Atnaujinimas buvo paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Hudsono instituto ataskaitoje buvo išsamiai aprašyta, kaip septyni katalikų vyskupai Kinijoje buvo sulaikyti be tinkamo teismo proceso, o kiti vyskupai patyrė intensyvų spaudimą, stebėjimą ir policijos tyrimus nuo to laiko, kai prieš šešerius metus buvo pasirašytas Kinijos ir Vatikano susitarimas.

Pratęsus galiojimą, Kinijos ir Vatikano susitarimas galios iki 2028 m. spalio 22 d.

Oficialaus Šventojo Sosto pareiškimo vertime į anglų kalbą sakoma, kad „Vatikano pusė ir toliau yra pasiryžusi tęsti pagarbų ir konstruktyvų dialogą su Kinijos puse, siekdama tolesnės dvišalių santykių plėtros Katalikų Bažnyčios Kinijoje ir visos Kinijos tautos labui“.

Pareiškime priduriama, kad abi šalys susitarė pratęsti laikinąjį susitarimą po „atitinkamų konsultacijų ir įvertinimo“.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jian taip pat patvirtino pratęsimą, sakydamas, kad abi šalys palaikys „konstruktyvią dvasią atitinkančius ryšius ir dialogą“, praneša „Associated Press".

Iš pradžių 2018 m. rugsėjo mėn. pasirašytas laikinasis susitarimas anksčiau buvo pratęstas dvejų metų laikotarpiui 2020 m. ir dar kartą 2022 m. spalio mėn.

The post Vatikanas: ketveriems metams atnaujintas susitarimas su Kinija dėl katalikų vyskupų skyrimo appeared first on LAIKMETIS.

Lietuva tapo 40-ąja šį susitarimą pasirašiusia šalimi, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 

„Šalies kosmoso sektorius auga, o mūsų inovatyvios kosmoso įmonės kuria pasauliniu mastu konkurencingus sprendimus. Pasirašę „Artemis“ susitarimą pradedame naują etapą ir įsipareigojame kosmoso srityje vadovautis atsakingumo, saugumo ir tvarumo principais. Šis susitarimas taip pat atvers naujas inovacijų taikymo ir bendradarbiavimo kosmoso srityje galimybes“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuva įsipareigojo, kad planuojamos kosmoso misijos, tarp jų kosminės erdvės išteklių gavyba ir naudojimas, įskaitant bet kokį jų išgavimą iš Mėnulio, Marso, kometų ar asteroidų, vyks vadovaujantis Kosminės erdvės sutartimi bei remiant saugią ir tvarią veiklą kosmose.

Susitarimas nustato ir kosmoso šiukšlių mažinimo bei kitus principus vykdant kosmoso misijas. Šalys taip pat susitarė bendradarbiauti ir konsultuotis.

Pirmieji susitarimai įgyvendinant „Artemis“ su septyniomis šalimis pasirašyti 2020 metais. 

 2021 metais Lietuva tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare.

The post Lietuva su NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų appeared first on LAIKMETIS.

Po COVID-19 pandemijos, visame pasaulyje pareikalavusios milijonų žmonių gyvybių, smarkiai paveikusios ekonomiką ir paralyžiavusios sveikatos apsaugos sistemas, šalys dvejus metus rengė tarptautinį susitarimą dėl būsimų pandemijų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas.

194 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narės turėjo užbaigti šį procesą kovą, kad susitarimas galėtų būti oficialiai patvirtintas jų metinėje asamblėjoje, prasidėsiančioje gegužės 27 dieną. 

Tikėtasi, kad per dvi papildomas savaites iki šio penktadienio pavyks pasiekti proveržį. Tačiau, nepaisant pažangos keliose srityse, deryboms skirtas laikas baigėsi nepasiekus susitarimo.

„Jie labai sunkiai dirbo, kad nueitų kuo toliau, bet mes dar nesame pasiekę susitarimo. Todėl tęsime savo darbą“, – PSO būstinėje Ženevoje žurnalistams sakė vienas iš pirmininkų Rolandas Driece (Rolandas Drisė).

„Dirbome labai sunkiai, tik reikia susitarti dėl daugybės klausimų, kurie yra techninio ir politinio pobūdžio, o tam reikia laiko“, – nurodė jis.

Derybos bus tęsiamos gyvai ir internetu iki pat Pasaulio sveikatos asamblėjos (PSA).

R. Driece ir jo kolegė bendrapirmininkė Precious Matsoso (Prešes Macoso) artimiausiomis dienomis paskelbs derybų tvarkaraštį. Jie turi atsiskaityti gegužės 27–birželio 1 dienomis vyksiančiai metinei asamblėjai, nepriklausomai nuo to, kaip toli nueis derybos.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) pareiškime sakė: „Per daugiau nei dvejus metus trukusias intensyvias derybas PSO valstybės narės pademonstravo nepalaužiamą pasiryžimą sudaryti kartų susitarimą, kad pasaulis būtų apsaugotas nuo COVID-19 pandemijos sukeltų baisumų pasikartojimo.“

„Džiaugiuosi, kad visos šalys parodė ryžtą tęsti savo darbą ir vykdyti pradėtą misiją“, – kalbėjo jis.

Nepaisant parodyto noro prisiimti įsipareigojimus, kuriais siekiama užkirsti kelią dar vienai katastrofai, tarp šalių blokų išryškėjo dideli skirtumai dėl to, kaip jų pasiekti.

Pagrindiniai ginčai kyla dėl prieigos ir teisingumo: prieigos prie šalyse aptiktų ligų sukėlėjų ir kovos su pandemija produktų, pavyzdžiui, vakcinų, pagamintų remiantis šiomis žiniomis, ir teisingo ne tik kovos su pandemija tyrimų, gydymo ir skiepų, bet ir priemonių jiems gaminti paskirstymo.

The post Bandoma sudaryti pasaulinį susitarimą dėl kovos su būsimomis pandemijomis appeared first on LAIKMETIS.

„JAV pajėgų buvimas Lietuvoje išlieka svarbiu atgrasymo elementu. Lietuva ypač vertina nepertraukiamas amerikiečių karių rotacijas Lietuvoje, nuolat gerina jiems priimančiosios šalies paramą, greitu metu planuojama JAV kariams pasiūlyti naują infrastruktūrą Pabradėje“, – per susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu J. Austinu (Loidu Ostinu) sakė A. Anušauskas.  

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Vašingtonas padidino karinį buvimą Baltijos šalyse, JAV pajėgų statusas Lietuvoje pakeistas į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.

Per susitikimą abu ministrai pabrėžė, kad bus tęsiamas atgrasymo priemonių Baltijos šalių regione stiprinimas, nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Anot jo, JAV gynybos sekretorius savo ruožtu pasveikino Lietuvos įsipareigojimą ir indėlį į NATO saugumą. 

Noriu pabrėžti, kad Lietuva išlieka didžiausia JAV ginkluotės pirkėja tarp Baltijos šalių. Daugiau nei 20 proc. mūsų naujosios karinės įrangos ir ginkluotės sudaro pirkimai iš JAV

A. Anušauskas Vašingtone teigė, kad Lietuva ypatingą dėmesį skirs neseniai su JAV pasirašyto dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje 2024–2028 metais plane numatytoms sritims – plėtojant integruotą oro gynybos architektūrą Baltijos jūros regione, paramą nacionalinės divizijos vystymui, vystant ilgojo nuotolio ugnies paramos pajėgumus.

A. Anušausko teigimu, Lietuvos ir JAV gynybinis bendradarbiavimas per pastaruosius metus kokybiškai išsiplėtė.

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis socialiniame tinkle „Facebook" teigė, kad susitikimo metu susitarta dėl amerikiečių savaeigės artilerijos bataliono dislokavimo Lietuvoje iki 2026 m.

„Noriu pabrėžti, kad Lietuva išlieka didžiausia JAV ginkluotės pirkėja tarp Baltijos šalių. Daugiau nei 20 proc. mūsų naujosios karinės įrangos ir ginkluotės sudaro pirkimai iš JAV. Buvome vieni pirmųjų, kurie įsigijo dronus „Switchblades“, – teigė jis.

A. Anušauskas pabrėžė, kad Lietuva nori plačiau bendradarbiauti su JAV gynybos pramone.

Su JAV gynybos sekretoriumi taip pat aptarta parama Ukrainai, regioninis saugumas, artėjantis Vašingtono NATO viršūnių susitikimas, bendradarbiavimo galimybės Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

The post Vašingtone A. Anušauskas amerikiečių kariams žada papildomas investicijas, tariamasi dėl artilerijos bataliono appeared first on LAIKMETIS.

„Gynybos mokestis, apie kurį imta pakankamai aktyviai kalbėti, mano manymu, tokia idėja būtų realistiška tik tokiu atveju, jei dėl to tikrai duotų įsipareigojimą ir imtų tartis visos parlamentinės partijos, nes čia negali būti politikavimo šia tema“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nėra palankiausias laikas

Klausiama, ar dėl tokio mokesčio būtų realu susitarti priešrinkiminiu laikotarpiu, ji sutiko, kad tai nėra palankiausias metas rasti sprendimus dėl naujų mokesčių, bet dėl fundamentalių valstybei klausimų, tokių kaip saugumas, reikėtų siekti sutarimo.

„Ar rinkiminiu laikotarpiu yra realu susitarti, pasekti kažkokį nacionalinį susitarimą, mes visi suprantame, kad tai nėra labai palankus laikas, bet, kita vertus, tokie fundamentalūs dalykai kaip valstybės saugumas turėtų sakyti, kad politikai turėtų peržengti per rinkiminius išskaičiavimus“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas

Pasak L. Kasčiūno, jis ims telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.

Kaip vieną iš galimų gynybos mokesčio pavyzdžių jis minėjo Estijoje dviem procentiniais punktais padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM). 

Papildomai perspėti nereikia

Komentuodama pastaruoju metu paaštrėjusius užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio perspėjimus dėl Rusijos keliamos grėsmės Seimo pirmininkė teigė, kad užsienyje tokia pozicija – sveikintina, o šalies viduje tokiems perspėjimams nėra poreikio, nes žmonės suvokia situacijos rimtumą.

„Kalbant su užsienio lyderiais, būnat tarptautiniuose formatuose mūsų užsienio reikalų pozicija yra labai sveikintina, nes svarbu užtikrinti, kad dėmesys Ukrainai nesilpnėtų. Akivaizdu, kad pasaulyje dėl Rusijos agresijos jėgų balansas ir taisyklėmis grįsta tvarka buvo sutrikdyta. Kyla pavieniai, bet vis daugiau, krizių židiniai, ir tai šiek tiek nuima dėmesio nuo Ukrainos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, vienas iš Lietuvos tikslų yra visuose formatuose priminti, kad Rusijos karas su Ukraina nėra regioninis konfliktas, nesutarimas tarp kaimyninių valstybių, o „grubus tarptautinės teisės pažeidimas, agresija“.

Tuo tarpu Lietuvoje žmonių įtikinėti grėsmių rimtumu, anot jos, nėra poreikio, reikia pereiti prie veiksmų.

„Įtikinėti mūsų, kad karas Ukrainoje yra arti ir kad jis kelia egzistencinį pavojų ne tik regionui, bet ir visai Europai, aš sakyčiau, nėra poreikio, manau, kad Lietuvoje kiekvienas gyventojas tą supranta. Aš sakyčiau, kad žinutė čia turėtų būti tokia, kad mes turime pereiti prie veiksmų, prie darbų“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Praėjusią savaitę G. Landsbergis paragino nepasiduoti apatijai galvojant, kad Lietuvą apgins penktasis NATO straipsnis, ir ragino galvoti apie strateginius pokyčius savo gynyboje. Jo teigimu, Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui.

The post Seimo pirmininkė: gynybos mokestis būtų realus, jei dėl to susitartų visos partijos appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą priėmė partijos valdyba, ketvirtadienį pranešė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis. 

„Partija priėmė sprendimą pasitraukti iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos, kuris sudarytas 2021 metais, pagrindu tampa situacija, kuri švietimo srityje blogėja kasdien“, – sakė R. Karbauskis. 

Anksčiau apie svarstymus trauktis iš šio susitarimo buvo pranešusi opozicinė Darbo partija. Ji teigė šį žingsnį žengsianti, jei pasitvirtins, kad partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas.

Klausimas dėl švietimo susitarimo vykdymo kilo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai pranešus apie rengiamus streikus. Organizacija reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus. 

Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

The post Partija priėmė sprendimą pasitraukti iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos - R. Karbauskis appeared first on LAIKMETIS.

G. Jakšto pristatymas numatytas plenarinio posėdžio darbotvarkėje Vyriausybės pusvalandžio metu. 

„Ministras pristatys prieš dvejus metus pasirašyto politinių partijų susitarimo rezultatus – kas jau padaryta iki šių metų rugsėjo“, – BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.

Taip pat antradienį ministras susitinka su opozicinėmis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Darbo partijos frakcijomis.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo

„Darbiečiai“ rugsėjo pradžioje po susitikimo su streikuoti ketinančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku pranešė svarstantys pasitraukti iš susitarimo.

A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga reikalauja pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo atlyginimus didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., mažinti mokinių skaičių klasėse. Penktadienį organizacija planuoja rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl jų reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

The post Švietimo ministras Seime pristatys, kaip sekasi įgyvendinti nacionalinį susitarimą dėl švietimo appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta pernai gruodį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo. 

Kaip paskelbė profesinė sąjunga, „kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje stoka šiandien ypač akivaizdi, tad prieš metus išsakytų nuogąstavimų ignoruoti toliau neįmanoma“.

Anot sąjungos, iš 20 reikalavimų sąrašo derybose per pusę metų nebuvo sutarta dėl 17, todėl bandyta derinti pozicijas Ginčų komisijoje.

„Vis dėlto ir šitoje derybų stadijoje siūlymai netenkino profesinės sąjungos lūkesčių, nes pokyčiai buvo labiau imitaciniai nei realiai keičiantys pedagogų situaciją tiek dėl socialinių garantijų, tiek dėl darbo sąlygų ir užmokesčio“, – nurodė sąjunga.

Dėl to profesinė sąjunga antradienį pranešė apie skelbiamą streiką. Įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją bus surengtas ir tikrasis streikas.

Sąjunga sakė esanti pasiruošusi siekti kompromiso, tačiau jeigu susitarimai bus nepriimtini, neatmeta galimybės streikuoti neterminuotą laikotarpį.

Sąjunga sakė esanti pasiruošusi siekti kompromiso, tačiau jeigu susitarimai bus nepriimtini, neatmeta galimybės streikuoti neterminuotą laikotarpį

„Siekdama socialinių ir ekonominių darbo sąlygų gerinimo LŠDPS išsakė poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse (grupėse) nuo 2024 rugsėjo 1 d.“, – rašoma sąjungos pranešime.

Profesinė sąjunga taip pat siūlė numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.

Anot pranešimo, taip pat siekiama numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, kompensuoti kanceliarines, transporto ir sveikatos draudimo išlaidas. Sąjunga kėlė ir darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.

Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS antradienį sakė, kad streiką palaikytų ir Lietuvos moksleivių sąjunga, ji organizuotų įvairias akcijas.

Pasak A. Navicko, streikas yra priemonė suaktyvinti derybas, o politinių partijų susitarimas mokytojų algoms pasiekti 130 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio tolsta.

Apie planus skelbti streiką profesinė sąjunga pranešė pirmadienį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pirmadienį komentare BNS nurodė gerbiantis tokį profesinės sąjungos sprendimą.

The post Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga traukiasi iš kolektyvinės sutarties su ministerija appeared first on LAIKMETIS.

„Tas pasitraukimas būtų labai sudėtingas ir jis keltų iš tiesų daug klausimų tarptautinėje erdvėje“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.

Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia laukiantis krašto apsaugos ministro teikimo Seimui balsuoti dėl pasitraukimo iš konvencijos dėl kasetinių sprogmenų uždraudimo.

Apie tai, kad reikėtų pasitraukti iš šio susitarimo savaitgalį paskelbė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, tai būtų reikalinga, norint jų įsigyti ir juos naudoti.

„Įsivertinti viską reikia, kita vertus. Lietuva yra tai, ką mes privalome ginti. Reikės – kasetiniais ginklais, reikės – dar kokiais nors. Mes privalome matyti savo šalį“, – pridūrė prezidento patarėjas.

NSGK pirmininkas BNS sakė remiantis krašto apsaugos ministro poziciją ir laukiantis jo iniciatyvos ją įgyventi.

„Reikia ne tik vertinti, bet Krašto apsaugos ministerija teikia Seimui ir mes balsuojame. Laukiu ministro iniciatyvos, valio, pirmyn“, – teigė komiteto vadovas.

Jis sakė, kad šaliai ginti reikia turėti įvairių ginklų.

„To reikia, nes turėtume išlaikyti visus kovinės galios elementus, kurie reikalingi – paprastai kalbant, rusai gali naudoti, o mes negalime naudoti. Tai yra visiškas absurdas, turint omeny tokį priešą ir jo kariavimo principus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

paprastai kalbant, rusai gali naudoti, o mes negalime naudoti. Tai yra visiškas absurdas, turint omeny tokį priešą ir jo kariavimo principus

„Privalome turėti visas priemones, negalime savęs įsprausti į rėmus, kai koks nors vienašališkas nusiginklavimas ar ginkluotės apribojimai suvaržo mūsų galimybę gintis nuo priešo, kuris naudotų tokius dalykus“, – tvirtino jis.

NSGK pirmininko teigimu, 2011 metais, kai Lietuva ratifikavo minėtą konvenciją, kuria draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius, buvo kita saugumo situacija.

„Tai yra tas pavyzdys, kaip kartais mes esame ne toje kryptyje. 2011 metai gal buvo truputį kažkoks kitoks laikotarpis, bet jau ir tada labai turėjau abejonių dėl tokio sprendimo“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Konvencija dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną. Prie jos šiuo metu yra prisidėjusios 112 valstybių, pradedant Afganistanu ir baigiant Zambija. Tarp jų nėra Latvijos, Estijos, Lenkijos, JAV.

Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.

The post Lietuvoje diskutuojama dėl pasitraukimo iš sutarties dėl kasetinių šaudmenų appeared first on LAIKMETIS.

Po ankstesnio birželio 11 d., įvykusio vizito metu su pietine Europos kaimyne sudarytas partnerystės susitarimas -memorandumas.

Šią partnerystę sudaro penki ramsčiai:

Pirma, tarpusavio ryšiai: Tai apima Tuniso galimybę dalyvauti programoje "Erasmus+" ir kurti "talentų partnerystes", kad jaunimas galėtų studijuoti ir dirbti ES. Ji taip pat apima nuostatas dėl Tuniso mokyklų modernizavimo.

Antra, ekonominis vystymasis: Bus skatinamas Tuniso ekonomikos augimas, be kita ko, teikiant ES makrofinansinę pagalbą ir trumpalaikę paramą biudžetui.

Trečia, investicijos ir prekyba: Šiuo metu ES yra pagrindinė Tuniso užsienio investuotoja ir prekybos partnerė, tačiau susitarimu siekiama pritraukti daugiau privačiojo sektoriaus investicijų, įskaitant investicijas į skaitmeninį, vandentvarkos ir žemės ūkio sektorius. To bus siekiama rudenį įsteigiant "investicijų forumą", taip pat baigiamas rengti išsamųjį oro susisiekimo susitarimą. Daugiausia dėmesio bus skiriama investicijoms į skaitmeninį sektorių, vandentvarką ir tvarų žemės ūkį.

Ketvirta, atsinaujinančioji energija: Tuniso atsinaujinančiosios energijos potencialas bus išnaudotas, o ES suteiks reikiamą technologiją. Bus tęsiami tokie projektai, kaip povandeninis kabelis ELMED, sujungsiantis Tunisą su Italija, į kurį bus investuota daugiau kaip 300 mln. eurų. Bus sukurta strateginė partnerystė energetikos srityje, kad būtų paspartintas perėjimas prie atsinaujinančios energetikos ir sukurtos darbo vietos.

Penkta, migracija: Tunisas stiprins bendradarbiavimą su ES šioje srityje: vykdys pasienio kontrolę, imsis veiksmų prieš neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekeivių žmonėmis tinklus, taip pat dalyvaus nelegalių migrantų gelbėjimo operacijose Viduržemio jūroje. Visų pirma turi būti susitarta dėl kovos su neteisėtu žmonių gabenimu operatyvinės partnerystės.

Visų pirma turi būti susitarta dėl kovos su neteisėtu žmonių gabenimu operatyvinės partnerystės

Šios priemonės ES kainuos 100 mln. eurų. Vis dėlto von der Leyen taip pat paminėjo legalios migracijos palengvinimą, o tai yra problemiška, atsižvelgiant į tai, kad neigiamas masinės migracijos socialinis poveikis nepriklauso nuo asmenų teisinio statuso.

Politiniu požiūriu ir trumpuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu žiniasklaida neigiamai atsiliepė apie Tuniso konstitucines reformas, tokios populiarios asmenybės kaip von der Leyen dalyvavimas padeda normalizuoti Tuniso prezidento Kaïs Saïed padėtį tarptautiniu mastu. Be to, tai sustiprina Meloni prioritetus Europos lygmeniu ir apskritai pabrėžia Italijos strateginę svarbą Europos diplomatinei sistemai.

Pagal Meloni - Mattei planą, jei ši partnerystė duos teigiamų rezultatų ir taps pavyzdžiu kitoms Afrikos šalims jų santykiuose su ES, Afrikos vystymasis gali padėti absorbuoti migraciją įdarbinant vietos gyventojus, o kai kuriais atvejais taip pat užtikrinti alternatyvius energijos srautus į Europą.

The post Carlos Perona Calvete. Ką ES - Tuniso susitarimas reiškia Europai? appeared first on LAIKMETIS.