Laikai, kai Berlyno nusistatymas prieš branduolinę energetiką diktavo tendencijas, praėjo: per pastaruosius dvejus metus atominės energetikos pionierė Prancūzija ryžtingai prisidėjo prie palankesnio reglamentavimo jos atžvilgiu ir vėl ją įtraukė į Europos Sąjungos darbotvarkę.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), organizuojančios šios savaitės susitikimą Briuselyje, vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) yra vienas pagrindinių branduolinės energijos, kaip, jo žodžiais, švaraus ir patikimo energijos šaltinio, šalininkų.

„Pasauliui jos reikia kur kas daugiau, – sakė R. Grossi. – Vis labiau suvokiama, jog branduolinė energija yra nepakeičiama kai kurių opiausių šių laikų pasaulinių iššūkių sprendimo dalis.“

Į pirmąjį TATENA surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą branduolinei energetikai skatinti, susirinks maždaug 50 šalių – ne tik iš ES, bet ir JAV bei Kinijos – atstovai ir 25 vadovai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną).

„Pastaruosius ketverius metus sėjame sėklas, jos ėmė augti, o dabar nuimame derlių“, – sakė europarlamentaras Christophe'as Grudleris (Kristofas Gradleris) iš E. Macrono centristinės partijos, Europos Parlamente priklausantis frakcijai „Renew Europe“.

branduolinė energija yra nepakeičiama kai kurių opiausių šių laikų pasaulinių iššūkių sprendimo dalis

2021 metais Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, teigdama, kad ES reikia branduolinės energijos kaip stabilaus energijos šaltinio, o Briuselis ją įtraukė į tvarių investicijų sąrašą.

Prancūzija buvo iki 2023-ųjų pradžios besikūrusio branduolinio aljanso, kurį sudaro keliolika ES valstybių narių, įskaitant Lenkiją, Bulgariją, Suomiją ir Nyderlandus, iniciatorė, siekdama paveikti reglamentavimą šiuo klausimu.

Iki šiol pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų: praėjusį birželį Paryžius pasiekė, kad būtų pakeistos ES atsinaujinančiosios energijos taisyklės ir branduolinė energija būtų pripažinta kaip būdas gaminti mažai anglies dioksido emisijų generuojantį vandenilį.

Gruodį ES valstybės narės ir europarlamentarai pasiekė susitarimą dėl valstybinės pagalbos investicijoms į esamas atomines elektrines, o vasarį – dėl branduolinės energetikos įtraukimo į įstatymą, kuriuo mažinama biurokratinė našta vadinamosioms nulinės taršos technologijoms.

Galiausiai Briuselis įtraukė branduolinę energetiką į klimato tikslų iki 2040 metų įgyvendinimo planą, o vasarį įsteigė pramoninį aljansą, kuriuo siekiama paspartinti mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) kūrimą.

Branduolinės plėtros sistema

Šiuo metu 12-oje šalių veikia 100 reaktorių, o branduolinė energija sudaro apie ketvirtadalį ES pagaminamos elektros energijos ir beveik pusę anglies dioksido neišskiriančios energijos.

Dar apie 60 reaktorių, iš kurių trečdalis yra Lenkijoje, yra įvairiuose planavimo ar statybų etapuose.

EK už energetiką atsakingo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Massimo Garribba (Masimas Gariba) pirmadienį vykusioje konferencijoje teigė, kad per pastaruosius pusantrų metų pastebėjo pasikeitusį ES valstybių požiūrį.

„Jos tapo kur kas atviresnės, bet taip pat dirba kartu ir bando sudaryti darbotvarkę“, – sakė jis.

Prancūzijos vadovaujamas branduolinis aljansas teigia, kad „dabar šį postūmį reikia paversti visapusiška ir galimybes atveriančia Europos branduolinės plėtros sistema“, įskaitant jos finansavimą.

Aljanso nariai siekia, kad branduolinė ir atsinaujinančioji energetika, siekiant ES tikslo iki 2050-ųjų užtikrinti nulinį anglies dioksido išmetimą, būtų laikomos lygiavertėmis, nediskriminuojant pirmosios.

Taip pat norima, kad į šią lygybę būtų atsižvelgiama taikant Europos investicijų banko finansavimą, „Vandenilio banko“ finansavimo priemonę, sukurtą tvariam vandeniliui skatinti, ir bet kokius ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos taisyklių pakeitimus.

Nepaisant palankesnės Briuselio pozicijos branduolinės energijos atžvilgiu, diskusija dėl jos lyginimo su atsinaujinančiąja energija vis dar skatina Paryžiaus ir ES nesutarimus.

Prancūzija neįvykdė bloko nustatytų su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais susijusių tikslų 2020 metams, tačiau atsisako ištaisyti padėtį, teigdama, kad išmeta pakankamai mažai anglies dioksido dėka branduolinės energijos.

„Prancūzija nemokės baudų, – šį mėnesį perspėjo jos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as (Briunas Le Meras). – Šie tikslai turėti tiek daug vėjo turbinų, tiek daug saulės baterijų – tai Europa, kurios mes nebenorime.“

„Atsinaujinančiosios energijos draugai“

Naujoji Prancūzijos energetikos strategija nenumato jokių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tikslų. Briuselis nori, kad šie tikslai, pagal kuriuos iki 2030-ųjų atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų ne mažiau kaip 44 proc., palyginti su 20 proc. dabar, būtų nustatyti iki birželio.

Prancūzijos pozicija kelia pasipiktinimą daugeliui aplinkosaugos aktyvistų ir tokioms ES šalims kaip Ispanija, Austrija, Vokietija ir Liuksemburgas, kurios kartu sudaro bloko „Atsinaujinančiosios energijos draugų“ aljansą.

„Niekada negalvojome apie atsinaujinančiosios ir branduolinės energijos maišymą ar mainus“, – gruodį sakė Ispanijos energetikos ir klimato ministrė Teresa Ribera.

Vokietijos valstybės sekretorius ekonomikos reikalams ir klimato veiksmams Svenas Giegoldas (Svenas Gygoldas) teigė, kad branduolinės energijos perspektyvos iš esmės lieka teorinės, nes daugelis projektų yra planavimo stadijoje, ir pasisakė už konkurencingą atsinaujinančiąją energiją.

Atmesdamas šį argumentą, EP narys Ch. Grudleris teigė, kad SMR reaktoriai taps realybe iki 2035 metų, o naujos kartos EPR reaktoriai – iki 2040-ųjų.

„Iki to dar toli, tačiau dabar turime sukurti sistemą ir finansavimo planus“, – sakė jis.

The post Aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje – branduolinės energetikos sugrįžimas appeared first on LAIKMETIS.

"Jei nepažvelgsime tiesai į akis, pasuksime link to, kad tapsime marginaline geriatrine sofa", - sakė politikas, šiuo metu dirbantis Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėju.

A. Ardanowskis sakė manantis, kad antrosios kadencijos (2019-2023 m.) metu PiS tapo savimi patenkintų ir į savo patogumus bei naudą susitelkusių žmonių, o jaunesni ir idėjomis besivadovaujantys politikai buvo nustumti į užribį.

Buvęs ministras teigė, kad buvusios opozicinės Pilietinės koalicijos pasirinkto "totalinės opozicijos" kelio atkartojimas nepagerins PiS apklausų reitingų.

buvusios opozicinės Pilietinės koalicijos pasirinkto "totalinės opozicijos" kelio atkartojimas nepagerins PiS apklausų reitingų

"Tai beprasmiška, žalinga ir neveiksminga. Tai nepadės mums susigrąžinti valdžios, ir aš negaliu su tuo sutikti", - sakė jis.

Jis paragino savo partiją susitaikyti su tuo, kad ji prarado valdžią, ir išmokti pamokas apie tai, kas buvo negerai.

"Turime pripažinti, kas įvyko, ir išmokti pamokas, kitaip mūsų apklausų reitingai ir toliau kris", ir piktdžiugiškai pridūrė, kad "atrodo, jog vadovybė mano, kad jie viską žino geriausiai".

Tai ne pirmas kartas, kai A. Ardanovskis konfliktuoja su savo partijos vadovybe. Jis pasitraukė iš žemės ūkio ministro pareigų, nes nesutiko su lyderio Jaroslawo Kaczyńskio sprendimu paremti radikalius gyvūnų gerovės teisės aktus, kuriais būtų apribota gyvulininkystė ir uždrausta kailinių žvėrelių auginimas. Dėl vidinio maišto PiS parlamento frakcijoje šio teisės akto buvo atsisakyta.

Ardanowskis taip pat kritikavo PiS vyriausybės veiksmus sprendžiant Ukrainos grūdų importo klausimą ir įspėjo partijos vadovybę, kad nekontroliuojamas importas gali sukelti ūkininkų protestus. Jis taip pat paragino vyriausybę paskelbti įmonių, kurios dalyvavo grūdų importo iš Ukrainos procese, sąrašą.

Po praėjusių metų spalio mėn. rinkimų, per kuriuos PiS negavo daugumos parlamente, A. Ardanowskis paragino pakeisti partijos vadovybę, užsimindamas, kad dabartinis lyderis Jaroslawas Kaczyńskis turi užleisti vietą jaunesniems vadovams.

The post Ar Lenkijos PiS konservatoriai sugrįš į valdžią? appeared first on LAIKMETIS.

Prekybos vadovai faktinėje ES sostinėje išsigando, kai D. Trumpas neseniai prabilo apie grįžimą prie JAV protekcionizmo, apie kurį jis taip garsiai agitavo 2016 m., kai siekė atgaivinti globalizacijos paveiktas pramonines darbininkų valstijas.

Plieno ir aliuminio tarifai buvo įvesti ne tik priešininkams, tokiems kaip Kinija, bet ir kaimynėms Meksikai ir Kanadai bei sąjungininkėms Europos partnerėms. Kai kas sakytų, kad Europos Sąjunga, kuri, nepaisant savo viešo įsipareigojimo laisvajai prekybai, kurį laiką praktikavo protekcionizmą, ypač žemės ūkio politikos srityje, to laukė jau seniai.

Nepaisant tebesitęsiančių teisinių problemų, buvęs prezidentas tebėra respublikonų kandidato į kitų metų prezidento rinkimus lyderis. Naujausios "Wall Street Journal" užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 59 proc. respublikonų rinkėjų jį laiko pirmuoju savo pasirinkimu, o Floridos gubernatorius Ronas De Santis užima antrąją vietą ir turi tik 13 proc. balsų.

Tos pačios apklausos duomenimis JAV rinkėjai pirmenybę teikia D. Trumpui, o ne J. Bidenui santykiu 40 proc. prieš 39 procentus.

D. Trumpas praėjusį mėnesį savo privačiame golfo klube Naujajame Džersyje susėdo su pagrindiniais patarėjais aptarti naujausios prekybos politikos, pagal kurią D. Trumpo 2.0 administracija įvestų "universalų bazinį tarifą" beveik visam importui į Jungtines Valstijas.

"Manau, kad turėtume turėti žiedą aplink (JAV ekonomikos) apykaklę", - sakė D. Trumpas, praėjusį mėnesį atskleidęs planą interviu televizijai "Fox Business". 10 proc. tarifas būtų taikomas "automatiškai" visoms šalims ir galėtų būti didinamas arba mažinamas priklausomai nuo jo veiksmingumo ir pasekmių pasaulinei rinkai.

Kai bendrovės importuoja savo produktus į Jungtines Valstijas, jos turėtų automatiškai mokėti, tarkime, 10 proc. mokestį. Man patinka 10 proc.

"Kai bendrovės importuoja savo produktus į Jungtines Valstijas, jos turėtų automatiškai mokėti, tarkime, 10 proc. mokestį. Man patinka 10 proc.", - aiškino jis.

Šią mintį D. Trumpas išdėstė praėjusią savaitę paskelbtame laiške laikraščiui "Wall Street Journal", kuriame gynė per pirmąjį savo darbo Baltuosiuose rūmuose laikotarpį įvestus muitus ir vadino save "tikrojo ekonominio nacionalizmo" gynėju.

"Užsieniečiams dabar priklauso 16,75 trilijono JAV dolerių didesnė mūsų ekonomikos dalis nei mums priklauso jų. Mūsų šalis yra plėšiama", - rašė D. Trumpas.

"Geriausias būdas sustabdyti šį Amerikos ekonomikos jėgų kraujavimą - paprastas, bet galingas tarifas daugumai užsienio produktų, pavyzdžiui, toks, kuris didžiąją Amerikos istorijos dalį buvo pagrindinis vyriausybės pajamų šaltinis ir kuris sukūrė šią šalį kaip pasaulio gamybos galiūnę", - pridūrė jis.

Nesunku suprasti, kodėl eurokratams būtų sunku pagalvoti apie grįžimą į D. Trumpo laikus, ir ne tik dėl to, kad gali padidėti prekybos trintis. Buvęs respublikonų prezidentas per savo pirmąją kadenciją, didžiam Briuselio nusivylimui, ištikimai rėmė Lenkijos ir Vengrijos konservatyviąsias vyriausybes ir išliko artimas Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.
Teisės ir teisingumo partija Varšuvoje ir V. Orbano partija "Fidesz" laiko save Europos judėjimo prieš de facto ES sostinėje dominuojantį liberalųjį isteblišmentą avangardu, o D. Trumpo pritarimą jų konservatizmui Europos Komisija laikė problemišku.

2016 m. prezidento rinkimų kampanijos metu D. Trumpas pavadino Briuselį "pragaro skyle". Galimas jo grįžimas į valdžią, kartu su posūkiu į dešinę per kitais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, gali tapti pragaro ugnies lietumi ant transatlantinio liberalaus elito, kuris, valdant J. Bideno administracijai, grįžo prie įprastos veiklos.

The post Thomas Brooke. Briuselio elitas bijo D. Trumpo sugrįžimo appeared first on LAIKMETIS.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, už D. Grybauskaitę balsuotų 17,2 proc. šalies gyventojų, už G. Nausėdą – 15,6 proc. gyventojų. 

Toliau reitinge – premjerė Ingrida Šimonytė. Už ją prezidento rinkimuose būtų balsavę 8,4 procento respondentų. 6 proc. apklaustųjų nurodė, jog rinkimuose palaikytų buvusį Advokatų tarybos pirmininką Igną Vėgelę, 5,6 proc. – buvusį premjerą Saulių Skvernelį.

Toliau rikiuojasi visuomenininkas  Andrius Tapinas (3,7 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė, Vilija Blinkevičiūtė (3,4 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,2 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis (2,1 proc.), LVŽS atstovas Aurelijus Veryga (2,3 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen (2,2 proc.), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis (2 proc.).

Už kitus kandidatus būtų balsavę mažiau nei 2 proc. respondentų, kitą kandidatą būtų pasirinkę 5 proc. apklaustųjų, 13,7 proc. apklaustųjų teigė, jog nežino už kurį kandidatą balsuotų, 9 proc. nurodė. jog rinkimuose nedalyvautų.

Savo favoritus apklaustieji rinkosi pagal sociologų jiems pateiktą sąrašą. Lyginant su birželiu, visi pokyčiai – paklaidos ribose.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metų pavasarį.

Reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 dienomis, kombinuotos apklausos metodu apklausti 1015 šalies gyventojų. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.

The post D. Grybauskaitės sugrįžimas? Balsuotų daugiausia rinkėjų prezidento rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.