„Aš negaliu komentuoti ir nedrįsiu komentuoti, nes tai yra jautrūs klausimai, vykdomas, atliekamas tyrimas. (...) Bet natūralu, kad kadangi Vilniaus oro uostas buvo uždarytas, incidentas buvo rimtas“, –  Vilniaus oro uoste ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Skuodis.

Lietuvos oro uostų (LOU) atstovas spaudai Marius Zelenius BNS sakė, kad incidentas Vilniuje buvo išskirtinis. Anot jo, paprastai už lėktuvo techninę būklę atsako pati oro bendrovė.

„Labai daug galimybių buvo, kur galėjo nulemti. (...) Oro bendrovė už tai yra atsakinga, už lėktuvo techninę priežiūrą, jie reguliariai daro tuos patikrinimus – yra tie, kurie kas metus daromi, yra tie, kur nutūpus lėktuvui privaloma peržiūrėti – už techniškai tvarkingą lėktuvą yra atsakinga oro bendrovė“, – ketvirtadienį BNS teigė M. Zelenius. 

Anot jo, nukritęs lėktuvo ratas buvo rimto važiuoklės gedimo pasekmė, o tai, kad jis nukrito lėktuvui dar nepakilus – didžiulė sėkmė, nes taip nutikus ore pasekmės galėtų būti tragiškos.

Anot jo, nukritęs lėktuvo ratas buvo rimto važiuoklės gedimo pasekmė

Skelbta, kad incidentas paveikė 24 skrydžius. Penkis atvykstančius orlaivius oro bendrovės nukreipė į Kauno oro uostą, viena – į Rygą. Buvo atšaukti devyni skrydžiai, iš jų keturi atvykstantys ir penki išvykstantys.

M. Zeleniaus teigimu, dar neaišku, kokią finansinę žalą oro uostui padarė šis incidentas.

„Dabar dar anksti sakyti, žiūrėsim, kaip oro bendrovės reaguos, kaip keleiviai reaguos. Aš manau, kitą savaitę galbūt žinosim“, – sakė M. Zelenius. 

Apie į Briuselį turėjusio skristi lėktuvo važiuoklės gedimą pranešta trečiadienį apie 16.20 val. – riedant į kilimo ir tūpimo taką įvyko važiuoklės incidentas. 

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako veikla vėl buvo atnaujinta trečiadienį nuo 20.40 valandos.

The post M. Skuodis: orlaivio incidentas Vilniaus oro uoste – rimtas appeared first on LAIKMETIS.

„Premjerė šitoje vietoje, tikrai galiu pasakyti, yra išskirtinai pikta dėl to, kad tokioje situacijoje „Lietuvos geležinkeliai“ įvelia visą Vyriausybę į skandalingą situaciją. Tai atrodo paprastas klausimas ir kelia nepasitikėjimą visa sistema“, – žurnalistams Seime antradienį sakė M. Skuodis, atsakydamas į BNS klausimą.  

I. Šimonytė praėjusią savaitę BNS sakė gavusi daugiau informacijos apie konkurso eigą ir nemananti, kad viskas atrankos metu buvo atlikta be priekaištų užkardant reputacines problemas. Ji žadėjo išsamiau pakomentuoti, kai M. Skuodis grįš iš komandiruotės Lenkijoje ir šią savaitę su juo bus aptarta situacija.

I. Šimonytė praėjusią savaitę BNS sakė gavusi daugiau informacijos apie konkurso eigą ir nemananti, kad viskas atrankos metu buvo atlikta be priekaištų

Tačiau antradienį premjerė BNS sakė dar nekalbėjus su ministru.

Susisiekimo ministro teigimu, skiriant A. Belickaitę į pareigas LTG neįvertino politinių aplinkybių, politinio pažeidžiamumo ir galimos interesų konflikto regimybės – tai esą pripažino ir įmonės vadovybė. 

„Akivaizdžiai, tai buvo neįvertinta sprendimus priimančių žmonių – visų, kurie buvo visoje grandinėje (...) Kiek tos informacijos buvo analizuota, o kiek ne – čia yra kitas klausimas“, – antradienį teigė M. Skuodis. 

M. Skuodis tikino, kad A. Belickaitės įdarbinimui politikai nedarė įtakos: „Tikrai žinau, kad šnekų iš politinio lygmens apie tai tikrai nebuvo – aš esu užtikrintas“. 

Susisiekimo ministras teigė LTG jam pateiktą informaciją perdavęs premjerei, o „Lietuvos geležinkelių“ yra paprašęs raštu įvertinti visų sprendimus priėmusių žmonių atsakomybę. 

„Prašiau visos informacijos, kad man būtų pateikta ant stalo. (...) Informaciją, ką turiu, esu pateikęs (premjerei – BNS). Ko aš esu paprašęs kol kas žodžiu, bet ir raštu bus išdėstyta geležinkelių, kad būtų vis dėlto įvertinta visų sprendimus priėmusių žmonių atsakomybė, labai aiškiai identifikuotos klaidos ir priimti sprendimai, kad tai daugiau nepasikartotų“, – teigė M. Skuodis. 

„Turiu tam tikrą informaciją, bet tam tikrus dalykus (apie procedūras – BNS) aš noriu formalizuoti ir raštu“, – pridūrė jis.

The post Susisiekimo ministras: premjerė yra „išskirtinai pikta“ appeared first on LAIKMETIS.

„Ministerija, aš ir visos kitos institucijos yra padariusios viską, kas yra įmanoma, kad sankcijų apėjimo nebūtų. Bet jis buvo ir aš neatmesiu, kad jis gali būti, nes sankcijų kontekste Lietuva yra kare“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybje sakė M. Skuodis.

Jis patikino nesvarstantis atsistatydinti: „Ne, tokio svarstymo neturiu“. 

Anot jo, atsakomybė už pažeidimus tenka įmonėms, apeinančioms sankcijas ir turinčioms iš to naudos.

„Pirmiausiai už sankcijų pažeidimus atsako juridiniai asmenys, per kuriuos važiuoja trąšos, visi, kurie prisiliečia – prisilietė prie pinigų“, – sakė M. Skuodis.

Jis teigė gaunantis informaciją apie galimus pažeidimus ir ją yra perdavęs teisėsaugai.

„Aš gaunu informaciją įvairiausiais šaltiniais kiekvieną dieną ir čia nieko nėra naujo, tai aš būtent pats esu kreipęsis į teisėsaugą ir laukiu tam tikrų teisėsaugos sprendimų, nes ministras pats negali įlįsti į konkrečias įmones ir pažiūrėti, kas ką daro“, – kalbėjo M. Skuodis.

Ministro pareiga, kaip ir visų institucijų – užtikrinti, kad sistema veiktų ir aš noriu pasakyti, kad sistema veikia. Jeigu kažkas pralindo vieną kartą, net jeigu ir pralindo antrą kartą, tai trečią kartą nepralįs

Pasak ministro, net jeigu kažkam pavyko apeiti sankcijas du kartus, tai trečią kartą nepavyks, nes sistema veikia.

„Ministro pareiga, kaip ir visų institucijų – užtikrinti, kad sistema veiktų ir aš noriu pasakyti, kad sistema veikia. Jeigu kažkas pralindo vieną kartą, net jeigu ir pralindo antrą kartą, tai trečią kartą nepralįs“, – teigė M. Skuodis.

Ministras teigė, kad jį tenkina LTG pastangos užkardyti sankcionuojamų prekių patekimą į Lietuvą, tačiau jis priminė, kad šioje grandinėje yra ne tik geležinkeliai.

„Visą laiką gali padaryti daugiau ir aš matau tas pastangas stiprinti kiekvieną kartą sistemas, bet visoje grandinėje yra ne tik geležinkeliai“, – teigė M. Skuodis.

Anot jo, siekiant užtikrinti, kad į Lietuvą patektų tik nesankcionuoti kroviniai, bus griežtinamos procedūros, net jeigu tai ir nebus naudinga vietos verslui.

„Ko aš noriu, kad mes pasiektume – galbūt ir verslui Lietuvos, ir užsienio verslui tai bus nepalanku – (...) jeigu tik kažkas įrodo visais būdais 100 procentų, kad prekių kilmė yra teisinga ir visa kita, tik tada krovinys važiuotų. Tai reiškia, kad tos procedūros griežtės, jos jau griežtėja ir taip šitame kare, kuris vyksta, pripažinkime, taip ir dalyvausime“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė su partneriais išsiaiškinęs, jog pernai sustabdytas Europos Sąjungos sankcionuotų baltarusiškų trąšų – šiuo atveju karbamido – tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo.

Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistų bei visuomenininkų tyrimo duomenimis, karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos. 

Apie šią konkrečią schemą M. Skuodis teigia sužinojęs vasario viduryje iš „Sienos“ žurnalistų, kurie jo klausė apie „Grodno Azot“ trąšų tranzitą. Ministras pabrėžė, kad tai ne vienintelė schema.

„Kalbant apie visas schemas nėra vienetinis atvejis apie tai, ką mes šnekame. Schemų yra begalė, schemų yra kiekvieną dieną, skirtingose srityse jos yra kardomos“, – teigė M. Skuodis.

LTG atsparumo direktorius Edvinas Kerza antradienį žurnalistams sakė, kad įtarimų keliančios ir galbūt apeinant Europos Sąjungos sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios.

The post Susisiekimo ministras atsakomybės už apeitas sankcijas neprisiims appeared first on LAIKMETIS.