Lietuvoje vis dar naujovė

Dvasinės lyderystės tema Aušra Dubonikė susidomėjo studijuodama vadovų magistrantūroje. „Nors nedvejodama šią temą pasirinkau magistro baigiamajam darbui, tačiau tai buvo nemenkas iššūkis –radau vos vieną rimtą Lietuvoje atliktą tyrimą dvasinės lyderystės tema. Išeitimi tapo užmegzti kontaktus su užsienio dvasinės lyderystės žinovais. Maloniai nustebino vienas šios srities pradininkų ir ekspertų, Kalifornijoje dirbęs profesorius Andre Delbecq, skyręs man laiko ir pasidalinęs patirtimi bei supažindinęs su savo darbais“, – džiaugiasi ji.

Aušra prisimena, kad A. Delbecq buvo ne tik akademikas, bet ir praktikas, dirbęs aukščiausio lygio verslo vadovų konsultantu, vesdavęs seminarus dvasinės lyderystės tema. „Jam padedant pavyko suvokti, kad dvasinė lyderystė – tai nepaprastai svarbi sritis. Todėl nutariau su šia tema supažindinti ir Lietuvos auditoriją“, – sako moteris.

dvasinė lyderystė apima vertybes, požiūrius ir elgsenas, reikalingus vidinei savęs ir kitų motyvacijai tam, kad būtų galima patirti dvasinį išgyvenimą per pašaukimą ir bendrystę

Paklausta, kaip galėtų apibūdinti dvasinę lyderystę, Aušra dalijasi garsaus šios srities tyrėjo ir praktiko Jody Fry apibūdinimu: dvasinė lyderystė apima vertybes, požiūrius ir elgsenas, reikalingus vidinei savęs ir kitų motyvacijai tam, kad būtų galima patirti dvasinį išgyvenimą per pašaukimą ir bendrystę. „Dvasinė lyderystė yra pozityvus reiškinys, per dvasinės gerovės puoselėjimą darantis teigiamą įtaką trigubam galutiniam rezultatui: jos teikiama nauda įmonėms, jų darbuotojams ir mūsų planetai yra akivaizdi“, – atvirauja ji.

Sunkmečiu dvasinės lyderystės reikšmė išauga

Pasak Aušros, versle vis dar pasitaiko vadovų, valdančių ,,geležine“ ranka, nežinančių žodžio „stop“ ir verčiančių darbuotojus, kaip tas piratas iš animacinio filmo, „kalti, kalti pinigėlį“. Vyrauja samprata, kad geraširdis vadovas neva nesugeba „susitvarkyti“ su darbuotojais ir pasiekti, kad įmonė būtų pelninga. „Mano atliktas praktinis tyrimas parodė atvirkštinę situaciją – tie vadovai, kurie pasižymėjo dvasingumu, sugebėjo dirbti nepaprastai efektyviai ir generuoti didelį pelną. Apie šį reiškinį kalba ir pasaulinio garso dvasinės lyderystės korifėjai“, – atskleidžia ji.

Moteris taip pat pabrėžia, kad dvasinės lyderystės nereikia painioti su religingumu, nes tai yra dvi skirtingos, nors ir turinčios bendrų bruožų, sąvokos. „Dvasingas lyderis, nors ir gali, tačiau nebūtinai turi išpažinti ar praktikuoti kokią nors religiją“, – sako A. Dubonikė.

Dvasingumu pasižyminčių lyderių svarba nepaprastai atsiskleidžia sunkmečiais. Tą puikiai iliustruoja ir pastarojo meto krizės, pavyzdžiui, pandemija: tie lyderiai, kurie pasižymėjo dvasingumu, vykdė visiškai kitokią komunikaciją, jų pavaldiniai patyrė mažiau streso, turėjo daugiau užtikrintumo dėl galimybės išsaugoti darbo vietą. „Pandemiją keičia nauji globalūs iššūkiai, tokie kaip karas, infliacija, energetikos kainų šuolis. Todėl šiandien kaip niekad turime garsiai kalbėti apie dvasinę lyderystę“, – įsitikinusi moteris.

Dvasingumu pasižyminčių lyderių svarba nepaprastai atsiskleidžia sunkmečiais. Tą puikiai iliustruoja ir pastarojo meto krizės, pavyzdžiui, pandemija

Pasak Aušros, naujausi šios temos tyrinėjimai taip pat rodo, kad dvasinė lyderystė yra svarbus atspirties taškas kuriant tvarų pasaulį, nes tik empatiški, ne vien į savo, bet ir į kitų poreikius atsižvelgiantys lyderiai galės efektyviai rūpintis mūsų planeta.

Tobulėti reikia nuolat

Vis dėlto, dvasinę lyderystę reikia nuolat puoselėti, lavinti, domėtis naujais metodais. „Vadovui sunkmečiu ypač svarbu rasti ramybę, atgaivą, sritį, kur jis prisipildytų gerų emocijų. Jei jis pats bus neramus, neramūs taps ir jo pavaldiniai“, – sako ji.

Taip, pasak Aušros, yra todėl, kad dvasinė lyderystė dažnai patiria iššūkių. „Garsiausi šios temos tyrinėtojai kalba apie tamsiąją dvasinės lyderystės pusę, kuri būdinga daugumai vadovų. Labai dažnai tamsioji dvasinė lyderystė pradeda reikštis dvasingumu pasižymintiems vadovams būtent tuomet, kai jie daugiausia pasiekia ir jaučiasi iš tiesų empatiški, įkvepiantys, besirūpinantys kolektyvu bei tausojantys aplinką. Tamsa greta mūsų yra visada, todėl nereikia jos bijoti. Išmintingas lyderis visada turi išlikti budrus, nuolat mokytis iš savo klaidų, suprasti, kada jį užvaldo pagrindinės tamsiosios dvasinės lyderystės savybės – puikybė ir godumas, bei joms atsispirti“, – atskleidžia A. Dubonikė.

Dvasinės lyderystės tema atvedė Aušrą ir į pasaulyje garsią vadybos mokslininkų ir praktikų asociaciją „Academy of Mamagement“. Pasak jos, čia susibūrę ekspertai tik patvirtina tai, kad dvasinė lyderystė yra ne statinė, o dinamiška sritis, kurią reikia nuolat puoselėti.

„Labai tikiuosi, kad mūsų šalyje apie tai bus kalbama plačiau, o, kas svarbiausia, – dvasingumu pasižyminčių lyderių daugės. Juk gyvename neeiliniu laikotarpiu, kai iššūkiai žmonijai nepaprastu greičiu keičia vienas kitą. Suvokę dvasinės lyderystės svarbą, galėsime lengviau juos įveikti“, – viliasi ji.

The post A. Dubonikė: dvasinė lyderystė – gelbėjimosi ratas sunkmečiu appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai, žinoma, buvo kalbėta. Dangaus kūnų padėtis prognozavo masyvų sąmonės lūžį. Tai buvo laikas skirtas statyti naujiems karkasams, arkoms, kuriomis galėsime išplaukti į pokyčių vandenis.

Viena yra apie tai skaityti. Antra, matyti, kad tai išties vyksta žvelgiant į globalius įvykius (pirmiausia, pandemiją ir paskui ją sekančius ekonominius iššūkius bei asmenines krizes) ir galiausiai visai kas kita yra tai išties pajusti.

Visais žmogui priklausančiais kūnais, kad ir kiek jų būtų, aiškiai suvokti, kad netolimoje ateityje laukia staigus posūkis.

Labiausiai jį jaučiu per finansinį įrankį. Nors nuo šio rudens mūsų išlaidos pragyvenimui sumažėjo, o pajamos pernelyg nepakito, tačiau vidumi jaučiu, kad ateina laikas taupyti.

Po dvejų metų gyvenimo jaučiant, kad „viskas ko man reikia, bus man duota", dabar atsiranda neapčiuopiamas žinojimas, kad reikia branginti resursus.

Pasitikėjimas ir saugumo jausmas neapleidžia, tačiau keičiasi požiūris į pinigus - atsiranda apdairus pamatavimas ir atsisakymas to, kas akivaizdžiai pervertinta, neatitinka savo tikrosios kainos. Tariant trumpai, atrodo, kad ateina sunkmetis.

atrodo, kad ateina sunkmetis.

Man pačiai keista, tačiau jo akivaizdoje jaučiuosi rami ir pasiruošusi.

Mes esame pasirinkę savo kryptį. Tolyn nuo miesto, nuo sistemai pajungto gyvenimo, link kuo didesnio savarankiškumo ir autonomijos. Galbūt norėtųsi turėti daugiau laiko, geriau pasiruošti, spėti renovuoti namus, išmokti paruošti žemę, kad ji būtų derlinga, įgyti daugiau išlikimo įgūdžių, sukurti tvirtą bendruomenę, tačiau šito kontroliuoti aš negaliu.

Žinau tik viena, kad kuo mažiau bijosiu ir priešinsiuosi, tuo sklandžiau išgyvensiu tai, kas laukia ateityje.

Srauni upė teka savo numatytu keliu, aš tik šapelis, na galbūt, šakelė joje. Priekyje matau didelį vingį, už kurio slypi nežinia. Neverta pradėti blaškytis ar traukti prieš srovę - tik išeikvosiu jėgas ir nieko nepešiu. Neverta ir ieškoti saugaus užutėkio - bent jau man - aš jau pernelyg giliai įsimaišiusi srovėje.

Matyt, šiai šakelei atėjo metas pasileisti žemyn upe ir plaukiant ten, kur galiausiai susitiksime mes visi, grožėtis kvapą gniaužiančiais vaizdais.

The post Aistė Paškevičiūtė. Pokyčių kvapas appeared first on LAIKMETIS.