpažinties kambaryje vietoj kunigo ekrane pasirodo „Jėzaus atvaizdas, kuris bet kokiomis aplinkybėmis dalina paguodos, džiaugsmo ir tikėjimo žodžius, atsako į asmeninius klausimus“. Jie priduria, kad šis „avataras“ iš tikrųjų kainuoja kelis tūkstančius eurų ir susideda iš „kabelių ir kompiuterinės technikos“.

Tikintieji kviečiami „prisiimdami riziką“ tiesiog paspausti mygtuką ir išsakyti savo klausimą ar problemą.

„Iki šiol Jėzus pasirodydavo tik religinių objektų pavidalu, tylus ir griežtas, bet dabar jis kalba paspaudus mygtuką“, - komentavo „Deutsche Welle".

Pasak leidinio, maždaug du trečdaliai „vartotojų“ teigė, kad po „išpažinties“ išėjo dvasiškai praturtinti.

„Buvau nustebęs, kad buvo taip paprasta, ir nors tai mašina, ji man davė tiek daug patarimų, taip pat ir krikščionišku požiūriu“, - sakė vienas parapijietis komentare televizijos kanalui. Kitas patikino, kad „jautėsi globojamas ir išėjo tikrai paguostas“.

Vietos universitete sukurta technologija yra eksperimentas. Jos kūrėjai teigia, kad tokiu būdu jie bando ištirti, kaip technologijos gali paveikti religinę praktiką ir dvasinį gyvenimą. Taip pat, jų teigimu, jie norėjo pradėti diskusijų šia tema procesą, suteikdami žmonėms konkrečią bendravimo su dirbtiniu intelektu patirtį.

Šio projekto autoriai mano, kad toks skaitmeninis „dirbtinio intelekto Jėzus“ turi nemažai privalumų. Jis gali būti pasiekiamas 24 valandas per parą, kitaip nei gyvi kunigai, kalbėti šimtu kalbų.

Be to, jų teigimu, bendravimo su dirbtiniu intelektu procesas yra prieinamesnis ir mažiau formalizuotas, o mašina turi gebėjimų, kurių neturi ganytojai.

Tačiau etikos profesorius Peteris Kirschlegeris perspėjo, kad projektas nuėjo per toli.

„Turime būti atsargūs, kai kalbama apie tikėjimą, kai kalbama apie pastoraciją, kai ieškome prasmės religijoje, kur mes, žmonės, iš tikrųjų esame gerokai pranašesni už mašinas, todėl šiuos dalykus turime daryti patys“, - sakė jis.

Nors Vatikanas šios situacijos dar nekomentavo, „Deutsche Welle" teigimu, koplyčia buvo smarkiai kritikuojama. Žmonės mano, kad „eksperimentas neliks be pasekmių“.

The post Šveicarijoje koplyčios klausykloje su tikinčiaisiais jau bendrauja dirbtinis intelektas appeared first on LAIKMETIS.

„Džiaugiuosi, kad šiandien pasirašome šį susitarimą, tai yra labai gražus startas ir ačiū Šveicarijai, kuri prisideda prie mūsų nevyriausybinių organizacijų plėtros“, – pasirašymo metu sakė G. Skaistė.

Pasak Finansų ministerijos, Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi, arba daugiau nei 1,5 mln. eurų. 

G. Skaistės teigimu, Lietuvoje socialinis aktyvumas dar nėra pakankamai išvystytas – bendruomenės veiklose ar savanorystėse dalyvauja vos 16 proc. žmonių.

„Matome didelį potencialą, kurį mūsų piliečiai demonstravo Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste – virš 150 tūkst. savanorių prisidėjo prie pagalbos iniciatyvų ukrainiečiams. (...) Tikime, kad šios programos priemonės padės sustiprinti ir plėsti piliečių įsitraukimą“, – sakė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Domantas Katelė pabrėžė, kad šios lėšos padės skatinti jaunimo įsitraukimą.

„Pagaliau mes turėsime tikrai reikšmingą sumą, kuri padės jauniems žmonėms įsitraukti į demokratinius procesus. Į rinkimus ateina tikrai mažai jaunų žmonių, tai aš džiaugiuosi, kad mes turėsime 1,5 milijono eurų jaunimo ne Vyriausybės organizacijoms“, – sakė D. Katelė.

M. Michelet pabrėžė, kad savanorystė Šveicarijos visuomenėje yra itin svarbi – daugiau nei trečdalis gyventojų užsiima savanoriška veikla. 

„Būti bent vienos pilietinės visuomenės organizacijos nariu – mūsų DNR dalis“, – renginio metu sakė jis.

Ministerijos teigimu, pasirašoma sutartis dėl Pilietinio įsitraukimo programos įgyvendinimo bus trečioji ir baigiamoji finansavimo sutartis pagal Antrąjį Šveicarijos finansinį įnašą Lietuvai. 

„Pilietinio įsitraukimo“ programa bus įgyvendinama dviem pagrindinėmis kryptimis: pirmoji – sieks stiprinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmenį sprendimų priėmime, gerinti jų skaidrumą, antroji – orientuota į savanoriškos veiklos kokybės gerinimą.

Programos operatoriumi paskirta Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri bus atsakinga už tinkamą programos įgyvendinimą ir atsiskaitymą donorams.

Šalys spalio pradžioje taip pat susitarė skirti apie 36 mln. eurų motinų ir vaikų sveikatai gerinti, daugiausia lėšų skiriant ambulatorinių paslaugų vystymui. Tuo metu Lietuva įsipareigojo skirti 5 mln. eurų biudžeto lėšų, Šveicarija – apie 31 mln. eurų.

Pernai gegužę abi šalys Lietuvos sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietiniam įsitraukimui susitarė iš viso skirti apie 53 mln. eurų: Lietuva – 7 mln. eurų, o Šveicarija – 46 mln. eurų.

Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad iniciatyvos bus pradėtos finansuoti 2025 metais, kai bus parengtos atskiros skirtingų sričių programos, kurias reikės įgyvendinti iki 2029-ųjų pabaigos.

Šveicarija 2007–2012 metais Lietuvai buvo skyrusi apie 66 mln. eurų finansinį įnašą. Šios lėšos buvo naudojamos ligoninių infrastruktūrai, aplinkosaugai ir energijos efektyvumo didinimui, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai, nevyriausybinių, bendruomenių organizacijų iniciatyvoms, moksliniams tyrimams.

The post Pilietiniam įsitraukimui – 10 mln. eurų bendradarbiaujant su Šveicarija appeared first on LAIKMETIS.

Kantono policija pranešė, kad kapsulė buvo panaudota pirmadienį miško namelyje, o sulaikytiesiems gresia baudžiamoji byla.

„Šafhauzeno kantono prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą keliems asmenims dėl raginimo ir padėjimo nusižudyti (...) ir keli asmenys buvo uždaryti į policijos areštinę“, – pranešė regiono policija.

Nyderlandų laikraštis „Volkskrant“ antradienį pranešė, kad policija sulaikė vieną jo fotografą, kuris norėjo nufotografuoti „Sarco“ naudojimą.

Šveicarijoje, kur aktyvi eutanazija uždrausta, tačiau pagalbinė mirtis įteisinta jau kelis dešimtmečius, šis prietaisas sukėlė daugybę teisinių ir etinių klausimų.

2019 metais pristatytas „Sarco“ prietaisas yra nešiojama žmogaus dydžio kapsulė, kurioje deguonis pakeičiamas azotu, todėl mirštama nuo hipoksijos.

Ji yra savarankiškai valdoma viduje esančiu mygtuku, todėl mirtis įvyksta be medikų priežiūros.

Šią liepą organizacija „The Last Resort“ pristatė „Sarco“ kapsulę Ciuriche, teigdama, kad tikisi, jog ji bus pirmą kartą panaudota per kelis mėnesius, ir nemato jokių teisinių kliūčių ją naudoti Šveicarijoje. 

Naujienų agentūrai AFP adresuotame pareiškime organizacija nurodė, kad pirmadienį šiuo prietaisu pasinaudojo sunkiai serganti 64 metų moteris iš Jungtinių Valstijų.

Tuo metu Šveicarijos teisingumo ministrė Elisabeth Baume-Schneider (Elizabet Baumė Šnaider) pareiškė, kad tokio prietaiso naudojimas prieštarauja šalyje galiojantiems įstatymams.

„Pirma, jis neatitinka produktų saugos teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti tiekiamas rinkai. Antra, atitinkamas azoto naudojimas neatitinka Cheminių medžiagų įstatymo tikslo straipsnio“, – sakė ji.

The post Šveicarijoje neteisėtai panaudotas eutanazijai skirtas prietaisas „Sarco“ appeared first on LAIKMETIS.

Vaizdai, kuriais buvo pasidalinta „Instagram“ tinkle, rodė Marijos ir Jėzaus veidus, išvagotus kulkų skylių. Politikės veiksmai sukėlė kritikos ir oficialių skundų bangą.

32 metų S. Ameti, kuri nuo 2021 m. yra viena iš progresyvaus judėjimo „Operation Libero“ pirmininkių, netrukus po to, kai suprato religinį meno kūrinio pobūdį, ištrynė vaizdus ir paskelbė atsiprašymą.

„Atsiprašau žmonių, kuriuos įskaudino mano įrašas. Iškart jį ištryniau, kai supratau, kad tai yra religinis turinys. Nepagalvojau apie tai“, - politikė rašė savo „X" paskyroje. „Labai apgailestauju“.

Nuotraukos buvo padarytos per šaudymo treniruotę, kurios metu S. Ameti paaiškino, kad plakatą pasirinko, nes jis buvo „pakankamai didelis“, kad būtų tinkamas taikinys, tačiau nepastebėjo religinės vaizdo reikšmės. Incidentas greitai sulaukė pasmerkimo, ypač iš konservatyvių grupių ir krikščioniškų organizacijų.

Dešiniosios Šveicarijos liaudies partijos jaunimo sparnas pateikė baudžiamąjį skundą prieš S. Ameti, nurodydamas, kad buvo pažeista religijos ir tikėjimo laisvė. Organizacijos „Mass-Voll“ įkūrėjas Nicolas Rimoldi (Nikolas Rimoldis) taip pat paskelbė ketinantis pateikti kaltinimus. Jis teigė, kad politikės veiksmai labai įžeidė krikščionių tikėjimą.

Reaguodama į reakciją, S. Ameti atsistatydino iš Liberalų žaliųjų partijos pirmininkės Ciuriche pareigų.

Dabar partija svarsto pašalinimo iš partijos procedūrą. Partijos Ciuricho skyriaus pareiškime teigiama: „Partijos vadovybės nuomone, Sanijos Ameti tolesnė narystė partijoje pakenktų Liberalų žaliųjų partijos reputacijai“.

Pranešama, kad dėl viešos kritikos S. Ameti kreipėsi į policiją dėl jai išsakytų grasinimų, taip dar labiau pabrėždama priešiškumo intensyvumą.

Ginčas turėjo įtakos ir S. Ameti profesiniam gyvenimui. Konsultacinė įmonė „Farner Group“, kurioje ji dirbo, patvirtino, kad po šio incidento jos darbo sutartis buvo nutraukta.

The post Šveicarijos politikė atsistatydino po to, kai sulaukė kritikos dėl šaudymo į Marijos ir Jėzaus atvaizdą appeared first on LAIKMETIS.

Katedros kapitula turi tris mėnesius pasirengti rinkimams, rašoma Sankt Galeno vyskupijos interneto svetainėje. Joje taip pat informuojama apie naujo vyskupo rinkimų procedūrą bei prašoma vyskupijos tikinčiųjų pareikšti savo nuomonę, kokiomis savybėmis turi pasižymėti kandidatas į Sankt Galeno vyskupus, kokie turi būti sielovados prioritetai ir kaip atliepti į šiandieninės Bažnyčios ir pasaulio iššūkius. Apklausa truks iki rugsėjo 9 d.

Gautus atsakymus apdoros Šveicarijos pastoracinės sociologijos institutas ir sintezę pateiks Sankt Galeno kapitulai. Pagal tai kapitula sudarys šešių kandidatų į vyskupus sąrašą, kuris bus pateiktas Šventojo Sosto vyskupų dikasterijai.

Gavus dikasterijos pritarimą šešiems siūlomiems kandidatams, katedros kapitula kartu su vyskupijos Katalikų kolegija, t. y. visų vyskupijos atstovų taryba, iš šešių kandidatų atrinks tris ir nustatys vyskupo rinkimų datą. Kapitula iš trijų kandidatų išrinks naują vyskupą, tačiau kas išrinktas bus pranešta tik po to, kai vyskupo išrinkimą patvirtins popiežius.

Svarbu pastebėti, kad ši procedūra jau buvo taikyta 2006 m. skiriant vyskupą Büchelį ir 1995 m. jo pirmtaką vyskupą Ivo Führerį.

The post Šveicarijos Sankt Galeno vyskupija pati renka naują vyskupą appeared first on LAIKMETIS.

Sprendimas priimtas po to, kai Šveicarijos federalinis teismas atmetė bažnyčios apeliaciją, kuri, daugelio evangelikų nuomone, liudija apie religijos laisvės padėties blogėjimą regione, praneša "Evangelical Focus".

Kreipimąsi remia Šveicarijos evangelikų aljansas kartu su savo Ženevos skyriumi ir Romos evangelikų bažnyčių federacija, kuriai priklauso Kolonjos bažnyčia. Jie siekia apskųsti Federalinio teismo sprendimą, tikrindami jo atitiktį tarptautinei teisei į religijos laisvę.

Konfliktas prasidėjo 2022 m. liepą, kai Ženevos valstybės taryba uždraudė Kolonjos bažnyčiai rengti krikšto apeigas Ženevos ežere, remdamasi kantono sekuliarizmo įstatymu. Įstatyme nustatyta, kad krikštyti viešose vietose gali būti leidžiama tik toms bažnyčioms, su kuriomis Valstybės taryba palaiko oficialius santykius.

Evangelikų aljanso direktoriaus pavaduotojas Stephanas Klopfensteinas išreiškė susirūpinimą: „Ženeva pamina savo tolerancijos tradicijas ir griauna savo, kaip žmogaus teisių sostinės, reputaciją.“

Po to, kai 2024 m. vasario mėn. federalinis teisingumo teismas atmetė bažnyčios apeliacinį skundą, jie kartu su evangelikų organizacijų parama nusprendė kreiptis į EŽTT.

2024 m. vasario mėn. sprendime Federalinis teismas dar kartą patvirtino sekuliarizmo koncepciją, pagal kurią krikštas viešoje erdvėje gali trikdyti religinę ramybę ir įžeisti kitų žmonių įsitikinimus. Šis sprendimas sukėlė evangelikų grupių susirūpinimą, kurios teigia, kad Ženevos kantonų nustatyta pripažinimo procedūra suteikia pernelyg daug galių valstybei nustatant, kurios religinės bendruomenės gali praktikuoti savo tikėjimą viešosiose erdvėse.

Po Federalinio teismo sprendimo Šveicarijos evangelikų aljansas balandžio mėn. paskelbė pareiškimą, kuriame apgailestavo dėl šio sprendimo ir pavadino jį reikšmingu žingsniu atgal religijos laisvės srityje Ženevoje. Jų teigimu, sprendimas atspindi sekuliarizmą, kuris labiau orientuotas į nepasitikėjimą bažnyčiomis nei į atvirumą ir socialinės struktūros praturtinimą.

Aljansas taip pat kritikuoja valstybės reikalavimą religinėms organizacijoms prisiimti įsipareigojimus, kurių nereikalaujama iš kitų viešosios erdvės naudotojų, ir pasisako už bažnyčių nepriklausomybę nuo valstybės kontrolės.

Kreipimusi į EŽTT siekiama atkurti Kolonjos evangelikų bažnyčios teisę krikštyti Ženevos ežere, kuri yra labai svarbi ginant religijos laisvę Šveicarijoje.

The post Evangelikų bažnyčia iš Šveicarijos kreipėsi į EŽTT dėl krikšto apeigų appeared first on LAIKMETIS.

Birželį daugiau kaip 90 šalių vadovų ir aukščiausio rango pareigūnų susirinko Šveicarijos Biurgenštoko kurorte į pirmąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį Rusija pavadino laiko švaistymu.

Tačiau V. Zelenskis neseniai pakeitė nuomonę ir pareiškė, kad Rusija galėtų dalyvauti antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, kurį preliminariai planuojama surengti šiais metais.

V. Zelenskis galimybę Rusijai dalyvauti Šveicarijoje vykusiame viršūnių susitikime dėl taikos buvo atmetęs. 

„Didžioji pasaulio dalis šiandien sako, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime turi būti atstovaujama Rusijai, kitaip nepasieksime reikšmingų rezultatų“, – pabrėžė V. Zelenskis.

„Kadangi visas pasaulis nori, kad jie sėstų prie derybų stalo, mes negalime tam prieštarauti“, – antradienį Vakarų Ukrainoje duodamas interviu Prancūzijos žiniasklaidai, įskaitant ir naujienų agentūrą AFP, teigė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad yra pasirengęs deryboms, tačiau paliaubas sutiktų skelbti tik su sąlyga, kad Kyjivas faktiškai atsisakytų žemių, kurias Maskva laiko savo teritorija.

V. Zelenskis taip pat pareiškė nenorintis, kad Kinija, kuri neseniai priėmė Ukrainos užsienio reikalų ministrą deryboms ir yra artima Maskvos sąjungininkė, tarpininkautų siekiant taikos. Jis ragino Pekiną spausti Maskvą nutraukti karą.

„Jei Kinija nori, ji gali priversti Rusiją nutraukti šį karą. Kinija yra neatsiejama šio pasaulio dalis ir įtakinga valstybė“, – sakė jis.

„Norėčiau, kad ji neatliktų tarpininko vaidmens. Norėčiau, kad ji darytų spaudimą Rusijai“, – pridūrė Ukrainos vadovas.

Plačiame interviu V. Zelenskis taip pat paaiškino, kad Rusijos pajėgoms pavyko įsitvirtinti Rytų Ukrainoje, Kyjivo sąjungininkams ribojant Vakarų šalių tiekiamos ginkluotės naudojimą ir kariuomenei vis dar laukiant ginklų siuntų iš užsienio.

„Negalėjimas panaudoti visų ginklų, kurių mums reikia šiam priešui sustabdyti, yra rimtas iššūkis“, – sakė jis ir pridūrė, kad Ukraina laukia naujų ginklų rezervinėms brigadoms aprūpinti.

„Jei panaudosime mūsų partnerių ginklus, jie gali sakyti, kad daugiau jums nepadėsime, štai kokia yra rizika“, – teigė jis.

V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas labai stengiasi gauti leidimą Vakarų šalių tiekiamais ginklais smogti Rusijos pajėgoms bet kur Rusijoje.

„Deja, mūsų partneriai vis dar to bijo“, – pridūrė jis.

„Mes nebeslepiame, kad rengėme 14 brigadų. Ar manote, kad įmanoma juos sustabdyti, jei iš 14 brigadų aprūpintos tik trys?“ – pridūrė jis, aiškindamas, kaip Rusijai pastaraisiais mėnesiais pavyko užimti keletą kaimų rytinėje Donecko srityje.

The post V. Zelenskis persigalvojo dėl Rusijos dalyvavimo pasauliniuose forumuose appeared first on LAIKMETIS.

„Taika visada sudaroma kartu", - sakė jis birželio 19 d., kaip pranešė „Vatican News".

P. Parolinas vadovavo Vatikano stebėtojų delegacijai birželio 15-16 d. Šveicarijoje vykusioje konferencijoje dėl taikos Ukrainoje. Konferencijoje dalyvavo apie 100 delegacijų, daugiausia iš Vakarų šalių, pranešė „AP News". Rusija nebuvo pakviesta.

Po konferencijos paskelbtame pareiškime kardinolas dar kartą patvirtino Šventojo Sosto įsipareigojimą palaikyti „nuolatinius ryšius su Ukrainos ir Rusijos valdžios institucijomis" ir padėti įgyvendinti galimas tarpininkavimo iniciatyvas, teigė „Vatican News".

The post Vatikano valstybės sekretorius apgailestavo, kad Rusija nedalyvavo Ukrainos taikos konferencijoje appeared first on LAIKMETIS.

Ji teigė, kad sėdėdama šventovės soste norėjo pareikšti protestą prieš karą, taip pat "išaukštinti Mergelės Marijos asmenį", suteikdama "populiariausiai Biblijos figūrai po Jėzaus Kristaus" feministinį atspalvį.

Sėdėjimas šventovės soste taip pat atspindėjo, kad ateityje moterų padėtis Katalikų Bažnyčioje turėtų keistis, sakė ji. "Štai kodėl Marija jaučiasi geriau, kai aš ten sėdžiu", - sako Filacanavo.

Ji mano, kad "pati Marija patyrė visas šias kančias - karą, tremtį, vaiko netektį. Tad mano, kaip pasipriešinimo moters, darbo dalis yra parodyti, kad ji gina visas moteris, kurios priešinasi patriarchalinėms galios struktūroms ir griežtai bei sąmoningai pasisako prieš vyrų smurtą".

Bettina Filacanavo apsigaubė mėlyna paklode ir nuo 17 iki 20 val. tyliai sėdėjo bažnyčios soste, o "lankytojai vaikščiojo po koplyčią arba stebėjo performansą iš suolų".

"Šiuo simboliniu performansu nenoriu provokuoti, bet nuveikti pozityvų darbą", - sakė 50-metė menininkė.

Pažymėtina, kad Bettina Filacanavo jau 15 metų dirba Šveicarijos evangelikų reformatų bažnyčios humanitarinėje organizacijoje, tačiau savo "performansui" pasirinko katalikų bažnyčią.

The post Šveicarijoje menininkė tris valandas sėdėjo soste bažnyčios altoriuje appeared first on LAIKMETIS.