Tokį siūlymą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai teikia Istorinės atminties komisija.

Anot jos, šiemet minima pirmojo Graikų apeigų katalikų bažnyčios Šventojo Juozapato kankinystės 400 metų sukaktis.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad bazilijonų vienuolis šventasis Juozapatas Kuncevičius, kilęs ir Voluinės Volodymyro (dabartinė Ukraina), tapo vienuolinio gyvenimo, pamaldumo ir dvasinio tarnavimo pavyzdžiu. Jis mirė kankinio mirtimi Vitebske. Praėjus vos 20 metų po jo mirties 1643 metais jis paskelbtas palaimintuoju, o 1867 metais – šventuoju.

J. Kuncevičius Vilniaus Bazilijonų vienuolyne ir Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje praleido brandžiausius savo gyvenimo metus, jo palaikai ilsisi Romos Šv. Petro bazilikos Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje, arčiausiai Šv. Petro kapo – taip norėta pabrėžti Šv. Juozapato indėlį, siekiant bažnyčios vienybės.

„LDK rusėniškos, tuo pačiu stačiatikiškos, o vėliau graikiškai katalikiškos visuomenės vaidmuo ir moderniosios Ukrainos bei jos visuomenės formavimosi ypatumai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos erdvėje šiandien yra aktualūs suvokiant ir svarstant Ukrainos tapatybės klausimus“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

The post Bevardį skverą Vilniaus senamiestyje siūloma pavadinti Šv. Juozapato vardu appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas moral. teol. dr. Darius Trijonis.

Vėliau vyko ikonos šv. Juozapatui pristatymas ir šventinimas, knygos „Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse pristatymas. Ją pristatė knygos autorė, biblistė Ingrida Gudauskienė.

Bažnyčios kriptoje vyko kultūrinė-edukacinė programa vaikams. Renginys baigėsi agape bažnyčios vidiniame kiemelyje.

Daugiau nuotraukų.

The post Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje vyko šv. Juozapato ikonos pašventinimas appeared first on LAIKMETIS.

Visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šventojo Juozapato asmenį, jo epochą, rusėnišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dėmenį, istorinius ir kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius. Renginių cikle – mokslininkų paskaitos, diskusijos Bažnytinės unijos ir unitiško kultūros paveldo klausimais, ekskursijos Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Šv. Juozapato metų kulminacija taps 2023-iųjų rudenį atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“.

1623 m. lapkričio 12 d. Vitebske nukankintas Juozapatas Kuncevičius – šventasis, sujungęs Vilnių su Ukraina, Kijevą su Roma. Bazilijonų ordinas, prie kurio įkūrimo jis prisidėjo, tapo neatsiejama Vilniaus istorijos, kultūros, religinio gyvenimo dalimi. Gimęs dabartinės Ukrainos teritorijoje (Voluinės Volodymyre), Vilniuje jis subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs krikščionių Bažnyčios vienybei. Kartu su būsimu Kijevo metropolitu Josifu Veljaminu Rutskiu 1617 m. šv. Juozapatas įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, prisidėjusį prie daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros formavimosi bei modernios visuomeninės raidos. 

„Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“ prasidės š. m. spalio 25 d., antradienį, 18 val. doc. dr. Genutės Kirkienės (Vilniaus universitetas) pranešimu „Kaip ir kodėl Ukrainos krikščionybę savinasi Maskovija?“

„Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“ prasidės š. m. spalio 25 d., antradienį, 18 val. doc. dr. Genutės Kirkienės (Vilniaus universitetas) pranešimu „Kaip ir kodėl Ukrainos krikščionybę savinasi Maskovija?“. Istorikė aptars didžiąsias krikščionybės slinktis, apibrėžusias Ukrainos krikščionybę, jos stačiatikybės situaciją ir padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pristatys per Bažnyčių uniją įvykusius integracinius mechanizmus į katalikiškąją visuomenę. Pranešimas kvies svarstyti Ukrainos ir Rusijos stačiatikių (ne)sugyvenimo atvejus, kazokų Hetmanato vaidmenį bei Ukrainos stačiatikybės patekimą Maskvos patriarchato priklausomybėn, taip pat Kairiakrantės ir Dešiniakrantės Ukrainos sambūvio istorines aplinkybes, santykį su Lenkija ir Rusijos imperija.

Anot istorikės, Maskva save laikė imperatoriaus Konstantino Didžiojo dvasine ir politine paveldėtoja, tinkama Romos ir Konstantinopolio įpėdine. Maskvos, kaip Trečiosios Romos, ideologijos sklaida stiprino bizantišką cezaropapizmo – valstybės valdovo kaip Bažnyčios vadovo – idėją. Kijevo Rusios krikštas tapo ideologiniu pagrindu Maskovijai, prisidengus Ukrainos stačiatikybės gynimu, savintis ją ir rusėnų žemes. Tai lėmė ilgainiui įvykusį Kijevo ir Rusios metropolitų atsiskyrimą, nors Trečiosios Romos idėjos Maskva neatsisakė iki šių dienų.

Renginių ciklas yra www.700vilnius.lt programos dalis.

Renginys nemokamas. Maloniai kviečiame! Tiesioginę pranešimo transliaciją bus galima stebėti muziejaus feisbuko paskyroje. Daugiau informacijos ir registracija į paskaitą tel. +370 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt.

The post Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą, skirtą šv. Juozapato metams appeared first on LAIKMETIS.

Už tai šią savaitę balsavo 102 parlamentarai, du susilaikė.

Priimtu nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki spalio 1 dienos parengti proginių metų minėjimų programas bei kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų joms įgyvendinti.

Vilniaus ir Gedimino laiškų metai paskelbti, nes kitąmet Lietuvos sostinė minės 700 metų jubiliejų.

1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Europai skirtuose laiškuose, kuriuose pabrėžta Lietuvos ir Vilniaus kaip valstybės sostinės orientacija į Europą, siekiai atsižvelgiant į etnopolitinės, kultūrinės ir konfesinės įvairovės sąveiką kurti europinį valstybingumą kaip priešingybę azijinei despotijai. 

„Ši strategija išliko aktuali visą 1323–2023 metų laikotarpį“, – teigiama Seimo nutarime.

Šventojo Juozapato metai paskelbti siekiant pagerbti 1623 metų lapkričio 12 dieną kankinystės mirtimi Vitebske mirusį graikų apeigų kataliką (unitą) šventąjį Juozapatą (Ivaną Kuncevičių).

Jis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių bažnyčios vienybei, paskelbtas palaimintuoju 1643 metais, o 1867-aisiais – šventuoju.

Klaipėdos krašto metais 2023-iuos parlamentas buvo paskelbęs anksčiau. Mat kitąmet sueis 100 metų, kai Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos.

„Po 1923 metų sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui, taip pat Klaipėdos kaip uostamiesčio vaidmeniui Baltijos jūros regione“, – teigiama Seimo nutarime.

Pernai Seimas nutarė iki trijų riboti kasmet skelbiamų atmintinų metų skaičių. Paprastai jų būdavo paskelbiama keliskart daugiau. Šiemet parlamentarai yra paskelbę 14 atmintinų datų, pernai jų buvo 11.

The post Kitąmet bus minimi Vilniaus ir Gedimino laiškų, Šv. Juozapato, Klaipėdos krašto metai appeared first on LAIKMETIS.