Laisvės partija žada kelti klausimą dėl koalicijos partnerių paramos Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui.

„Posėdis skirtas aptarti artėjantį biudžeto svarstymo procesą“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

2024 metų valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime turėjo įvykti praėjusį antradienį, tačiau tuomet dėl Seimo statuto pažeidimo opozicijos siūlymu klausimas išimtas iš darbotvarkės. Už šį pasiūlymą balsavo ir du valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos nariai – Tomas Vytautas Raskevičius bei Ieva Pakarklytė.

Anksčiau nesutarimų valdančiojoje koalicijoje kilo dėl mokesčių reformos, „laisviečių“ nepasitenkinimą sukėlė atmestos nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisos, nepakankama parama partnerystės įteisinimui.

Šią savaitę Vyriausybė norėtų spurtuoti su 2024 metų biudžeto projektu: antradienį planuojama Seime surengti pirmąjį jo svarstymą

Šią savaitę Vyriausybė norėtų spurtuoti su 2024 metų biudžeto projektu: antradienį planuojama Seime surengti pirmąjį jo svarstymą, trečiadienį grąžintą projektą turėtų svarstyti Vyriausybė, o jau ketvirtadienį jis antrą kartą būtų svarstomas parlamente.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį BNS sakė, kad ji savo ruožtu sieks aptarti koalicijos partijų palaikymą Civilinės sąjungos įstatymui, kuriuo siekiama iš esmės įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Seime likęs galutinis balsavimas dėl jo šio projekto.

„Šiandien koalicijos taryboje aptarsime biudžetą, taip pat kreipiausi į koalicijos partnerius su prašymu aptarti ir paramą civilinei sąjungai, kad įsivertintume, kiek koalicija sutelkia balsų įstatymo priėmimui“, – teigė ji.

Pasak E. Gentvilo, jis norėtų su koalicinės tarybos nariais pakalbėti apie situaciją koalicijoje. 

Koalicijos lyderiai taip pat žada aptarti Odontologų rūmų įstatymo pataisas dėl teisės suteikti licencijas šiai odontologų savivaldos institucijai.

The post Valdančiosios koalicijos taryba aptars kitų metų biudžetą ir paramą vienalytėms partnerystėms appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentarams bus pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išdėstys Seimo nariai. 

Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad kitų metų biudžeto svarstymas parodys, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą.

Spalio 10-ąją Seimui pristatytą svarbiausią valstybės pajamų ir išlaidų planą premjerė yra pavadinusi saiko biudžetu dėl kitais metais įsigaliosiančių europinių finansinės drausmės taisyklių, leidžiančių ne didesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų deficitą. 

Daugiausiai papildomų išlaidų biudžeto projekte yra numatyta pensijoms, socialinėms išmokoms, mokytojų algoms didinti ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. 

Daugiausiai diskusijų Seimo komitetuose kilo dėl parlamentarų siūlymų numatyti didesnį finansavimą keliams.

I.Šimonytė anksčiau sakė, kad Vyriausybė pasirengusi svarstyti visus siūlymus, kur rasti papildomų pajamų kelių priežiūrai – ji neatmetė, kad tam galima būtų skirti lėšų iš didėsiančio kelių naudotojų mokesčio, tačiau suma būtų simbolinė – maždaug 30 mln. eurų.  

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę skirti daugiau lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir siūlo atsižvelgti į tai, kad iš padidintų kelių naudotojo mokesčio tarifų ir iš akcizo už automobilių degalus yra planuojamos surinkti didesnės pajamos.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę skirti daugiau lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti

Du Seimo komitetai siūlo šiai sričiai papildomai numatyti 217 mln. eurų.

Seime registruoti siūlymai automobilių registracijos arba vadinamąjį taršos mokestį irgi nukreipti keliams – kitais metais jo tikimasi surinkti apie 30 mln. eurų – maždaug tiek, kiek ir pernai (31 mln. eurų). Dabar šis mokesti patenka į biudžetą.  

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitų metų biudžete numatyti galimybę pasiskolinti, kad šalies finansavimas gynybai pasiektų 3 proc. BVP.

Vyriausybė skaičiuoja, kad priėmus kitų metų biudžetą valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,9 proc. BVP, bet dalis ekonomistų perspėja dėl nepasilikto rezervo skolintis daugiau nenumatytiems atvejams. Seimo opozicija sako, kad projektas yra pernelyg optimistinis ir sieja tai su artėjančiu rinkimų sezonu.

2024 metais valstybės pajamos, planuojama, augs 9,4 proc., o išlaidos – 7,9 procento. Valstybės skola sieks 39,8 proc. BVP.

Biudžeto projektas antrus metus Seimui pateiktas savaite anksčiau nei įprastai, jį priimti planuojama gruodžio 5-ąją.

The post Seime – kitų metų biudžeto pirmasis svarstymas appeared first on LAIKMETIS.

Kailinių žvėrelių fermose dirbantys žmonės sakė, jog uždarius kailinių žvėrelių ūkius praras darbą ir kito už tokį atlygį prie namų nesuras.

„Gyvenam kaime, ką ten „Tušti narvai“ sako, kad dešimties kilometrų spinduliu aš rasiu darbą su tokiu atlyginimu, su tokiu darbo grafiku, tinkančiu auginant mažus vaikus – aš tiktai to neįsivaizduoju. Ką man daryt toliau? Čia bus kelias ne tik iš kaimo, bet ir iš Lietuvos“, – BNS sakė žvėrelių ūkyje dirbanti Jovita Jasikevičienė iš Utenos rajono.

Į piketą susirinkę žmonės laikė plakatus su užrašais „Saugome gyvūnus, atimsime iš jūsų darbą ir namus“, „Prasidėjo ūkių iškraustymas“, „Šimonyte, kas svarbiau, gyvūnai ar žmonės?“, „Elkitės etiškai ne tik su gyvūnais, bet ir su ūkininkais“.

Žvėrelių ūkyje dirbantis Gediminas Žukauskas iš Jonavos rajono teigė, kad praradęs darbą ūkyje neturės iš ko išlaikyti šeimos.

„Dirbame žvėrelių ūkyje ir atstovaujam žvėrelių ūkiams, kad gyvuotų dar ilgai. Jei bus uždaryti ūkiai, neteksime darbų, neturėsime iš ko išlaikyti šeimų, pasekmės yra liūdnos visiems“, – kalbėjo vyras.

Seimas antradienį ketina svarstyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kurios siūlo nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą. Piketą prie Seimo antradienį surengė jų augintojų asociacija.

Seimas antradienį ketina svarstyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kurios siūlo nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša BNS anksčiau teigė, kad parlamento siūlomos kompensacijos už gyvūnus uždarius ūkius yra juokingos, nes, jeigu kitose panašiu keliu ėjusiose šalyse siekė 100-500 eurų už patelę, Lietuvoje kalbama apie kelis eurus.

Jis teigė, kad negali sutikti su „šimtą kartų“ mažesne suma.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo kailinių gyvūnų verslą uždrausti nuo 2027 metų, o veiklą nutraukiantiems fermų savininkams 2024 metais būtų mokama 3 eurų už gyvūną kompensacija, antrais – 2 eurų, o paskutiniais metais – 1 euro.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis siūloma uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.

Kailinių žvėrelių fermos yra uždraustos beveik 20-yje Europos šalių ir maždaug pusė jų mokėjo kompensacijas. 

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 metais svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56 procentais.

Nuo 2018 metų buvusių 138 bandų ir jose laikytų 2,2 mln. kailinių žvėrelių skaičius šių metų pradžioje sumažėjo atitinkamai iki 75 ir 1,2 mln. Pernai, palyginti su 2018 metais, šio verslo pelnas sumažėjo 32,4 procento.

The post Seime svarstoma dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo appeared first on LAIKMETIS.

Projektus inicijavusi Kultūros ministerija pažymi, kad Lietuva užima trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) pagal piratavimo lygį, o dabartinė teisinė bazė dėl autorių teisių apsaugos nepritaikyta skaitmeninei aplinkai.

Ministerija siūlo numatyti atsakomybę už neteisėtą kūrinio padarymą viešai prieinamą internete komerciniais tikslais, leisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai už kūrinių patalpinimą skaitmeninėje erdvėje taikyti administracinę atsakomybę.

Už neteisėtą kūrinio patalpinimą internete komerciniais tikslais siūloma bausti kaip ir už kitas šiuo metu kodeksuose įrašytas veikas dėl kūrinių neteisėto kopijavimo ir  t. t. – iki dvejų ar trejų metų nelaisvės, priklausomai nuo žalos dydžio.

Neteisėtas kūrinio atgaminimas, paskelbimas ar pan. pagal Administracinių nusižengimų kodeksą grėstų bauda nuo trijų šimtų iki 3 tūkst. eurų, padarytas pakartotinai – iki 4 tūkst. eurų.

pagal Administracinių nusižengimų kodeksą grėstų bauda nuo trijų šimtų iki 3 tūkst. eurų

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos 2021 metų tyrimo duomenimis, pagal nelegalaus autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užima trečią vietą Bendrijoje.

Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio prisijungia apie 12 kartų per mėnesį, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia  5,9 karto.

2019 metais atliktas tyrimas rodė, kad vidutinis Lietuvos interneto vartotojas jungėsi prie piratinių svetainių beveik 26 kartus per mėnesį, kai ES vidurkis siekė 9,7 prisijungimų per mėnesį vienam vidutiniam vartotojui.

Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenims, per metus Lietuvos kūrėjams dėl piratavimo žalos padaroma už 360 mln. eurų. 

The post Vyriausybė svarstys pataisas, skirtas kovai su piratavimu appeared first on LAIKMETIS.

Priimtame nutarime, kurį matė BNS, Seimo konservatoriai įpareigoti palaikyti Vyriausybės rengtą kitų metų valstybės biudžeto projektą bei su juo susijusius teisės aktų projektus per svarstymo ir priėmimo procedūras.

Taip pat jiems nurodyta neteikti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų biudžeto projektui bei lydintiesiems projektams, nepalaikyti kitų Seimo narių teikiamų pasiūlymų biudžeto projektui, jei šie nesuderinti su Vyriausybe.

Anot prezidiumo, parlamente svarstant visus įstatymų projektus, kurie tiesiogiai susiję su kitų metų biudžetu, kuriais keičiami mokesčiai ar mokestinės lengvatos, TS-LKD nariai privalo palaikyti tik Vyriausybės teikiamus arba su ja suderintus projektus ir visose stadijose nepritarti nesuderintiems projektams.

Partijos prezidiumo nutarime nurodoma, kad 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta deficito riba yra priartėjusi prie šalies fiskalinei reputacijai svarbios 5 proc. nuo bendrojo vidaus prdukto ribos.

Vidiniai ginčai

Antradienį Seime balsuojant dėl Laisvės frakcijos siūlymo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms taikyti visus kitus metus, o ne pusmetį, kaip siūlo Vyriausybė, už buvo ir keturi konservatoriai: Mindaugas Skritulskas, Mykolas Majauskas, Justas Džiugelis bei Kazys Starkevičius. Šiam pasiūlymui pritarta po pateikimo.

prieš Seimo posėdį vykusiame valdančiosios frakcijos pasitarime G. Landsbergis kalbėjo, jog frakcijos nariai privalo remti Vyriausybę ir jos teiktą biudžeto projektą

„Lietuvos rytas“ pranešė, kad dėl tokio kolegų elgesio antradienį per frakcijos posėdį trūko konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kantrybė. Laikraščio duomenimis, prieš Seimo posėdį vykusiame valdančiosios frakcijos pasitarime G. Landsbergis kalbėjo, jog frakcijos nariai privalo remti Vyriausybę ir jos teiktą biudžeto projektą, o kam jis nepatinka, frakcijos ir partijos durys esą yra atviros.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ketvirtadienį vylėsi, kad parlamente pavyks priimti vientisą ir suderintą biudžetą.

„Šis Vyriausybės 2023 metų biudžeto projektas orientuotas į pažeidžiamiausius mūsų visuomenės narius, todėl numatyti ne tik pagalbos verslui, bet ir žmonių pajamų didinimui paketai, tikiu, padės atremti sudėtingo laiko išbandymus“, – BNS sakė ji.

„Mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų pajamų, senjorų pensijų, socialinių pašalpų didinimas, būsto šildymo išlaidų kompensacijos – sprendimai empatiški, jautrūs, bet ir racionalūs, grįsti atsargumu dėl sudėtingai apibrėžiamos ateities. Todėl norėtųsi valstybės biudžetą tokį vientisai suderintą ir išlaikyti, atskirai netraukiant po eilutę ir jų nekoreguojant, kai duodi vieniems ir atimi iš kitų“, – tvirtino seniūnė.

The post TS-LKD uždraudė savo nariams Seime teikti su Vyriausybe nederintas idėjas biudžetui appeared first on LAIKMETIS.