Vilniaus miesto gynybinės sienos Aušros Vartuose esantis paveikslas nuo XVII a. garsėja stebuklais. Manoma, kad tapytas 1520–1530 m. Uždengtas menišku metalo aptaisu.

1927 m. liepos 2 d. vainikuotas popiežiaus Pijaus XI pašventintomis karūnomis. Suteiktas Gailestingumo Motinos titulas.

Aušros Vartų Dievo Motinos ikona siejama su Dievo Gailestingumo žinia. Praėjus aštuoneriems metams po to, kai ikonai buvo suteiktas Gailestingumo Motinos titulas, šv. Faustina rašė apie mistinę patirtį, susijusią su Aušros Vartų koplyčioje esančia ikona.

1935 m. lapkričio 15 d. šventoji Faustina buvo Aušros Vartų koplyčioje ir dalyvavo paskutinėje novenos dienoje prieš lapkričio 16-osios šventę. Ji rašo:

„Devyndienio Aušros Vartuose paskutinės dienos vakare sugiedojus litaniją vienas iš kunigų atnešė monstrancijoje Švenčiausiąjį Sakramentą; kai pastatė ant altoriaus, iškart išvydau mažą Kūdikėlį Jėzų, kuris tiesė į priekį savo rankutes Motinos link, kuri tuo metu turėjo gyvo žmogaus pavidalą.

Kai Dievo Motina man kalbėjo, – tuomet Jėzus tiesė rankeles į susirinkusius žmones. Švenčiausioji Motina man sakė, kad visus Dievo norus priimčiau kaip mažas vaikas, be jokių kamantinėjimų, kitaip Dievui tai nepatiks.

Tą akimirką Kūdikėlis Jėzus išnyko ir Dievo Motina prarado gyvą pavidalą, o paveikslas tebebuvo toks pats, kaip ir anksčiau, tačiau mano siela buvo pripildyta džiaugsmo bei didžiulio linksmumo, ir tariau Viešpačiui: elkis su manim, kaip Tau patinka, viskam esu pasiryžusi, bet Tu, o Viešpatie nesitrauk nuo manęs nė akimirkai“ (529).

The post Minima Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, iškilmė appeared first on LAIKMETIS.

Kaip teigė piligrimų centro atstovai, savo darbuose tikintys, jog atvykusius turistus išlydi kaip piligrimu. Šis apdovanojimas, tai įstaigoje dirbančių žmonių įvertinimas, kurie tikėjimo kupinomis širdimis neabejoja, jog Šiluva jau yra piligrimystės centras. Įstaigoje dirba tarptautinė komanda: vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė, Jono Pauliaus II piligrimų namų administratorė ses. Marija Gude, projektų koordinatorius Erikas Stančikas, vyriausioji virėja Jolanta Burneikienė, virėja Irena Pocevičienė, ūkvedys Petras Taučas ir darbuotojos Vida Čepienė, Auga Šveikauskienė, Laima Gaižauskienė, Ieva Stulginskaitė, Nataliia Kuchina.

Įvertinta tai, jog Šiluvos piligrimų centro kolektyvas organizuoja parodas, konferencijas, kuria specifinius vietai pritaikytus renginius, imasi įvairių socialinių iniciatyvų. Centro atstovai yra Religinio turizmo skatinimo Šiluvoje darbo grupės nariai. Ši grupė suburta dar 2018 metais, kuomet Raseinių rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno arkivyskupija. Joje dirba skirtingų institucijų deleguoti nariai. Svarbu, jog piligrimų centro veikla neapsiriboja Šiluva, tačiau, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis organizuojami ir tarptautiniai renginiai. Vienas jų – akademiniame pasaulyje jau tampa tradicija, tai tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje, kuri šiemet vyks ketvirtąjį kartą. Renginyje dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Portugalijos, Lenkijos ir kitų šalių akademinės bendruomenės atstovai.

Šiluvos piligrimų centras aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės gyvenime. Puoselėja ne tik tradicijas, kuria dialogą tarp vietos institucijų, tačiau taip pat inicijuoja naujas, inovatyvias idėjas, kuriose atsiskleidžia dvasinis ir kultūrinis vietos potencialas. Centro komanda prisideda garsinant Šiluvos šventovę, bendradarbiauja su vietos valdžios ir kultūros įstaigomis, įgyvendinant ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius projektus. Neabejotina, jog savo veikla Šiluvos piligrimų centras padeda praktiškai atskleisti bei įgyvendinti Raseinių rajono viziją – „Raseinių kraštas – modernus piligrimystės centras, patrauklus gyventi, investuoti ir svečiuotis“, o taip pat puoselėja Šiluvos šventovės žinią, jog 1608 m. būtent čia apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

The post Šiluvos piligrimų centras apdovanotas „Auksine lūšimi" appeared first on LAIKMETIS.

Tarp atvykusių piligrimų spindėjo dešimtys smalsių jaunų veidų – Tauragės dekanato dekanas kunigas Marius Venskus suorganizavo piligrimystę į pagrindinę Telšių vyskupijos šventovę daliai Tauragės Švč. Trejybės parapijoje Sutvirtinimo sakramentui besiruošiančių jaunuolių.

Įgaliotas vyskupo, kuris dėl ypatingo užimtumo šį kartą su Žemaičių Kalvarijos piligrimais meldėsi dvasiniu būdu, 12 valandos iškilmingai Šv. Mišių koncelebracijai bei po jų vykusiai Kryžiaus Kelio Kalnų procesijai vadovavo Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Haroldas Šneideraitis.

Homilijos metu į susirinkusiuosius kreipėsi Tauragės dekanato dekanas kun. M. Venskus, reikšdamas nuoširdžią padėką atvykusiesiems. „Švč. Mergelė Marija iš malonėmis garsėjančio stebuklingo paveikslo, žvelgdama į Jus visus, šypsosi, kadangi esate čia neatsitiktinai, ne pro šalį važiuodami tiesiog užsukote pasidairyti, bet atvykote su tikslu pagarbinti Dievą ir pasimokyti iš Jėzaus Motinos nuolankumo priimti Dievo valią, visada Jam ištarti „taip“ ir tokiu būdu dalyvauti pačioje Išganymo istorijoje“, – sakė pamokslininkas, pasidžiaugęs, jog įvairūs žmonės bei įvairios parapijose praktikuojamos pamaldumo formos, taip pat ir savitas Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimas, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilikoje susijungia į gražią ir turtingą Dievo vaikų šeimą liturgijoje, giedojime ir meilės kupinoje bendrystėje.

Apeigų pabaigoje nuoširdų padėkos žodį visiems tarė šventovės rektorius kun. Modestas Ramanauskas, pastebėdamass, jog, žvelgiant į šiandieną, galime nešiotis savyje pagrįstą viltį apie skaitlingumo didėjimą uolių piligrimų, sąmoningai ieškančių Dievo, kuris dosnus saugančiomis, gydančiomis ir žmogaus gyvenimą pašventinančiomis malonėmis.

Ypatinga padėka nuskambėjo ir Vidmanto Budreckio vadovaujamai grigališkojo choralo studijai „Schola cantorum de regina pacis“, atvykusiai iš Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos ir reikšmingai prisidėjusiai prie maldingos nuotaikos kūrimo bei liturgijos puošnumo.

Kiti Žemaičių Kalvarijos atlaidai vyks lygiai po mėnesio – 2024 m. sausio 2 dieną, antradienį. Tądien tikintiesiems patarnaus Plungės dekanato dvasininkai.

The post Žemaičių Kalvarijoje vyko dvasinė puota appeared first on LAIKMETIS.

Tradicijos visą mėnesį melstis Marijai, kaip ir kitų jos kulto formų, reikia ieškoti Rytuose. Jau V amžiuje Mažosios Azijos koptai visą mėnesį, vadinamą Kiahc (gruodžiu), kuris gamtos cikle atitinka mūsų gegužę, buvo skyrę ypatingai Marijos garbei.

Sakoma, kad šią pamaldžią praktiką Rytuose yra įvedęs šv. Kirilas Aleksandrietis, uoliai vystęs Marijos teologiją Nestorijaus erezijos akivaizdoje. Iš vėlesnių amžių žinoma tiek, kad Bizantijos imperijos graikai Mariją ypatingai minėdavo rugpjūtį, nes tuomet liturgija pažymi svarbiausią Marijos - Dangun Ėmimo - šventę. Tai matyti iš imperatoriaus Androniko II (1282-1328) vieno dekreto, kuriame minima, kad šis mėnuo yra skirtas pamaldumui Marijai.

Gegužinės pakeitė florealijų siautulį

Vakaruose gegužės mėnesio dedikaciją Marijai Bažnyčia priešpastatė pagonių pavasario šventei - Florai, kuri Romos imperijoje buvo švenčiama nuo balandžio 13 iki gegužės 3 d. Jos metu cirkuose vykdavo žaidimai, o liaudis rengdavosi drabužiais, kurie kitu metu buvo draudžiami, namus ir galvas puošdavo gėlių vainikais, keldavo orgijas, vadinamas florealia.

Nors pagoniška florealijų šventė mirė drauge su pagonybe, tačiau jos pėdsakai dar ir vėlesniais amžiais buvo pasilikę liaudies papročiuose. Tai matyti iš šv. Karolio Baromėjaus (1538-1584) elgesio, kuris smarkiai kovojo su šia pagoniška liekana, kuri reiškėsi įvairiomis formomis Milano mieste.

Idėja jungti Marijos asmenį su gegužės mėnesiu, pirmasis iškėlė Ispanijos karalius Alfonsas X (1239-1284) savo poema Cantegas de S. Maria, kurioje Mariją lygina su geguže. Tai rodo, kad XIII a. Ispanijoje jau buvo pradėjęs plisti ypatingas pamaldumas Marijai būtent gegužės mėnesį.

Šio mėnesio pamaldų Marijos garbei tam tikrų ženklų Viduramžiais randame ir kitose Europos vietose. Vokietijoje pal. Henrikas Seuse (1365), didis vokiečių mistikas visą gegužės mėnesį rinkdavęs gėles, jomis puošdavęs Marijos altorius ir kalbėdavęs specialias maldas.

Italijoje 1676 m. Fiesole domininkonų noviciate buvo įkurta draugija, kurios nariai įsipareigodavo ypatingu būdu melstis Marijai gegužės pradžioje. Nuo 1701 m. ši praktika buvo praplėsta visam mėnesiui. To paties XVII a. pabaigoje Neapolyje, karališkoje Šv. Klaros bažnyčioje, visą gegužės mėnesį kas vakarą vykdavo valandos trukmės pamaldos su giesmėmis ir palaiminimu Švč. Sakramentu.

Šio pamaldumo suvienodinimo ir apibendrinimo nuopelnai priklauso italų jėzuitui A. Dionidui, kuris 1725 m. Veronoje išleido knygelę Mese di Maria, ossia Mese di Maggio, consecrato a Maria. Joje buvo surinktos paskiros šio pamaldumo praktikos ir iš jų sudaryta tam tikra sistema.

Ši knygelė labai paplito ir padarė didelę įtaką gegužinių pamaldų paplitimui. Joje gegužinių pamaldų tvarka nustatoma tokia: papuošti gėlėmis Marijos altorių ar paveikslą, prieš jį vakarais sukalbėti rožinį, litaniją ar kitas maldas, paskaityti ką nors apie Marijos ypatybes.

Šiam skaitymui kitas jėzuitas P. Lalomia 1758 m. parašė II Mese di Maggio, kuri buvo išsyk išversta į prancūzų (susilaukė net 60 laidų) bei vokiečių kalbas ir prisidėjo prie gegužinių pamaldų išplitimo Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Iki tol gegužinės pamaldos vis dar nebuvo visos Bažnyčios maldinga praktika. Prie jų dar didesnio universalumo prisidėjo jėzuitas Alfonsas Muzzarellis (1749-1813), kuris 1785 m. išleido knygelę II Mese di Maggio ir ją su laišku išsiuntinėjo visiems Italijos vyskupams, prašydamas įvesti gegužines pamaldas visose vyskupijose.

Ši knygutė XIX a. susilaukė net 100 laidų ir buvo išversta į daugybę kalbų. Pats Muzzarellis, 1803 m. popiežiaus Pijaus VII pakviestas į Romą, pirmiausia gegužines pamaldas vedė Romos jėzuitų kolegijos studentų bažnyčioje. Iš ten jos paplito po visas Amžinojo miesto bažnyčias, o iš čia po Prancūziją ir Ispaniją. XIX amž. gegužinės pamaldos jau yra Belgijoje ir Šveicarijoje, nuo 1840 m. visoje Austrijoje ir Vokietijoje.

Kai popiežius Pijus VII 1814 m. laimingai grįžo iš nelaisvės į Romą, jis kitais metais gegužinių pamaldų praktiką aprobavo, o 1822 m. suteikė atlaidus už dalyvavimą jose, o popiežius Pijus IX 1859 m. juos praplėtė. Nuo to laiko visame katalikų pasaulyje, bažnyčiose gegužės mėnesį vykdavo pamaldos Marijos garbei.

Nusižiūrėjo Italijoje

Lietuvoje gegužinės pamaldos įvestos palyginti vėlai. Seinų vyskupijos valdytojas (1851-1853) prelatas Butkevičius (1794-1871), kilęs iš Kretingos bajorų, kai buvo išrinktas šioms pareigoms, tuo metu buvo nuvykęs į Romą. Ten jis pamatė gegužines pamaldas Romos bažnyčioje, kur jos buvo vykdomos itin iškilmingai.

Grįžęs 1853 m. spalio mėn. į savo vyskupiją ir perėmęs jos valdymą, pirmiausia gegužines pamaldas įvedė Seinų katedroje, o netrukus ir visoje vyskupijoje. Žemaičių vyskupiją tuo metu jau valdė vyskupas Motiejus Valančius. Jis ir tapo šių pamaldų platintojas savo vyskupijoje. Vilniaus katedroje gegužinės pamaldos įvestos tik 1884 m.

Gegužinėms pamaldoms nėra nustatytos privalomos maldos. Lietuvoje gegužinės susideda iš skaitomos ar giedamos Marijos litanijos, maldos Memorare ir giesmių.

Litãnija (gr. litaneia – malda), tai krikščionių maldos forma, sudaryta iš kreipinių (invokacijų) į Dievą, šventuosius ir nuolat kartojamo bendruomenės atsako (refreno).

Nuo XII a. išpopuliarėjo Švč. Mergelės Marijos litanijos. XVI a. būta daugiau kaip 80 litanijų. Labiausiai paplito Marijos litanijos tipas, vadinamoji Loreto litanija (lot. Litaniae Lauretanae; pavadinimas siejamas su Loreto miesto Italijoje Apreiškimo Marijai šventove, kuri tuo metu buvo vienas didžiausių piligrimystės centrų). 1601 m. popiežius Klemensas VIII ją patvirtino kaip vienintelę leidžiamą Marijos litaniją.

M. Valančiaus ranka lemtinga

Populiari ir tik gegužinėse pamaldose giedama giesmė Sveika Marija, Motina Dievo yra versta iš lenkų kalbos. Vertimas labai laisvas ir smarkiai nutolęs nuo originalo. Lenkiškieji giesmynai šią giesmę kildina iš Mozūrijos, tačiau nei jos autoriaus, nei atsiradimo metų nenurodo.

Plačiai anuo metu Lietuvoje katalikų vartota maldaknygė Šaltinis (1919) apie Marijos mėnesį, nurodo, kaip gegužines pamaldas švęsti: „Kurie negalėsite per darbus dienose to gražiausio Marijos mėnesio lankyti bažnyčią ir ten būti draugininkais meldimosi, tiegi užveskite tas maldas po sodžius ir namus jūsų.

Papuoškite (išdabinkite) gražius altorėlius aprinktoje ant to koplytėlėje (jei tokią sodžiuje turite), o jei ne, tai nors čystose seklyčiose, Abrozdą Švenčiausios Marijos gražiai apkaišę, žvakes prieš jį uždegę ir visi drauge susirinkę dailiai užgiedokite šitą giesme:

Sveika Marija, Dievo Motina, / Kaip saulė šviesi, kaip drąsa gryna. / Atmink ant mūsų savo širdyje, / Melskis už mumis, Sveika Marija... ”

Toliau sakoma: „Labai naudingu ir pagirtu daiktu būtų, idant skaitytojas atskaitytų ant kožnos dienos paskirtus skaitymus ir Litaniją su maldomis prie Panelės Švenčiausios iš mojinės knygelės”.

Maldyne raginama visur dalyvauti gegužinėse pamaldose ir jas ruošti pas save namuose, giesmė, kurią verčiant nutolta nuo originalo ir girdimi „Pulkim ant kelių” motyvai ir prašymai (saugok nuo ligų, šelpk sopuliuose... duok sveiką orą... palaimink laukus mūsų šalyje, apgink nuo bado... platink vienybę, sutaikink žmones... suteik ramybę, ir t.t.).

Kadangi gegužinių pamaldų giesmės nėra „Kantičkose” Marijos giesmių skyriuje, o ji yra tik priede, tai rodo, kad tais metais (1859) kai vyskupas M. Valančius „Kantičkas” paredagavo ir pirmą kartą išleido, toji giesmė dar nebuvo žinoma, nei vartojama. Ji tik vėliau buvo prijungta prie „Kantičkų” kaip priedas.

Visa tai rodo, kad gegužinės pamaldos Žemaičių vyskupijoje M. Valančiaus buvo įvestos maždaug „nepakajų” ir persekiojimų metais (apie 1863 m.). Be to, tai, kad gegužinės pamaldos taip greitai Lietuvoje paplito ir jos visur buvo atliekamos taip pat, verčia manyti, kad jų autorius ir platintojas turėjo būti didelis autoritetas, kurio anuo metu buvo labai klausoma.

Tad gegužinių pamaldų tvarka menkai pakitusi mus pasiekė iš vyskupo M. Valančiaus laikų.

Šiuo metu gegužinės Visuotinėje Bažnyčioje yra tik liaudies pamaldumo dalis, kai tikintiesiems popiežius primena šią maldingą tradiciją ragindamas melstis rožinį.

The post Kas yra gegužinės pamaldos? appeared first on LAIKMETIS.

„Garsioje giesmėje taip pat sakoma: „Ten, kur gailestis ir meilė, Dievas ten yra“. Štai kur gimsta Dievas: ten, kur meilė tampa konkreti, tampa artumu, švelnumu, užuojauta. Ten yra Dievas“, – sakė popiežius, kreipdamasis į Šventojo Sosto ir Vatikano miesto darbuotojus.

„Jei, pavyzdžiui, šeimoje yra senelis ar močiutė, kuriems sunku išeiti į lauką, eikime ir aplankykime jį ar ją, su visomis atsargumo priemonėmis, kurių reikalauja pandemija, bet eikime, nepalikime jų vienų. O jei negalime nuvykti, paskambinkime telefonu ir šiek tiek pasikalbėkime. Bet svarbiausia, kad kuo greičiau, kai tik galėsime, nueitume ir praleistume su juo ar ja šiek tiek laiko“, – tęsė popiežius prieškalėdiniame susitikime su Vatikano darbuotojais, kurių dauguma yra pasauliečiai.

Štai kur gimsta Dievas: ten, kur meilė tampa konkreti, tampa artumu, švelnumu, užuojauta.

„Brangieji, norėčiau jums palinkėti, kad Kalėdos atneštų jums ramybės, ypač jei išgyvenate sunkų laikotarpį, turite rūpesčių... Jų būna kiekvienoje šeimoje, bet kartais pasitaiko ir sunkesnių situacijų. Meldžiuosi, kad tie, kuriems to labiausiai reikia, gautų asmeninės ir šeimyninės ramybės dovaną. Pandemija sukėlė daugybę ekonominių ir psichologinių problemų šeimoms. Galvoju apie vaikus ir paauglius, kuriuos ypač paveikė ilgi izoliacijos ir nuotolinio mokymosi laikotarpiai. Tačiau kiekviena amžiaus grupė patyrė savų sunkumų“, – pridūrė Šventasis Tėvas.

Jis pakartojo, jog, nepaisant sunkios situacijos, Vatikane stengiamasi išsaugoti visas darbo vietas, palinkėjo šv. Juozapo, Marijos ir Jėzaus, taip pat visos Bažnyčios globėjo, užtarimo: neseniai baigėsi jam skirti metai.

Meldžiuosi, kad tie, kuriems to labiausiai reikia, gautų asmeninės ir šeimyninės ramybės dovaną.

„Jam galite patikėti sudėtingesnes situacijas, kai suprantate, kad jūsų pačių jėgų neužtenka, kad nėra lengvai pasiekiamų išeičių. Tuomet galite kreiptis į šventąjį Juozapą ir melstis. Jis nedaugžodžiauja – Evangelijoje jis niekada nekalba – nedaugžodžiauja, bet daug daro. Tai žmogus, kuris klausosi Dievo valios ir nedvejodamas ją įgyvendina“, – priminė Pranciškus.

Jis taip pat priminė, kaip Apvaizda per angelo balsą sapne vedė šv. Juozapą ir visą šventąją šeimą. Tai nebuvo haliucinacijos, bet tikrovę atitinkančios žinios: kai Juozapas turėjo parsivesti Mariją į namus, kai teko bėgti nuo karaliaus Erodo, kai atėjo laikas grįžti į tėvynę, kai reikėjo apsispręsti dėl gyvenimo Nazarete.  

galite kreiptis į šventąjį Juozapą ir melstis. Jis nedaugžodžiauja – Evangelijoje jis niekada nekalba – nedaugžodžiauja, bet daug daro.

„Kaip mus moko Juozapo ir Marijos istorija, šeima yra privilegijuota vieta, kurioje patiriama Dievo Apvaizda. Todėl noriu palinkėti ir jums, kiekvienai jūsų šeimai, būtent to: patirti tėvišką Dievo ranką, kreipiančią mūsų žingsnius jo keliais, dėl sutuoktinių, vaikų, visos šeimos gėrio. Dievo planai ne visada aiškūs. Dažnai jiems išryškėti reikia laiko, kantrybės, o svarbiausia – tikėjimo ir didelio pasitikėjimo, kad Dievas visada nori tik gero, didžiausio gėrio mums ir mūsų artimiesiems.“

„Taigi turime elgtis taip, kaip šventasis Juozapas: patikėti save Dievui – štai ką reiškia miegas – kad galėtume priimti jo siunčiamas žinias“, – sakė popiežius ir dar kartą palinkėjo: – „Tegul šventasis Juozapas ir Mergelė Marija lydi jus kelionėje, o Išganytojas Jėzus tepripildo jūsų širdis ir namus džiaugsmu ir ramybe. Linksmų Kalėdų!“

The post Popiežius Vatikano darbuotojų šeimoms: tegul Jėzus gimsta jūsų širdyse appeared first on LAIKMETIS.

Vien praėjusią savaitę keliuose šimtuose šios Vidurio Europos šalies vietų daugiau kaip tūkstantis žmonių kartu meldėsi rožinį. Dabar maldos judėjimas, žinomas kaip „Austrija meldžiasi“, plinta į Vokietiją, Šveicariją ir kitas šalis, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas.

Iniciatyvos sumanytojas Louis-Pierre Laroche (Luisas Pjeras Larochas) sugalvojo šią idėją po to, kai po pandemijos protrūkio pokalbiuose nuolat girdėjo frazę „dabar padės tik malda“. Interviu jis sakė, kad jo nestebina spartus iniciatyvos augimas. Jis paaiškino, kad į projektą neinvestavo nė cento, išskyrus tai, kad pusvalandį praleido rengdamas kvietimą melstis ir siųsdamas jį savo kontaktiniams asmenims.

keliuose šimtuose šios Vidurio Europos šalies vietų daugiau kaip tūkstantis žmonių kartu meldėsi rožinį.

„Tai, kas iš jo išeina, rodo, kad, mano nuomone, jis yra Dievo palaimintas“, - sakė Laroche'as. Formulė paprasta: kiekvieną trečiadienį 18 val. vietos laiku „Austrija meldžiasi“ dalyviai susitinka viešoje vietoje ir kartu kalba rožinį. Laroche'as pažymėjo, kad rožinis yra malda, į kurią Bažnyčia dažnai atsigręždavo krizės metu.

Beveik devynis milijonus gyventojų turinčioje Austrijoje, Džono Hopkinso koronaviruso išteklių centro duomenimis, iki gruodžio 16 d. užregistruota daugiau kaip 1,2 mln. užsikrėtimo „COVID-19“ atvejų ir 13 282 mirties atvejai. Tikimasi, kad Austrija taps pirmąja Vakarų šalimi, kurioje nuo 2022 m. vasario mėn. bus įvestas privalomas skiepijimas.

Norėčiau visiškai atskirti šią maldos iniciatyvą nuo šių dienų politikos.

Laroche'as teigė nenorintis, kad „Austrija meldžiasi“ būtų politizuota. „Norėčiau visiškai atskirti šią maldos iniciatyvą nuo šių dienų politikos“, - sakė jis. „Palikime politiką nuošalyje. Taip pat dvasiškai išsilaisvinkime nuo visų šių žiniasklaidos pranešimų, kurie jus skaldo, kurie kelia dar didesnį spaudimą, kurie kelia dar didesnę neapykantą, kurie kelia dar didesnį susiskaldymą. Visa tai patikėkime Dievo Motinai.“

Jis pabrėžė, kad iniciatyvos tikslas yra „šios krizės pabaiga“. Jis taip pat pabrėžė, kad Mergelė Marija yra žinoma kaip „mazgų išnarpliotoja“ ir gali išnarplioti pandemijos sukeltą visuomenės „painiavą“.

The post Austrija meldžiasi: pradedama Rožinio maldos iniciatyva už pandemijos pabaigą appeared first on LAIKMETIS.

Angelas vadina ją „malonės pilnąja“. Jei ji pilna malonės, vadinasi, joje nėra nė šešėlio blogio, ji nepaliesta nuodėmės, Nekaltai Pradėtoji, kalbėjo popiežius. Evangelijoje sakoma, kad Marija dėl šio pasveikinimo sumišo (Lk 1, 29). Ji ne tik nustebo, bet sumišo. Gaudami gražius sveikinimus, pagyrimus ir komplimentus, kartais pasiduodame puikybei. Tačiau Mariją toks nepaprastas sveikinimas sutrikdė. Kodėl? Todėl, kad ji jautėsi maža. Kaip tik šis jos mažumas ir nuolankumas patraukė Dievo žvilgsnį.

Tarp Nazareto namų sienų matome nuostabų Marijos širdies bruožą: sulaukusi didžiausių komplimentų, ji sutrinka, nes nemano, kad yra verta jai skirtų žodžių. „Tai yra tikrasis nuolankumas“, – sakė Pranciškus, –„žiūrėti ne į save, bet į Dievą ir kitus“.

kad darytų stebuklus, Viešpačiui reikia ne ypatingų priemonių ar mūsų didelių sugebėjimų, bet nuolankumo, atvirumo jam ir kitiems.

Popiežius atkreipė dėmesį, kad angelas paskelbė Mariją malonės pilnąja ne Nazareto aikštėje, bet tarp jos namų sienų. „Brangūs broliai ir seserys, tai nepaprasta žinia mums! Ji mums skelbia, kad darytų stebuklus, Viešpačiui reikia ne ypatingų priemonių ar mūsų didelių sugebėjimų, bet nuolankumo, atvirumo jam ir kitiems. Ta žinia, paskelbta tarp varganų namų sienų, Dievas perkeitė istoriją.

Ir šiandien jis nori daryti didžius dalykus mūsų kasdieniame gyvenime: šeimoje, darbe, kasdienėje aplinkoje. Būtent čia, o ne didžiuosiuose istorijos įvykiuose, veikia Dievo malonė“, – kalbėjo popiežius. „Tik ar mes tuo tikime? O gal manome, kad šventumas yra utopija, kažkas, kas skirta tik geriau išmanantiems, tik pamaldi iliuzija, nesuderinama su paprastu gyvenimu?“

Ir šiandien jis nori daryti didžius dalykus mūsų kasdieniame gyvenime: šeimoje, darbe, kasdienėje aplinkoje.

Popiežius raginio melsti Dievo Motiną, kad saugotų mus nuo klaidingos minties, jog Evangelija – tai viena, o gyvenimas – kita, kad uždegtų mus entuziazmu siekti šventumo idealo, kuris neturi nieko bendra su šventais paveikslėliais, bet yra kasdienis nuolankus ir džiaugsmingas gyvenimas nesusireikšminant, kreipiantis į Dievą ir į artimą.

O kai apninka abejonės, kad mums nepavyks, liūdesys, kad nesame pajėgūs, leiskime, kad Dievo Motina į mus žvelgtų savo gailestingomis akimis, būdami tikri, kad ji neapleidžia nė vieno, kas šaukiasi jos pagalbos.

The post Popiežius: tikrasis nuolankumas – žiūrėti ne į save, bet į Dievą ir kitus appeared first on LAIKMETIS.

Pamaldos Šiluvoje mėnesio 13 – ąją dieną:

7.00 • Šv. Mišios (Bazilikoje);
8.00 • Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje);
9.00 • Šv. Mišios (Apsireiškimo koplyčioje);
10.00 • Šv. Mišios (Bazilikoje);
10.45 • Švč. Sakramento adoracija (Bazilikoje).

11.00 katechezė kun. Artūras Kazlauskas, „Eiti drauge. Kelionės į Emausą pamokos“ (Bazilikoje).

11.30 • Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje);
12.00 • Pagrindinės šv. Mišios, vadovauja kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ (Bazilikoje);
13.30 • Švč. Sakramento adoracija iki 16 val. (Bazilikoje);
14.00• Rožinio malda ir Mergelės Marijos litanija (Bazilikoje);
15.00 • Gailestingumo vainikėlis (Bazilikoje). 

Šiluvos šventovės informacija

The post Marijos diena Šiluvoje appeared first on LAIKMETIS.

Lektorius – t. Mateusz Stachowsi (Mateuszas Stachovskis) OFM Conv. Pranciškonų vienuolyno Ostrudoje (Lenkija) sielovadininkas, Šv. Maksimiljono Kolbės provincijos Gdanske spaudos atstovas, pranciškonų internetinės televizijos „Franciszkanie TV“ kūrėjas, egzorcistas, tarnaujantis Vilniuje ir Varmijos arkivyskupijoje.

Dievo žodis Lk 1,26-38
Mes įpratome į Dievo Motiną žvelgti daugiau kaip į gražią figūrą, kuri galbūt yra artima, bet tarsi nėra reali. Kaip ji gali suprasti mūsų liūdesį, kovą su silpnybėmis ir pagundomis, jei pati buvo nekalta – be pirmapradės nuodėmės? Tačiau ar Nekaltasis Prasidėjimas reiškia, kad Marija nepatyrė niekšingų piktosios dvasios gundymų ir nuožmių puolimų?

Priešingai ! Švenčiausioji Dievo Motina visą savo gyvenimą turėjo būti budri ir kasdien kovoti kaip ištvermingas kareivis, kuris žino, kad priešas gali pradėti pulti, kai mažiausiai to tikimės. Kokiu būdu piktasis gundė Mariją? Kaip Marija gynėsi ir kovojo? Šiuos klausimus analizuosime trečiojoje rekolekcijų ciklo „Dvasinė kova“ dalyje – mėginsime pažvelgti į Marijos gundymus ir bandysime iš Jos mokytis, kaip ištvermingai kovoti iki galo.

Rekolekcijos vyks Vilniuje, Pranciškonų vienuolyne (Pranciškonų g. 1);
Penkt. 18.00 – 20.30, Šešt. 9.30 – 18.00, Sekm. 9.30 – 14.00;
Rekolekcijos vyks lenkų kalba ir bus verčiamos į lietuvių kalbą;
Auka-30 Eur;
Daugiau informacijos tel. 8 647 32833, el. paštu: info@vilniauskdc.eu

Rekolekcijų planas:

Penktadienis
18.00 – Registracija;
18.30 – Sveikinimas ir įvadas į rekolekcijas;
18.45 – Malda. I katechezė;
19.30 – Šv. Mišios;
20.30 – Pabaiga.

Šeštadienis
9.30 – Švč. Sakramento adoracija (koplyčioje);
10.00 – II katechezė;
11.15 – Pertrauka;
11.30 – III katechezė;
13.00 – Pertrauka pietums;
14.30 – Šv. Mišios;
15.30 – IV katechezė;
16.15 – Pertrauka;
16.30 – V katechezė;
17.15 – Adoracija ir šlovinimas (koplyčioje);
18.00 – Pabaiga.

Sekmadienis
9.30 – Švč. Sakramento adoracija (koplyčioje);
10.00 – VI katechezė;
11.00 – Pertrauka;
11.30 – Dalinimasis – liudijimai;
13.00 – Šv. Mišios;
14.00 – Pabaiga.

The post Rekolekcijos Vilniaus kultūros ir dvasingumo centre appeared first on LAIKMETIS.

Šių metų atlaidų tema Motina Vilties (lot. Mater Spei) yra vienas iš trijų naujausių Švč. Mergelės Marijos litanijos kreipinių, kuriais popiežius Pranciškus papildė litaniją 2020 metais.

Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidų metu bus meldžiamasi už Bažnyčios karitatyvines tarnystes, kunigus, pašvęstojo gyvenimo narius, seminaristus, Lietuvos kariuomenę, policiją, žemdirbius, žiniasklaidos darbuotojus, vaikus, mokytojus, katechetus, valstybės tarnautojus, politikus, ligonius, gydytojus, slaugytojus, šeimas, išeiviją, migrantus, jaunimą ir ateitininkus.

Kiekvieną dieną šv. Mišios aukojamos lietuvių ir lenkų kalbomis, taip pat kasdien bus kviečiama į Mišias ir kitomis kalbomis: italų, anglų, ispanų, prancūzų, baltarusių, rusų, ukraniečių.

Šv. Mišių transliacijas kasdieną bus galima stebėti parapijos svetainėje. Pagrindinę atlaidų dieną, lapkričio 21 dieną, sekmadienį, 11 val. šv. Mišias iš Aušros Vartų koplyčios transliuos LRT Plius televizija, jas aukos arkivyskupas Gintaras Grušas.

Maldininkų lauks ir piligrimų centras „Kana“, atlaidų proga duris atveriantis atnaujintoje Šv. Teresės bažnyčios kriptoje. Atvykstančiųjų į atlaidus prašoma laikytis visų su COVID-19 susijusių saugumo reikalavimų ir rekomendacijų: dėvėti kaukes, dezinfekuotis rankas, laikytis saugaus atstumo, saugoti, gerbti save ir kitus.

Atlaidų organizatoriai, Šv. Teresės parapijos bendruomenė, rašo: „Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija, Gailestingumo Motina daugeliui tikinčiųjų yra jų gyvenimo kelrodė žvaigždė, kuriai jie nuo senų laikų patiki savo didžiausius rūpesčius, iš Jos semiasi vilties, stiprybės, nelaimėms ištikus. Daugybė votų ant Aušros Vartų koplyčios sienų liudija, kad mūsų Didžiosios Vilties Motina palaiko, guodžia Ja pasitikinčiuosius ir į Jos Sūnų Jėzų Kristų tikinčiuosius, ypač įvairiems sunkmečiams užėjus. Per šių metų Globos atlaidus melsime Gailestingumo Motiną, kad padėtų mums nugalėti savo baimes, nerimą, apšviestų mus savo begalinės meilės spinduliais, stiprintų mūsų tikėjimą ir ryžtą ieškoti Kristuje savo gyvenimo prasmės net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.“

Kiekvieną Atlaidų dieną maldininkus lydės popiežiaus Benedikto XVI mintys iš enciklikos „Spa Salvi“ ir popiežiaus šv. Jono Pauliaus II (2003 m. liepos 28 d.) malda Motina vilties.

Kiekvienos atlaidų dienos programa:
06.30 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lenkų k.)
07.30 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lietuvių k.)
09.00 val. – Šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje (lenkų k.)
10.30 val. – Novena ir malda už kunigus bažnyčioje (lietuvių k.)
11.00 val. – Šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje (lietuvių k.)
13.00 val. – Šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje (lenkų k.)
16.00 val. – Rožinio malda Aušros Vartų koplyčioje (lenkų k.)
17.00 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lenkų k.)
17.00 val. – Šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje (užsienio k.)
18.00 val. – Akatistas (giesmė Švč. M. Marijai) Aušros Vartų koplyčioje (lietuvių k.)
18.30 val. – Rožinis bažnyčioje (lietuvių k.)
19.00 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lietuvių k.)

Vilniaus arkivyskupijos ir Vilniaus Šv. Teresės parapijos informacija

The post Vilniuje vyks tradiciniai Aušros Vartų atlaidai appeared first on LAIKMETIS.