Vilniaus Bazilijonų vienuolyno Švč. Trejybės Graikų apeigų Katalikų bažnyčia kvietė į iškilmę, kuriai vadovo Graikų apeigų katalikų vyskupas Arkadijus iš Lenkijos.

Tą rytą vyko vandens ir naujo kryžiaus šventinimas, vėliau - Mišios.

Šv. Juozapato iškilmė buvo minima Romoje, Vilniuje, daugelyje Ukrainos miestų, Lenkijoje, Graikijoje, Amerikos žemyne.

2023-iuosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Šv. Juozapato metais. Taip buvo pagerbtas 1623 m. lapkričio 12 d. gyvybę už Bažnyčios vienybę paaukojęs graikų apeigų katalikų Polocko arkivyskupas Juozapatas Kuncevičius, kurio gyvenimas, veikla ir gerbimo istorija sieja Lietuvą, Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją.

2023 m. lapkričio 12 d. Vatikano Šv. Petro Bazilikoje buvo minimos Šv. Juozapato kankinystės 400 metinės. Liturgijai vadovavo Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios vadovas, Kyjivo ir Haličo Didysis Arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas, taip pat dalyvavo net trys lietuviai Arkivyskupai - Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas Gintaras Grušas, Apaštalinis nuncijus Ukrainoje Arkivyskupas Visvaldas Kulbokas, Arkivyskupas Rolandas Makrickas bei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė - Nielsen ir Lietuvos Respublikos Ambasadorė prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordinui dr. Sigita Maslauskaitė - Mažylienė. Tai 2023 metai - Šventojo Juozapato metai kulminacija.

Lapkričio 13 - 14 d. Romoje, Romos Popiežiškajame Rytų institute vyksta konferencija, skirta šv. Juozapatui Kuncevičiui „Identitetas ir kultas. Šventojo Juozapato Kuncevičiaus teologinės, kultūrinės ir istorinės dimensijos". Ją galima stebėti jutubo kanale. Laiko skirtumas Lietuvoje - minus viena valanda.

Konferencijos globėjas - Ukrainos Graikų apeigų Katalikų bažnyčios vadovas Didysis Arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas. Konferenciją organizuoja Ukrainos Katalikiškasis universitetas, Lietuvos partneriai - Lietuvos Respublikos ambasada prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordinui ir Bažnytinio paveldo muziejus. Primenama, kad rugsėjo ir spalio mėn. mokslinės konferencijos vyko Supraslyje (Lenkija) ir Vilniuje.

Lapkričio 8 d. (trečiadienį), 18.00 val. dr. Mintautas Čiurinskas skaitė paskaitą „Pirmasis išspausdintas Šv. Juozapato Kuncevičiaus gyvenimo aprašymas – J. Morochovskio ir J. B. Rutskio Pasakojimas (1624)“. Paskaitoje buvo aptarta, kas yra šių tekstų autoriai, koks lotyniškosios knygelės turinys ir reikšmė Juozapato Kuncevičiaus beatifikacijai ir vėlesnei jo hagiografijai.

Bažnytinio paveldo muziejus šia paskaita tęsė paskaitų ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Renginys buvo nemokamas.

Tiesioginę pranešimo transliaciją galima rasti muziejaus feisbuko paskyroje. Projektą remia Kultūros ministerija.

Lietuvos paštas informavo, kad lapkričio 10 d. pasirodė menininkės Augustinos Lubės kurtas pašto ženklas, skirtas Šv. Juozapatui. Tą pačią dieną šis pašto ženklas ir vokas su Vilniaus Bazilijonų vartų atvaizdu buvo antspauduojami vienos dienos antspaudu, kuriame panaudotas Šv. Juozapato metų logotipas.

Šį rinkinį galima įsigyti Vilniuje, Lietuvos pašto skyriuje Totorių g. 5

The post Įvyko religinių metų kulminacija, minint Šv. Juozapato kankinystės sukaktį appeared first on LAIKMETIS.

Šeštadienio, lapkričio 11 d., pavakare, Šv. Juozapato Kuncevičiaus bazilijonų ordino vyresnysis, protoarchimandritas t. Robertas Liseika OSBM, Vatikano bazilikoje vadovavo Didiesiems mišparams, kuriais pradėti šv. J. Kuncevičiaus kankinystės 400 metų jubiliejaus uždarymo renginiai. Mišparuose dalyvavo Sviatoslavas Ševčukas, Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyriausias ganytojas, Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupas, dvasininkai ir pasauliečiai iš įvairių kraštų, įskaitant Italijos ukrainiečių ir lietuvių bendruomenių atstovus.

Sekmadienio, lapkričio 12-osios, šv. Juozapato Kuncevičiaus liturginės šventės popietę, po popiežiaus Pranciškus vadovautos vidudienio maldos, didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas vadovavo Šv. Juozapato Liturgijai Šv. Petro bazilikoje.

Liturgiją koncelebravo Ukrainos ir Lietuvos katalikų vyskupai, įskaitant arkivyskupą Visvaldą Kulboką, apaštališkąjį nuncijų Kyjive. Liturgijoje dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir įvairių kraštų ambasadoriai prie Šventojo Sosto. Arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos vyskupų konferencijos ir Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, liturgijos homilijoje kvietė atverti širdis dieviškosios malonės žybsniui, nuo kurio Juozapato Kuncevičiaus širdyje įsiplieskė dieviškosios meilės ugnis.

Pamokslininkas prisiminė, kad pats Juozapatas yra pasakojęs apie tai, kaip jo širdis užsidegė dieviškosios meilės liepsna. Jis, dar vaikas, su mama lankėsi cerkvėje, kur pamatė daug gražių ikonų ir tarp jų – nukryžiuoto vyro paveikslą. Jis paklausė jos, kas tai, nes nežinojo nieko apie Jėzaus Kryžiaus auką. Mama paaiškino, kad tai Jėzus, Dievo sūnus, tapęs žmogumi dėl mūsų nuodėmių ir kentėjęs kaip nėra kentėjęs joks kitas žmogus. Būtent tada jis ir pajuto širdyje įsižiebusią Dievo meilės kibirkštį, nuo kurios iki pat gyvybės paaukojimo degė visas būsimo šventojo ir kankinio, veiklaus ganytojo ir nenuilstančio nuodėmklausio, Bažnyčios vienybės ir ištikimybės popiežiui apaštalo, gyvenimas.

Anot G. Grušo, šventojo kankinio ir vyskupo gyvenimas palietė daugelį Abiejų Tautų Respublikos tautų, įskaitant Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos žmones, ir buvo kvietimas visus patraukti į vienybę Kristuje. Juozapato vyskupystės šūkis buvo Jėzaus testamentas iš šv. Jono Evangelijos: Kad visi būtų viena!.

Vilniaus arkivyskupas kalbėjo ir apie nūdienos pasaulyje iškilusius karų, migracijos ir kitų krizių sunkumus, Ukrainoje ir kitur pasaulyje.

Vilniaus arkivyskupas kalbėjo ir apie nūdienos pasaulyje iškilusius karų, migracijos ir kitų krizių sunkumus, Ukrainoje ir kitur pasaulyje, pažymėdamas, kad būtent šv. Juozapato gyvenimas suteikia mums viltį, kad Viešpats gali kliautis kiekvienu iš mūsų kaip įrankiu savo Karalystei čia, žemėje, kurti, pradedant nuo mūsų širdžių ir imantis veiksmų mus supančiame pasaulyje.

Žmogaus atsiskyrimas nuo Dievo ir tautų pasidalijimas vienos prieš kitą yra blogio pasekmė. Dievas suteikia savo taiką žmonijai, tačiau prašo, kad žmonės dalyvautų jo planuose. Tai Dievas, kuris būdamas turtingas gailestingumu, kviečia žmogų, ne tik kad priimtų jo gailestingumą, bet būtų gailestingas taip, kaip jo dangiškasis Tėvas, sakė pamokslininkas ir tęsė:

Šv. Juozapatas nujautė, kad jį nužudys, nes nekartą prasilenkė su nepavykusiais pasikėsinimais į jo gyvybę. Jis kartą pasakė, jog žino, kad jį norima nužudyti, bet ir kad Bažnyčios tėvai buvo nužudyti dėl tiesos. Jis troško susivienyti su Kristaus kančia, o mirtis jam buvo galimybė galutinai susivienyti su Kristumi, pažymėjo arkivyskupas.

Mes atėjome pas šv. Juozapatą kaip pas užtarėją, mokytoją ir gyvenimo pavyzdį. Tad melskime Dievą, kad ir mūsų širdyse įsižiebtų ta pati šventojo širdį uždegusi dieviškoji kibirkštis, kuri taip liepsnotų meile priešams, kad siektume jų atsivertimo ir galėtume juos galutinai atvesti į Dievo meilę, kad visi būtų viena, paragino arkivyskupas G. Grušas, sekmadienį kreipdamasis į Šv. Juozapato liturgijos Vatikano bazilikoje dalyvius. 

The post Baigėsi šv. Juozapato kankinystės jubiliejus, liturgiją koncelebravo ir arkivyskupas V. Kulbokas appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupu įšventintas Juozapatas 1618 m. atvyko į Polocką, kur tvyrojo įtampa tarp Unijos priešininkų ir šalininkų. Dėl aktyvios veiklos ir karšto būdo Juozapatas turėjo priešų, sulaukdavo grasinimų. Jo draugas Lietuvos kancleris Leonas Sapiega, karaliaus Zigmanto Vazos vėliau paskirtas tirti Juozapato nužudymo aplinkybes, laiškuose jį perspėjo dėl per smarkaus veikimo būdo.

Lapkričio 12 d. Vitebske po rytinių šv. Mišių arkivyskupą nužudė įtūžusi minia. Teigiama, kad Juozapatas nujautęs savo mirtį – į Vitebską vežęsis karstą.

Parodoje „Tegul visi bus viena“ pristatomi šventojo atvaizdai, paplitę po 1643 m., popiežiui Urbonui VIII paskelbus Juozapatą palaimintuoju. Juose jis pavaizduotas kaip kankinys: su palmės šaka ir galvoje įsmeigtu kirviu (bardišiumi). Nuotraukoje – vienas iš parodoje esančių pal. Juozapato atvaizdų, nutapytas ant medžio lentų.

Bažnytinio paveldo muziejus kviečia pažinti šią Lietuvai svarbią istorinę asmenybę – dar vieną šventąjį mūsų šalies globėją, greta šv. Kazimiero:

aplankyti parodą „𝑇𝑒𝑔𝑢𝑙 𝑣𝑖𝑠𝑖 𝑏𝑢𝑠 𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“ (iki 2024 balandžio 27 d.);

dalyvauti renginiuose: lapkričio 22 d. – dr. S. Maslauskaitės-Mažylienės paskaitoje „Šv. Juozapato Kuncevičiaus kultas ir atvaizdai Romoje“ (transliuojama nuotoliu); gruodžio 7 d. – dr. Dariaus Barono, prof. dr. Alfredo Bumblausko, dr. Liudo Jovaišos diskusijoje „Bažnytinės Unijos iššūkis“;

klausyti pranešimų: lapkričio 13 ir 14 d. Romos Popiežiškajame Rytų institute vyks šv. Juozapatui Kuncevičiui skirta konferencija, ją galima stebėti Youtube kanale;

esančius Romoje – užsukti į Popiežiškajį Grigaliaus universitetą, į parodą „𝑇𝑒𝑔𝑢𝑙 𝑣𝑖𝑠𝑖 𝑏𝑢𝑠 𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“. Joje eksponuojami šv. Juozapato atvaizdai, sukurti Romoje jo kanonizavimo iškilmėms (1867). Parodą surengė Lietuvos Respublikos ambasada prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordinui.

The post Minimas šv. Juozapatas Kuncevičius appeared first on LAIKMETIS.