Kaip praneša naujienų agentūra Associated Press, 2025 m. kovo 4 d. Suomijos Šv. Pauliaus liuteronų bažnyčioje pirmą kartą įvyko pamaldos, kurias daugiausia organizavo dirbtinis intelektas (DI).

Eksperimentinės DI pamaldos pritraukė į šiaurės rytinėje Helsinkio dalyje esančią bažnyčią daugiau nei 120 žmonių – gerokai daugiau, nei paprastą savaitės vakarą. Kai kurie dalyviai atvyko iš kitų miestų.

Pamaldoms DI sukūrė pamokslus, kai kurias giesmes, suvaidino gėrio ir blogio kovos istoriją, taip pat sukūrė muziką ir vizualinius efektus. Jėzus buvo vaizduojamas su apsiaustu, ilgais plaukais ir barzda, o šėtonas – šiuolaikiškesniais drabužiais ir rūsčia išraiška.

Be to, priešais tikinčiuosius pasirodė DI sukurti bažnyčios kunigų ir 1986 m. mirusio buvusio Suomijos prezidento avatarai, skaitę ištraukas iš Senojo Testamento.

Šios iniciatyvos autorius – Šv. Pauliaus bažnyčios kunigas Petya Kopperoinenas. Jis pasakojo, kad idėja kilo po konferencijos apie dirbtinį intelektą ir religiją Ženevoje. Po jos jis kelias savaites dirbo su įvairiais DI įrankiais, kad sukurtų 45 minučių trukmės pamaldas.

Pamaldose dalyvavę dvasininkai ir tikintieji teigė, kad jiems patiko ši patirtis, tačiau tokio formato nelaiko visaverte „gyvų“ pamaldų alternatyva.

„Tai buvo gana įdomu ir smagu, bet neatrodė kaip tikros pamaldos. Jaučiausi tarsi stebėdamas kažką atitolusio. Nejaučiau, kad jie kalbėtų su manimi“, – sakė vienas iš dalyvių Taru Nieminenas.

Kunigas Petya Kopperoinenas atkreipė dėmesį, kad DI nebuvo linkęs rašyti religinių tekstų. ChatGPT iš pradžių atsisakė sukurti dialogą tarp Jėzaus ir šėtono, bet galiausiai sutiko, kai Kopperoinenas patikino, kad yra liuteronų kunigas ir kad tokiame tekste nėra nieko blogo.

Taip pat ChatGPT atsisakė suteikti nuodėmių atleidimą ar palaiminimą. Šv. Pauliaus bažnyčios vikaras, kunigas Karis Kanala, pabrėžė, kad toks apribojimas yra svarbus, nes skiria dalykus, kurie yra „labai intymūs ir religiniai“.

Nepaisant to, liuteronų dvasininkai mano, kad bažnyčioje yra vietos DI technologijoms. Šv. Pauliaus bažnyčia jau naudoja DI buhalterijos vedimui, o kunigas Kopperoinenas kartais kreipiasi į ChatGPT pagalbos rašydamas pamokslus ar ieškodamas Šventojo Rašto eilučių tam tikromis temomis.

The post Suomijoje įvyko pirmosios pamaldos, organizuotos dirbtinio intelekto pagalba appeared first on LAIKMETIS.

Taryba, apsvarsčiusi ir 13-ąjį darbotvarkės klausimą („Dėl galimybės įsteigti moterų diakoninę tarnystę ir moterų padėties Bažnyčioje“), nusprendė jį patvirtinti „pagal Bažnyčios administracijos teikimą“.

„Moterų dalyvavimo atliekant bažnytines apeigas klausimas SOB plačiai svarstomas jau dabar. Atviras dialogas tarnauja bažnyčios interesams“, - rašoma pranešime spaudai, paskelbtame SOB interneto svetainėje.

The post Suomijos Ortodoksų Bažnyčia svarsto įvesti moterų diakonatą appeared first on LAIKMETIS.

Spalio 9 d. pranešta, kad Suomijos vyriausybės nariai, priklausantys partijai „Tikrieji suomiai“, siekia sumažinti pabėgėlių iš musulmoniškų šalių kvotą, o juos pakeisti pabėgėliais iš krikščioniškų šalių.

„Tikriesiems suomiams" atstovaujančios Vidaus reikalų ir Transporto ministerijų vadovės Mari Rantanen ir Lulu Ranne nurodė darbuotojams paskirstyti kvotas taip, kad būtų priimami, pavyzdžiui, ne pabėgėliai iš Afganistano, o iš Venesuelos.

„Lygių teisių kontrolierius mano, kad Vidaus reikalų ministerijos politinės vadovybės nurodymuose dėl pabėgėlių kvotų paskirstymo yra diskriminacijos religiniu pagrindu įrodymų, o tai draudžia Konstitucija ir Lygybės įstatymas“, - sakoma ministerijos pranešime.

Vidaus reikalų ministerija įsipareigoja tinkamu laiku atsakyti į kontrolieriaus paklausimą, teigė ministerija.

Pagal vyriausybės programą pabėgėlių kvotos dydis Suomijoje yra 500 žmonių per metus. Pabėgėliai priimami pagal JT programą.

Galutinį sprendimą priima Suomijos parlamentas gruodžio mėnesį, tvirtindamas kitų metų biudžetą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

The post Suomijoje siekiama pabėgėlius iš musulmoniškų šalių pakeisti pabėgėliais iš krikščioniškų šalių appeared first on LAIKMETIS.

Suomijos tyrėjų grupė stebėjo 1359 pacientus, kurie 1996-2019 m. pradėjo vartoti mišrios lyties hormonus. Tyrimo metu nustatyta, kad 7,9 proc. iš jų nutraukė šį gydymą.

Panašu, kad per šį laikotarpį apgailestavimo rizika padidėjo. Vis daugiau žmonių ne tik pradeda pereinamąjį gydymą, bet ir vis daugiau vėliau dėl to gailisi. Nuo 2013 m. iki 2019 m. hormoninį gydymą nutraukė beveik tris kartus daugiau žmonių nei 1996-2005 m.

Be to, panašu, kad padaugėjo ir pacientų, kurie per dvejus metus nutraukia hormonų vartojimą: nuo 1,3 proc. ankstyvuoju laikotarpiu iki 2,9 proc. pastaraisiais metais. vienas ryškus pokytis yra tas, kad šiandien ypač paauglės mergaitės identifikuojasi kaip translytės. Būdamos paaugliško amžiaus jos kreipiasi į lyties klinikas ir dažniau nei anksčiau susiduria su psichikos sveikatos problemomis. Beveik pusė tų, kurie pradeda vartoti hormonus, yra jaunesni nei 23 metų; du trečdaliai jų - moteriškos lyties.

Pasak tyrimui vadovavusios psichiatrijos profesorės Riittakerttu Kaltiala, rezultatai aiškiai parodo, kad detransformacija yra „realus ir galbūt nepakankamai įvertintas reiškinys“. Ji atkreipia dėmesį, kad rezultatai skiriasi nuo daugelio lyčių ligų klinikų priimamų nedidelių apgailestavimo atvejų (1 ar 2 proc.). Pasak jos, šie maži skaičiai grindžiami pasenusiais ir klaidingais 1960-2010 m. atliktais tyrimais.

Pasak tyrėjų, naujasis tyrimas turi svarbią reikšmę konsultavimui ir priežiūrai lyties disforijos atveju. Kaltialos teigimu, gerai priežiūrai reikia kruopštaus, individualiai pritaikyto požiūrio. Suomių psichiatrė pabrėžia, kad svarbu ištirti, kodėl pacientai nutraukia hormoninį gydymą. Tai padės geriau numatyti, kam tinka šis radikalus gydymas. Ji taip pat nori, kad būtų tinkamai rūpinamasi tais, kurie nutraukia gydymą, sukėlusį negrįžtamus pokyčius jų anksčiau sveikame organizme.

Kaltiala yra vaikų lyčių medicinos ekspertė. Ji 2011 m. Suomijoje atidarė vieną pirmųjų vaikų lyties klinikų, tačiau dabar ji abejoja Nyderlandų protokolu: Amsterdame sukurtu lyties disforiją patiriančių paauglių gydymu lytinio brendimo blokatoriais. Šis metodas vis dar taikomas Nyderlanduose, tačiau Suomijoje ir kai kuriose kitose šalyse jis jau nebetaikomas. Kaltiala yra svarbus balsas tarptautinėje diskusijoje dėl lytinio brendimo blokatorių.

The post Vis daugiau translyčių apgailestauja atlikę lyties keitimą, skelbia tyrimas Suomijoje appeared first on LAIKMETIS.

Šis teisės aktas priimtas po to, kai per rytinę Suomijos sieną atvyko daug prieglobsčio prašytojų. Helsinkis teigė, kad tai suorganizavo Rusija, tačiau Kremlius šį kaltinimą neigia.

Iš viso 167 parlamento nariai balsavo už „aktą dėl laikinų priemonių kovai su instrumentine migracija“, o 31 parlamento narys jam nepritarė.

Kad įstatymas įsigaliotų, jį turi pasirašyti Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas), išsakęs paramą šiam teisės aktui. Paprastai tai padaroma per kelias dienas nuo įstatymo priėmimo.

Numatoma, kad įstatymas galios vienerius metus ir suteiks pareigūnams galimybę apriboti tarptautinės apsaugos prašymų priėmimą Suomijos pasienyje ir netoli jo.

Suomijos dešinioji vyriausybė teigė, kad naujų teisinių priemonių prireikė po to, kai praėjusį rudenį prie rytinės 1 340 km sienos su Rusija atvyko beveik 1 tūkst. migrantų be vizų.

„Tai stipri žinia Rusijai ir stipri žinia mūsų sąjungininkams. Suomija pasirūpins savo ir ES sienos saugumu“, – iškart po balsavimo parlamente spaudos konferencijoje sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas).

Gruodžio viduryje Šiaurės šalis, reaguodama į migrantų antplūdį, uždarė savo sieną su Rusija.

Teisės ekspertai pažymėjo, kad įstatymas prieštarauja Suomijos konstitucijoje įtvirtintiems įsipareigojimams dėl žmogaus teisių ir tarptautiniams teisiniams įsipareigojimams.

Prie parlamento apie 100 žmonių susirinko protestuoti prieš įstatymą, pranešė vietos žiniasklaida.

Opozicinės partijos, tokios kaip Žaliųjų partija ir Kairiųjų aljansas, taip pat pavieniai asmenys iš kitų parlamente dirbančių politinių jėgų griežtai pasisakė prieš minimą įstatymą.

Kairiųjų aljanso lyderė Li Andersson (Li Anderson) savo pranešime socialiniame tinkle „X“ teigė, kad „tai liūdna diena Suomijos teisinei valstybei ir žmogaus teisėms“.

Taisyklės, kuriomis siekiama atremti tai, ką Helsinkis pavadino Rusijos hibridinėmis atakomis, gali būti taikomos vieną mėnesį ribotose teritorijose, jei manoma, kad kyla grėsmė Suomijos suverenitetui ir nacionaliniam saugumui.

Ją aktyvavus, apsaugos galės prašyti tik tam tikri prieglobsčio prašytojai, pavyzdžiui, vaikai ar neįgalieji.

Jų teisė prašyti prieglobsčio priklausys nuo to, kaip jų atvejį įvertins sienos apsaugos pareigūnai, o migrantai, kuriems bus atsisakyta suteikti prieglobstį, negalės apskųsti sprendimo.

The post Suomijos parlamentas nubalsavo už prieglobsčio prašytojų nepriėmimą tam tikrais atvejais appeared first on LAIKMETIS.

Gruodį Suomijos vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą (DCA).

Susitarimas, kuriuo siekiama sustiprinti Suomijos saugumo ir gynybos pajėgumus, sudaromas po to, kai šalis 2023-ųjų balandį įstojo į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Suomijos santykiai su kaimynine Rusija, su kuria ji turi 1 340 km sieną, tapo vis labiau įtempti po to, kai Suomija pernai įstojo į Aljansą.

Susitarimu JAV suteikiama prieiga prie 15 karinių bazių Suomijoje ir sudaromos sąlygos Suomijos teritorijoje dislokuoti ir mokyti JAV pajėgas bei dislokuoti gynybos priemones.

Juo taip pat stiprinamas abiejų šalių bendradarbiavimas krizių atvejais.

Birželio 18 dieną Švedijai priėmus DCA susitarimą, prieš balsavimą vyko karštos diskusijos, o kritikai teigė, kad susitarimas atveria kelią branduolinių ginklų dislokavimui šalyje.

Nors Suomijoje ši tema taip pat kelia daug diskusijų, įstatymų leidėjai užtikrino, kad pagal susitarimą branduolinių ginklų, kurių importas ir tranzitas Suomijos teritorijoje draudžiamas, atžvilgiu būtų taikoma nacionalinė teisė.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, parlamento narys socialdemokratas Kimmo Kiljunenas (Kimas Kiljunenas) pirmadienį vykusiame plenariniame posėdyje DCA susitarimo priėmimą pavadino istoriniu momentu.

„Šio susitarimo uždavinys yra toks pat, kaip ir narystės NATO uždavinys – stiprinti Suomijos ir suomių saugumą“, – sakė jis.

Panašius DCA susitarimus JAV yra sudariusi su 11 kitų NATO šalių, įskaitant Švediją, Norvegiją ir Daniją.

The post Suomijos parlamentas vienbalsiai pritarė gynybos susitarimui su JAV appeared first on LAIKMETIS.

Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) gyrė šį „svarbų žingsnį“, pareiškęs, kad tai naujausias saugumo manevras po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO.

Rusija ėmė stiprinti savo karines pajėgas Arktyje, o Suomija ir Švedija prisijungė prie aljanso, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po 2022 metais Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.

„Šiandien susitarėme sukurti karinio transporto koridorių per Šiaurės Norvegiją, Šiaurės Švediją ir Šiaurės Suomiją“, – po susitikimo su Švedijos kolega Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu) ir Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu (Aleksandru Stubu) pareiškė J. G. Store. 

„Tai padės užtikrinti, kad karius ir įrangą būtų galima greitai perkelti iš Norvegijos uostų per Švediją į Suomiją“, – pridūrė jis.

Švedija ir Suomija, reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, įvykdytą beveik prieš dvejus metus, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir pateikė paraišką dėl narystės NATO.

Praėjusį balandį Suomija tapo 31-ąja Aljanso nare, Švedija į Aljansą įstojo šių metų kovą. 

Pastaraisiais metais atšiauraus Arkties regiono geopolitinė svarba didėja, nes tirpstant ledynams atsiveria nauji jūrų keliai ir atsiranda prieiga prie naudingųjų išteklių.

Kovą per keturis mėnesius trukusias didžiausias NATO karines pratybas nuo Šaltojo karo pabaigos, vadinamas „Steadfast Defender“, kariai treniravosi ir Arktyje. 

Valdant prezidentui Vladimirui Putinui, Rusija padidino savo pajėgumus Arktyje, kur įsikūręs galingas Šiaurės laivynas – didžiausias Rusijos karinis jūrų laivynas. Šiame laivyne yra daug povandeninių laivų, aprūpintų branduolinėmis galvutėmis.

Norvegijos vyriausybė savo pareiškime nurodė, kad šalių gynybos ministrai vadovaus koridoriaus kūrimo darbams.

„Kartu jie nustatys kliūtis, atnaujins reikiamus reglamentus ir teisės aktus ir investuos į reikalingą infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas greitas ir veiksmingas karinis mobilumas“, – sakoma pareiškime.

The post Susitarta sukurti karinio transporto koridorių per Norvegiją, Švediją ir Suomiją appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusiais metais Suomijai įstojus į NATO, santykiai tarp kaimyninių šalių, turinčių 1 340 km sieną, vis prastėja.

Įtariama, kad į Suomijos oro erdvę buvo įsibrauta pirmadienio rytą netoli Lovisos miesto, esančio už mažiau nei 90 km į rytus nuo sostinės Helsinkio, Suomijos įlankos pakrantėje, sakoma Šiaurės šalies gynybos ministerijos pranešime.

Pasak ministerijos, orlaivis Suomijos oro erdvėje išbuvo apie dvi minutes ir giliausiai į šalies teritoriją įskrido 2,5 kilometro.

„Šį įtariamą teritorinį pažeidimą vertiname rimtai ir pradėjome tyrimą“, – pareiškime teigė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas (Antis Hekenenas).

Pareiškime teigiama, kad Suomijos sienos apsaugos tarnyba atlieka preliminarų tyrimą ir pateiks daugiau informacijos, kai jis bus baigtas.

2022-ųjų rugpjūtį Suomija pareiškė mananti, kad du Rusijos naikintuvai įskrido į jos oro erdvę, taip pat virš Suomijos įlankos.

Gruodžio viduryje Šiaurės šalis uždarė savo rytinę sieną po to, kai ankstesniais mėnesiais beveik 1 tūkst. nelegalių migrantų atvyko į jos pasienio su Rusija kontrolės punktus.

Helsinkis teigė, kad prieglobsčio prašytojų antplūdį organizavo pati Rusija. Maskva šį kaltinimą neigė.

The post Suomija pranešė, kad įtaria Rusiją pažeidus jos oro erdvę appeared first on LAIKMETIS.

“Esu rami ir pasirengusi toliau ginti žodžio ir religijos laisvę Aukščiausiajame Teisme, o prireikus - ir Europos Žmogaus Teisių Teisme.” – sako dr. Päivi Räsänen (Peivi Resenen).

Päivi primena, kad 2022 m. kovo 30 d. Helsinkio apygardos teismas atmetė visus jai pateiktus kaltinimus ir nurodė, kad jos tekstuose net nebuvo prokurorės išsakytų ir į jos lūpas įdėtų neteisingų teiginių. “2023 m. lapkričio mėn. Helsinkio apeliacinis teismas taip pat atmetė visus keliamus kaltinimus, nurodydamas, kad mano tekstų ir pranešimų tikslas nebuvo ką nors apšmeižti ar įžeidinėti, juose nebuvo nieko neteisėto.”

Iš viso šeši dviejų teismų teisėjai Päivi Räsänen tekstuose nenustatė nieko neteisėto, tačiau tekstus vis tiek toliau nagrinės ir Aukščiausiasis Teismas.

“Visa tai galiu suprasti tik tuo požiūriu, kad ši byla yra precedentas. Ji yra istorinė žodžio ir religijos laisvei. Teismo proceso esmė - klausimas, ar vis dar galima dalintis Šv. Rašto tiesomis ir viešai joms pritarti.” – sako P. Räsänen.

Jei Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtų išteisinamąjį nuosprendį, būtų sukurtas stipresnis (nei žemesnės instancijos teismų sprendimais) teisinis precedentas saviraiškos ir religijos laisvės srityje. Jis pasitarnautų kaip teisinis orientyras dėl bet kokių panašių kaltinimų ateityje, kuris užtikrintų krikščionių laisvę kalbėti apie Biblijos mokymą. Aukščiausiojo Teismo sprendimas turėtų reikšmingos įtakos Europos teisės aktams ir kitų Europos teismų sprendimams.

"Teismo proceso esmė - klausimas, ar vis dar galima dalintis Šv. Rašto tiesomis ir viešai joms pritarti.” – sako P. Räsänen.

Suomijos parlamento narės P. Räsänen atveju tyrimas trunka beveik penkerius metus. Jo metu buvo pateikti neteisingi kaltinimai, vyko ilgos policijos apklausos, trukusios daugiau nei 13 valandų, teko nemažai ruoštis teismų posėdžiams.

“Tai buvo susiję ne tik su mano nuomone, bet ir su kiekvieno žmogaus saviraiškos laisve. Tikiuosi, kad Aukščiausiajam Teismui priėmus sprendimą, kitiems nebereikės patirti tokių pačių išbandymų. Ginti saviraiškos laisvę, kuri demokratinėje valstybėje yra pagrindinė teisė, laikau privilegija ir garbe.”- sako P. Räsänen.

Primename, kad teisminis persekiojimo procesas prasidėjo 2019 m. birželio mėn. po Päivi Räsänen Twitter paskyroje parašytos žinutės, kuria ji kreipėsi į Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčią, parėmusią Pride renginį.

“Pagrindinis mano žinutės turinys buvo Naujojo Testamento Laiško romiečiams 1 skyriaus 24-27 eilučių nuotrauka. Mano kritikos taikinys buvo ne mažuma, o krikščioniškos denominacijos, kuriai priklausau, vadovai.” – sako už žodžio laisvę kovojanti Suomijos politikė.

2021 m. balandžio 22 d. generalinė prokurorė pateikė P. Räsänen kaltinimus dėl trijų skirtingų veikų. Kiti du kaltinimai buvo dėl jos 2004 m. išleistos brošiūros “Vyrą ir moterį sukūrė Jis” ir 2019 m. transliuoto radijo interviu su Rubenu Stilleriu. Kaltinimų taip pat sulaukė ir Suomijos evangelikų liuteronų misionierių vyskupas Juhana Pohjola už tai, kad buvo atsakingas už šios brošiūros išleidimą ir platinimą.

Tekstas parengtas Krikščionių profsąjungos pagal dr. Päivi Räsänen atsiųstą laišką.

The post Dr. Paivi Rasanen: aš ir toliau kovosiu už žodžio laisvę Suomijos Aukščiausiajame Teisme appeared first on LAIKMETIS.

Suomijos parlamentarė, nuolat pabrėžianti teisinės kovos svarbą, dėl penkerių metų senumo Biblijos eilutės citavimo tviteryje bus teisiama jau trečią kartą.

Tviterio įraše parlamentarė kritikavo Suomijos liuteronų bažnyčią dėl LGBT „Pasididžiavimo mėnesio" skatinimo.

P. Räsänen, kuri 2004-2015 m. vadovavo Suomijos krikščionių demokratų partijai, o 2011-2015 m. ėjo šalies vidaus reikalų ministrės pareigas, vėl stos prieš teismą, nors žemesnės instancijos teismai du kartus ją išteisino dėl kaltinimų neapykantos nusikaltimais, teigiama Tarptautinio laisvės gynimo aljanso (ADF) teisininkų pareiškime.

The post Suomijos parlamentarė toliau varsto teismų duris appeared first on LAIKMETIS.