„Matome, kad vidutinė (draudimo – BNS) sutarties kaina žiūrint į įvairius segmentus kyla, ir ji kyla nuosekliai, tačiau taip pat kyla ir skaičius asmenų, kurie draudžiasi ir sudaro naujas draudimo sutartis. (...) Praėjusiais metais įmokų augimas siekė beveik 20 proc., bet matome, kad ir ta rinka įvairiuose segmentuose yra auganti. Tai ta kaina įtakos augimui tikrai neturėjo. Nebuvo tokios tendencijos, kad įmonės kelia draudimo įmokas, o žmonių mažėja“, – LRT radijui trečiadienį sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.

Jos teigimu, vidutinė būsto draudimo sutarties kaina per metus siekia apie 91 eurą, todėl įvedus vadinamąjį 10 proc. saugumo įnašą ir jį perkėlus vartotojui, tokia sutartis per metus pabrangtų 9 eurais. 

Tuo metu kasko automobilio draudimo kaina verslui per metus, pasak viceministrės, kainuoja vidutiniškai apie 650 eurų: „Tai reiškia, kad (...) vienos valandos kaina pasikeistų 3 centais“. 

„Ar tai yra tas esminis pokytis, kuris galėtų atgrasyti tiek verslą, tiek žmones nuo draudimo? Labai abejočiau“, – sakė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.

Pasak jos, 65 proc. naujo mokesčio tektų juridiniams asmenims, 35 proc. – fiziniams asmenims. 

Viceministrės teigimu, draudimo įmonių pelnui pastaraisiais metais augus 5–6 kartus, dalį įmokos kaštų jos galėtų prisiimti ir pačios.

Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas paliestų būsto, kasko automobilių draudimą, papildomą sveikatos draudimą, kuriuo darbdaviai draudžia gyventojus. 

„Mes žinome, kad žmonės yra labai jautrūs. Čia nėra labai didelės įmokos, bet žmogus yra labai jautrus jų pokyčiams. Jų apsisprendimą gali įtakoti, ar jie drausis, ar ne. Aš jau nekalbu apie verslus, čia yra atskira tema“, – LRT radijui sakė A. Romanovskis. 

V. Česnulevičiūtė-Markevičienė teigė, kad konsultacijų metu rinkos dalyviai ir visuomenė draudimo sutarčių apmokestinimui iš principo pritarė. Pasak jos, į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriais prašoma, tikslinti šią koncepciją, bus atsižvelgta. 

Tuo metu A. Romanovskis tikina, kad verslo bendruomenė nepritaria tokiam mokesčiui. Draudikų atstovas jį pavadino „draudimo akcizu“ arba „faktišku nekilnojamo turto mokesčiu“. 

„Tai yra akcizas. (...) Dabar mes turėsime į tą grupę nuodėmių veiklų dar ir draudimą“, – teigė A. Romanovskis. 

„Jeigu tu turi nekilnojamą turtą, tavo įmoka priklauso nuo turto vertės. (...) Tai de facto tai bus nekilnojamo turto mokestis“, – kalbėjo jis.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) trečiadienį paskelbė, kad daugiau nei 20 verslą vienijančių organizacijų nepritaria siūlomam draudimo sutarčių apmokestinimui. 

Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei skirtą raštą, kuriuo Finansų ministerija raginama atsisakyti šios idėjos, pasirašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, vežėjų asociacijos „Linava“, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, draudikų ir kitų verslą vienijančių šalies organizacijų atstovai. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad idėja apmokestinti draudimo sutartis kelsis į Seimo rudens sesiją.

Finansų ministerija, gegužės pabaigoje parengusi papildomų gynybos finansavimo šaltinių paketą, be kita ko, siūlė įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.

Tačiau Vyriausybė šio siūlymo į Seimui teiktas įstatymų pataisas neįtraukė, nes tam reikėjo ilgesnių konsultacijų.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dalies draudimo sutarčių mokestis 2025 metais leistų į valstybės biudžetą papildomai surinkti 50 mln. eurų, o 2026 ir  2027 metais – po 100 mln. eurų. 

Siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), birželio 20-ąją Seimas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus ir priėmė Gynybos fondo įstatymą. 

Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

The post Finansų viceministrė mano, kad draudimo sutarčių apmokestinimas neatbaidytų gyventojų nuo paslaugos appeared first on LAIKMETIS.

Pasak lenkų ministro, Budapešte vis aiškiau suprantami šių galimų pakeitimų pavojai.

Lapkričio 22 dieną Europos Parlamentas balsavo už ES sutarčių pakeitimus dėl vienbalsiškumo principo balsuojant Europos Vadovų Taryboje ir kai kurių įgaliojimų perdavimo iš valstybių narių į ES lygmenį.

Pagal pasiūlymą, kuriam dar turi pritarti šalių narių lyderiai, atsirastų dvi naujos išskirtinai ES lygio kompetencijos sritys: aplinkos ir bioįvairovės. Be to, kai kuriose kitose srityse ES įgaliojimai būtų reikšmingai išplėsti.

Daugybės kompetencijos sričių perkėlimas iš nacionalinio į ES lygmenį galėtų nulemti tai, kad šalys realiai prarastų įrankius savo piliečiams krizių atvejais apsaugoti

Lenkijos vyriausybė, kuri apskritai nepritaria veiksmams, galintiems paskatinti tolesnę bloko integraciją valstybių narių sąskaita, pareiškė kategoriškai prieštaraujanti bet kokiems sutarčių pakeitimams.

„Daugybės kompetencijos sričių perkėlimas iš nacionalinio į ES lygmenį galėtų nulemti tai, kad šalys realiai prarastų įrankius savo piliečiams krizių atvejais apsaugoti“, – sakė Sz. Szynkowskis vel Sekas.

Jis ir P. Szijjarto taip pat sutiko, kad vienbalsiškumo balsuojant Europos Vadovų Taryboje atsisakymas galėtų būti pavojingas.

„Jei, pavyzdžiui, dėl ES biudžeto kitiems keleriems metams spręstų dauguma, tai reikštų, kad tam tikra šalių grupė galėtų būti neįtraukta, kad į jų interesus per derybas galėtų būti neatsižvelgta“, – sakė lenkų užsienio reikalų ministras.

The post Lenkų ministras: Lenkija ir Vengrija reiškia susirūpinimą dėl siūlymo keisti ES sutartis appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 22 dieną Europos Parlamentas balsavo už ES sutarčių pakeitimą, kuris paveiktų vienbalsiškumo principą balsuojant Europos Vadovų Taryboje ir nulemtų kai kurių įgaliojimų perdavimą iš valstybių narių į ES lygmenį.

Europos Parlamentas balsavo už ES sutarčių pakeitimą, kuris paveiktų vienbalsiškumo principą balsuojant Europos Vadovų Taryboje

Lenkijos vyriausybė, kuri apskritai nepritaria veiksmams, galintiems paskatinti tolesnę bloko integraciją valstybių narių sąskaita, pareiškė kategoriškai prieštaraujanti bet kokiems sutarčių pakeitimams.

S. Szynkowskis vel Senkas pirmadienį nurodė, kad Lenkijos partnerės pastarosiomis dienomis buvo informuotos apie tai, kokie pavojingi, jo žodžiais tariant, gali būti pakeitimai.

„Šiuo metu yra grupė šalių, kurios neabejotinai skeptiškai žiūri į sutarčių atvertimą ir jų keitimą, – sakė jis. – Šiandien vyksiu į Budapeštą pasikalbėti su savo kolega Vengrijoje [Peteriu Szijjarto (Pėteriu Sijartu)].“

Pagrindiniai į dokumentą įtraukti pakeitimai – vienbalsiškumo principo balsuojant EVT atsisakymas 65 srityse ir kai kurių įgaliojimų perkėlimas iš valstybių narių į ES lygmenį.

The post Lenkijos URM vyksta į Vengriją aptarti pasiūlymo dėl ES sutarčių reformos appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusiais metais Afrikos ir Europos šalys derėjosi dėl naujo prekybos susitarimo. Tačiau Afrikos šalys yra nepatenkintos.

„Europos Sąjunga nelaiko mūsų lygiaverčiais derybų partneriais", - Nyderlandų dienraščiui „Nederlands Dagblad" teigia Ugandos parlamento atstovas Samuelis Acuti. Jis teigia, kad Europos Sąjunga nori primesti susitarimą Afrikai, neatsižvelgdama į afrikiečių įsitikinimus, tradicijas ir kultūrą. „Iš mūsų reikalaujama, kad priimtume nuostatas apie homoseksualumą, lytį ir lytiškumą, kurios neturi nieko bendro su mūsų pasauliu".

Dar visai neseniai Acuti niekada nebuvo girdėjęs apie transseksualumą. Jis suvedė šį terminą į „Google" ir buvo šokiruotas, nes minėtame susitarime, atrodo, yra punktų apie šią sąvoką. Jis informavo apie susitarimą Ugandos prezidentą, ir tikėtina, kad Uganda, kurioje homoseksualumas draudžiamas įstatymu, nepasirašys pakto tokio, koks jis yra dabar.

Transseksualumas

Derybų metu Čekijos atstovas Europos Sąjungoje Tomáš Uličný atkreipė dėmesį, kad susitarime minimas tik nepritarimas visų formų diskriminacijai. Tačiau tai neįtikino Acuti.

„Tekste šios sąvokos nėra pažodžiui paminėtos, o vietoj to jūs remiatės susitarimais, kuriuose jos minimos. O pakte sakoma, kad mes turime pritarti šiems paktams".

vaikai nuo penkerių iki aštuonerių metų kartu su tėvais ar mokytojais turi apmąstyti savo lytį

Vienas iš prieštaringai vertinamų susitarimų, kuriuos mini Acuti, yra vadinamosios „Tarptautinės techninės seksualumo gairės". Tai dokumentas, kuriame išsamiai nurodoma, kaip vaikai turėtų būti mokomi apie homoseksualumą, masturbaciją, lytiškumą, nėštumą ir transseksualumą. Pavyzdžiui, vaikai nuo penkerių iki aštuonerių metų kartu su tėvais ar mokytojais turi apmąstyti savo lytį.

Opi problema yra ta, kad Afrikos šalys nedalyvavo rengiant šias gaires, be kitų susitarimų. Acuti teigimu, Europos Sąjunga bando įsibrauti į Afrikos miegamuosius ir nurodinėti Afrikos gyventojams, kaip auklėti savo vaikus pagal europietišką modelį. „Tai tiesiog kolonijinis elgesys".

Nyderlandai buvo viena iš šalių, siekusių, kad į prekybos susitarimą būtų įtrauktos prieštaringai vertinamos nuostatos. Europos Parlamento narė Samira Rafaela sako suprantanti, kad Afrikos šalys susitarimą vertina kaip kolonijinį elgesį. Tačiau progresyvi olandų politikė žmogaus teises laiko dalyku, kuris „skirtas ne tik heteroseksualiems vyrams, bet ir moterims bei LGBT asmenims. Iš Europos turime šviesti apie tai kitas šalis".

jei šios Afrikos šalys nori gauti prekybos susitarimo naudą, jos turi paaukoti savo suverenitetą

Jei Afrikos šalys pasirašys paktą, jos privalės laikytis Europos požiūrio į abortus ir homoseksualumą. Jei jos atitinkamai nepakeis savo įstatymų, joms bus taikomos „proporcingos priemonės". Taigi, jei šios Afrikos šalys nori gauti prekybos susitarimo naudą, jos turi paaukoti savo suverenitetą.

Tai ne pirmas kartas, kai Europos Sąjunga naudojasi prekybos susitarimu, kad primestų savo vertybes kitoms šalims. Kartu tai yra prieštaringai vertinamas elgesys. Šalių, su kuriomis ES veda derybas, padėtis yra daug blogesnė. „Jos turi mažai ką bendro ir joms sunku bendradarbiauti nustatant bendras ribas", - sako Nyderlandų Leideno universiteto finansų valdymo ir sąžiningumo Afrikoje profesorius Čibuikė Učė (Chibuike Uche).

Siera Leonės parlamento narys Mathew Nyuma sutinka, kad turėtų būti nustatyta bendra riba. „Kai mes, Afrikos šalys, kartu apie tai pagalvosime, galėsime užkirsti kelią ES pažeisti mūsų ribas".

Šių grupių nariai lankosi pas Afrikos politikus, kad įspėtų juos dėl Europos Sąjungos norų

Atsakydami į progresyvius Europos Sąjungos užmojus, Europoje stiprėja ir konservatyvios lobistų grupės. Šių grupių nariai lankosi pas Afrikos politikus, kad įspėtų juos dėl Europos Sąjungos norų. Vienas iš lobistų yra olandas Henkas Janas van Schothorstas.

Van Schothorstas beveik prieš dešimt metų įkūrė asociaciją „Tarptautinė krikščionių taryba", rašo olandų dienraštis „Nederlands Dagblad". Jos tikslas - skleisti krikščioniškąsias vertybes, susijusias su gyvybe, šeima, tikėjimu ir švietimo laisve. Praktiškai Van Šothorstas priešinasi tos pačios lyties asmenų santuokoms, abortams ir gender ideologijai.

Svarbiausias jo darbas - susitikti su politikais ir informuoti juos apie progresyvius pokyčius Europos Sąjungoje bei įspėti juos apie Sąjungos užmojus skleisti šias vertybes. Todėl jis dalyvavo ir lapkričio mėnesį vykusiose derybose. Jis stengėsi, kad Afrikos politikai nepasirašytų susitarimo nepastebėję LGBT išlygų.

The post Europos Sąjunga reikalauja Afrikos šalyse priimti LGBT įstatymus appeared first on LAIKMETIS.

„Baltarusijos režimas nesiliauja naudoti migrantų kaip politinio spaudimo įrankio, o Baltarusijos pareigūnai savo aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos krizės organizavimo ir fizinio barjero gadinimo. Kadangi Baltarusija pažeidžia tarptautinės teisės principus ir nesilaiko dvišalių susitarimų, jie netenka prasmės ir siūlome juos nutraukti“, – VRM pranešime sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Pasak jos, atsižvelgus į tai, kad regione geopolitinių grėsmių nemažėja, o Baltarusija, būdama Rusijos sąjungininke, pasienyje ir toliau vykdo organizuotą hibridinę agresiją prieš Lietuvą, dvišaliai tarptautiniai susitarimai su Baltarusija nebetenka prasmės.

Baltarusija, būdama Rusijos sąjungininke, pasienyje ir toliau vykdo organizuotą hibridinę agresiją prieš Lietuvą

„Artimiausiu metu vyks Vidaus reikalų ministerijos konsultacijos su Užsienio reikalų ministerija. Kiekviena sutartis bus peržiūrima ir vertinamos nutraukimo galimybės“, – BNS sakė VRM atstovas Mindaugas Bajarūnas.

Ministrė pirmadienį taip pat teigė, kad Baltarusijos režimo daromas hibridinis spaudimas valstybės sienos apsaugai nemažės, galima ir didesnių incidentų rizika pasienyje, todėl valstybės sienai saugoti bus ir toliau reikalinga Lietuvos kariuomenės bei kitų valstybės institucijų parama.

VRM duomenimis, Lietuva nuo nepriklausomybės atgavimo pradžios su Baltarusija yra pasirašiusi dvišalių susitarimų dėl bendradarbiavimo atitinkamose Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityse, taip pat pasirašyti keli tarpžinybiniai susitarimai, kurių praktinis įgyvendinimas jau kurį laiką nevyksta.

Lietuva anksčiau sustabdžiusi Europos Komisijos finansuojamų bendradarbiavimo per sieną programų su Baltarusija ir Rusija vykdymą.

The post Konservatoriai siūlo nutraukti dvišalius susitarimus su Baltarusija appeared first on LAIKMETIS.