Kaip pasakojama Artimųjų Rytų katalikų žinių agentūros Abouna pranešimuose, sklypą katalikų bendruomenei padovanojo Jordanijos karalius. 2009 metais šią vietą aplankė popiežius Benediktas XVI, jis ir palaimino dviejų katalikiškų bažnyčių, lotynų apeigų ir melkitų apeigų, kertinius akmenis.

Kardinolas P. Parolinas konsekravo jau užbaigtą lotynų apeigų katalikų bažnyčią, kuri priklausys Jeruzalės lotynų patriarchato jurisdikcijai.

Svarbu pridurti, kad Jordanijos karalystė Kristaus krikšto vietoje prie Jordano upės, kuri 2015 metais įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, parengė piligriminio kaimelio projektą. Jame turėtų iškilti dešimt įvairioms Bažnyčioms priklausančių maldos namų ir kita infrastruktūra, kaip kad du vienuolynai, vyrų ir moterų, bei svečių namai, kurie prisišliejo prie konsekruotos katalikų Viešpaties Krikšto bažnyčios.

Šiuose vienuolynuose gyvens Įsikūnijusio Žodžio instituto, Argentinoje gimusios vienuolinės šeimos, nariai, vyrai ir moterys, kurie rūpinsis piligrimų priėmimu, Mišių ir kitų apeigų šventimu. Tai nemažas įsipareigojimas, bet galima priminti, jog ši bendruomenė jau yra susipažinusi su gyvenimu Šventojoje Žemėje, su jos vargais ir džiaugsmais. Prieš keletą mėnesių Jeruzalės lotynų patriarchas Pierbattista Pizzaballa vadovavo Mišioms, kuriose paminėtas pirmojo Įsikūnijusio Žodžio instituto misionieriaus atvykimo į Jeruzalę 30 metų sukaktis.

Viešpaties Krikšto bažnyčia, kurioje telpa virš tūkstančio žmonių, o kartu su šventoriumi – iki dviejų tūkstančių asmenų, taip pat tapo viena iš didžiausių Jeruzalės lotynų patriarchato bažnyčių ir viena iš didesnių visuose Artimuosiuose Rytuose.

„Ilgai laukėme šios dienos. Penkiolika metų laukėme šio išskirtinio ir gražaus įvykio, kurio sulaukėme šiais metais“, – sausio 10 dienos rytą iškilmės vietoje, prie bažnyčios durų, sakė kardinolas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchas, visų pirma sveikindamas du iškiliausius svečius – Jordanijos karaliui atstovaujantį princą Ghazi Ibn Muhammadą, kuris taip pat atsakingas už karalystės religinius bei kultūrinius reikalus ir, galima priminti, prisidėjo prie Jėzaus Krikšto vietos atskleidimo 1995 metais, prie jos, buvusios karinės zonos, kur civiliams buvo draudžiama įžengti, atvėrimo piligrimams ir infrastruktūros vystymo.

Viešpaties Krikšto bažnyčia tapo viena iš didžiausių Jeruzalės lotynų patriarchato bažnyčių ir viena iš didesnių visuose Artimuosiuose Rytuose.

Kitas svarbus svečias – popiežiui Pranciškui, Jėzaus krikšto vietą prie Jordano aplankiusiam 2015 metais, atstovaujantis kardinolas Pietro Parolinas, Popiežiaus valstybės sekretorius.

Patriarchas P. Pizzaballa dėkojo visiems, kurie įvairiais būdais, aukomis, žiniomis ir įsipareigojimu, prisidėjo prie Viešpaties Krikšto bažnyčios ir piligriminio komplekso atsiradimo. Jis paminėjo Kristaus Kapo ordino riterio Nadimo Al-Muashero šeimą, kuri ne vien paaukojo didelę auką, bet ir rūpinosi sklandžia statybų eiga. Bažnyčia pastatyta iš Tafouhi, gelsvojo Hebrono akmens, o jos vitražai įkvėpti Šartro katedros. Greta bažnyčios eina trijų kilometrų „Šv. Jono Krikštytojo takas“, integruotas į 700 kilometrų ilgio „Jordanijos taką“, skirtą ištvermingiausiems.

Kardinolas P. Pizzaballa priminė, kad Al-Muashero šeimos įsipareigojimas kilo iš skaudžios asmeninės aplinkybės – 2008 metais netoli Kristaus Krikšto archeologinio parko automobilio avarijoje žuvo jos sūnus Aymanas. Kaip kita proga yra sakęs Kristaus Kapo ordino narys, jis pajautė troškimą gedului suteikti maldos, atminimo ir vilties pavidalą, o Kristaus Krikšto bažnyčios projektas jam tapo Apvaizdos ženklu.

Kardinolas dėkojo kitiems geradariams – Jordanijos karališkajai šeimai, Vengrijos valstybei, katalikiškoms šalpos asociacijoms ir pavieniams aukotojams, Dieviškojo Žodžio Instituto nariams. Patriarchas priminė, kad Kristaus Krikšto bažnyčios konsekracija sutampa su 25-osiomis viso Patriarchato piligrimystės į šią vietą metinėmis ir su 2025 metų Jubiliejumi. Jis linkėjo, kad piligrimai gausiai lankytų naująją bažnyčią, vieną iš jubiliejinių patriarchato bažnyčių, ir čia gautų daug dvasinių vaisių, kaip tie, kurie, galima pridurti, kadaise šioje vietoje ieškojo Šv. Jono Krikštytojo, jo paties žodžiais, rengusio kelią „didesniam už jį“.

Po įžanginės kalbos kardinolas P. Parolinas vadovavo konsekracijos apeigoms. Jis pašventintu aliejumi patepė altorių, į kurį buvo sudėtos šv. Jono Pauliaus II, pirmojo šią vietą 2000 metais aplankiusio popiežiaus, ir 2024 metų spalį Romoje kanonizuotų Damasko kankinių, ispanų pranciškonų ir pasauliečių maronitų, relikvijos.

The post Jordanijoje Vatikano valstybės sekretorius konsekravo Viešpaties Krikšto bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę kauniečiai ir miesto svečiai laukiami jau žinomuose ir pamėgtuose susitikimuose-pokalbiuose kavinėje su kunigais, taip pat visiems atviruose koncertuose bei maldos vakaruose.

Renginiai vyks miestiečiams patogiu metu – vakarais ir bus telkiami Kauno senamiestyje, gerai pažįstamose vietose – greta Rotušės aikštės (kavinėje „Antis rūsy“, Rotušės a. 1) ir greta Santakos (arkivyskupijos kiemelyje, Papilio g. 3, bei Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje, Papilio g. 7).

Minėtoje kavinėje (nuo 17.30 val.) numatyti pokalbiai, diskusijos su svečiu iš JAV misionieriumi Peteriu Herbecku¹ (jis kartu su dr. Peteriu Williamsonu² (JAV) ir Bohušu Živčáku³ (Slovakija) yra šių metų Misijų savaitės svečiai, plačiau apie juos žr. teksto apačioje), su kunigu, LR kariuomenės kapelionu pulkininku leitenantu Remigijumi Butkevčiumi, kunigu dr. Moze Mitkevičiumi (Vilniaus arkikatedra bazilika) ir kunigu Artūru Kazlausku (Kauno arkikatedra bazilika). Pokalbių temose – evangelinė Jono Krikštytojo misija šiandienai (plg. Luko evangeliją), žmogaus tapatybė, Biblija mūsų gyvenime – ar verta skaityti? bei sekmadienio šventimas – ar švęsti? Viena iš temų, kad ir šventinėje programoje, bus skirta daugelį neraminančiai temai – bijoti karo ar jam ruoštis?

Arkivyskupijos kiemelyje per visus vakarus nuo 19 val. skambės koncertai su žinomais ir dar jaunais, talentingais atlikėjais (kunigu Erastu Murausku, retro ansambliu „Randevu“, Osvaldu Petraška ir kitais). Programoje atras džiaugsmo įvairiausio skonio muzikos mylėtojai. Tai dainuojamoji poezija, teatralizuota, džiazo, tarpukario Lietuvos populiarių melodijų, klasikinių ir sakralinių kūrinių programa.

Nuo 20.30 val. vakarais iš Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios po Santaką klis šlovinimo giesmės. Maldos vakaruose – grupė vyresniųjų ir labai jaunų Dievo šlovinimu užsidegusių širdžių. Galima atvykti kartu pašlovinti, susitikti su dvasininkų pokalbio – kad ir neilga valandėlė bažnyčioje gali atverti širdį, gali tiesti kelią link kitų žmonių ir Dievo.

Birželio 24-ąją, 12 val., Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmėje, Kauno arkikatedroje bazilikoje melsimės už Kauno miestą ir visą arkivyskupiją. Arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo vadovaujama liturgija bus švenčiama kartu su arkivyskupijos kunigais, parapijų bendruomenių atstovais. Bus teikiami kasmetiniai arkivyskupijos garbės apdovanojimai už metų tarnavimą pasižymėjusiems bendruomenės nariams.  

-----

¹Peter Herbeck (Peteris Herbeckas) – vykdomasis viceprezidentas ir „Renewal Ministries“ (Atsinaujinimo tarnybos) misijų direktorius. Daugiau nei trisdešimt metų aktyviai dalyvauja evangelizacijoje ir katalikiškajame atsinaujinime JAV, Kanadoje, Azijoje, Afrikoje ir Rytų Europoje. Yra savaitinės televizijos laidos „The Choices We Face“ („Mūsų pasirinkimai“) vedėjas. Kasdien veda radijo laidą „Fire on the Earth“. („Ugnis žemėje“). Yra dažnas konferencijų pranešėjas. Paskutinę savo knygą „Meilės mokyklos pamokos: į Kristų orientuotos santuokos ugdymas“ parašė kartu su žmona Debbie. Taip pat yra parašęs knygas „Kai kalba Šventoji Dvasia: Dievo žodžio paliesti“ (išleista Lietuvoje), „Kuomet galingai nusileidžia Dvasia“ ir daugelį straipsnių apie evangelizaciją ir Dvasios dovanų praktikavimą. Dažnai prisideda prie populiaraus „Renewal Ministries“ „YouTube“ kanale. Yra įgijęs Šv. Tomo universiteto (Minesotos valstija) filosofijos bakalauro laipsnį ir Švenčiausiosios Širdies seminarijos Detroite (Mičigano valstija) teologijos magistro laipsnį. Kartu su žmona turi keturis vaikus bei dvylika anūkų ir gyvena An Arboro mieste  (Mičigano valstija). 

²Peter Williamson (Peteris Williamsonas) – baigęs biblines teologijos studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje ir įgijęs daktaro laipsnį. Daugiau nei trisdešimt penkerius metus dalyvauja evangelizacijoje ir pastoracijoje JAV, o pastaruoju metu – ir Lietuvoje bei Kazachstane. Šiuo metu dirba „Renewal Ministries“ (Atsinaujinimo tarnybos) šalies koordinatoriumi ir dirba Švenčiausiosios Širdies seminarijoje Detroite (Mičigano valstija).  Parašė „Katalikiški Šventojo Rašto aiškinimo principai“ ir „Kaip tapti tokiu asmeniu, kokiam skirta būti“. Yra vienas iš „The Catholic Commentary on Sacred Scripture“ redaktorių. Koordinuoja Biblijos studijas šv. Pauliaus dvasia Švenčiausiosios Širdies seminarijoje Detroite (Mičigano valstija).  Gyvena An Arboro mieste (Mičigano valstija). 

³Bohuš Živčák (Bohušas Živčákas) – mokslų daktaras, užaugo komunistinio režimo sąlygomis Slovakijoje ir paauglystėje slapta praktikavo katalikų tikėjimą. 1989 m. žlugus komunistų režimui kartu su žmona Alena pradėjo tarnystę pasauliečiais misionieriais, kurdami „Rieka Zivota“ ( „Gyvybės upės“) misionierių bendruomenę, kuriai nuo pradžių vadovauja. Dirbdami su Redemptoristų ordinu ir stipriu bendruomenių tinklu buvusiose komunistinėse šalyse jie vykdo parapijų misijas, evangelizacijos mokyklas ir skelbia Evangeliją Slovakijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Kazachstane bei Afrikoje. Yra „Renewal Ministries“ (Atsinaujinimo tarnybų) koordinatorius Kazachstane ir Lietuvoje. Taip pat dėsto dvasingumą Katalikų universitete Ružomberoke kaip Misijų ir labdaros skyriaus narys. Kartu žmona ir keturiais vaikais gyvena Podolinece, Slovakijos Tatrų kalnuose.

The post Artėjant Šv. Jono Krikštytojo gimtadieniui, Kauno arkivyskupijos dovana miestui – šventinė susitikimų savaitė appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišias aukojo Virbalio ir Žaliosios parapijų klebonas Donatas Rolskis. Po pamaldų retas kas skubėjo į namus, kadangi buvo kviečiami bažnyčioje pasidalinti prisiminimais apie šešiolika metų (1967 – 1983 m.) Pajevonyje klebonu dirbusį monsinjorą Vincentą Jalinską. Po dalijimosi buvo pašventintas šventoriuje pastatytas naujas kryžius, skirtas monsinjoro V. Jalinsko ir kitų Pajevonio parapijoje tarnavusių kunigų atminimui. Menine programa palinksmino vietos kultūros darbuotojai.

Parapijietės Genovaitės Raudonaitienės iniciatyva ir rūpesčiu buvo parengta trejetos stendų nuotraukų parodėlė apie parapijoje tarnavusius kunigus, daugiausia jų – iš V. Jalinsko tarnystės laikų. Senyvo amžiaus žmonės ypač jautriai tyrinėjo Pirmosios Komunijos nuotraukas, kuriose atrado save ar pažįstamus, nušvitusiais veidais dalijosi prisiminimų nuotrupomis.

Idėja, iniciatyva pastatyti šitą kryžių kilo Pajevonio parapijos pastoracinei tarybai.

Klebonas Audrius Kurapka negailėjo padėkos žodžių visiems padėjusiems šią idėją įgyvendinant. Dėkojo Pajevonio seniūnei Gintai Žaliniakienei ir seniūnijos kolektyvui už ąžuolo medieną, ją išpjovusiam ūkininkui  Artūrui Zdanaičiui, atvežimo ir pastatymo darbais besirūpinusiam ūkininkui Valdui Vakarinui, jį stačiusiems vyrams. Kryžių išdrožė pajevonietis  Linas Lukoševičius, o Kristaus kančią – tautodailininkas iš Alvito Raimundas Blažaitis.

Kryžius simbolizuoja begalinę Meilę, ir šitos Meilės įkvėptas monsinjoras Vincentas Jalinskas sugebėjo ją dalinti kiekvienam sutiktam žmogui, padaryti tokius darbus, kurie kartais viršija mūsų žmogiškas jėgas.

Kaip prieš šventę parapijos feisbuko paskyroje rašė (o per atlaidus dalijosi prisiminimais) Genovaitė Raudonaitienė, šis kunigas paliko neišdildomą prisiminimą savo ganytojiška veikla, darbais, meile ir dėmesiu kiekvienam – mažam, suaugusiam ir senam. Jis buvo žmonių širdžių kunigas.

Kunigas ne tik atstatė Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, bet tikrai ją pastatė dvasinę, stiprią ir nesugriaunamą daugelio parapijiečių širdyse.

Pajevonio parapijoje kunigas V. Jalinskas prigijo ir stipriai įleido šaknis. Kai jam reikėjo atsisveikinti su Pajevoniu, stovėjo prie pagrindinio altoriaus su parapijiečių padovanotu lauko gėlių glėbiu, su ašaromis akyse ištarė: „Tai yra mano mažoji mirtis“.  

Apie laiką Pajevonyje yra sakęs, kad tai buvo jo žydėjimo metai. Ir tai reikia suprasti, – į penktąją amžiaus dešimtmetį įžengusiam dvasininkui čia atsivėrė platūs veiklos horizontai. Atstatė ne tik karo metu sugriautą bažnyčią, bet ir kleboniją. Daug kas žinojo ir jo įkurtą zoologijos sodą, kuriame gyveno apie 80 įvairių gyvūnų, o papūgą išmokė sakyti „Dievas yra“. Klebonijos aplinka buvo panaši į botanikos sodą, kur klebono pastangomis augo net ir labai retų rūšių augalai.

Visa tai traukė žmones, ir kunigui V. Jalinskui tai buvo proga prabilti į žmonių sąžinę, patarnauti jiems. Į Pajevonį vykdavo jaunavedžių poros, veždavo vaikus krikštyti, dvasinių pokalbių užsukdavo ieškantieji Dievo. Jo širdies, klebonijos ir bažnyčios durys buvo atviros kiekvienam. Žmonių neskirstydavo, visus sutikdavo kaip švelnus, malonus ir pamaldus klebonas, todėl ir dabar daugelio prisiminimuose vadinamas Pajevonio Vinceliu.

Monsinjoras Vincentas Jalinskas Amžinybėn iškeliavo 2019 m. liepos 21 d., eidamas 95-uosius metus, būdamas Kauno arkikatedros altaristas.

Po Pajevonio kelerius metus klebonavo Lazdijuose, buvo dekanu. 1989 m. balandžio mėnesį naujasis Kauno arkivyskupas Vincentas Sladkevičius pakvietė grįžti į Kauno arkivyskupiją.

1990 m. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį Jo Šventenybės kapelionu – monsinjoru. 1992 m. balandį monsinjoras skiriamas Kauno arkikatedros administratoriumi ir dekanu. Nuo 1997 metų- altarista, ypatingai jo globai pavedant arkivyskupą emeritą kardinolą Vincentą Sladkevičių.

Dabartinis Pajevonio klebonas Audrius Kurapka pasakojo, kad su monsinjoru Vincentu Jalinsku pirmiausia susitiko būdamas klierikas. Į Kauno arkikatedrą melstis atėjęs kiekvienas seminaristas patyrė dekano dėmesį ir nuoširdumą. 2002 metų  gegužę atvykęs į pirmąją savo kaip klebonas Santaikos parapiją (Alytaus dekanatas), kun. Audrius Kurapka patyrė, kokią gają tikėjimo sėklą čia pasėjo Vincentas Jalinskas, klebonavęs trejus metus, nuo 1964-ųjų iki 1967-ųjų, prieš tarnystę Pajevonyje. Jis Santaikoje ne tik suremontavo ir išpuošė bažnyčią, bet subūrė bendruomenę, kuri stipri iki šių dienų.

Genovaitės Raudonaitienės atsiminimuose išplaukė, kaip vaikai ruošdavosi Pirmajai Komunijai, sovietmečiu, tikėjimo persekiojimų laikais. Būriai vaikų įsijungdavo į procesijas, adoracijas, talkas prie bažnyčios kartu su klebonu. Pasak moters, ir tas prie Vincento Jalinsko vaikystėje su meile įdiegtas tikėjimas daugeliui liko tvirtas, nepalaužiamas per visus gyvenimo išbandymus.

Bet kaip čia nutikę, kad eiliniuose metuose, be jokių jubiliejinių datų, žmonės su meile ir pagarba mena ir stato kryžių prieš daugelį metų jiems patarnavusiam dvasininkui? Tai todėl, kad V. Jalinskui išėjus iš Pajevonio jo širdies dalis taip ir liko ten, kaip ir jis pats amžinai liks gyvas žmonių širdyse ir atmintyje.

The post Net ir monsinjorui V. Jalinskui išėjus iš Pajevonio, jo širdies dalis liko ten appeared first on LAIKMETIS.

„Jonas Krikštytojas buvo griežtas Dievo pranašas, kuris kvietė tautą į atsivertimą ir skelbė atgailos krikštą. Jis mums kalba ir šiandien, jog nėra jokio kompromiso su nuodėme, kuris galėtų būti priimtinas Dievui. Iš tiesų, Jonas Krikštytojas garsiais šūksniais kvietė savo klausytojus atsiversti, tiesinti gyvenimo kelią, kad palikę tai, kas bloga ir nuodėminga, galėtume grįžti pas Dievą. Tuo Jonas Krikštytojas ruošė kelią Mesijo atėjimui, Mesijui, kuris savo misijos pradžioje visiems sakys: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. - pamoksle sakė nuncijus.

Pasak nuncijaus, šiandien katalikai visame pasaulyje dažnai turi plaukti prieš srovę ir visada skelbti tiesą priešiškoms masėms, kaip tai darė Jonas Krikštytojas. "Šis laikmetis yra negailestingas žmonėms, kurie yra teisingi, darbštūs ir blaivaus mąstymo. Tačiau tai yra ir pasipriešinimo bei liudijimo laikas", - pamokslo metu sakė jis.

Visą pamokslą galite skaityti čia:
https://bit.ly/3daE15Q

Po šv. Mišių buvo atvertos 70 metų buvusios uždarytos arkikatedros koplyčios. Jas galite pamatyti Bažnytinio paveldo muziejaus nuotraukose:

The post Apaštalinis nuncijus Lietuvoje: Jonas Krikštytojas mums kalba ir šiandien appeared first on LAIKMETIS.