„Tikrai norėtųsi pamatyti Vyriausybės pastangas ir išsamias diskusijas apie tai, kaip mes galėtume nulipti nuo to blogojo pjedestalo pagal vieną iš kriterijų, kuriuo negalime didžiuotis, – aš kalbu apie maisto kainų augimą Lietuvoje, kuris yra didžiausias euro zonoje ir iš tikrųjų sunku patikėti, kai yra sakoma, jog nieko negalima padaryti, juk turi būti neišbandytų sprendimų“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Jos teigimu, sprendimai turėtų būti nukreipti į konkrečias pažeidžiamas visuomenės grupes. 

„Tikrai galima tų sprendimų paieškoti ir nebūtinai vien tik per mokestinius dalykus, bet per ženkliai taiklesnius sprendimus, nukreiptus į konkrečias pažeidžiamas grupes“, – sakė prezidento patarėja.

Kaip pavyzdį ji nurodė šeimų korteles, kuriomis naudojasi gausios ir vaikus su negalia auginančios šeimos, – papildžius maistui skirtais pinigais ji būtų taiklesnė parama nei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. 

Kaip pavyzdį ji nurodė šeimų korteles, kuriomis naudojasi gausios ir vaikus su negalia auginančios šeimos, – papildžius maistui skirtais pinigais ji būtų taiklesnė parama nei pridėtinės vertės mokesčio

„Kaip taiklesnė atsvara, pavyzdžiui, PVM maistui, galėtų būti kiekvienam vaikui šeimoje, kuriai ta kortelė išduota ar būtų išduota ateityje, kas mėnesį tam tikrą sumą skirti maistui, tai nebūtų brangu, tai būtų taiklu ir padėtų šeimoms“, – kalbėjo I. Segalovičienė. 

Jos teigimu, Vyriausybės parengtame kitų metų valstybės biudžeto projekte siūlomas pajamų didinimas gali būti neadekvatus esamai situacijai, nes siūlomos priemonės parengtos pagal prognozuojamą 6 proc. kitų metų vidutinę metinę infliaciją, kai reali infliacija bus gerokai aukštesnė.

„Norisi priminti, kad nuo birželio įsigaliojęs pirmasis paketas (paramos gyventojams – BNS) buvo paskaičiuotas prie 10 proc. (vidutinės metinės infliacijos – BNS) Matome, kad šiandien reali infliacija yra 24 proc. (metinė – BNS) Todėl tiek atlyginimai, tiek socialinių išmokų augimas atsilieka nuo infliacijos ir pažeidžiami žmonės atsiduria dar sudėtingesnėje situacijoje. Prezidentas kelia klausimą – ar pažeidžiamų grupių apsauga yra tikrai adekvati?“ – kalbėjo I. Segalovičienė.

Pasak jos, 2023 metų numatomas infliacijos lygis turėtų būti dar kartą įvertintas prieš priimant biudžetą. 

„Prezidentas tikisi, kad būtent būsimų metų infliacija, kuri paskaičiuota ir įvertinus bazę didesnę, į ją bus rimtai pasižiūrėta priimant sprendimus dėl socialinių išmokų pažeidžiamiausiems žmonėms“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sakė, kad Vyriausybės siūlomas 2023-ųjų biudžeto projektas – rimtas žingsnis į priekį. Jis tikisi, kad biudžetą svarstant Seime kai kurie dalykai bus patobulinti, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2023 metų valstybės biudžeto projektui, antradienį jis bus teikiamas Seimui.

The post Prezidentūra: sunku patikėti, kad vyriausybė negali sustabdyti maisto kainų augimo appeared first on LAIKMETIS.

Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pagal buvusio Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą įvertino trijų sveikatos apsaugos ministro sprendimų, kuriuos jis priėmė kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, teisėtumą.

LVAT konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministras nuo pernai gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, nebuvo tinkamai įgaliotas, nes operacijų vadovu buvo paskirtas vadovaujantis anksčiau galiojusia įstatymo redakcija. Ji numatė, kad toks paskyrimas gali būti įvykdomas ministro pirmininko potvarkiu, tuo tarpu pagal naują tvarką, operacijų vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

operacijų vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

Todėl teismas pripažino, kad priimdamas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo funkcijas įgyvendinančius tris sprendimus, susijusius su būtinosiomis sąlygomis vykdant tarptautinius skrydžius bei pacientų registracija, ministras viršijo įgaliojimus, o šie sprendimai prieštarauja teisės aktams.  

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad įstatymams prieštaraujančiais pripažinti aktai reglamentuoja visuomenei svarbius klausimus ir siekdama sudaryti galimybę tinkamai sureguliuoti minėtus teisinius santykius, nusprendė sprendimo oficialų paskelbimą atidėti ir jį Teisės aktų registre skelbti šių metų birželio 1 dieną.

Tik trijų sprendimų teisėtumą kolegija vertino nustačiusi, kad tik dalis prašytų patikrinti sprendimų bylos nagrinėjimo metu buvo galiojantys ir nebuvo pakeisti išdėstant juos nauja redakcija.

Aurelijaus Verygos komentaras

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia esąs nustebęs, kad ministerijos teisininkai nesužiūrėjo teisinių niuansų, nulėmusių nepalankų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą.

LVAT ketvirtadienį paskelbė, kad „valstietis“ A. Veryga nuo pernai gegužės pradžios nebuvo tinkamai įgaliotas eiti ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo pareigų.

Aš nelabai turiu, ką pakomentuot, nes nesu teisininkas.

„Aš nelabai turiu, ką pakomentuot, nes nesu teisininkas. Matyt, teismas įvertino visus niuansus. Aš kiek dabar spėjau paskaityti iš pranešimų, tai viena iš tų problemų buvo, kaip suprantu, buvo pasiremta pasenusia įstatymo redakcija ir sprendimas buvo priimtas, bet čia turbūt sutiksite, kad yra tokie labai teisiniai dalykai – pats operacijų vadovas gi savęs neskiria ir, šiaip, keista, kad teisininkai pražiūrėjo, nesužiūrėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Veryga.

„Sakyčiau, kad čia labiau toks juridinės technikos klausimas, matyt. Jis nekvestionuoja kažkokio principo, bet labiau turbūt juridinę techniką. Tai negali čia kaip nors nesutikt – matyt, taip ir buvo“, – pridūrė jis.

Į teismą dėl trijų operacijų vadovo sprendimų kreipėsi buvusios Seimo kadencijos parlamentaras Naglis Puteikis, teismas įvertino šių sprendimų teisėtumą.

LVAT konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministras nuo pernai gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, nebuvo tinkamai įgaliotas, nes operacijų vadovu buvo paskirtas vadovaujantis anksčiau galiojusia įstatymo redakcija. Ji numatė, kad toks paskyrimas gali būti įvykdomas ministro pirmininko potvarkiu, tuo tarpu pagal naują tvarką, operacijų vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

Todėl teismas pripažino, kad priimdamas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo funkcijas įgyvendinančius tris sprendimus, susijusius su būtinosiomis sąlygomis vykdant tarptautinius skrydžius bei pacientų registracija, ministras viršijo įgaliojimus, o šie sprendimai prieštarauja teisės aktams.

„Su tais sprendimais, kuriuos Puteikis apskundė, tiesą sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kaip jis iš tų kelių šimtų sprendimų išsirinko būtent šituos. Tai nežinau, gal suko kokį stebuklingą ratą, kur skaičiai iškrito, ar kauliuką metė. Kodėl būtent šitie sprendimai, o ne kažkokie kiti. Bet čia jau turbūt technikos dalykai – svarbu buvo skųsti, o nelabai svarbu ką“, –  teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras. 

svarbu buvo skųsti, o nelabai svarbu ką.

Į teismą kreipęsis N. Puteikis sakė, kad iš viso kreipėsi dėl 73 teisės aktų, tačiau jų liko tik trys, nes kiti arba pakeisti, arba negalioja.

„Kreipėmės ne dėl trijų, o dėl 73 sprendimų. Po to teismas liepė mums tikslinti, tai liko 53 teisės aktai, o dabar matote tik tą viršūnėlę dėl to, kad tie trys aktai likę galioti, o iki 50 yra arba pakeisti, arba laikui bėgant netekę galios“, – BNS sakė N. Puteikis.

Jis tikino į teismą kreipęsis, nes ligoninės dėl pandemijos nepriiminėjo pacientų.

„Esmė tame, kad mūsų ieškinys patenkintas praktiškai 99 proc., o jo esmė buvo, kad A. Veryga ir ministerija savo teisės aktais nevykdė Sveikatos įstaigų įstatymo reikalavimų, nenustatė ligoninėms ir poliklinikoms rodiklių, pagal kuriuos jos būtų privalėjusios priiminėti gyventojus net ir COVID-19 atveju“, – teigė buvęs parlamentaras.

„Teismas priėmė sprendimą, kad mes visiškai teisūs, bet sudarė galimybę neskelbti sprendimo registre – sudaro sąlygas ministerijai pasitaisyti. Tai mes labai viliamės, kad naujoji ministerijos vadovybė skubiai pataisys pagal teismo sprendimą“, – kalbėjo jis.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad įstatymams prieštaraujančiais pripažinti aktai reglamentuoja visuomenei svarbius klausimus ir siekdama sudaryti galimybę tinkamai sureguliuoti minėtus teisinius santykius, nusprendė sprendimo oficialų paskelbimą atidėti ir jį Teisės aktų registre skelbti šių metų birželio 1 dieną.

The post LVAT: A. Veryga nebuvo tinkamai įgaliotas eiti operacijų vadovo pareigas - papildyta jo paties komentaru appeared first on LAIKMETIS.