Tuo pačiu balsavimu panaikinti apribojimai dėl žymėto dyzelino naudojimo žemdirbiams.

Už tai balsavo 108 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki Laisvės frakcijos nariai. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, labiausiai priešinęsis SND tarifo mažinimui, balsavime nedalyvavo. Premjerės Ingridos Šimonytės posėdyje taip pat nebuvo. 

Prieš balsavimą kai kurie parlamentarai dėkojo ūkininkams, kurie prie Seimo ir Vyriausybės sausį atvažiavo su traktoriais ir parodė, kokia jie yra jėga.

„Prieš valdančios daugumos buldozerį veiksmingesnis yra ūkininkų „John Deere“, – posėdyje teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius. 

Tuo metu „valstietis“ Dainius Kepenis teigė, kad matydami, kaip žemdirbiai siekė savo tikslų, ir kitų sričių atstovai savo problemas ims spręsti piketuodami prie Seimo ar Vyriausybės.     

Prieš balsavimą kai kurie parlamentarai dėkojo ūkininkams, kurie prie Seimo ir Vyriausybės sausį atvažiavo su traktoriais ir parodė, kokia jie yra jėga

Tuo metu A. Skardžius skaičiavo, kad gaminant vieną kilovatvalandę energijos suskystintomis gamtinėmis dujomis susidaro 200 gramų anglies dioksido (CO2), o SND – tik 30 gramų daugiau. 

„SND yra vienas iš švariausių iškastinių kurų, mažiausiai teršiantis aplinką“, – teigė jis.  

Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Tomas Tomilinas piktinosi, kad valdantieji, vadindami SND taršiausiu kuru, bandė supriešinti žemdirbius su gamtosaugininkais – esą taip politikai siekė paslėpti grubią klaidą, kai akcizas įstatymu buvo padidintas.  

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sakė, kad SND akcizo sumažinimą labiausiai pajus gyventojai, o ne ūkininkai.

„Šiandien sprendimas daugiau liečia ne ūkininkus, o daugiau netgi gyventojus, ypač rajonų, kurie naudoja dujas, nes paskutiniu metu žmonės aktyviai važiavo tiek į Latvijos, tiek į Lenkijos pusę su balionais, pirko ten ir tai jautėsi. Tie žmonės labiausiai ir greičiausiai pajus efektą, ūkininkai tik vasarą pajus tą pokytį“, – žurnalistams Seime po balsavimo sakė K. Mažeika. 

Anot jo, dabar svarbu, kad Žemės ūkio ministerija būtų ūkininkų pusėje ir atlieptų jų problemas.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė tvirtino, kad SND klausimo svarstymas nebaigtas, kol nebus apsispręsta dėl mažesnės CO2 dedamosios.   

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė balsavimo išvakarėse BNS sakė, kad akcizą sumažinęs iki 13 eurų Seimas iš esmės kompensavo gyventojams ir verslui, kurie sausį-vasarį už SND moka 304 eurų akcizą, todėl nebebus siūloma pusmečiui atidėti šio mokesčio įsigaliojimo. 

Akcizų įstatymo pataisų reikalavo ūkininkai, sausį surengę didelę protesto akciją Vilniuje. Žemdirbiai ragino politikus iš viso atšaukti nuo sausio padidintą SND akcizą, taip pat grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų transportui.   

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Vyriausybės pasiūlytas 41 euro akcizas yra „pakankamai logiška mediana“ atsižvelgiant į kitų valstybių taikomus tarifus.   

S. Gentvilas trečiadienį pareiškė, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos. Be to, anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą.   

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.    

Ministras aiškino, kad kas devintas Lietuvoje sudegintas dyzelino litras yra beakcizis: raudonasis – šildymui skirtas dyzelinas – ir žaliasis – žemdirbiams skirtas pigesnis dyzelinas.

The post Seimas patvirtino galutinai: SND akcizas nuo kovo – 13 eurų už toną appeared first on LAIKMETIS.

Anot prezidento Gitano Nausėdos, staigus akcizo pakilimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams.

„Prezidentas ragina Vyriausybę peržiūrėti akivaizdžiai nepakankamai įvertintą sprendimą dėl staigaus akcizo naftos dujoms padidinimo, nedelsti ir priimti situaciją koreguojančius sprendimus“, – teigiama Prezidentūros atsiųstame komentare BNS.

Prezidento nuomone, Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo nesudarė pakankamai palankių galimybių vartotojams prisitaikyti bei susikurti alternatyvų.

„Toks staigus akcizo pakėlimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams ir laikytinas Vyriausybės klaida vartotojų atžvilgiu“, – nurodo Prezidentūra.

Įsigaliojus Akcizų įstatymo pataisomis, SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM).

Toks staigus akcizo pakėlimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams ir laikytinas Vyriausybės klaida vartotojų atžvilgiu

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį BNS teigė, kad ministerija iki pavasario persvarstys ir pateiks naujus siūlymus dėl šio mokesčio.

Anksčiau jis sakė, kad taršus ir daugiausia iš Rusijos importuojamas kuras turi brangti, o lengvatos naikinimas buvo gerai apgalvotas sprendimas, tuo metu gyventojams ir verslui bus suteikta nemažai laiko ir finansinės paramos rasti alternatyvas SND.

Prezidentūra pritaria siekiui mažinti taršaus kuro naudojimą, bet ragina kartu vertinti ir tokių sprendimų poveikį vartotojams, kad jiems pokyčiai netaptų papildoma finansine našta. 

„Prezidentas supranta ir remia iniciatyvas, skirtas taršaus iškastinio kuro vartojimo Lietuvoje mažinimui ir jo atsisakymui. Lygiai taip pat prezidentas aiškiai pasisako už subalansuotus sprendimus, kuriais nebūtų staiga sukeliama neproporcinga finansinė našta buitiniams ir verslo vartotojams, ypač tiems, kurie neturi jokių alternatyvų arba stokoja galimybių greitai pakeisti naudojamą kuro rūšį“, – teigiama komentare.

„Vartotojams turi būti sudaryta efektyvi ir veiksminga paramos sistema adaptuotis prie tokių pokyčių, kai valstybės lygmeniu atsisakoma taršaus iškastinio kuro rūšių“, – nurodoma jame.

„Reuters“ pernai sausio pabaigoje pranešė, kad SND iš Rusijos eksportas į Baltijos šalis 2022 metais, palyginti su 2021 metais, išaugo nuo 159 tūkst. iki 331 tūkst. tonų, iš jų į Latviją – 77 proc. iki 232 tūkst., į Lietuvą – 8,5 karto iki 72 tūkst., į Estiją – 42 proc. iki 27 tūkst. tonų. 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, SND importas iš Rusijos 2022 metais, palyginti su 2021 metais, augo 8,1 karto iki 72,4 tūkst. tonų ir sudarė 55,4 proc. viso šio kuro importo (130,8 tūkst. tonų).

The post Prezidentūra ragina Vyriausybę nedelsiant peržiūrėti sprendimą dėl dujų akcizo appeared first on LAIKMETIS.

Ar teisinga, kad piliečiai ir verslai, dėl karo Ukrainoje pabrangus dujoms įsirengę SND įrangą šildymui ir įbridę į bankų paskolas, dabar už tai valstybės baudžiami daug didesne kaina?

Ar sąžininga, kad suskystintų dujų naudotojai, gyvenantys provincijoje, kur nėra gamtinių dujų tinklo, mokėtų plėšikišką 304 EUR akcizą už toną dujų, o iš valstybės proteguojamo ir nuomojamo, ne Lietuvoje mokesčius mokančio "Independence" laivo gamtines dujas gaunantys miestų gyventojai mokėtų tik simbolinį ir minimalų 0,50 Eur/MWh akcizo mokestį?

Ar bent kiek logiška, kad suskystintas dujas, kurias gamina Lietuvoje veikianti ir čia mokesčius mokanti "AB Orlean Lietuva", akcizo padidinimas būtų argumentuojamas siekiu "užkirsti kelią" rusiškų suskystintų dujų importui, nors “AB Orlean Lietuva” pagamina dvigubai didesnį kiekį suskystintų dujų, negu Lietuva sugeba suvartoti?

Ar dirbtinai sukurta "daugiamečių pievų problema", kai biurokratinių institucijų nutarimu ariamosios paskirties žemė tampa "šventąją pieva", kurios savininkas praranda praktiškai visas ūkininko teises, yra neišsprendžiama? Tokių žemių dėl biurokratinių procedūrų Lietuvoje padidėjo nuo 380 000 ha 2013 metais iki 740 000 ha, t.y. beveik dvigubai.

Ar su savininkais niekaip nesuderinus ir net jų tinkamai neinformavus, "iš viršaus" nuleistais vis naujų ir naujų "saugotinų teritorijų" sprendimais ir toliau bus ūkininkams atiminėjama teisė dirbti savo žemę ir naudoti ją pagal paskirtį?

Ar niekaip negalima išspręsti “pieno krizės”, kai pienininkyste užsiimantys ūkininkai priversti dėl mažesnių už savikainą supirkimo kainų parduoti karves, dėl ko vien 2023 metais 200 000 banda sumažėjo 10 000 t.y. 5 procentais? Tokiais tempais einant ir toliau po kelerių metų pienininkystė Lietuvoje bus apskritai likviduota.

Ar nukristų ministrui karūna, jei būtų pripažinta klaida ir sugražintos iki šiol galiojusios žymėto kuro naudojimo taisyklės

Ar nukristų ministrui karūna, jei būtų pripažinta klaida ir sugražintos iki šiol galiojusios žymėto kuro naudojimo taisyklės, jei paaiškėjo, kad naujoji tvarka neatnešė jokios naudos, o ūkininkams, ypač smulkiesiems, yra žalinga?

Visus šiuos klausimus ne pirmus metus kelia Lietuvos ūkininkai. Jiems veidmainiškai aiškinama, kad vadovaujamasi viešuoju interesu, nors viešieji ir privatūs interesai gali ir turi būti derinami ir viešajam interesui gali būti teikiama viršenybė tik tada, kai jis yra akivaizdžiai pažeidžiamas. Toks viešasis interesas turi būti aiškiai identifikuotas ir Lietuvos žmonių, ūkininkų ir verslo naudai sutarta, kad tai iš tiesų yra “Lietuvos viešasis interesas”.

Ar kas nors iš valdžios gali artikuliuotai paaiškinti, koks yra viešasis interesas biurokratiniais sprendimais dusinti ištisą Lietuvos ūkio šaką ir atsakyti į šiuos klausimus?

Lietuvos žemės ūkis turi būti pripažįstamas kaip valstybės strateginė ūkio šaka, užtikrinanti Lietuvos žmonių pirminius poreikius ir pačios valstybės saugumą šiais įtemptais geopolitinių sandūrų laikais. Pastarųjų metų politiniai sprendimai yra priešingi - Lietuvos žemės ūkis yra naikinamas.

Prasideda Lietuvos žemdirbių protesto akcija, suliepsnos laužai – mūsų tautos istorijoje nuo seno žinomas ženklas apie pavojų, kviečiantis susitelkti ir apsiginti. Palaikykime, prisidėkime – tai kova už tikrąjį viešąjį visuomenės interesą. Vienas iš ilgo kelio, kurį turėsime nueiti sugrąžinant valstybę jos piliečiams, žingsnių.

Neatlygintina politinė reklama.

The post Ignas Vėgėlė. Normalu, kad suskystintų naftos dujų akcizas Lietuvoje šimtus kartų didesnis, negu pas kaimynus? appeared first on LAIKMETIS.